Administracinė byla Nr. eI-7082-244/2016
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01679-2016-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.11.4.1; 3.21
(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. spalio 19 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Egidijos Puzinskaitės ir Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjai P. S., pareiškėjos atstovei advokatei Virginijai Pilipavičienei,
atsakovės atstovui T. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos P. S. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
Pareiškėja P. S. skunde prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2015-12-22 sprendimą Nr. 46S-193 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei P. S.“; panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008-07-14 įsakymu Nr. 2.3-8909-(79) patvirtintą Trakų rajono Bijūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo dalį dėl P. S. suprojektuotų žemės sklypų Nr. 1441, Nr. 1441-1 ir Nr. 1441-2, kurio pagrindu priimtas ginčijamas Tarnybos 2015-12-22 sprendimas Nr. 46S-193; įpareigoti Tarnybą per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo patikslinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus (toliau – Trakų skyrius) vedėjo 2016-02-04 įsakymu Nr. 46VĮ-104-(14.46.2) patvirtintą Asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Vilniaus apskrities Trakų rajono savivaldybės Trakų seniūnijos Žaizdrių kadastro vietovėje, sąrašą, įtraukiant į šį sąrašą P. S.; panaikinti Tarnybos 2016-03-29 raštą Nr. 1SS-923-(7.5.) ir įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti P. S. 2016-02-05 skundą, reg. 2016-02-08 Nr. 1GS-231; priteisti P. S. naudai iš Tarnybos 8 000 Eur neturtinei žalai ir 6 000 Eur turtinei žalai atlyginti.
Pareiškėja skunde paaiškino, kad 2006-06-27 Trakų skyriui pateikė prašymą suteikti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą Trakų seniūnijoje, Žaizdrių kadastro vietovėje. 2006-07-13 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-9682-79 ji buvo įrašyta į Piliečių, pageidaujančių įsigyti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus Trakų rajone, Žaizdrių kadastro vietovėje, sąrašą, tačiau 2006-08-28 Trakų skyriaus raštu Nr. 917 informuota, kad Žaizdrių kadastro vietovėje 2006-08-28 laisvos žemės ūkio paskirties žemės likę tik apie 20 ha. 2006-09-22 įvyko 10 eilės pretendentų, pateikusių prašymus gauti žemės neatlygintinai Trakų rajone Žaizdrių kadastro vietovėje, susirinkimas, kuriame pareiškėja buvo informuota, kad jai pagal turimą išvadą suprojektuoti žemės sklypo negalima, kadangi laisvos žemės nėra. Trakų skyriaus specialisto ir projekto autorės įtikinta, kad Žaizdrių kadastro vietovėje laisvos žemės nėra, pareiškėja 2006-09-22 Trakų skyriui padavė prašymą suteikti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą Trakų seniūnijoje, Bijūnų kadastro vietovėje. Trakų skyriaus vedėjo 2016-01-11 įsakymu Nr. 46VĮ-26-(14.46.2) paskelbus Žaizdrių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, pareiškėja sužinojo, kad šioje kadastro vietovėje yra 145,71 ha laisvos valstybinės žemės, iš jų 33,84 ha žemės ūkio naudmenų. Nuo šio momento pareiškėja suvokė, jog Trakų skyriaus specialistų ir projekto rengėjų buvo suklaidinta dėl galimybės atkurti nuosavybės teises Žaizdrių kadastro vietovėje. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjai 2006-08-28 Trakų skyriaus raštu Nr. 917 ir 2006-09-22 pretendentų susirinkime buvo suteikta klaidinga ir neišsami informacija apie laisvos valstybinės žemės fondo žemės kiekį Žaizdrių kadastro vietovėje ir pretendentės galimybes gauti neatlygintinai žemės sklypus šioje kadastro vietovėje. Pareiškėjai, prieš priimant sprendimą dėl tolesnės nuosavybės teisių atkūrimo eigos, nebuvo suteikta aiški ir nedviprasmiška informacija, nes nutylėta arba nuslėpta, kad kiti pretendentai gali nepasirinkti laisvos valstybinės žemės fondo žemėje sklypų, jog kitame projekto etape gali atsirasti naujų laisvų valstybinės žemės sklypų, taigi pretendentei gali atsirasti ir galimybė gauti šiuos sklypus Žaizdrių kadastro vietovėje. Priešingai, prieš priimant sprendimą pakeisti kadastro vietovę, pareiškėjai suteikta informacija leido manyti, kad laisvos žemės Žaizdrių kadastro vietovėje nebėra ir nebebus. Dėl šių aplinkybių pareiškėja buvo priversta priimti sprendimą prašyti suprojektuoti žemės sklypus Bijūnų kadastro vietovėje ir tai buvo jos esminė klaida – žinodama tikrąsias nutylėtąsias aplinkybes ji niekada nebūtų keitusi valios dėl kadastro vietovės, kurioje iki šiol pageidauja gauti žemės sklypus. Taigi išsamios informacijos neturėjimas nulėmė esminį pareiškėjos suklydimą, todėl yra pagrindas prašymą dėl sklypų projektavimo Bijūnų kadastro vietovėje laikyti negaliojančiu ir taikyti jo atžvilgiu niekinio sandorio pasekmes (negalioja ir nesukelia pasekmių nuo sudarymo momento).
Iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės, todėl pripažinus niekiniu prašymą dėl sklypų projektavimo Bijūnų kadastro vietovėje, negaliojančia pripažintina ir 2008-07-14 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-8909-(79) patvirtinto Trakų rajono Bijūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo dalis dėl P. S. suprojektuotų žemės sklypų Nr. 1441, Nr. 14411 ir Nr. 1441-2 ir remiantis šiuo administraciniu aktu priimtas Tarnybos 2015-12-22 sprendimas Nr. 46S-193 atkurti P. S. nuosavybės teises perduodant neatlygintinai nuosavybėn Trakų rajono Bijūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotus žemės sklypus Nr. 1441, Nr. 1441-1 ir Nr. 1441-2. Ginčijamas sprendimas dėl P. S. nuosavybės teisių atkūrimo naikintinas ir dėl to, kad priimtas pažeidžiant esmines jo priėmimo procedūras, teisės aktų reikalavimus ir pretendentės teises.
Pareiškėjai suprojektuotų žemės sklypų Bijūnų kadastro vietovėje kadastriniai matavimai atlikti, sklypų paženklinimo aktai parengti jai nežinant ir nedalyvaujant, nes skelbimas apie jos sklypų matavimus paskelbtas laikraštyje „Dzūkijos šauklys“, kuriame pamatyti skelbimą pareiškėjai, gyvenančiai Vilniuje ir siekiančiai atkurti nuosavybės teises Trakų rajone, nebuvo jokių galimybių, o jai adresuotas pranešimas siųstas netiksliai užrašius adresą, galimai todėl pareiškėja šio kvietimo negavo.
Pareiškėjos manymu, jos 2016-02-05 skundas Tarnyboje išnagrinėtas neišsamiai, o padarytos išvados, kad ji pagrįstai buvo informuota apie likusį mažą laisvos žemės ūkio paskirties žemės plotą ir kad savo laisva valia atsisakė dalyvauti Žaizdrių kadastro vietovės žemės reformos projekte ir pateikė prašymą suteikti neatlygintinai nuosavybėn sklypus Bijūnų kadastro vietovėje, yra grindžiamos prielaidomis ir neatitinka tikrovės. Faktas, kad pagal naujai paskelbto Žaizdrių kadastro vietovės žemės reformos projekto duomenis šioje kadastro vietovėje yra 145,71 ha laisvos valstybinės žemės fondo žemės, nors pareiškėja dar 2006-09-22 buvo informuota, kad laisvos žemės šioje kadastro vietovėje nėra. Nagrinėjant pareiškėjos skundą nepagrįstai neanalizuotos ir nenustatytos tikrosios priežastys, kaip Žaizdrių kadastro vietovėje po aštuonerių metų atsirado laisvos valstybinės žemės fondo žemės ir daugiau, negu buvo nurodyta Trakų skyriaus 2006-08-28 rašte Nr. 917. Pareiškėja prašė Tarnybos ištaisyti klaidą, kad ji galėtų gauti žemės Žaizdrių, o ne Bijūnų kadastro vietovėje. Šio prašymo esmė, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, yra pareiškėjos prašymas Tarnybai panaikinti Sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę Bijūnų kadastro vietovėje, kad ji galėtų dalyvauti Žaizdrių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme. Gavusi tokį prašymą, Tarnyba turėjo jį išnagrinėti ir nustatyti, ar yra teisinės prielaidos panaikinti sprendimą Žemės reformos įstatymo 18 str. 9 d. tvarka, tačiau to nepagrįstai nepadarė.
Viešojo administravimo įstatymas garantuoja asmenų teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą, todėl viešojo administravimo institucijos yra įpareigotos pagal kompetenciją objektyviai ir išsamiai išnagrinėti pareiškėjų nurodytas aplinkybes, motyvuotai atsakyti į visus jų keliamus klausimus, pateikti atsakymą, paremtą faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis. Tarnybos 2016-03-29 raštas Nr. 1SS-923-(7.5.) neatitinka nurodytų Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, todėl naikintinas ir Tarnyba įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2016-02-05 skunde keliamus klausimus dėl jos suklaidinimo, dėl laisvos valstybinės žemės fondo žemės kiekio Žaizdrių kadastro vietovėje, taip pat dėl sprendimo panaikinimo Žemės reformos įstatymo 18 str. 9 d. nustatyta tvarka. Pareiškėja daugiau kaip aštuonerius metus negavo iš Tarnybos ir / ar Trakų skyriaus jokios informacijos apie savo nuosavybės teisių atkūrimo eigą. Pareiškėja atliko aktyvius veiksmus gindama savo teises: rašė Trakų skyriui, Tarnybai, Žemės ūkio ministerijai prašymus, skundus, tačiau atsakymų į juos įstatymų nustatytais terminais negaudavo. Galiausiai pareiškėja buvo suklaidinta dėl galimybės gauti sklypą Žaizdrių kadastro vietovėje. Pažeidžiant teisės aktų reikalavimus jai nebuvo atsiųsta Bijūnų kadastro vietovėje suformuotų sklypų kadastro duomenų dokumentacija, sprendimas jai taip pat nebuvo pateiktas įstatyme nustatytu terminu. Nurodytos aplinkybės liudija apie atsakovės neteisėtus veiksmus ir apie pareiškėjos teisių nuosavybės teisių atkūrimo srityje pažeidimus, pasireiškusius atsakovės netinkamu kompetencijai priskirtų veiksmų atlikimu. Pareiškėja dėl šių pažeidimų patyrė neturtinę žalą – ilgalaikius neigiamus išgyvenimus, rūpesčius, nepatogumus, pažeminimą. Ji nusivylė valstybės tarnybos sistema, kuri, kaip rodo jos nuosavybės teisių atkūrimo proceso eiga, funkcionuoja labai formaliai, neskaidriai, nepadeda piliečiams efektyviai įgyvendinti jų teisių. Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės jos naudai 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kadangi mano, kad tokia suma teisingiausiai kompensuotų per nuosavybės teisių atkūrimą patirtus neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, žeminimus. Dėl tarnautojų neveikimo patyrė emocinį stresą. Pareiškėja dėl atsakovės neveikimo, t. y. vilkinimo atkurti nuosavybės teises, taip pat patyrė ir 6 000 Eur turtinę žalą.
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime paaiškino, kad prieš pradedant rengti atitinkamos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą arba jam prilyginamą žemės sklypo planą patikslinami laisvos žemės fondo žemės plotai, kurie, palyginti su laisvos žemės fondo žemės plotų skaičiumi rengiant ankstesnius žemės reformos žemėtvarkos projektus, gali padidėti dėl šių priežasčių: pavyzdžiui, nutraukiama asmenų, nenaudojančių skirtos ir neįteisintos asmeninio ūkio žemės, naudojimosi minėtais žemės sklypais teisė arba asmenys teisės aktų nustatyta tvarka atsisakė suprojektuotų žemės sklypų (tokiu atveju minėti žemės sklypai priskiriami laisvos žemės fondo žemei). Taip pat nauji laisvos žemės fondo žemės plotai gali būti nustatyti atlikus preliminariais matavimais suformuotų žemės sklypų kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, ir kt. Trakų skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 46VĮ-481-(14.46.2.), 2014 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 46Vf-(14.46.2.)~881, 2014 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-804 ir 2014 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-923 buvo nutraukti asmeninio ūkio žemės sklypų naudojimai (Žaizdrių kadastro vietovėje) ir minėti plotai pervesti į laisvos valstybinės žemės fondo žemės plotus. Matininkas informaciją apie numatomus žemės sklypo kadastrinius matavimus paskelbė vietiniame laikraštyje ir 2015-03-25 pranešimu Nr. VS 2(2)-131-9 pareiškėją informavo, kad 2015-04-07 bus atliekami jai suprojektuotų žemės sklypų (proj. Nr. 1441, Nr. 1441-1 ir Nr. 1441-2) kadastriniai matavimai, tačiau pareiškėja į šiuos kadastrinius matavimus neatvyko.
Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad siųsti laiškai jos nepasiekė dėl neva netinkamai nurodyto adreso. Pareiškėja 2000 metų prašyme, 2006-09-22 bei 2006-06-27 prašymuose buvo nurodžiusi adresą „(duomenys neskelbtini)“. Visi laiškai, dokumentai bei kita informacija jai buvo siunčiama minėtu adresu, todėl jokiais įrodymais nepagrindžiami pareiškėjos skunde išdėstyti teiginiai dėl institucijos (-ų) darbuotojų kaltės, neatsakingumo ir neatidumo.
Pareiškėja nuo 2007-06-22 iki 2016-02-01 visiškai nesidomėjo nuosavybės teisių atkūrimu, nedalyvavo nuosavybės teisių atkūrimo procese, neatvykdavo kviečiama. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Pareiškėja minėtų principų nesilaikė, piktnaudžiavo savo teisėmis bei nevykdė pareigų. Pareiškėja jau nuo 2008 metų galėjo pateikti prašymą suformuoti žemės sklypus ir atkurti nuosavybės teises Žaizdrių kadastro vietovėje, tačiau šių prašymų nepateikė. Pareiškėja prašymą suformuoti žemės sklypus Žaizdrių kadastro vietovėje pateikė tik priėmus ginčijamą Tarnybos 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. 46S-193.
Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Tarnybos teritoriniai padaliniai. Iki 2015-12-22 (ginčo sprendimo priėmimo) pareiškėja galėjo Tarnybai pateikti prašymą dėl suprojektuotų žemės sklypų tinkamumo (netinkamumo), žemės sklypų performavimo ar perkėlimo į kitą kadastro vietovę, tačiau to nepadarė, todėl tokius jos veiksmus galima laikyti kaip aplaidumą, nerūpestingumą ir neatsakingumą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Skundas netenkinamas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015-12-22 sprendimo Nr. 46S-193 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei P. S.“ teisėtumo.
Institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Tvarka), bei kitais teisės aktais.
Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apskrities viršininkas 2000-10-26 patvirtino išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 3686 (toliau – ir Išvada), pagal kurią pareiškėja turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į buvusių žemės savininkų P. B. ir V. B. Klaipėdos apskrityje, Žygų kaime, valdytos žemės dalį (1,92 ha) (vertė 3 123 Lt (904,48 Eur)), iš kurios 1,42 ha buvo priskirtas grąžintinai žemei, o 0,50 ha – grąžintinam miškui.
Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – VAVA) Trakų rajono žemėtvarkos skyriui 2006-06-27 pareiškėja pateikė prašymą suprojektuoti perduotinus neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus Trakų seniūnijoje, Žaizdrių kaime. Pareiškėja buvo įrašyta į Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 2.3-9682-79 „Dėl Piliečių, pageidaujančių gauti žemės, miško sklypus ir vandens telkinius Žaizdrių kadastro vietovėje, Trakų rajone, sąrašo patvirtinimo“ patvirtintą Piliečių, pageidaujančių įsigyti neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypus, vandens telkinius Trakų rajone, Žaizdrių kadastro vietovėje, sąrašą pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą (162 numeris eilėje). Žaizdrių kadastro vietovėje pareiškėjai žemės sklypai nebuvo suprojektuoti, kadangi ji, iš VAVA Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus 2006-08-28 raštu Nr. 917 gavusi informaciją, kad žemės Žaizdrių kadastro vietovėje liko tik apie 20 ha, 2006-09-22 VAVA Trakų rajono žemėtvarkos skyriui pateikė kitą prašymą, kuriame nurodė, kad žemę pageidauja gauti Bijūnų kadastro vietovėje.
Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 2.3-443-79 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2006-03-07 įsakymu Nr. 2.3-2582-79 patvirtinto Bijūnų kadastro vietovės teritorijos žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo, Trakų rajone“ patvirtinta teritorija Bijūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti.
Pareiškėja buvo įrašyta į Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 2.32332-79 „Dėl piliečių, pageidaujančių gauti žemės, miško sklypus ir vandens telkinius Bijūnų kadastro vietovėje. Trakų rajone, sąrašo patvirtinimo“ patvirtintą Piliečių, pageidaujančių įsigyti neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypus, vandens telkinius Trakų rajone, Aukštadvario ir Trakų seniūnijose, Bijūnų kadastro vietovėje, sąrašą pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą (10-oje eilėje). VAVA Trakų rajono žemėtvarkos skyriuje 2007-05-09 įvyko pretendentų, pageidaujančių gauti žemę Trakų rajono Bijūnų kadastro vietovėje, susirinkimas. Pareiškėja dalyvavo susirinkime ir pasirinko žemės ūkio paskirties žemės sklypus laisvos žemės fondo plotuose Nr. 38 (Krasnapolio kaime), Nr. 63 (Bagdanonių kaime) ir Nr. 15 (Cekėlių kaime) už visą Išvadoje nurodytą vertę. Su projektuojamų žemės sklypų (projektiniai Nr. 1441, Nr. 1441-1 ir Nr. 1441-2) ribomis ir vieta pareiškėja sutiko 2007-05-09 pasirašydama žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais gauti žemę žiniaraštyje. Bijūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo metu ir minėto projekto viešo svarstymo su visuomene laikotarpiu (nuo 2007-07-16 iki 2007-07-27) pretenzijų dėl suprojektuotų žemės sklypų vietos ir (ar) ribų pareiškėja nepareiškė. Iki Trakų rajono Bijūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo (projektas patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. liepos 14 d įsakymu 2.3-8909-(79) „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo Bijūnų kadastro vietovėje Trakų rajone“) pareiškėja raštu atsisakymo dėl suprojektuotų žemės sklypų VAVA Trakų rajono žemėtvarkos skyriui nepateikė. Pareiškėjai suprojektuoti žemės sklypai (projektiniai Nr. 1441 (1,40 ha), Nr. 1441-1 (6,10 ha) ir Nr. 1441-2 (0,74 ha)) 2015-04-16 paženklinti vietovėje jai nedalyvaujant ir parengtos minėtų žemės sklypų kadastro duomenų bylos. Apie žemės sklypų ženklinimo datą ir vietą jai buvo pranešta registruotu laišku gyvenamosios vietos adresu „(duomenys neskelbtini)“, tačiau pareiškėja laiško neatsiėmė.
Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai), 32.1.1.2 papunktį, jeigu kviestinių asmenų negalima surasti nei gretimų žemės sklypų adresais, nei Lietuvos Respublikos gyventojų registre nurodytais adresais, matininkas informaciją apie numatomus žemės sklypo kadastrinius matavimus turi paskelbti vietiniame laikraštyje ir seniūnijos, kurioje numatyti darbai, skelbimų lentoje, nurodydamas žemės sklypo adresą, gretimų žemės sklypų kadastro numerius, matavimus atliekančio asmens darbo adresą, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą. Ši nuostata reglamentuoja tuos atvejus, kai į žemės sklypų ženklinimą reikalinga pakviesti kviestinius asmenis (kviestiniai asmenys – esami (būsimi) žemės sklypų savininkai ir besiribojančių žemės sklypų savininkai), todėl VĮ Valstybės žemės fondo matininkas, vadovaudamasis šia nuostata ir atsižvelgdamas, kad pareiškėjai nepavyko pristatyti pranešimo, apie suprojektuotų žemės sklypų paženklinimą paskelbė viešai laikraštyje „Dzūkijos šaulys“.
VĮ Valstybės žemės fondo matininkas 2015-04-17 Trakų skyriui pateikė aiškinamąjį raštą dėl suprojektuotų žemės sklypų paženklinimo vietovėje, kuriame nurodė, kad „suprojektuotų žemės sklypų pretendentės P. S. prašymu informacija gyventojų registro tarnybos duomenų bazėje apie deklaruotą gyvenamąją vietą neskelbiama. Skelbimu spaudoje kviesta pretendentė į matavimus neatvyko.“
Trakų skyriaus vedėjas 2015 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 46VĮ-500-(14.46.2.) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 2.3-8909-(79) patvirtinto Bijūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo dalinio patikslinimo“ patikslino Bijūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoto žemės sklypo (projektinis Nr. 1441) ribas ir plotą ir suprojektuoto žemės sklypo (projektinis Nr. 1441-1) plotą. Bendra pareiškėjai perduotų neatlygintinai žemės sklypų vertė (904 Eur) atitinka Išvadoje nurodytą tenkančio žemės sklypo vertę, todėl pareiškėjos argumentai dėl žemės sklypų ploto sumažėjimo bei ribų pakeitimo vertintini kaip nepagrįsti.
Trakų skyriaus vedėjo 2015 m. gruodžio 8 d. įsakymais Nr. 46SK-1284-(14.46.110), Nr. 46SK-1285-(14.46.110), Nr. 46SK-1286-(14.46.110) patvirtinti žemės sklypų (projektiniai Nr. 1441, Nr. 1441-1, Nr. 1442, atitinkamai kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos ir sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos ir sąlygų“, 119 punkte nustatyta, kad sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo priėmimo institucija įteikia pasirašytinai arba išsiunčia registruotu laišku su įteikimu suinteresuotam piliečiui. Žemės, miško sklypus ir vandens telkinius ir nuosavybės teises į juos Nekilnojamojo turto registre piliečiai registruoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka. Trakų skyrius 2015-12-10 raštu Nr. 46SD-4715-(14.46.104.) pareiškėją kvietė atvykti dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises į žemę priėmimo. Vadovaujantis Tvarkos 113 punktu, minėtu raštu pareiškėja buvo informuota, kad, neatvykus į šį posėdį, sprendimas bus priimtas jai nedalyvaujant, taip pat buvo informuota, kad sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnyje nustatytą tvarką gali būti apskųstas teismui per 30 dienų nuo jo įteikimo. Pareiškėja į posėdį dėl sprendimo priėmimo neatvyko. Teigia, kad Trakų skyriaus 2015-12-10 raštą savo tik 2015-12-28, tačiau AB Lietuvos pašto pateikta informacija patvirtina, kad pareiškėja 2015-12-10 raštą gavo 2015-12-14.
Skundžiamu Tarnybos 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 46S-193 pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės į visą priklausantį žemės plotą (1,92 ha, vertė 3 123 Lt (904,48 Eur), perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam žemės sklypus (projektinis Nr. 1441 (plotas – 1,0143 ha), projektinis Nr. 1441-1 (plotas – 5,2551 ha) ir projektinis Nr. 1441-2 (plotas – 0,7618 ha). Trakų skyrius registruotu laišku pareiškėjai išsiuntė Trakų skyriaus 2016-03-18 raštą Nr. 46SD-1327-(14.46.104.) „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo pateikė Tarnybos 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. 46S-193 ir žemės sklypų (projektiniai Nr. 1441, Nr. 1441-1 ir Nr. 1441-2, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylas. Lietuvos pašto duomenimis, minėtas laiškas pareiškėjai įteiktas 2016-03-24. Tvarkos 120 punkte nurodyta, kad, priėmus sprendimus dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ar vandens telkinį atkūrimo, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis skyrius per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo perduoda nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui, kuris Nuostatų nustatyta tvarka žemės sklypų duomenis įrašo į Nekilnojamojo turto kadastrą. Trakų skyrius, laikydamasis Tvarkos 120 punkto reikalavimo, perdavė VĮ Registrų centrui žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylas.
VĮ Registrų centras Trakų skyriui 2016-01-14 raštu Nr. 10244259 pateikė sprendimą atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, nurodydamas priežastį – žemės sklypo (projektinis Nr. 1441, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planas neatitinka Nuostatų 37.2 papunkčio reikalavimų, t. y. plane neteisingai nurodytos gretimybės tarp žemės sklypo ribų posūkio taškų 2-3, 3-4.
Atsižvelgdamas į tai, VĮ Valstybės žemės fondo matininkas 2016-02-15 patikslino žemės sklypo (projektinis Nr. 1441, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą, ištaisydamas VĮ Registrų centro sprendime nurodytą trūkumą. Žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 2016-04-06.
Pareiškėja teigia, kad buvo suklaidinta VAVA Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus 2006-08-28 rašto Nr. 917, kuriame buvo nurodyta, kad Žaizdrių kadastro vietovėje 2006-08-28 likę tik apie 20 ha laisvos žemės ūkio paskirties žemės, ir pasiūlyta rinktis kitą kadastro vietovę, todėl pasirinko kitą, t. y. Bijūnų kadastro vietovę, o dabar paaiškėjo, kad Žaizdrių kadastro vietovėje laisvos žemės fondo žemės šiuo metu yra apie 145 ha.
Atsakovė teigia, kad pareiškėjai adresuotame VAVA Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus 2006-08-28 rašte Nr. 917 aplinkybė, kad 2006-08-28 laisvos žemės ūkio apskrities žemės likę 20 ha, buvo nurodyta įvertinus Žaizdrių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengėjos J. U. pateiktus skaičiavimus, kiek liko laisvos žemės, ją pasirinkus daliai 9 eilės pretendentų. 2006 metais rengiamo Žaizdrių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo metu daliai 9-tos eilės pretendentų (t. y. aukštesnės nei pareiškėjos eilė) laisvos žemės fondo žemės neužteko. Šį faktą patvirtina Žaizdrių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto 2006-09-19 protokolas, kuriame svarstyta 9 ir 10 eilės pretendentų prašymai, taip pat ir 2006-09-19 protokolai, kuriuose svarstyti 10 eilės pretendentų prašymai. Pareiškėja buvo įrašyta į 10 pretendentų eilę 162 numeriu, o prieš pareiškėją 10-toje eilėje buvo 11 pretendentų, kuriems priklausantis grąžinti žemės plotas viršijo 20 ha.
Teismas daro išvadą, kad VAVA Trakų rajono žemėtvarkos skyrius 2006-08-28 raštu Nr. 917 pareiškėją pagrįstai informavo apie likusį mažą laisvos žemės ūkio paskirties žemės plotą (t. y. apie tai, kad, atėjus pareiškėjos eilei rinktis žemę, jos gali nebelikti) ir ji turi teisę pasirinkti kitą kadastro vietovę, kurioje yra laisvos žemės ūkio paskirties žemės.
Vertinant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus vedėjo 2015 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 46VĮ-859-(14.46.2.) „Dėl Trakų rajono savivaldybės Trakų seniūnijos Žaizdrių kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės fondo žemės plano ir laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraščio patvirtinimo“ patvirtinto laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraščio turinį, iš viso laisvos žemės fondo žemės Žaizdrių kadastro vietovėje, 2015-12-08 duomenimis, buvo 145,71 ha, iš jos žemės ūkio naudmenų – 33,84 ha, 57,12 ha miško, 41,91 ha vandens telkinių ir 12,84 ha kitų naudmenų. Taigi, 2006-08-28 duomenimis, Žaizdrių kadastro vietovėje buvo likę apie 20 ha žemės ūkio naudmenų, o 2015-12-11 duomenimis, – 33,84 ha žemės ūkio naudmenų.
Atsakovė pagrįstai teigia, kad prieš pradedant rengti atitinkamos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą arba jam prilyginamą žemės sklypo planą patikslinami laisvos žemės fondo žemės plotai, kurie, palyginti su laisvos žemės fondo žemės plotų skaičiumi rengiant ankstesnius žemės reformos žemėtvarkos projektus, gali padidėti dėl šių priežasčių: nutraukiama asmenų, nenaudojančių skirtos ir neįteisintos asmeninio ūkio žemės, naudojimosi minėtais žemės sklypais teisė arba asmenys teisės aktų nustatyta tvarka atsisakė suprojektuotų žemės sklypų (tokiu atveju minėti žemės sklypai priskiriami laisvos žemės fondo žemei). Taip pat nauji laisvos žemės fondo žemės plotai gali būti nustatyti atlikus preliminariais matavimais suformuotų žemės sklypų kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, ir kt.
Pareiškėja teigia, kad suprojektuotų žemės sklypų Bijūnų kadastro vietovėje kadastriniai matavimai atlikti, sklypų paženklinimo aktai parengti jai nežinant ir nedalyvaujant.
Nuostatų 32.1.1.2 papunktyje nurodyta, kad jeigu kviestinių asmenų negalima surasti nei gretimų žemės sklypų adresais, nei Lietuvos Respublikos gyventojų registre nurodytais adresais, matininkas informaciją apie numatomus žemės sklypo kadastrinius matavimus turi paskelbti vietiniame laikraštyje ir seniūnijos, kurioje numatyti darbai, skelbimų lentoje, nurodydamas žemės sklypo adresą, gretimų žemės sklypų kadastro numerius, matavimus atliekančio asmens darbo adresą, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad matininkas informaciją apie numatomus žemės sklypo kadastrinius matavimus paskelbė vietiniame laikraštyje „Dzūkijos šauklys“. Taip pat matininkas 2015-03-25 pranešimu Nr. VS 2(2)-131-9 pareiškėją informavo, kad 2015-04-07 bus atliekami jai suprojektuotų žemės sklypų (proj. Nr. 1441, Nr. 1441-1 ir Nr. 1441-2) kadastriniai matavimai, tačiau pareiškėja į šiuos kadastrinius matavimus neatvyko.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2000 metų prašyme, 2006-09-22 bei 2006-06-27 prašymuose nurodė adresą „(duomenys neskelbtini)“. Visi laiškai, dokumentai bei kita informacija jai buvo siunčiama minėtu adresu, todėl atmestini pareiškėjos skundo argumentai dėl institucijos (-jų) darbuotojų neatsakingumo ir neatidumo.
Tarnyba bei VĮ Valstybės žemės fondas pareiškėjos duomenis (gyvenamąją vietą) 2015-03-25 bei 2015-12-10 tikrino (tikslino) Gyventojų registro tarnyboje, tačiau duomenys nebuvo suteikti. Taigi teismas daro išvadą, kad Tarnyba, vykdydama nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą pareiškėjai, išnaudojo visas įmanomas galimybes bei informacijos šaltinius, kad pareiškėja būtų informuota tinkamai ir laiku. Žaizdrių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektai buvo rengiami 2008, 2013, 2014 ir 2015 metais. Apie 2008 metų Žaizdrių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pradžią, laisvos valstybinės žemės, miško ar vandens telkinio plotą, prašymų pateikimo tvarką bei datą buvo skelbta Trakų rajono laikraštyje „Trakų žemė“ (2008 m. liepos 5 d., Nr. 27 (506)). Apie 2013 metų Žaizdrių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pradžią, laisvos valstybinės žemės, miško ar vandens telkinio plotą, prašymų pateikimo tvarką bei datą buvo skelbta Trakų rajono laikraštyje „Trakų žemė“ (2013 m. balandžio 12 d., Nr. 15 (754)). Apie 2014 metų Žaizdrių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pradžią, laisvos valstybinės žemės, miško ar vandens telkinio plotą, prašymų pateikimo tvarką bei datą buvo skelbta Trakų rajono laikraštyje „Galvė“ (2014 m. spalio 3 d., Nr. 40). Pareiškėja jau nuo 2008 metų galėjo pateikti prašymą suformuoti žemės sklypus ir atkurti nuosavybės teises Žaizdrių kadastro vietovėje, tačiau šių prašymų nepateikė. Pareiškėja prašymą dėl žemės sklypų suformavimo Žaizdrių kadastro vietovėje pateikė tik priėmus ginčijamą Tarnybos 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. 46S-193.
Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 str. 2 d. iki 2015-12-22 (ginčo sprendimo priėmimo) pareiškėja galėjo Tarnybai pateikti prašymą dėl suprojektuotų žemės sklypų tinkamumo (netinkamumo), žemės sklypų performavimo ar perkėlimo į kitą kadastro vietovę, tačiau to nepadarė.
Teismas atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus bei pateiktus įstatymo reikalavimus konstatuoja, jog nenustatyta, kad atsakovė priimdama ginčijamus sprendimus būtų viršijusi įstatymų jai suteiktas teises ar priėmusi nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
Pareiškėja prašo priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atlyginti 8 000 Eur neturtinę ir 6 000 Eur turtinę žalą.
Turtinės bei neturtinės žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė ir neturtinė žala turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjos skundas dėl žalos atlyginimo galėjo būti tenkinamas nustačius neteisėtus atsakovės veiksmus, žalos pareiškėjai padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nors Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra nurodęs, kad bendrasis patirtos žalos atlyginimo deliktinės atsakomybės atveju tikslas yra atkurti pažeistas teises nukentėjusiam asmeniui tokiu būdu, kuris leistų nukentėjusiam asmeniui kuo labiau priartėti prie situacijos, kuri buvo iki neteisėtų veiksmų, kitaip tariant, sprendžiant neteisėtais veiksmais padarytos žalos kompensavimo klausimą taikomas visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principas (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą), tačiau neturtinė žala nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį su skundžiamos valstybės valdžios institucijos neteisėtais konkrečiais aktais (CK 6.271 str.) privalo įrodyti pareiškėjas, paaiškinti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas.
Pirmiau minėtos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos lemia, kad prašoma atlyginti neturtinė žala gali būti priteista tik nustačius visas CK 6.271 straipsnyje nustatytas sąlygas.
Teismas pažymi, kad iš įvardytų civilinės atsakomybės sąlygų matyti, kad vienas iš atsakomybės elementų yra neteisėtumas, kuris pasireiškia tik tada, kai nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-17-499/2007).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrąją pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškina siaurai, t. y. ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas, yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. Bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai negali būti priešpastatoma pareigai laikytis šią veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašomą priteisti neturtinę žalą kildino iš neteisėtų atsakovės veiksmų. Pažymėtina, kad šiuo atveju valdžios institucija (Nacionalinė žemės tarnyba) vykdydama pareiškėjai nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą teisės aktų reikalavimų nepažeidė, veikė vadovaudamasi teisės aktais bei pareiškėjos pateiktu ir galiojančiu 2006-09-22 prašymu. Kadangi žalos atlyginimo atveju, visų pirma, būtina nustatyti veiksmų neteisėtumą, o šiuo atveju atsakovės veiksmų neteisėtumas nebuvo nustatytas, reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas.
Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Atmesti pareiškėjos P. S. skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
Egidija Puzinskaitė
Liudmila Zaborovska