Civilinė byla Nr. e2-1054-302/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00724-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 

3.1.18.1.1.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio turtas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 2 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovų J. Č., E. J., M. M. K., A. N., D. A., B. V., S. Č., J. J., J. K., uždarosios akcinės bendrovės „Rimar statyba“, T. O., A. J., J. B., G. L., G. M., M. Č. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Senamiesčio turtas, uždarajai akcinei bendrovei „Barsena“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Ergus“ padavimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovai kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui padavimo – areštuoti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Ergus“ priklausančius nekilnojamuosius daiktus, taip pat atlikti įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės į šiuos nekilnojamuosius daiktus perleidimo draudimo: butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir 13164/95217 dalį patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) (automobilių parkavimo vietos pažymėtos 08, 09, 15, 16, 26).

2.       Nurodė, kad jie įgijo butus ir patalpas atsakovės UAB „Senamiesčio turtas“ nebaigtame statyti pastatė (baigtumas 86 procentai), esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė UAB „Senamiesčio turtas“ įsipareigojo užbaigti pastatą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 100 procentų jo baigtumą iki 2020  m.  gruodžio 31 d., tačiau pastato statybos darbai iki šiol nėra užbaigti. Atsižvelgdami į tai, ieškovai ketina reikšti atsakovei UAB „Senamiesčio turtas“ ieškinį dėl įpareigojimo atlikti darbus: su statybos užbaigimu susijusių išlaidų atlyginimo arba reikalauti sumažinti butų / patalpų pirkimo kainą.  Taip pat, ieškovai ketina reikšti reikalavimą dėl atsakovės UAB „Senamiesčio turtas“, UAB „Barsera“ ir UAB „Ergus“ tarpusavyje sudarytų nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčių, kuriomis buvo perleistas vienintelis atsakovei UAB „Senamiesčio turtas“ priklausantis nekilnojamasis turtas, į kurį būtų galima nukreipti priteistos sumos išieškojimą, pripažinimo negaliojančiomis.

3.       Ieškovų nuomone, atsakovė UAB „Senamiesčio turtas“ 2020 m. rugsėjo 10 d. ir 2020 m. rugsėjo 11 d. ėmėsi veiksmų paslėpti savo turimą turtą, tokiu būdu apsunkindama galimybes nukentėjusiems asmenims ginti savo pažeistas teises ir išieškoti patirtus nuostolius ar pastato užbaigimui reikiamas pinigų sumas – perleido UAB „Barsera“ visą savo nekilnojamąjį turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir keturias automobilių parkavimo vietas, esančias adresu (duomenys neskelbtini). Siekiant dar labiau apsunkint galimą išieškojimą, 2021 m. birželio 4 d. šis turtas buvo dar kartą perleistas kitam susijusiam asmeniui – UAB „Ergus”.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 2 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – ieškovų būsimo ieškinio reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovei UAB „Ergus“ priklausantį turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 13164/95217 dalį patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) (automobilių parkavimo vietos pažymėtos 08, 09, 15, 16, 26).

5.       Teismo nustatė, kad ieškovai tikėtinai pagrindė savo ketinimą pareikšti ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – atsakovė UAB „Senamiesčio turtas“ neatliko visų statybos darbų, kuriuos buvo įsipareigojusi atlikti, darbų užbaigimui reikalingos lėšos, kurias turi kompensuoti atsakovė, bet jų gali būti neįmanoma išsireikalauti iš atsakovės, nes ji savo turtą perleido kitiems, su ja susijusiems, asmenims.

6.       Kadangi ieškovai nurodė, kad būsimu ieškiniu sieks taikyti restituciją, grąžinant atsakovei UAB „Senamiesčio turtas“ perleistą turtą ir parkavimo vietas, teismas sprendė, kad svarbu išsaugoti ginčo turtą. Priešingu atveju, ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų labai apsunkintas ir užtruktų neproporcingą ilgą laiko tarpą. Taigi, teismo vertinimu, ginčo turtą perleidus sąžiningiems tretiesiems asmenims, operatyvus teismo sprendimo įgyvendinimas nebūtų įmanomas, nes kiltų nauji teisiniai ginčai dėl restitucijos taikymo, t. y. nekilnojamojo turto susigrąžinimo iš šioje byloje nedalyvaujančių asmenų – būtų pažeisti ieškovų interesai, nes užsitęstų šalių grąžinimas į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį.

7.       Teismas pažymėjo, kad neatmestina tikimybė, jog turto perleidimo sąžiningiems tretiesiems asmenims atveju, jo nebebūtų įmanoma susigrąžinti, todėl ieškovams palankaus teismo sprendimo šioje byloje priėmimas visiškai prarastų prasmę.

8.       Teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas taikyti ieškovų prašomą laikinąją apsaugos priemonę – areštuoti atsakovei UAB „Ergus“ priklausantį turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir 13164/95217 dalį patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) (automobilių parkavimo vietos pažymėtos 08, 09, 15, 16, 26). Tuo tarpu, ieškovų prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, teismo nuomone, laikytina pertekline, todėl ją taikyti nėra pagrindo.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

9.       Atsakovė UAB „Senamiesčio turtas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 2 d. nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodomomis aplinkybėmis:

9.1.                      nei ieškovė, nei teismas neturi pakankamų ir patikimų duomenų apie atsakovės turtinę padėti / jos ketinimus dėl būsimo teismo sprendimo vykdymo ateityje.

9.2.                      Nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nėra preziumuojamas asmens nesąžiningumas. Ieškovai duomenų, kurie leistų labiau tikėtinai spręsti apie atsakovės nesąžiningumą (jos ketinimus imtis kokių nors nesąžiningų priemonių, kuriomis pablogintų savo turtinę padėtį ir, atitinkamai, vėliau apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą) nepateikė.

9.3.                      Bevykdant (duomenys neskelbtini) projektą atsakovė susidūrė su nenumatytomis ir nuo jos nepriklausančiomis aplinkybėmis – COVID-19 pandemija. Įvedus karantiną buvo apriboti darbų pajėgumai, medžiagų tiekimas – sustojo statybos objekte. Atnaujinus darbus buvo nustatytas jų užbaigimo terminas – iki 2020 m. pabaigos, tačiau atėjus antrajai COVID-19 bangai vėl buvo apribota įprasta veikla, išaugo medžiagų ir darbo kainos ir tai turėjo įtakos statybų užbaigimo procesams. Nepaisant to, atsakovė darbus po truputį atlieka – nevengia vykdyti įsipareigojimų.

9.4.                      Kita vertus, atsakovė niekada neplanavo projekto pasilikti sau, nes ji verčiasi nekilnojamoje turto prekyba, iš kurios gauna pelną. Konkrečiu atveju, perleidimo sandorius su UAB „Barsera“ atsakovė sudarė dar nesuėjus darbų atlikimo terminams – 2020 m. rugsėjo 10 d., siekdama gauti finansavimą, kurio reikėjo projekto statyboms užbaigti. Byloje nėra duomenų apie tai, kad minėti sandoriai būtų sudaryti nesąžiningomis sąlygomis, pažeidžiant ieškovų teises / interesus ar prievolių vykdymo sąlygas. Be to, ieškovai apie turto perleidimą žinojo, nes atsakovės su jais derino automobilių stovėjimo vietų pirkimo–pardavimo sutartis, siuntė notaro parengtos pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties projektą ir kitus dokumentus, kuriuose nurodytas turto savininkas (ne atsakovė). Taigi, teismas nepagrįstai nurodė, kad turto perleidimo sandoriai galimai buvo sudaryti siekiant paslėpti turimą turtą, t. y. atsakovėms elgiantis nesąžiningai.

9.5.                      Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik tada, jeigu grėsmė teismo sprendimo įvykdymui yra reali ir iškiltų dėl šių priemonių netaikymo, o ne dėl to, kad atsakovė šiandien yra praleidusi darbų užbaigimo terminą.

9.6.                      Teismas priimdamas skundžiamą nutartį rėmėsi ieškovų numanomomis išlaidomis, kurios neparemtos jokiais konkrečiais skaičiavimais, neturint atitinkamų įrodymų. Tuo tarpu visų darbų užbaigimui nėra reikalinga 200 000 Eur suma, kurią jie nurodo.

9.7.                      Areštuotas UAB „Ergus“ turtas šiai dienai vertinamas 300 000 Eur suma. Ieškovų ginčijami sandoriai yra žymiai didesnės vertės, nei ieškovų menama ieškinio reikalavimų suma.

10.       Ieškovai atsiliepime prašo atsakovės UAB „Senamiesčio turtas“ atskirąjį skundą palikti nenagrinėtą ir apeliacinį procesą nutraukti arba atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

10.1.                      Skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neįtakoja atsakovės UAB „Senamiesčio turtas“ teisių ir pareigų, todėl ji neturi procesinio ar materialiojo teisinio suinteresuotumo šioje byloje – jos atskirasis skundas turi būti paliktas nenagrinėtas, o jo pagrindu pradėtas apeliacinis procesas nutrauktas.

10.2.                      Skundžiama nutartimi areštuoti ir atsakovei UAB „Ergus“ nuosavybės teise priklausantys nekilnojamieji daiktai yra tiesioginis ginčo dalykas. Ieškovai ginčija šių nekilnojamųjų daiktų perleidimo sandorius ir siekia grąžinti daiktus atsakovės UAB „Senamiesčio turtas“ nuosavybėn. Atsakovėms aktyviai vykdant ginčo turto pardavinėjimą, kyla reali grėsmė, kad nekilnojamieji daiktai bus parduoti su jomis nesusijusiam asmeniui, sąžiningam įgijėjui.

10.3.                      Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi atsakovė UAB „Senamiesčio turtas“ nepateikė absoliučiai jokių argumentų, duomenų ar informacijos, kurie paneigtų laikinųjų apsaugos priemonių prevencinio taikymo būtinumą, užtikrinantį ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą bei bankroto proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principų įgyvendinimą. Atsakovės UAB „Senamiesčio turtas“ atskirasis skundas grindžiamas iš esmės tik teiginiais, susijusiais su ginčo nagrinėjimu iš esmės, kas nėra analizuojama ir vertinama sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.

10.4.                      UAB „Senamiesčio turtas“ nepateikė jokių duomenų, dokumentų, kurie patvirtintų, kad jos turtinė padėtis yra gera, stabili. Tuo tarpu, byloje esantys duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad UAB „Senamiesčio turtas“ nedisponuoja lėšomis ar turtu, kuris leistų tikėtis ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo dėl nuostolių atlyginimo patenkinimo – iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad atsakovės UAB „Senamiesčio turtas“ finansinė padėtis sudėtinga, nestabili ir ji negali užtikrinti 344 717,04 Eur dydžio nuostolių atlyginimo.

10.5.                      Ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybės, jų sudarymo priežastys, atsakovių elgesys, sąžiningumo aspektas ir kitos su tuo susijusios aplinkybės yra bylos nagrinėjimo iš esmės klausimai. Tai reiškia, kad teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą šių aplinkybių nevertina.  

10.6.                      Jokių išvadų apie atsakovės nesąžiningumą sudarant ginčijamus sandorius, siekį paslėpti turtą ir pan. pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepadarė. Kita vertus, atsakovės UAB „Senamiesčio turtas“ įsipareigojimų neįvykdymo faktas yra akivaizdus, nes sutartimis prisiimtų įsipareigojimų nustatytais terminais bendrovė neįvykdė. Atsakovė šiuo metu darbų nevykdo ir melagingai teigia, kad ieškovai nebendradarbiauja su ja. Ieškovai dėjo pastangas spręsti susidariusią situaciją, tačiau iš UAB „Senamiesčio turtas“ pusės nesulaukė reakcijos.

10.7.                      Ginčo atveju pirmosios instancijos teismas labai aiškiai identifikavo galimus atsakovės UAB „Ergus“ veiksmus (ginčo turto pardavinėjimą), kurie gali turėti tiesioginės įtakos teismo sprendimo įvykdymo negalimumui (turto realizavimas, pardavimas sąžiningam įgijėjui). Šie skundžiamoje nutartyje išdėstyti argumentai pagrindžia taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumą ir teisėtumą.

10.8.                      Pirmosios instancijos teismas vertino ieškinio bei juo pareikštų reikalavimų galimumą ir padarė pagrįstą išvadą, kad išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

12.       Nagrinėjamu atveju sprendžiamas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 2 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas. Absoliučių skundžiamos nutarties negalimo pagrindų nenustatyta.

Dėl įrodymų priėmimo

13.       Įstatymų leidėjas apriboja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme galimybę. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo ir turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

14.       Ieškovai su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė VĮ Registrų centro duomenis apie apeliantės bendrovę, tačiau neprašė šių įrodymų priimti ir nenurodė, kodėl jų pateikimo būtinybė iškilo tik teikiant atskirąjį skundą. Kita vertus, šie duomenys yra viešai prieinami ir nėra jokių abejonių, kad ieškovai turėjo procesines galimybės tokius įrodymus teikti pirmosios instancijos teismui. Taigi, apeliacinės instancijos teismas VĮ Registrų centro duomenis atsisako priimti.  

Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo

15.       Teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie galimai bus patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. 

16.       CPK 144 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK penktajame skirsnyje nustatyta tvarka. Ši sąvoka „bet kurioje civilinio proceso stadijoje“ aiškintina kaip asmens teisė pateikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tiek iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (CPK 147 straipsnio 3 dalis), tiek kartu su ieškiniu, tiek ir vėliau – iki to momento, kai byla nagrinėjama visų instancijų teismuose (CPK 147 straipsnio 2 dalis), bet ne tada, kai įsiteisėja dėl ginčo dalyko priimtas sprendimas ir, reikiamais atvejais, prasideda jo priverstinis vykdymas.

17.       Teismų praktikoje pažymima, kad iš įstatymo leidėjo įtvirtintų teisės normų išplaukia, jog laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo atsakovui gali būti pritaikytos tik esant trijų aplinkybių visetui. Pirma, turi būti nurodytos priežastys, pateisinančios, kodėl ieškinys nepateikiamas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Antra, turi būti įrodyta, kad egzistuoja tikimybė, kad ateityje galbūt kils grėsmė dėl to, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Trečia, turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad jau prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones momentu yra kilusi (galbūt kils) grėsmė suinteresuoto asmens turtiniams interesams tuo atveju, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-5322-560/2010).

18.       Pirmosios instancijos teismas, pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio) doktriną konstatavo preliminarų ketinimų pareikšti ieškinį realumą ir ieškinio pagrįstumą. Nors apeliantė iš esmės šių teismo išvadų neskundė, tačiau nurodė aplinkybes susijusias su ginčo dalyku, t. y. nurodė, kad laiku neįvykdė įsipareigojimo užbaigti (duomenys neskelbtini) projektą dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių (COVID-19 pandemijos ir ieškovų elgesio).

19.       Pasisakant dėl šių atskirojo skundo argumentų svarbu pažymėti, kad pradinėje bylos stadijoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslu atliekamas tik preliminarus pareikšto ieškinio pagrįstumo įvertinimas, kuris reiškia patikrinimą, ar ieškinys yra pagrindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar yra pridedami šiuos argumentus pagrindžiantys įrodymai. Akivaizdu, kad apeliantės teiginiai, susiję su projekto vykdymu, ieškovų nebendradarbiavimu, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio nėra ir negali būti nagrinėjami, nes jie sudaro tarp šalių kilusio ginčo nagrinėjimo iš esmės dalyką. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tokio pobūdžio argumentų nagrinėjimas jau pradinėje bylos proceso stadijoje prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui bei neproporcingai apsunkintų vienos iš ginčo šalių padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1172-943/2019).

20.       Pirmosios instancijos teismas ieškovų būsimo ieškinio reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovei UAB „Ergus“ priklausantį turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir 13164/95217 dalį patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Apeliantė atskiruoju skundu prašo tokią pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir iš esmės nurodo, kad nėra grėsmės, kad galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas arba užtruks neproporcingai ilgai, nes ji neatliko ir neketina atlikti jokių nesąžiningų veiksmų, kurie keltų grėsmę.

21.       Laikinųjų apsaugos priemonių taikymui atsakovių nesąžiningumą visuomet privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių / ribojimų nustatymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1119-464/2017; 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-268-516/2019). Visgi svarbu akcentuoti ir tai, kad būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus teisminio ginčo objektams (konkrečiam turtui) lemia ne tik poreikis eliminuoti galimybę atsakovei pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant (kitaip apsunkinant) jai priklausantį turtą, bet ir poreikis išsaugoti patį ginčo objektą (juo tapusį konkretų turtą). Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė, kaip disponavimo ginčo objektu uždraudimas, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikoma prevencine priemone, užtikrinančia status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimas) iki ginčo galutinio išsprendimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-565-464/2016; 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017).

22.       Konkrečiu atveju nustatyta, kad ieškovai 2021 m. liepos 16 d. jau pateikė ieškinį, kuriuo prašo ne tik priteisti jiems iš apeliantės UAB „Senamiesčio turtas“ 256 573,25 Eur nuostolių atlyginimą, tačiau ir pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento atsakovių UAB „Senamiesčio turtas“, UAB „Barsena“ 2020 m. rugsėjo 10 d. ir UAB „ Barsena“, UAB „Ergus“ 2021 m. birželio 4 d. sudarytus sandorius (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 7848, Nr. 7852, Nr. 7856, Nr. DJ-4394) bei taikyti restituciją – grąžinti visą ginčijamomis sutartimis perleistą nekilnojamąjį turtą apeliantės UAB „Senamiesčio turtas“ nuosavybėn, grąžinant ir už turtą sumokėtas pinigų sumas. Būtent tokių ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovai ir prašė taikyti atitinkamus laikinus ribojimus atsakovei UAB „Ergus“, uždraudžiant disponuoti šiuo metu jai nuosavybės teise priklausančiu bei ginčo objektu tapusiu nekilnojamuoju turtu – butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini) ir 13164/95217 dalimi patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini).

23.       Tais atvejais, kai ginčo objektas yra nekilnojamasis turtas, vertinama, kad ieškovų materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objekto teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu. Tokio pobūdžio bylose negali būti ignoruojamas faktas, kad nesiėmus priemonių apriboti atsakovės teisę disponuoti jos žinioje esančiu ir ginčo objektą sudarančiu turtu, visgi egzistuoja tikimybė, jog atsakovė, net neturėdama nesąžiningų ketinimų, šį turtą perleis sąžiningiems tretiesiems asmenims. Tokiu atveju net ir reikalavimų patenkinimas ieškovams pasirinktu būdu (restitucijos taikymas natūra) gali tapti negalimu, jeigu atsirastų naujų šio turto įgijėjų. Todėl sutiktina su ieškovų ir pirmosios instancijos teismo pozicijomis, kad jau pats reikalavimų pobūdis suponavo draudimų atsakovei pritaikymą, kuriuos apeliantė siekia nuginčyti inicijavusi šį apeliacinį procesą.

24.       Svarbu pažymėti, kad taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2492/2013; 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897/2014).

25.       Taigi, nors apeliantė UAB „Senamiesčio turtas“ ir akcentuoja, kad jokių nesąžiningų veiksmų neatliko ir neturi nesąžiningų ketinimų perleisti ginčo turtą, pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas disponuoti ginčo turtu – yra prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo išsaugojimą bei restitucijos natūra taikymą. Be to, apeliantė ginčo turtą jau yra perleidusi, todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė niekaip nepažeidžia ir objektyviai negali pažeisti jos interesų, ir (ar) neproporcingai suvaržyti jos teisių.

26.       Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad statybos darbų ginčo objekte užbaigimui apeliantei bus reikalingos lėšos, bet jų gali būti neįmanoma iš apeliantės išreikalauti, nes ji savo turtą perleido kitiems asmenims. Nors apeliantė su tokiu teismo argumentu nesutinka, tačiau nepateikia jokių jį paneigiančių įrodymų.

27.       Kita vertus, pasisakant dėl apeliantės argumentų dėl jos finansinę padėties ar ketinimų (ne) vykdyti teismo sprendimą ateityje, atkreiptinas dėmesys į tai, kad aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog nei didelė ieškinio reikalavimų suma, nei prasta atsakovės / atsakovių finansinė padėtis nėra savaime pakankamos aplinkybės sprendimo neįvykdymo grėsmei konstatuoti. Kitoks aiškinimas prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinio procesinio instituto, taikymo paskirčiai – iki ginčo galutinio išnagrinėjimo užkirsti kelią aplinkybėms, realiai galinčioms apsunkinti arba padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-615-464/2021).

28.       Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad yra reali grėsmė, galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui.

29.       Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

30.       Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 2 d. nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                Romualda Janovičienė