LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. spalio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Algirdo Taminsko,
susipažinusi su 2022 m. spalio 5 d. paduotu ieškovės G. L. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 5 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl skolos, palūkanų, nepagrįstai gautų lėšų priteisimo, įpareigojimo pateikti statybos dokumentus ir netrukdyti patekti į statybvietę. Šioje civilinėje byloje ieškovė prašė teismo: 1) priteisti jai solidariai iš atsakovų R. M., I. T. ir V. T. 111 200 Eur paskolų, 42 753,57 Eur palūkanų, 73 887,54 Eur nepagrįstai gautų lėšų; 2) įpareigoti atsakovus pateikti ieškovei namo, statomo pagal 2016 m. liepos 14 d. leidimą statyti Nr. LSNS-01-160714-00141, statybos darbo projekto, darbų vykdymo žurnalo ir statybos darbų techninės priežiūros sutarties kopijas; 3) įpareigoti atsakovus nekliudyti ieškovei patekti į statybvietę ir statomą namą (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo R. M. 66 900 Eur skolos, 9856,69 Eur palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų, įpareigojo atsakovą V. T. pateikti ieškovei namo (duomenys neskelbtini), statomo pagal 2016 m. liepos 14 d. leidimą statyti, statybos darbo projekto kopiją, darbų vykdymo žurnalo kopiją bei statybos darbų techninės priežiūros sutarties kopiją; kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės ir atsakovų V. T. ir R. M. apeliacinius skundus, 2022 m. liepos 5 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimą. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Ieškovės paduotas kasacinis skundas grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 260 straipsnio nuostatą, neišnagrinėjo visų paskolos santykių, kuriuos ieškovė nurodė ieškinyje, esmės, o apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatą, neanalizavo ieškovės apeliaciniame skunde nurodyto argumento, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo paskolos santykių, susiklosčiusių iki taikos sutarties sudarymo. Pirmosios instancijos teismas, nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią materialieji teisiniai pagrindai ir procesinės prielaidos naujam ginčui gali atsirasti, be kita ko, vykdant teismo patvirtintą taikos sutartį, ir konstatuodamas, kad 2017 m. rugsėjo 2 d. taikos sutartyje šalys pripažino namui statyti panaudotų lėšų dydį ir išsprendė visų partnerių įnašų vertės bei jos santykio su partnerių bendrąją nuosavybe klausimą, padarė nepagrįstą išvadą, kad dėl to statyboms panaudotų ir nepanaudotų lėšų dydis iš naujo negali būti nustatinėjamas atskiroje byloje. Apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo klausimo dėl taikos sutartyje nurodytų perduotų lėšų panaudojimo ar neteisėto pasisavinimo, nors šie klausimai buvo iškelti ieškovės apeliaciniame skunde. Bylą nagrinėję teismai, pažeisdami ir netinkamai taikydami CK 2.133 straipsnio 2, 8 ir 9 dalių nuostatas, padarė nepagrįstas išvadas, kad visi paskolos rašteliai įrodė paskolų suteikimo tik atsakovui R. M. faktą.
Atrankos kolegija, susipažinusi su šiais ieškovės kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė jame nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ir kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai priimti.
Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti ieškovei G. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 2000 (du tūkstančius) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. spalio 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. 120622446 AB SEB banke, ir 100 (vieną šimtą) Eur žyminio mokesčio, sumokėto, 2022 m. spalio 5 d. Perlas Finance.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Antanas Simniškis
Donatas Šernas
Algirdas Taminskas