Baudžiamoji byla Nr. 1-1352-311/2016
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23487-2016-6
Procesinio sprendimo kategorija:
2.1.10.1; 1.1.3.2; 1.1.6.3; 1.1.8.6.2;
1.1.9.5; 1.2.4.8.
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gegužės 24 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Grigas,
sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,
dalyvaujant:
prokurorei Jurgitai Patalavičienei,
gynėjui advokatui Valerijui Karpovui,
nukentėjusiajai I. V.,
kaltinamajam S. V.,
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini) “ automatikos inžinieriumi, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 str. 2 d. ir
n u s t a t ė :
S. V. 2016-05-19 apie 02.40 val. namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę I. V., tai yra tyčia, kumščiu sudavė vieną kartą į veidą, pataikydamas į kairę akį, ko pasėkoje padarė poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai I. V. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d.
Kaltinamasis S. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Namas priklauso jam ir jo žmonai I. V., su kuria santuokoje gyvena apie 20 metų, turi keturis vaikus.
2016-05-18 vakare jis namuose skaldė malkas, dirbdamas vartojo alkoholį. Apie 21 val. tarp jo ir žmonos kilo konfliktas, dėl ko žmona iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai jį išsivežė. 2016-05-19 vidurnaktį jis grįžo namo. Apie 2 val. tarp jo ir žmonos vėl kilo konfliktas, nes jis visada pyko, kad žmonos tėvai atveža dėvėtus rūbus. Tai jis sakė žmonai ne vieną kartą. Dėl to paėmė visus rūbus, patalynę ir, išnešęs į kiemą, sudegino. Be to, iš pykčio sudaužė ir šviestuvą. Žmona ant jo supyko. Konfliktas dar labiau įsiplieskė, tuomet jis nesuvaldęs pykčio sudavė I. į veidą. Viso konflikto metu vadino ją necenzūriniais žodžiais, visus žodžius sakė iš pykčio, nenorėdamas nieko blogo.
Nukentėjusioji I. V. parodė, kad S. V. yra jos sutuoktinis. Jie kartu turi keturis vaikus, gyvena bendrai priklausančiame (duomenys neskelbtini).
2016-05-18 apie 21 val. namuose tarp jos ir S. V., kuris buvo neblaivus, kilo konfliktas, kurio metu jis iš jos bandė atimti telefoną, elgėsi agresyviai. Ji išsigando jo tokio elgesio ir iškvietė policiją. Policijos pareigūnai sulaikė S. V. ir išsivežė. 2016-05-19 apie 00.30 val. sutuoktinis grįžo į namus, buvo įpykęs, keikė ją necenzūriniais žodžiais. Vyras surinkęs iš spintos patalynę, rankšluosčius, dalį jos rūbų, juos nunešęs į šalia namo esančią pievą ir juos padegė. Įpykęs miegamajame sudaužė šviestuvą. Po to vyras atėjo į antrame namo aukšte esantį vaikų kambarį, kai tuo metu ant rankų ji laikė dukrą. Kambaryje taip pat buvo sūnūs: Povilas ir Laurynas. Priėjęs sutuoktinis vieną kartą kumščiu trenkė jai į veidą, po ko atsirado kraujosruva ties kaire akimi, dėl to ji patyrė fizinį skausmą. Tuo metu ji laikė dukrą. Trenkęs jai vyras po to išėjo iš kambario deginti toliau rūbų. Ji iškvietė policiją. Pamatęs atvykusius policijos pareigūnus, vyras pabėgo. Dėl sužalojimo medikų pagalbos jai neprireikė. Vaikai matė konfliktą. Sutuoktinis ir anksčiau yra smurtavęs, tačiau į policiją jis nesikreipė.Šiuo metu su vyru susitaikė, prašo baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Iš protokolo – pareiškimo matyti, kad I. V. pareiškė, jog 2016-05-19 apie 00.30 val. neblaivus sutuoktinis S. V., gim. 1971 m., grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Sugrįžo jis iš policijos įstaigos, supykęs. Namuose sutuoktinis miegamajame sulaužė švietuvą, iš spintos surinkęs patalynę, rankšluosčius ir dalį jos rūbų, juos padegė greta namo esančiame kieme. Konfliktui besitęsiant apie 02.40 val. sutuoktinis, įėjęs į antrame namo aukšte esantį vaikų kambarį, kumščiu trenkė jai į veidą, po ko atsirado kraujosruva po kairia akimi, kairiu skruostu, ji patyrė fizinį skausmą. Medikų pagalbos neprireikė. Šį konfliktą ir sutuoktinio elgesį matė visi jų keturi vaikai. Kai jai trenkė, ji rankose laikė dukrą. Sutuoktinis pamatęs atvažiuojančius policijos pareigūnus pasišalino (b.l. 5-11).
Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 3-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. Z. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje matyti, kad jame užfiksuotas galimo smurto artimoje aplinkoje prieš I. V., adresu (duomenys neskelbtini), faktas. Tarnybiniame užfiksuoti smurtą galintys požymiai – po kaire akimi didelė mėlynė nuo smūgio kumščiu (b.l. 12-13).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G1309/2015(02) matyti, kad I. V. konstatuota poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui bei aplinkybėmis nėra. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 20).
Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 1008 matyti, kad 2016-05-19 04:57 val. S. V. nustatytas 1, 67 proc. (promilių) girtumas (b.l. 38).
Pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo jį ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, plakant, spaudžiant, stumiant, tempiant, laužant, šaldant, kaitinant, veikiant dujomis ar panaudojant gyvūnus ar gyvius ir pan. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo S. V. veikoje, visiškai įrodyta, jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d., nes kaltinamasis tyčia, pavartodamas fizinį smurtą, t.y. suduodamas smūgį į veidą, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Kaltinamojo S. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji I. V. nurodė, kad kaltinamajam-savo sutuoktiniui S. V. atleido, su kaltinamuoju susitaikė, kaltinamajam pretenzijų neturi, sutinka, kad byla kaltinamojo S. V. atžvilgiu būtų nutraukta jai susitaikius su kaltinamuoju ir kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Kaltinamasis S. V. kaltu pripažino, nukentėjusiosios atsiprašė, su ja susitaikė, prašo baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės.
Prokurorė nukentėjusiosios ir kaltinamojo prašymus palaiko, jiems neprieštarauja, sutinka, kad byla kaltinamojo S. V. atžvilgiu būtų nutraukta kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja, kaltinamąjį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės.
Vadovaujantis BK 38 str. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Atsižvelgiant į tai, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytos visos būtinosios S. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, sąlygos: kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, susitaikė su nukentėjusiąja ir ši jam atleido, neteistas, anksčiau nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu ir tvarka atleistas nebuvo, turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba, teismo nuomone, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra visos sąlygos, numatytos BK 38 str. 1 d., todėl kaltinamojo S. V. susitaikymas su nukentėjusiąja priimtinas, kaltinamasis S. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai I. V. susitaikius, baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina.
BK 67 str. 1 d. numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. To pačio įstatymo 2 d. nurodyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis S. V. anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka, todėl jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė-įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. NTP-7-5760 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatas Valerijus Karpovas teikė antrinę teisinę pagalbą S. V. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 34,74 ?.
LR BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Kadangi šioje byloje kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteisiamos iš kaltu pripažinto S. V., vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis.
Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.
Ikiteisminio tyrimo metu S. V. parinkta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d., 67 str.1 d., 2 d. 6 p., 71 str., BPK 297-298 str., 301 str., 302 str. 1 d., 303 str. 1 d., 4 d., 304 str., 305 str. 2 d., 4 d., 307 str. 3 d., 5 d., 7 d., 308 str.,
n u s p r e n d ž i a :
S. V., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja I. V..
Baudžiamąją bylą nutraukti.
Skirti S. V. baudžiamojo poveikio priemonę-5 (penkių) MGL, t.y. 188,30 ? (vieno šimto aštuoniasdešimt aštuonių eurų 30 euro centų) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, paskirtą įmoką sumokant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos AB „Swedbak“, sąskaitos Nr. LT267300010002455919.
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų nepriteisti.
Ikiteisminio tyrimo metu S. V. parinktą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės S. V., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti baudžiamosios atsakomybės klausimą už visas nusikalstamas veikas, o jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės S. V., jog jei jis per teismo nustatytą terminą nesumokės įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ši įmoka gali būti išieškota priverstinai arba teismas baudžiamąją poveikio priemonę vykdančios institucijos teikimu ją gali pakeisti kita baudžiamojo poveikio priemone. Paskirtąją įmoką vengiant įvykdyti, teismas baudžiamąją poveikio priemonę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 str. (vengimas atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba baudžiamojo poveikio priemones). Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia asmens nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.
Teisėjas Rimantas Grigas