Civilinė byla Nr. e2S-448-258/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38944-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.9.5; 3.3.2.4.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 5 d.

Vilnius

        Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo UAB „Teisės angelai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. nutarties.

        Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019 m. gruodžio 31 d. buvo gautas pareiškėjų V. K. ir R. D. prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (toliau – Prašymas).

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų Prašymą, kadangi jį teismui pateikė neįgaliotas bylą vesti asmuo ir grąžino Prašymą jį padavusiems asmenims. Paminėta teismo nutartimi pareiškėjų Prašymą per Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį (toliau – EPP sistema) pateikusiam UAB „Teisės angelai“ atstovui M. K. buvo paskirta 100,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

3.       Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. sausio 20 d. buvo gautas UAB „Teisės angelai“ atstovo M. K. prašymas panaikinti paskirtą baudą.

4.       Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. sausio 20 d. buvo gautas UAB „Teisės angelai“ atstovo M. K. prašymas panaikinti paskirtą baudą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 3 d. nutartimi atmetė UAB „Teisės angelai“ atstovo M. K. prašymą dėl baudos panaikinimo.

6.       Teismas atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Teisės angelai“ atstovas M. K. jau šeštą kartą pateikė procesinius dokumentus, nesilaikydamas teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, bei tai, kad jis buvo įspėtas, jog teismui ateityje nustačius, kad jo pateikti procesiniai dokumentai neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, jam bus paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, UAB „Teisės angelai“ atstovui M. K. paskyrė 100,00 Eur baudą.

7.       Teismas sprendė, kad prašyme nepateikta jokių teisinių ir/ar faktinių argumentų, kuriais vadovaujantis teismas galėtų spręsti, jog egzistuoja pagrindas paskirtą baudą panaikinti. Teismas nurodė, kad prašyme pateikta UAB „Teisės angelai“ atstovo M. K. pozicija iš esmės yra susijusi su teismo pareiga, nustačius procesinio dokumento trūkumus, taikyti trūkumų šalinimo institutą, o ne iš karto atsisakyti priimti atitinkamą procesinį dokumentą. Teismas nurodė, kad trūkumų šalinimo instituto netaikymą ir nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti Prašymą bei tuo pačiu jį pateikusiam asmeniui buvo paskirta bauda, priėmimą lėmė UAB „Teisės angelai“ atstovo M. K. nuolatinis ir sistemingas procesinių dokumentų pateikimas teismui, žinant, jog civilinio proceso įstatymo prasme jis neturi teisės pareiškėjų vardu inicijuoti civilinės bylos iškėlimą.

8.       Teismas sprendė, jog UAB „Teisės angelai“ atstovo M. K. elgesys, t. y. pakartotinis procesinių dokumentų teikimas teismui, žinant, kad jie neatitinka CPK reikalavimų, leidžia konstatuoti, kad jis sąmoningai nesilaiko teisės aktuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, t. y. piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Vien tai, kad iki išsprendžiant Prašymo priėmimo klausimą teismui buvo pateikti pačių pareiškėjų patvirtinti Prašymo priedai, neeliminuoja faktinės aplinkybės, kad įstatymo reikalavimų, keliamų atstovams pagal pavedimą, neatitinkantis subjektas per EPP sistemą, teismui pateikė pareiškėjų Prašymą, kurio pagrindu buvo užvesta civilinė byla. Taigi, nagrinėjamu atveju nuo pat kreipimosi į teismą momento UAB „Teisės angelai“ atstovas M. K. nesilaikė imperatyvių CPK nustatytų atstovavimo teisme taisyklių, kas sudaro pagrindą teismui konstatuoti, kad Prašymą pareiškėjų vardu teismui pateikė neįgaliotas bylą vesti asmuo (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

III.                      Atskirojo skundo argumentai

9.       Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-4391-1050/2020 ir panaikinti paskirtą nuobaudą. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:

9.1.        UAB „Teisės angelai“ atlieka skyrybų dokumentų parengimo ir abiejų Pareiškėjų pasirašytų skyrybų dokumentų perdavimo funkciją, bet pačių pareiškėjų neatstovauja (nes to jokia sutartimi nesusitarta). Teisės aktai neapriboja, kad pasirašytus procesinius dokumentus privalo atvežti į teismą tik patys besikreipiantys asmenys (proceso šalys). Procesinius dokumentus gali pristatyti į teismą (teismo raštinę) ir kiti, su byla nesusiję, asmenys (paštininkas/kurjeris, artimasis, pažįstamas ir pan., nors jie nepriskirtini proceso dalyviams). Tokie asmenys savaime netampa civilinio proceso dalyviais. CPK 103 str. 3 d. pateikia detalų sąrašą asmenų, kuriems gali būti paskirtos teismo nuobaudos. Tačiau UAB „Teisės angelai“ nėra nei civilinio proceso dalyvis, atstovas, liudytojas ekspertas ar vertėjas.

9.2.        Pirmosios instancijos Vilniaus miesto teismo minimose civ. bylose (pvz. Nr. e2YT-42776-1050/2018, e2YT-2579-1050/2019, e2YT-16284-1050/2019) pirmosios instancijos teismas nurodė proceso dalyviams (pareiškėjams) pašalinti trūkumus, t.y. pateikti CPK 114 str. tvarka patvirtintas kopijas. Šią pareigą pareiškėjai (proceso dalyviai) įvykdė, trūkumai dėl nesilaikymo CPK 114 str. 1 d. buvo pareiškėjų (proceso dalyvių) pašalinti ir priimti teigiami teismo sprendimai minėtose bylose, t.y. bylos sėkmingai išnagrinėtos. Tačiau paskesnį kartą (po pusmečio) (civ. byloje e2YT-4391-1050/2020) lygiai taip pat (identiškai) perdavus teismui abiejų pareiškėjų pasirašytus procesinius dokumentus ir pridėjus pareiškėjų (proceso dalyvių) CPK 114 str. nustatyta tvarka patvirtintas kopijas jau yra paskiriama nuobauda, t.y. staiga pakeičiama teismo nuomonė.

9.3.        LITEKO VEP posistemis nesuteikia galimybes abiem pareiškėjams tuo pat metu pateikti teismui skyrybų dokumentų per LITEKO VEP posistemį. Tokiu atveju proceso šalims, bet kokiu atveju tenka atlikti lygiai tokią pačią perdavimo funkciją teismui, t.y. pateikia tokius pačius (identiškus) jų pasirašytus skyrybų dokumentus, kaip ir UAB „Teisės angelai“, nors jie yra priimami ir laikomi tinkamai pateiktais.

VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Dėl naujų įrodymų

11.       Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Taigi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.

12.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus rašytinius įrodymus, sprendžia, kad jie gali būti reikšmingi nagrinėjant klausimą dėl atskirojo skundo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl nauji įrodymai pridėtini prie bylos.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

13.       Byloje sprendžiamas nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas panaikinti jam paskirtą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teisėtumas ir pagrįstumas.

14.       Pagal CPK 95 str. 1 d. dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius.

15.       Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti apeliacinį skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais (pvz., ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos šalių kilusio ginčo pobūdžiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą), toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas.

16.       Apeliantas savo prašyme panaikinti baudą nurodo, kad UAB „Teisės angelai“ atlieka skyrybų dokumentų parengimo ir abiejų pareiškėjų pasirašytų skyrybų dokumentų perdavimo funkciją, bet pačių pareiškėjų neatstovauja. Nurodytos aplinkybes nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo paskirtą baudą.

17.       Pagal CPK 111 straipsnio 1 dalį visi procesiniai dokumentai (taigi, ir pareiškimas) teismui pateikiami raštu. To paties straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas. CPK 1751 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau –  Teismų įstatymas) 371 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami ir elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Pagal CPK 1751 straipsnio 6 dalį elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas. Kaip matyti iš bylos duomenų apeliantas ne tik perdavė pareiškėjų procesinius dokumentus, susijusius su skyrybomis, bet už juos ir pasirašė neturėdamas tam teisinio pagrindo. Taigi, įstatymas aiškiai numato, kad pasirašyti turi pareiškėjai raštu paduodant pareiškimą teismui arba teikiant pareiškimą elektroninėmis ryšio priemonėmis – elektroniniu parašu, o esant sudarytai atstovavimo sutarčiai pasirašyti pareiškėjų vardu gali jų atstovas. Nors apeliantas nuskanavo pareiškimą su asmenų, paduodančių prašymą dėl santuokos nutraukimo, parašu, tačiau nuskanuotas parašas nelaikytinas tinkamu pasirašymu pagal CPK nuostatas.

18.       Apeliantas nurodo, kad jam negalėjo būti paskirta bauda, nes UAB „Teisės angelai“ nėra civilinio proceso dalyvis. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su tokiu argumentu, pažymi, kad pagal CPK 37 str. dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Pagal šio straipsnio 2 dalį dalyvaujančiais byloje asmenimis yra šalys, tretieji asmenys, asmenys, pareiškę ieškinį šio Kodekso 49 straipsnio nustatyta tvarka, pareiškėjai, suinteresuoti asmenys šio Kodekso 442 straipsnyje išvardytose bylose, šio Kodekso 431 straipsnyje numatyti kreditoriai ir skolininkai, taip pat šių asmenų atstovai. Apeliantas pasirašė pareiškimą kaip pareiškėjų atstovas, nors atstovavimo sutarties nėra sudaręs. CPK nėra įtvirtinta asmens, perduodančio procesinius dokumentus už pareiškėjus, pasirašymo funkcija. Pats apeliantas su atskiruoju skundu pateikė susirašinėjimus su pareiškėjais elektroniniais laiškais, iš kurių matyti, kad pareiškėjai prašė apelianto perduoti procesinius dokumentus teismui. Darytina išvada, kad apeliantas ne tik pateikė už pareiškėjus dokumentus, bet ir juos pasirašė, t. y. atliko dalį atstovui būdingų funkcijų, nors pavedimo atstovauti pareiškėjų interesus teisme neturėjo. CPK 37 str. nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys yra CPK 37 str. asmenų atstovai. Todėl, darytina išvada, kad asmeniui atliekančiam atstovo funkcijas bauda galėjo būti paskirta pagal CPK 103 str. 3 d.

19.       Pažymėtina ir tai, jog apeliantui buvo išaiškinta ne vieną kartą, kad jis nebūdamas teisėtu pareiškėjų atstovu negali už juos pasirašinėti dokumentų. Teismas, gavęs tokius dokumentus, nustatydavo jiems pareiškimo trūkumus (civilinės bylos Nr. e2YT-16284-1050/2019, Nr. e2YT-42776-1050/2018, Nr. e2YT-42353-1050/2018, e2YT-27884-1050/2018). Nutartys yra įsiteisėjusios. Civilinėje byloje e2YT-23305-1050/2019 teismas, gavęs apelianto analogiškai kaip ir šioje byloje už pareiškėjus pasirašytus dokumentus, apeliantui buvo nurodęs, kad procesinių dokumentų trūkumai, kuriuos pateikė UAB „Teisės angelai“ atstovas M. K., nustatomi jau penktą kartą ir dar kartą gavus pateiktus procesinius dokumentus nepatvirtintus teisės aktų nustatyta tvarka, jam bus paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad nagrinėjamoje byloje apeliantui teikiant pareiškimą už pareiškėjus gerai buvo žinoma, kad jis šeštąjį kartą teikia procesinius dokumentus, neatitinkančius įstatymų reikalavimų, ir toks jo procesinis elgesys laikytinas netinkamu procesine prasme.

20.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad toks sisteminis pareiškimų, neatitinkančių teisės aktų reikalavimų, teikimas, nesuderinamas su sąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis principu. Dėl to pirmosios instancijos teismas šiuo nagrinėjamu atveju turėjo pagrindą ne tik taikyti CPK 95 straipsnio 3 dalį ir paskirti baudą, bet ir tokio asmens teikiamus procesinius dokumentus atsisakyti priimti eliminuojant pareiškimo trūkumų šalinimo instituto taikymą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                        Rita Kisielienė