Civilinė byla Nr. 2S-138-538/2020

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06159-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

3.2.6.13; 3.3.2.4; 3.5.1; 3.5.24.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 1 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės V. D. pareiškimą dėl teismo sprendimo vykdymo, suinteresuoti asmenys Palangos miesto savivaldybės administracija, R. V..

Teismas

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama spręsti klausimą dėl 2013 m. balandžio 16 d. teismo sprendimo Nr. 2-53-83/2013 nevykdymo; esant pagrindui skirti skolininkei R. V. baudą išieškotojos Palangos miesto savivaldybės administracijos naudai už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną.

2.       Nurodė, kad 2013 m. balandžio 16 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-53-83/2013 R. V. uždrausta jai nuosavybės teise priklausančiame 0,2752 ha žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), vykdyti atrakcionų veiklą. Išieškotoja, pateikdama vykdomąjį dokumentą, nurodė, jog teismo sprendimas nėra įvykdytas, prašė jį vykdyti skubiai. 2019 m. rugpjūčio 8 d. nuvykus į ginčo vietą užfiksuota, jog žemės sklype (duomenys neskelbtini), vykdoma atrakcionų veikla, apie tai surašytas aktas. 2019 m. rugpjūčio 13 d. telefonu susisiekus su sklypo savininke ji patvirtino, jog žino apie teismo sprendimą ir kad jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra vykdoma veikla, tačiau nurodė, kad tai ne atrakcionai, o tik batutai ir kad veiklą vykdo ne ji, o 2019 m. liepos 28 d. yra sudariusi sutartį dėl komercinio renginio organizavimo privačiame sklype su Baltijos pramogų asociacija. Pareiškėja pažymėjo, kad sprendimas priimtas dėl R. V., todėl tik ji yra atsakinga už tinkamą teismo sprendimo įvykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. spalio 15 d. nutartimi  prašymą tenkino. Už 2013 m. balandžio 16 d. teismo sprendimo civilinėje Nr. 2-53-83/2013 nevykdymą skyrė skolininkei R. V. 1 500 Eur baudą išieškotojos Palangos miesto savivaldybės administracijos naudai. Teismo motyvai:

3.1.       Nuo 2013 m. gegužės 17 d. iki 2019 m. liepos mėnesio R. V. įsiteisėjusį teismo sprendimą vykdė, todėl vykdomasis raštas dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo nebuvo išduotas, nes sprendimo įsiteisėjimo dieną uždraustų veiksmų skolininkė neatliko, tačiau, 2019 m. liepos 28 d. sklypo savininkei R. V. pasirašius sutartį Nr. 2019-13 dėl komercinio renginio organizavimo rekreacinės paskirties sklypo dalyje „sutartyje ir jos prieduose numatytam terminui, numatytoms veikloms vykdyti“, teismo nustatytas draudimas buvo pažeistas.

3.2.       Sklypo savininkė, manydama, jog batutai yra ne atrakcionai ir jų naudojimas atitinka „rekreacinei teritorijai keliamus tikslus“, turėjo kreiptis į Palangos miesto savivaldybės administraciją dėl leidimo vykdyti komercinę veiklą „vietoje, kuri yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje, Palangos miesto istorinėje dalyje“, gavimo ir (ar) kreiptis į sprendimą priėmusį teismą dėl sprendimo išaiškinimo, o ne pati nuspręsti, kad batutai nėra „atrakcionas pagal LR teisės aktus ir savivaldos norminius aktus“, ir pasirašyti sutartį dėl komercinio renginio organizavimo rekreacinės paskirties sklypo dalyje.

3.3.       Teismas sutiko su skolininkės atstovės teiginiais, jog konstatavus veikos nutraukimą sankcijos už kiekvieną dieną skyrimas nebeatliktų skatinamosios funkcijos, todėl paskyrė vienkartinę 1 500 Eur baudą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4.       Suinteresuotas asmuo R. V. (toliau – apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti antstolės V. D. pareiškimą dėl Palangos miesto apylinkės teismo  2013 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-53-83/2013 nevykdymo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

4.1.       Egzistuoja absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas, nes teismas konstatavo neteisėtos komercinės veiklos be leidimo vykdymą, dėl kurios atsakomybė tenka neįtrauktam į bylą asmeniui K. S., kaip faktiniam renginio organizatoriui pagal 2019 m. liepos 28 d. sudarytą sutartį.

4.2.       Teismas nesivadovavo ir neanalizavo CPK nuostatų, reglamentuojančių raginimo vykdymo procese institutą, ir apsiribojo tik teiginiu, kad tai yra apeliantės atstovo pasiūlymas, kuris „legalizuotų uždraustą veiklą“.

4.3.       Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą apeliantei įteiktas 2019 m. rugpjūčio 19 d., o pareiškimas į teismą pateiktas 2019 m. rugpjūčio 13 d.

4.4.       Antstolė pažeidė vykdymo procesą, tai lėmė apeliantės teisių pažeidimą ir yra pagrindas pareiškimą atmesti.

4.5.       Teismas iš esmės vertindamas byloje tai, kas sudaro ginčo esmę, t. y. ar pripučiami batutai yra atrakcionai ir ar jie galėjo būti įrengti rekreacinės paskirties žemės sklype, motyvavo „viešoje erdvėje“ naudojamomis sąvokomis, tačiau visiškai neanalizavo pateiktų teisės normų ir net pačios Palangos miesto savivaldybės taisyklėse esančių sąvokų. Sprendimas priimtas šnekamosios kalbos pagrindu, o ne remiantis teisine teisės aktuose esančių sąvokų analize, taikymu bei vertinimu.

4.6.       Rašytiniuose paaiškinimuose, taip pat posėdžio metu buvo išsamiai pasisakoma, kokiais teisės aktais remiantis ir kuriuos analizuojant pripučiamas batutas nėra laikomas „atrakcionu“ tokia prasme, kuri buvo uždrausta sprendimu, tačiau teismas dėl to visiškai nepasisakė nutartyje, tiesiog ignoruodamas ir pasiremdamas tik žmonių vartojama šnekamąja kalba.

4.7.       Sistemiškai analizuojant pramoginio įrenginio sąvoką teisės aktuose, akivaizdu, kad pramoginių įrenginių (atrakcionų) kategorijai pripučiami batutai nepriskirtini, tai puikiai atsispindi ir Palangos savivaldos norminiuose aktuose, kurie aktualūs ginčo situacijoje.

4.8.       Palangos miesto savivaldybės norminiuose aktuose pripažinta, kad atrakcionai, kaip pramoginiai įrenginiai, yra tai, kas registruojama potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre ir kam taikoma specifinė teisinio reglamentavimo bazė, skirta potencialiai pavojingiems įrenginiams, ir į juos nepatenka pripučiami batutai.

4.9.       Edukacinio renginio „Drakono širdis“ metu pastatytas pripučiamas drakonas ir batutas „Sporto estafečių miestelis“ nėra ir negali būti prilyginami atrakcionų parkui – mechaniniams įrenginiams, skirtiems viešai naudoti asmenims linksminti jiems pramogaujant, kai keičiama įrenginių padėtis erdvėje.

4.10.       Teismas konstatuodamas faktą, kad pripučiamas batutas yra atrakcionas (mechaninis įrenginys), rėmėsi vien „viešąja erdve“, „buitine kalba“, tai lėmė netinkamą ginčo situacijos kvalifikavimą, teisės normų netinkamą taikymą bei aiškinimą, o tai yra pagrindas panaikinti nutartį.

4.11.       Teismas neturi specialių žinių, kad galėtų, nepasitelkęs specialistų, nevertindamas teisės norminių aktų, konstatuoti pastarąjį faktą, kuris turi tiesioginės įtakos ne tik apeliantės teisėms ir pareigoms, bet ir daugeliui asmenų, siekiančių vykdyti veiklą, susijusią su pripučiamų batutų naudojimu (ne atrakcionų), ir tai laikytina jau viešuoju interesu.

4.12.       Teismas nepagrįstai nurodo, kad apeliantė turėjo kreiptis į teismą prieš sudarydama sutartį dėl to, ar batutai yra atrakcionai, nes kiekvienas asmuo, turintis bent minimalų suvokimą apie mechaninį įrenginį, suvokia, kad pripučiamas batutas nėra atrakcionas. Taip, tai pramoginis įrenginys, suteikiantis pramogą, bet tikrai nėra atrakcionas, kaip jis apibrėžiamas teisės aktuose.

4.13.       2019 m. liepos 28 d. suinteresuotas asmuo sudarė sutartį su Baltijos pramogų asociacija dėl komercinio renginio organizavimo žemės sklype. Sutartimi buvo numatyta, kad bus rengiamas privatus edukacinis, rekreacinis renginys, kurio metu veiks pripučiamų estafečių miestelis, pripučiamas „Drakonas“, kurio viduje yra širdis, plaučiai, skrandis ir žarnynas, bus pateikiama edukacinė informacija apie gyvūno sandarą, organizmo veikimą. Taip pat sutartimi buvo numatyta, kad organizatorius įsipareigoja organizuoti ir vykdyti renginį laikydamasis Lietuvos Respublikos įstatymų. Taigi, priešingai, nei nurodo teismas, apeliantė nesuteikė teisės vykdyti sprendimu uždraustą veiklą, todėl ji net neabejojo, kad nieko nepažeidžia.

4.14.       Apeliantė ginčo situacijoje yra silpnesnioji šalis, todėl reikalauti vien iš jos kreiptis, nevertinant antstolio pareigos tai daryti, yra neprotinga ir neteisinga.

4.15.       Teismas nutartyje ne kartą paminėjo, kad apeliantė vykdė uždraustą veiklą rekreacinės paskirties žemės sklype, tačiau jokios analizės dėl „rekreacijos“ neatliko, nepateikė ir nemotyvavo tokių teiginių.

4.16.       Su Kultūros paveldo departamentu reikia derinti tik statinių ir įrenginių statybą, o pripučiami batutai, pastatomi laikinai, nelaikyti statiniais ir įrengimais, nes nepatenka į Statybos įstatymo reguliuojamą sritį.

4.17.       Vertinant aktą, kurio pagrindu kreiptasi į teismą, ir jame esančią informaciją, manytina, kad  nėra pagrindo padaryti išvadas apie teismo sprendimo nevykdymą.

5.       Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimo argumentai:

5.1.       K. S. skundžiama nutartis nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl jo neįtraukimas nėra teismo nutarties negaliojimo absoliutus pagrindas.

5.2.       Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), buvo užstatytas įvairiausiais pramoginiais įrenginiais, palapinėmis, šie įrenginiai dėl savo kiekio ir stambių parametrų dergia, menkina estetinę vertę ir vizualiai teršia Palangos miesto istorinės dalies teritorijos kraštovaizdį ir kultūros paveldo objekto vertingąsias savybes.

5.3.       Batutai priskirtini atrakcionams ir žemės sklype (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 30 d. iki 2019 m. rugpjūčio 19 d. vykdyta veikla prieštarauja Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimu nustatytam draudimui.

5.4.       Teismo sprendimas buvo priimtas 2013 metais, kada sąvokos „atrakcionai“, „batutai“ ir pan. dar nebuvo skiriamos ir taip plačiai vartojamos kaip šiandien. Būtent dėl šios priežasties negalima aiškinti pažodžiui ir apsiriboti vien tik siauru teismo sprendimo rezoliucinės dalies aiškinimu.

5.5.       Kultūros paveldo teritorijoje greta nekilnojamosios kultūros vertybės (duomenys neskelbtini) nėra leistina nei batutų, nei kitų atrakcionų, nei jokių kitų pramoginių įrenginių veikla.

5.6.       Išieškotoja Palangos miesto savivaldybės administracija vertina pirmosios instancijos teismo paskirtą 1 500 Eur dydžio baudą kaip pernelyg švelnią bei neatitinkančią įvykdyto pažeidimo.

6.       2020 m. sausio 9 d. gautas apeliantės prašymas dėl bylos sustabdymo. Apeliantė prašė sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, iki įsiteisės Plungės apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. eA2-245-995/2020.

7.       2020 m. sausio 16 d. nutartimi atskirojo skundo nagrinėjimas sustabdytas, iki įsiteisės Plungės apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. eA2-245-995/2020.

8.       2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas atnaujintas.

9.       2020 m rugsėjo 15 d. gautas apeliantės prašymas išnagrinėti 2020 m. sausio 15 d. pateiktą prašymą; pridėti civilinę bylą Nr. eA2-245-995/202C, 2S-989-459/2020; skirti byloje ekspertizę, kuri nustatytų, ar pripučiamas batutas laikytinas atrakcionu, registruotinu pavojingų įrenginių registre.

10.       Nurodo, kad praėjus dvidešimčiai dienų po bylos atnaujinimo nesulaukė teismo sprendimo dėl jos prašymo paskirti kolegiją, todėl pakartotinai prašo nagrinėti byloje pateiktą ir neišnagrinėtą prašymą. Taip pat, kadangi Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas jos skundą dėl Savivaldybei išduoto vykdomojo rašto teisėtumo, civilinėje byloje Nr. 2S-989-459/2020 nurodė, kad teismas pagrįstai nusprendė nepasisakyti ir neanalizuoti atsakovės argumentų, susijusių su teismo sprendimo (ne)vykdymo aplinkybėmis, nes jos nereikšmingos aptariamo klausimo teisingam išsprendimui, be to, šis klausimas bus sprendžiamas Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2S-138-538/2020, mano, kad yra tikslinga pridėti civilinę bylą. Nr. 2S-989-459/2020. Joje esantys surinkti įrodymai dėl vykdytos veiklos turi esminę reikšmę nustatant faktą, ar jai priklausančiame sklype buvo vykdyta atrakcionų, teismo sprendimu uždrausta veikla, ar ne. Išnagrinėtoje byloje buvo renkami įrodymai, kurių nebuvo galimybės pateikti civilinėje byloje, kurioje priimta nutartis skundžiama, todėl tinkamam bylos išnagrinėjimai jie būtini. Taip pat spręstinas klausimas ir dėl ekspertizės skyrimo, kad būtų galima nustatyti, ar pripučiamas batutas yra atrakcionas, kadangi nagrinėjamoje byloje antstolė be jokio pagrindo konstatavo sprendimo nevykdymą.

11.       2020 m. rugsėjo 23 d. pateiktas apeliantės prašymas priimti teikiamus rašytinius paaiškinimus; pridėti teikiamus rašytinius įrodymus iš civilinių bylų Nr. eA2-245 995/2020, 2S-989-459/2020.

12.       Suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija prašo netenkinti suinteresuoto asmens R. V. 2020-09-15 ir 2020-09-22 prašymų.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

14.       CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

15.       Pažymėtina, jog, remiantis kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.).

Dėl 2020 m. rugsėjo 15 d. prašymo

16.       Pateiktu prašymu apeliantė prašo išnagrinėti 2020 m. sausio 15 d. pateiktą prašymą; pridėti civilinę bylą Nr. eA2-245-995/2020, 2S-989-459/2020; skirti byloje ekspertizę siekiant nustatyti, ar pripučiamas batutas laikytinas pavojingų įrenginių registre registruotinu atrakcionu.

17.       CPK 336 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atskirąjį skundą nagrinėja vienas apeliacinės instancijos teismo teisėjas, tačiau apeliacinės instancijos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę atskirajam skundui nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Nutartimi perduoti atskirąjį skundą nagrinėti trijų teisėjų kolegijai turi teisę ir bylą nagrinėjantis teisėjas.

18.       Byloje nustatyta, kad  2020 m. sausio 16 d. nutartimi, kuria buvo sustabdytas bylos nagrinėjimas, be kita ko, buvo nurodyta, kad šioje proceso stadijoje netikslinga perduoti skundą nagrinėti trijų teisėjų kolegijai. Tačiau byloje esančia kita 2020 m. sausio 16 d. nutartimi laikinai einantis Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo pareigas teisėjas A. P. išnagrinėjo apeliantės R. V. prašymą dėl teisėjų kolegijos sudarymo atskirajam skundui nagrinėti ir šį apeliantės prašymą atmetė motyvuodamas tuo, kad susipažinus su bylos medžiaga nenustatyta, kad byloje būtų keliami sudėtingi teisiniai klausimai tiek materialine, tiek procesine prasme. Taigi apeliantės 2020 m. sausio 15 d. prašymas yra jau išnagrinėtas laikinai ėjusio Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo pareigas teisėjo 2020 m. sausio 16 d. nutartimi, todėl šio prašymo pakartotinai nagrinėti nėra teisinio pagrindo. 

19.       CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad siekdamas išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę, tačiau, teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos esmę, nagrinėjamas klausimas nereikalauja specialių techninių žinių, juo labiau ekspertizės skyrimo, dėl kurios užsitęstų ir taip per ilgai vykstantis procesas ir būtų didinamos bylinėjimosi išlaidos, todėl apeliantės prašymas dėl ekspertizės skyrimo atmestinas.

20.       Apeliantės prašymas pridėti civilinę bylą Nr. eA2-245-995/2020, 2S-989-459/2020 taip pat atmestinas, nes nagrinėjamoje byloje pakanka duomenų šiam klausimui išspręsti, be to, prašomų bylų duomenis teismas turi galimybę matyti teismų informacinėje sistemoje LITEKO.

Dėl 2020 m. rugsėjo 23 d. prašymo

21.       CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Ribojimas teikti naujus įrodymus, kad ir kokiems procesiniams tikslams užtikrinti jis yra nustatytas, nėra absoliutus – apeliacinės instancijos teismas turi teisę priimti naujus įrodymus, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

22.       Nagrinėjamu atveju apeliantė pateikė naujus įrodymus iš civilinės bylos Nr. eA2-245-995/2020, 2S-989-459/2020.

23.       Atsižvelgdamas į pateiktų įrodymų turinį, jų ryšį su nagrinėjamu klausimu, proceso koncentruotumo ir operatyvumo principus bei sprendžiamo klausimo reikšmę, apeliacinės instancijos teismas priima apeliantės 2020 m. rugsėjo 22 d. pateiktus naujus įrodymus.

24.       CPK 323 straipsnis imperatyviai draudžia keisti (papildyti) apeliacinį skundą pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Tos pačios taisyklės taikytinos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šia imperatyvia nuostata, be kita ko, užtikrinamas šalių procesinis lygiateisiškumas, taip pat proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų įgyvendinimas, atsižvelgiant į rašytinę bylos nagrinėjimo apeliaciniame procese formą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-260-823/2018). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priešingas teisės aktų aiškinimas pažeistų šalių procesinių teisių lygiateisiškumo principą ir neatitiktų sąžiningumo bei teisingumo kriterijų, nes, priėmus papildomą / patikslintą apeliacinį skundą, šalių procesinio lygiateisiškumo principas reikalautų sudaryti kitai proceso šaliai galimybę pateikti į jį atsiliepimą (CPK 318 straipsnis), dėl to civilinis procesas teisme užtruktų neribotą laiką, taip būtų pažeistas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas (CPK 7 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas apeliantės papildomus paaiškinimus ir įrodymus atsisako priimti ir dėl jų nutartyje nepasisako.

Dėl absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo

25.       Apeliantė teigia, kad egzistuoja absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas, nes teismas konstatavo neteisėtos komercinės veiklos be leidimo vykdymą, dėl kurios atsakomybė tenka neįtrauktam į bylą asmeniui K. S., kaip faktiniam renginio organizatoriui pagal 2019 m. liepos 28 d. sudarytą sutartį. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

26.       Absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalis 2 punktas). Suinteresuotas asmuo yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla; jeigu paaiškėja, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį (CPK 443 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju sprendžiamas suinteresuotam asmeniui R. V. baudos paskyrimo už teismo sprendimo nevykdymą teisėtumo ir pagrįstumo klausimas bei teismas nutartyje nepasisakė dėl K. S. teisių ir pareigų, todėl aplinkybė, kad tarp apeliantės ir K. S. buvo sudaryta 2019 m. liepos 28 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), neturi įtakos K. S. teisėms ir pareigoms ir jo neįtraukimas į bylą negali būti vertinamas kaip teismo nutarties absoliutus negaliojimo pagrindas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

27.       Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas antstolės prašymas dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

28.       Nustatyta, kad antstolės V. D. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla pagal Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2019 m. rugpjūčio 2 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-53-83/2013 dėl uždraudimo atsakovams J. A. V. ir R. V. vykdyti atrakcionų veiklą 0,2752 ha žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 10, b. l. 5). Patvarkymas priverstinai vykdyti vykdomąjį dokumentą R. V. išsiųstas paštu 2019 m. rugpjūčio 5 d. (b. l. 129). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso R. V. (v. b. l. 28–29). 2019 m. rugpjūčio 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota esama padėtis bei vykdoma veikla adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 11–18). 2019 m. rugpjūčio 13 d. aktu dėl teismo sprendimo vykdymo Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, jog R. V. nuosavybės teise priklausančiame 0,2752 ha žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), yra įrengti vaikų žaidimo atrakcionai, vykdoma veikla (v. b. l. 32–35). 2019 m. liepos 28 d. sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) dėl komercinio renginio organizavimo privačiame sklype R. V. įsipareigojo suteikti organizatorei Baltijos pramogų asociacijai rekreacinės paskirties sklypo dalį renginiui organizuoti (duomenys neskelbtini), kurio plotas 2 100 kv. m, sutartyje ir jos prieduose numatytam terminui numatytoms veikloms vykdyti. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus rašte dėl informacijos pateikimo, adresuotame K. S., nurodyta, kad Klaipėdos apskrities VPK Palangos m. PK atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį; turimais duomenimis, sklype (duomenys neskelbtini), yra vykdoma atrakcionų veikla, kitos komercinės paslaugos; 2013 m. balandžio 16 d. Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu šiame sklype uždrausta vykdyti atrakcionų veikla, šis žemės sklypas – rekreacinė teritorija, skirta paplūdimiams, stovyklavietėms, apžvalgos aikštelėms, turistinėms ir sporto trasoms ir kitiems objektams, kurie reikalingi trumpalaikiam gyventojų poilsiui organizuoti; rekreacinės paskirties sklype negali būti vykdoma komercinė veikla (v. b. l. 26). R. N. kreipimesi, adresuotame Palangos miesto savivaldybės merui, nurodyta, kad privačiame sklype išilgai Tiškevičiaus alėjos yra pripučiami batutų atrakcionai, kurie yra visiškai nepriimtini kultūros paveldo teritorijoje (b. l. 46–47). Palangos miesto savivaldybės administracijos raštais R. V. informuota apie tai, jog ji, būdama atsakinga už jai nuosavybės teise priklausantį sklypą, privalo užtikrinti, kad neleistina veikla būtų nedelsiant sustabdyta, o neteisėti įrenginiai būtų pašalinti iš sklypo teritorijos (b. l. 48–49, 52–58). Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojos Tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2019 m. liepos 30 d. K. S. buvo išaiškinta dėl uždraustos atrakcionų veiklos R. V. sklype, jam nebuvo išduotas leidimas komercinei veiklai, įteiktas reikalavimas nedelsiant sustabdyti vykdomus darbus. 2019 m. liepos 31 d. nuvykus į minėtą sklypą buvo užfiksuotas veikiantis batutų parkas bei prekyba maistu (b. l. 75–76). 2019 m. rugpjūčio 2 d. Plungės apylinkės teismas nutartyje nurodė, jog iki 2019 m. liepos 30 d. atsakovai A. V. ir R. V. gera valia vykdė 2013 m. balandžio 16 d. teismo sprendimą, nustačius, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) pradėta veikla, kuri teismo sprendimu yra uždrausta, yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą (b. l. 83–84). 2013 m. balandžio 16 d. Palangos miesto apylinkės teismo sprendime nurodyta, jog R. V. ir J. A. V. priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini), buvo vykdoma atrakcionų veikla neturint Palangos miesto savivaldybės administracijos leidimo teikti nurodyto pobūdžio paslaugas, todėl atsakovams uždraustina vykdyti atrakcionų veiklą (b. l. 85–88).

29.       Pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Taigi šiame straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas, pagal kurį tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu CPK nustatyta tvarka, t. y. pasinaudojant galimybe skųsti teismo sprendimą aukštesnės instancijos teismui.

30.       Teismo procesinio sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas (nutartis), teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

31.       CPK 771 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal šio straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

32.       Formuodamas teismų praktiką dėl CPK 771 straipsnio taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai ši teisinė sankcija yra bauda, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (pvz., CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatyta bauda atlieka ir kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012; 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013).

33.       Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta uždrausti atsakovams J. A. V. ir R. V. vykdyti atrakcionų veiklą 0,2752 ha žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Apeliantė teigia, kad sprendimo ji nepažeidė, nes nevykdė uždraustos atrakcionų veiklos, be to, renginys buvo vykdomas ne jos, o trečiojo asmens pagal sutartį. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

34.       Pažymėtina, kad nors teismo sprendimas vykdomas pagal teismo sprendimo rezoliucinę dalį, tačiau teismo sprendimas yra vientisas procesinis dokumentas, todėl, vykdant jį, privalu įvykdyti ne tik rezoliucinėje jo dalyje nurodytą sprendimą, bet ir laikytis motyvuojamojoje dalyje išdėstytų išaiškinimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Pireka“ v. UAB Neringos vanduo“, bylos Nr. 3K-3-425/2010).

35.       Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad iškilus ginčui dėl vykdymo turinio teismas turi išspręsti ginčą dėl sprendimo įvykdymo. Tokiu atveju, kai šalių ginčas dėl antstolio veiksmų teisėtumo yra perduodamas nagrinėti teismui, teisme turi būti iš esmės ištirtos ir teisiškai įvertintos aplinkybės, dėl kurių kilo ginčas, pvz., koks teismo sprendimo draudimo ar įpareigojimo turinys, o prireikus – teismo sprendimas aiškinamas sprendžiant ginčą, ar pažeistas teismo sprendimu nustatytas draudimas, ar įvykdytas įpareigojimas, ar atlikta registracija ar kiti veiksmai pagal teismo sprendimo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5-695/2015).

36.       Įsiteisėjusiu 2013 m. balandžio 16 d. teismo sprendimu, be kita ko, nustatyta, kad 2012 m. birželio 7 d. atsakovai J. A. V. ir R. V. kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrių su prašymu išduoti leidimą nuosavybės teise priklausančiame sklype įrengti vaikų žaidimo atrakcionus bei pastatyti cukraus vatos ir spragėsių vežimėlius, buvo svarstytas klausimas dėl žemės sklype (duomenys neskelbtini), laikinų įrenginių statybos, tačiau tam nepritarta, nes žemės sklypo paskirtis neatitinka norimos vykdyti veiklos. Taip pat teismo sprendime nurodyta, kad vadovaujantis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1640 redakcija), nuostatomis žemės savininkai ir naudotojai, rekreacinėse teritorijose plėtodami ūkinę ir kitokią veiklą, turi šią veiklą tvarkyti taip, kad nebūtų keičiamas rekreacinių teritorijų kraštovaizdis, bloginama jo fizinė būklė bei estetinė vertė ir mažinamas bei naikinamas rekreacinis potencialas. Rekreacinėse teritorijose žemės naudotojui draudžiama statyti pastatus ir įrenginius, nesusijusius su rekreacija, taip pat rekreacijai skirtus pastatus ir įrenginius, jeigu jie neatitinka rekreacinių teritorijų normatyvų bei teisinių nuostatų, statyti rekreacinių teritorijų apsaugos zonose statinius, mažinančius kraštovaizdžio estetinę vertę. Gamtos paminklų apsaugos zonose draudžiama naikinti, žaloti ir keisti reljefą, statyti statinius ir įrenginius, nesusijusius su gamtos paminklų eksponavimu ar tvarkymu, o žemės, esančios gamtos paminklų apsaugos zonose, savininkai ir naudotojai negali trukdyti lankyti saugomų objektų. Teismo sprendime taip pat nurodyta, kad atsakovams J. A. V. ir R. V. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo vykdoma atrakcionų veikla neturint Palangos miesto savivaldybės administracijos leidimo teikti nurodyto pobūdžio paslaugas, ši veikla buvo vykdoma pažeidžiant (duomenys neskelbtini) pastato nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano, Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano, Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano nuostatas, todėl nustačius, kad dėl atsakovų veiksmų jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ieškovė negali užtikrinti Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano, Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 1999-07-29 sprendimu Nr. 134, sprendinių, dėl ko ieškovei gali būti taikomos įstatymuose nustatytos sankcijos bei padaryta žala, yra pagrindas pripažinti, kad atsakovų veiksmai gali padaryti žalos ieškovei, todėl nurodyta uždrausti atsakovams J. A. V. ir R. V. vykdyti atrakcionų veiklą 0,2752 ha žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini).

37.       Taigi, priimdamas 2013 m. balandžio 16 d. sprendimą, teismas pabrėžė nagrinėjamos teritorijos ypatumus,  todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad kultūros paveldo teritorijoje nėra leistina nei batutų, nei kitų atrakcionų, nei jokių kitų pramoginių įrenginių veikla. Taip pat, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, dar 2012 m. liepos 2 d. Palangos miesto apylinkės teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-53-83/2013 buvo akcentuojama, kad apeliantės sklype esantys įrenginiai veikia neturint Palangos miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo teikti paslaugas pramoginiais įrenginiais, vyksta neteisėtas komercinės veiklos vykdymas vietoje, kuri yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje, Palangos miesto istorinėje dalyje, taigi pagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė, siekdama nepažeisti teismo sprendimo vykdymo privalomumo principo, turėjo kreiptis į Palangos miesto savivaldybės administraciją dėl leidimo vykdyti komercinę veiklą vietoje, kuri yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje, Palangos miesto istorinėje dalyje, gavimo ir (ar) kreiptis į sprendimą priėmusį teismą dėl sprendimo išaiškinimo. Nes, kaip minėta, nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi ne aplinkybės, ar apeliantei priklausančiame žemės sklype pastatytus batutus galima laikyti atrakcionais, ar batutai atitinka pavojingiems įreginiams būdingus požymius, o tai, kad (duomenys neskelbtini), tai yra  kultūros paveldo teritorijoje, nėra leistina nei batutų, nei kitų atrakcionų, nei jokių kitų pramoginių įrenginių veikla.  

38.       Pažymėtina ir tai, kad žemės sklypo savininkė (apeliantė) ir potencialūs veiklos vykdytojai ne kartą kreipėsi dėl laikinų įrenginių ar statinių įrengimo bei veiklos vykdymo vasaros sezono metu žemės sklype (duomenys neskelbtini), tačiau savo atsakymuose Palangos miesto savivaldybės administracija kaskart akcentuodavo, kad vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais šiai teritorijai yra nustatytas tausojamojo naudojimo saugojimo režimas ir neleistina statyti tūrinių statinių pavidalo ar stambiagabaritės bei aukštos įrangos. Taigi R. V. buvo žinomi visi šiai teritorijai taikomi reikalavimai bei draudimai, todėl atmestini apeliantės argumentai, kad apeliantė ginčo situacijoje yra silpnesnioji šalis, antstolė turėjo jai pateikti išaiškinimą kaip tinkamai vykdyti teismo sprendimą. Priešingai, apeliantė siekdama nepatirti neigiamų pasekmių prieš sudarydama sutartį turėjo kreiptis į atitinkamas institucijas dėl leidimo gavimo arba teismo sprendimo išaiškinimo.

39.       CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Kadangi apeliantei priklausančiame žemės sklype vykdoma veikla neatitinka įstatymo reikalavimų, nepagrįsti apeliantės argumentai, kad yra pažeista jos teisė į nuosavybę.

40.       Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į 2013 m. balandžio 16 d. sprendimo rezoliucinę dalį ir išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad apeliantė pažeidė nurodytu teismo sprendimu nustatytą draudimą, todėl jai skundžiama teismo nutartimi už teismo sprendimo nevykdymą 1500 Eur bauda buvo paskirta pagrįstai.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

41.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti pareiškėjos atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

42.       Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, todėl apeliantės atskirasis skundas netenkintinas ir skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,  teismas

n u t a r i a :

        Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                        Almantas Padvelskis