Civilinė byla Nr. e2S-631-967/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30485-2021-4
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. vasario 24 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Nėris“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Nėris“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Urban Hold“,
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. UAB „Mano būstas Nėris“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama atnaujinti praleistą vieno mėnesio terminą 2021 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – įsakymas) apskundimui, pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – atsakovė) 2021 m. rugsėjo 29 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtu ir jį panaikinti, priteisti ieškovei iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė paaiškino, kad 1 mėn. termino, skirto apskųsti atsakovės priimtą įsakymą, nėra praleidusi, kadangi apie atsakovės priimtą įsakymą sužinojo 2021 m. spalio 10 d., t. y. atsitiktinai lankantis atsakovės interneto svetainėje, kurioje buvo patalpintas namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų 2021 m. rugsėjo 16 d. balsavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) apie namo administratoriaus keitimą. Ieškovė pažymėjo, kad neturėjo jokių duomenų, jog buvo svarstomas klausimas dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriaus keitimo, todėl papildomai teisės aktų registrų ir pan. netikrino, butų ir kitų patalpų savininkai taip pat nebuvo kreipęsi į ieškovę su nusiskundimais. Pasak ieškovės, ji vieno mėnesio terminą, skirtą įsakymui apskųsti, praleido ne dėl piktnaudžiavimo. Teigė, kad gauna ir turi patikrinti itin didelį kiekį informacijos, korespondencijos, butų ir kitų patalpų savininkų pastebėjimų, pastabų ir pan., todėl krūvis vykdant bendrojo naudojimo objektų priežiūrą yra itin didelis, be to, ieškovės darbuotojai dirba iš nuotolio dėl ekstremalios situacijos dėl Covid-19. Pažymėjo, kad atsakovė privalėjo ją laiku supažindinti su priimtu įsakymu, todėl dėl nurodytų priežasčių ieškovė prašė atnaujinti praleistą terminą įsakymo apskundimui.
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame, be kita ko, nurodė, jog ieškovės reiškiamas reikalavimas pripažintinas esantis administracinio teisinio pobūdžio. Pabrėžė, kad ieškovė 2021 m. lapkričio 10 d. ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą ir šis faktas yra užfiksuotas elektroninių paslaugų portale (EPP), nors apie ginčijamo įsakymo priėmimą ieškovei tapo žinoma kur kas anksčiau, t. y. vėliausiai 2021 m. spalio 1 d., kai Vilniaus miesto savivaldybės administracija elektroninio pašto adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išsiuntė ieškovei ir jos direktorei pranešimą apie priimtą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymą. Atsakovės vertinimu, ieškovė nepateikė jokių įrodymų dėl objektyvių aplinkybių, lėmusių termino ieškiniui paduoti praleidimą.
4. Uždaroji akcinė bendrovė „Urban Hold“ (toliau – trečiasis asmuo, UAB „Urban Hold“) atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jam yra žinoma, kad dalis, t. y. daugiau kaip ¼ ginčo namo butų ir kitų patalpų savininkų kreipėsi su prašymu į atsakovę dėl esamo administratoriaus, t. y. ieškovės, pakeitimo. Teigė, kad po atsakovės organizuoto balsavimo 2021 m. rugsėjo 16 d. įvertinus gautus bendraturčių balsavimo raštu biuletenius buvo surašytas protokolas, kuriame nustatyta, kad iš 109 namo bendraturčių, net 60 (t. y. daugiau nei 50+1) pritarė tam, kad būtų paskirtas naujasis administratorius, todėl trečiajam asmeniui surinkus daugiausiai balsų, jis buvo paskirtas naujuoju administratoriumi. Pabrėžė, kad atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, atsakovė priėmė ieškovės ginčijamą įsakymą, kuriuo trečiasis asmuo buvo paskirtas ginčo namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi ir kuriuo ieškovė buvo įpareigota per vieną mėnesį nuo įsakymo įsigaliojimo dienos pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo trečiajam asmeniui aktų kopijas. Paaiškino, kad ginčijamo daugiabučio namo valdymas šiai dienai yra vienašališkai perimtas trečiojo asmens, jis kreipėsi į ieškovę dėl namo perdavimo, nustatė perdavimo datą bei vietą, tačiau ieškovė piktybiškai vengia perduoti namo administravimą ir į susitikimą neatvyko, todėl prašė ieškinio pagrįstumo klausimą spręsti atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2410-1077/2022 ieškovės prašymo dėl praleisto procesinio termino ieškiniui paduoti atnaujinimo netenkino ir civilinę bylą nutraukė.
6. Teismas nustatė, jog ieškovė prašo pripažinti 2021 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtu ir jį panaikinti, tačiau šio įsakymo apskundimui taikytinas vieno mėnesio procesinis teisės kreiptis į teismą terminas, o ne ieškinio senaties terminas, kadangi vėlesnė teismų praktika patvirtina, jog analogiškais kaip nagrinėjamoje byloje atvejais yra taikomas ne ieškinio senaties, o Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio apskundimo terminas.
7. Teismas vertino, jog nustačius, kad šiuo atveju ginčijamo įsakymo apskundimui taikytinas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas, spręstina, jog šis terminas ieškinio pateikimo metu jau buvo suėjęs, kadangi atsakovės 2021 m. gruodžio 29 d. kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovei 2021 m. spalio 1 d. el. laiškais buvo išsiųstas ginčijamas įsakymas. Ši diena ir laikytina ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatyto termino skaičiavimo pradžia. Ieškovė į teismą kreipėsi 2021 m. lapkričio 10 d., taigi jau praleidusi minėtą terminą.
8. Teismas sprendė, kad ieškovės teismui nurodytos priežastys (didelis gaunamos informacijos, korespondencijos kiekis, darbuotojų darbas iš nuotolio dėl ekstremalios situacijos dėl Covid-19 ir kt.) nelaikytinos svarbiomis, dėl kurių būtų pagrindas atnaujinti praleistą procesinį terminą. Pažymėjo, jog pandemijos dėl Covid-19 aplinkybė nėra nauja, ieškovė turėjo pakankamai laiko suorganizuoti darbą taip, kad gaunama informacija būtų apdorojama laiku.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai
9. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2410-1077/2022. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normose nėra numatyta galimybė teismui nutraukti civilinę bylą, jeigu asmuo, teismo manymu, yra praleidęs terminą ieškiniui paduoti, teismas galėjo priimti vienintelį sprendimą, išnagrinėjęs civilinę bylą ieškinį atmesti. Nutartis priimta pažeidžiant procesines teisės normas, todėl yra naikintina.
9.2. Ieškovės reiškiamas reikalavimas atsakovei yra ne administracinio teisinio pobūdžio, todėl vieno mėnesio apskundimo terminas nėra taikomas.
9.3. Ginčams dėl juridinio asmens valdymo organo priimto įsakymo taikomos ieškinio senaties nuostatos, numatytos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK), kadangi CK nėra įtvirtinti įsakymo apskundimo terminai, todėl taikytinas bendrasis ieškinio senaties terminas.
9.4. Ginčijamas įsakymas buvo surašytas 2021 m. rugsėjo 29 d., apie jį ieškovė sužinojo 2021 m. spalio 10 d., ieškinį teismui pateikė 2021 m. lapkričio 10 d. Atsakovė neįrodė teiginio, kad ieškovė apie priimtą įsakymą sužinojo iš 2021 m. spalio 1 d. siųsto el. laiško elektroninio pašto adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Tuo labiau, jog šiam ieškiniui pareikšti taikomas sutrumpintas 3 mėn. terminas, kas reiškia, jog esminės įtakos, ar ieškovė apie įsakymą sužinojo 2021 m. spalio 1 d. ar spalio 10 d., neturi, kadangi ieškinio senatis baigėsi tik 2021 m. gruodžio 29 d.
9.5. Teismui sprendžiant, jog buvo praleisti ieškinio senaties terminai, tiek civilinės teisės, tiek administracinės teisės prasme, mano, jog atsižvelgiant į ieškinyje nurodytus argumentus bei teismų praktiką, kurioje yra akcentuojama, jog ieškovei neturėtų būti sudaroma našta, neproporcingai ribojanti jos teisę kreiptis į teismą bei ginti pažeistas teises bei teisėtus lūkesčius, egzistuoja objektyvūs pagrindai atnaujinti praleistą terminą.
9.6. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė:
9.7. Skundžiamo įsakymo kopijoje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, kad jis per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismui CPK nustatyta tvarka.
9.8. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė atskiruose procesiniuose dokumentuose laikosi nenuoseklios ir viena kitai prieštaraujančios pozicijos dėl ieškinio senaties termino nagrinėjamu atveju taikymo. Viena vertus, teikdama ieškinį ieškovė nurodė prašanti atnaujinti praleistą 1 mėnesio terminą administraciniam aktui ginčyti, kita vertus, atskirajame skunde ieškovė jau nurodo, jog teisinių santykių iš kurių kilo ginčas pobūdis yra civilinis, todėl ieškovės reikalavimui panaikinti administracijos direktoriaus įsakymą yra taikomas ne 1, o 3 mėnesių sutrumpintas ieškinio senaties terminas, kurio ieškovė nėra praleidusi.
9.9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai.
9.10. Teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad atsakovė 2021 m. gruodžio 29 d. kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikė įrodymus apie tai, kad ieškovei 2021 m. spalio 1 d. el. laiškais buvo išsiųstas ginčijamas įsakymas.
9.11. Ieškovė ieškinyje nurodo, jog įsakymo apskundimo terminas buvo praleistas dėl kelių priežasčių: ieškovė aptarnauja didelį kiekį daugiabučių namų visame Vilniaus mieste ir fiziškai nespėja suvaldyti visų teisinių procesų; beveik visi Ieškovės samdomi asmenys dėl COVID-19 grėsmės dirba nuotoliniu būdu, todėl sunkiai pavyksta operatyviai surinkti informaciją. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas nė viena iš ieškovės nurodytų aplinkybių nėra ir negali būti laikoma objektyvia priežastimi atnaujinti praleistą terminą įsakymui ginčyti.
9.12. Ieškovė nei kartu su ieškiniu, nei su atskiruoju skundu nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių egzistavusias svarbias priežastis, dėl kurių ieškovė praleido terminą apskųsti 2021 m. rugsėjo 29 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
11. Pirmosios instancijos teismas bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu. Minėtoje teisės normoje įtvirtinta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka.
12. Pirmosios instancijos teismas išvadą, jog byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka padarė nustatęs, kad ieškovė praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą procesinį vieno mėnesio terminą dėl 2021 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) apskųsti.
13. Ieškovės nuomone, kol byla neišnagrinėta iš esmės ir nepriimtas sprendimas, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nutraukti bylą CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu. Jos teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo bylą išnagrinėti iš esmės ir tik sprendimu nustačius, kad ieškovė praleido terminą ieškiniui pateikti, teismas galėtų ieškinį atmesti. Su tokiais ieškovės teiginiais nėra pagrindo sutikti.
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pavyzdžiui, negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą. Toks teisinis reguliavimas siejamas su Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisės į teisminę gynybą prieinamumo ir universalumo principais. Situacija, kai asmuo netenka galimybės savo civilinio pobūdžio teisių klausimą išspręsti teisme, gali prilygti su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) reikalavimais nesuderinamam teisingumo principo paneigimui (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. vasario 28 d. sprendimas byloje Tserkva Sela Sosulivka prieš Ukrainą, peticijos Nr. 37878/02; 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Zylkov prieš Rusiją, peticijos Nr. 5613/04; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018 12 punktas).
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisėje skiriami skirtingų rūšių terminai. Teismų praktika ir teisės doktrina, be kitų terminų, išskiria ieškinio senaties, kaip materialiosios teisės, bei proceso teisei priskirtinus procesinius ir procedūrinius terminus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020, Driukas A. Materialiosios privatinės teisės terminai: daktaro disertacija, socialiniai mokslai: teisė (01 S)/ VU 2018. P. 42, 48).
16. CK 1.124 straipsnyje nurodyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Vadovaujantis CPK 73 straipsnio 1 dalį, procesiniai terminai yra skirti laikotarpiams, per kuriuos turi būti atliekami procesiniai veiksmai, nustatyti.
17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senatis sukuria materialiuosius teisinius padarinius, ja ribojamas visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principo veikimas. Pasibaigus ieškinio senaties terminui teisė kreiptis į teismą ir pati asmens subjektinė teisė išlieka, išnyksta tik teisė į valstybės prievarta užtikrinamą pažeistos teisės gynybą. Procesinis terminas – tai įstatymo arba teismo nustatytas laikas, per kurį teismas, dalyvaujantys byloje ir kiti asmenys privalo arba gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, nagrinėjant civilines bylas ir priimant teismo sprendimus bei juos vykdant. Šis terminas sukuria procesinius teisinius padarinius, yra skirtas operatyviam ir ekonomiškam procesui užtikrinti. Pasibaigus procesiniam terminui teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta, t. y. subjektinė procesinė teisė pasibaigia. Procedūrinis terminas – tai įstatymuose, kituose teisės aktuose, sutartyse arba neteisminių institucijų nustatytas laikotarpis veiksmams atlikti įvairiose neteisminėse institucijose vykstančiose procedūrose. Šis terminas giminingas procesiniam terminui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015).
18. Bendrasis ir specialieji ieškinio senaties terminai įtvirtinti CK 1.125 straipsnyje. Atsižvelgiant į šių terminų specifiką, CK įtvirtintos šių terminų skaičiavimo taisyklės. Bendroji ieškinio senaties terminų skaičiavimo taisyklė įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
19. Tuo tarpu terminai procesiniams veiksmams atlikti apibrėžiami tikslia kalendorine data arba nurodomas įvykis, kuris būtinai turi įvykti, arba laiko tarpas (CPK 73 str. 2 d.).
20. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką bei teisės doktriną darytina išvada, kad ieškinio senaties ir procesiniai terminai atlieka skirtingas funkcijas, sukelia skirtingas teisines pasekmes, taigi negali būti tapatinami. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, remiantis nutarties 13, 16 punktuose nurodyta kasacinio teismo praktika, teismas, neišnagrinėjęs bylos iš esmės, negalėtų nutraukti bylos tokiu atveju, jei būtų praleistas ne procesinis (t. y. procesinio teisinio pobūdžio), tačiau ieškinio senaties (t. y. materialiojo teisinio pobūdžio) terminas.
21. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą, praleido procesinį terminą, įtvirtiną ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje, dėl ko atsirado pagrindas nutraukti bylą dėl tokios procesinio pobūdžio priežasties.
22. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
23. Tiek kasacinio teismo praktikoje, tiek teisės doktrinoje pripažįstama, kad aukščiau nurodytas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas. Tai reiškia, kad šio termino taikymui, jo pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011, Driukas A. Materialiosios privatinės teisės terminai: daktaro disertacija, socialiniai mokslai: teisė (01 S)/ VU 2018. P. 58).
24. Remiantis išdėstytu, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą pagrįstai pripažino ne ieškinio senaties, tačiau procesiniu.
25. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, nors, atsižvelgiant į civilinį ginčo pobūdį, turėjo taikyti CPK 1.125 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą specialųjį 3 mėnesių ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo ieškovės teiginiu.
26. Šiame kontekste paminėtina, kad Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2018 m. kovo 14 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-23/2018, nurodė, kad tuo atveju, kai įsakymu tvirtinamas administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų sąrašas, ir įsakymas grindžiamas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos 6 straipsnio 42 punktu, CK 4.84 straipsniu, Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 60, byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2006; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2010).
28. Nagrinėjamu atveju, ieškovė byloje pareikštu ieškiniu ginčijo atsakovės įsakymą (kuriuo ieškovei panaikinta teisė administruoti namą (duomenys neskelbtini), šią teisę suteikiant trečiajam asmeniui UAB „Urban Hold“), taigi, individualaus pobūdžio administracinį aktą, dėl ko atsižvelgiant į ieškinio reikalavimų pobūdį, taikytini būtent ABTĮ nurodyti administracinių bylų teisenos procesiniai terminai (įskaitant ABTĮ 29 str. 1 d.). Pažymėtina, kad ieškovės ginčijame akte taip pat buvo nurodyta ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą atitinkanti atsakovės veiksmų apskundimo tvarka, t. y. kad atsakovės įsakymas gali būti per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos. Nurodyta ir tai, kad skundas (ieškinys) teikiamas Vilniaus miesto apylinkės teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
29. Naujausioje teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad tokio pat pobūdžio atsakovės priimti įsakymai skundžiami ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir jiems apskųsti nėra taikytinos ieškinio senaties terminą reglamentuojančios teisės normos (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-403-640/2020).
30. Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje ieškovei teisę kreiptis į teismą nustatantis terminas yra procesinis, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisę neišsprendęs bylos iš esmės vertinti tai, ar tokio termino ieškovė nepraleido.
31. Ieškovė nurodė, kad termino nepraleido, kadangi faktiškai ieškovė apie skundžiamą atsakovės įsakymą sužinojo ne jo priėmimo dieną (2021 m. rugsėjo 29 d.), tačiau 2021 m. spalio 10 d.
32. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, jis laikomas asmeniui paskelbtu, kai šis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas, besąlygiškai nesiejant šios aplinkybės su faktiniu dokumento kopijos įteikimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS5-550/2007; 2008 m. liepos 25 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A146-335/2008).
33. Nustatyta, kad 2021 m. spalio 1 d. atsakovė apie priimtą skundžiamą įsakymą informavo ieškovę jos internetiniame puslapyje pateiktu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) bei ieškovės direktorės el. pašto adresu (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad ieškovė atsakovės pranešimų apie priimtą įsakymą negavo ar dėl kitų nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių negalėjo susipažinti su jų turiniu, byloje nėra (CPK 178 str.). Priešingai, į bylą pateiktas vaizdas iš atsakovės dokumentų valdymo sistemos (duomenys neskelbtini), kurios dėka ieškovei ir buvo siųsti automatiniai el. laiškai dėl susipažinimo su priimtu įsakymu.
34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė apie ginčijamą aktą ir jo turinį turėjo ir galėjo sužinoti el. laiško gavimo metu, t. y. 2021 m. spalio 1 d. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad objektyvią galimybę susipažinti su skundžiamu įsakymu įgijo tik vėliau nei 2021 m. spalio 1 d. Ieškovė nenurodė ir aplinkybių, dėl ko sužinojimo apie įsakymą diena laikytina būtent 2021 m. spalio 10 d. (CPK 178 str.).
35. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčijamas įsakymas išsiųstas ieškovei 2021 m. spalio 1 d., todėl paskutinė diena jo apskundimui buvo 2021 m. lapkričio 1 d. Ieškovė teismui ieškinį dėl įsakymo ginčijimo pateikė 2021 m. lapkričio 10 d., taigi, praleidusi įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą šiam įsakymui apskųsti.
36. Vadovaujantis CPK 75 straipsnio 1 dalimi, teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims.
37. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalimi, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
38. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas įvertina asmens nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-400-701/2017, 15 punktą).
39. Ieškovė nurodė, kad praleido terminą atsakovės įsakymui apskųsti, kadangi ieškovė aptarnauja didelį kiekį daugiabučių namų visame Vilniaus mieste ir fiziškai nespėja suvaldyti visų teisinių procesų; beveik visi ieškovės samdomi asmenys dėl COVID-19 grėsmės dirba nuotoliniu būdu, todėl sunkiai pavyksta operatyviai surinkti informaciją.
40. Kaip minėta, byloje nėra duomenų, kad ieškovė dėl objektyvių priežasčių negalėjo susipažinti su įsakymu jo priėmimo ir išsiuntimo ieškovei dieną (CPK 178 str.). Taigi, nėra pagrindo teigti, kad ieškovė su įsakymu nesusipažino dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių. Iš ieškovės pareiškime nurodytos informacijos, darytina išvada, kad jai skirto įsakymo ieškovė nepastebėjo būtent dėl aplinkybių, už kurias ji pati atsako (nerūpestingumo, neapdairumo). Pažymėtina, ir tai, kad pandemijos dėl COVID-19 aplinkybė nėra nauja, ieškovė turėjo pakankamai laiko suorganizuoti darbą taip, kad gaunama informacija būtų apdorojama ir pasiektų atsakingus ieškovės darbuotojus laiku.
41. Kadangi atsakovės įsakymo ieškovė laiku nepastebėjo dėl savo pareigų netinkamo vykdymo, bonus pater familias elgesio standarto nesilaikymo, šios aplinkybės negali būti laikomos svarbiomis ir pateisinamomis terminui pateikti teismui ieškinį praleisti. Remiantis išdėstytu, nėra pagrindo išvadai, kad terminas ieškiniui pateikti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.
42. Nustačius, kad ieškovė be svarbių priežasčių praleido atsakovės įsakymo apskundimo teismui terminą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo nepateisinamą termino praleidimą ir pagrįstai ieškovės atžvilgiu taikė CPK 78 straipsnio 1 dalyje nurodytas termino praleidimo teisines pasekmes – termino ieškiniui pateikti neatnaujino ir nutraukė bylą CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
43. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su įsakymo apskundimo teismui termino praleidimu, bylos nutraukimu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ir pakeisti skundžiamą nutartį, dėl ko nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
44. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškovės atskirasis skundas atmestas, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovė bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą
. Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė