Baudžiamoji byla Nr.
1-756-77/2013
Proceso Nr. 1-41-1-00536-2013-7
Procesinio sprendimo
kategorija: 1.1.7.2.5.; 1.2.9.9.; 2.10.1.
(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
T E I S M O B A
U D Ž I A M A S I S
Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gegužės 20 d.
Kaltinamasis L. B., žinodamas
apie 2001-12-14 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą ir pagal šį teismo
sprendimą turėdamas pareigą nuo 2001-12-14 mokėti lėšas R. I.
savo dukros K. B., gimusios (duomenys neskelbtini),
išlaikymui, periodinėmis išmokomis po 125 (vieną šimtą dvidešimt penkis) litus
kas mėnesį iki jos pilnametystės, visiškai nemokėdamas lėšų dukros K. B. išlaikymui nuo 2009-07-01 iki 2009-09-30 ir nuo
2009-11-01 iki 2013-03-31, vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas
vaikui išlaikyti.
Kaltinimas L. B. padarius
nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos
baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, yra pagrįstas šiais duomenimis:
L. B.,
ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, kaltę pripažino visiškai ir
parodė, kad žinojo, jog dukros K.
B., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui iš jo buvo priteisti
alimentai. Kol dirbo alimentus išskaičiuodavo iš atlyginimo. Oficialiai jis
nebedirba apie vienerius metus. Prieš tai su pertraukomis dirbo (duomenys
neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys
neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir
UAB „(duomenys neskelbtini)“. Neprisimena ar darbindamasis nurodydavo, jog iš
atlyginimo būtų išskaičiuojami alimentai. Gaudamas atlyginimą pastebėjo, kad
alimentai nėra išskaičiuojami, nors žinojo, kad kas mėnesį privalo juos mokėti.
Supranta, kad taip elgdamasis nevykdė savo pareigos mokėti išlaikymą
nepilnametei dukrai K. Nuo tada, kai oficialiai niekur nebedirbo, darbo biržoje
buvo užsiregistravęs tik vieną kartą ir buvo registruotas vos kelis mėnesius,
kadangi buvo išbrauktas be teisės registruotis pusę metų. Apie metus laiko
gyvena pas savo mamą Šiaulių mieste. Prieš tai gyveno Šiaulių rajone, Kužiuose,
tačiau prieš metus laiko jo žmona parašė pareiškimą, kad jis neva norėjo ją
nužudyti, dėl ko buvo nuteistas, kalėjo tardymo izoliatoriuje. Darbo ieško
visur, tačiau oficialiai niekur neranda. Pragyvena iš atsitiktinių darbų, iš
kurių gautų pinigų vos užtenka prasimaitinti pačiam ir kažkiek skirti pinigų
buto išlaikymui ir visiškai nelieka lėšų, kurias galėtų skirti dukros K.
išlaikymui. Jei pavyktų įsidarbinti pradėtų kas mėnesį mokėti alimentus ir
stengtųsi padengti alimentų įsiskolinimą. Su dukra K. santykius palaiko, jie
nėra labai artimi, tačiau susitikę mieste visada pasikalba, jei turi duoda
pinigų – tai būna 20 ar 50 litų. Dukrai yra pinigų davęs kelis kartus. K. atvažiuoja
pas jo mamą. Gimtadienio proga dukrą pasveikina, yra dovanų nupirkęs sidabrinę
grandinėlę ir auskarus. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo
baudžiamuoju įsakymu, paskiriant laisvės apribojimo bausmę ir įpareigojant
neatlygintinai dirbti nustatytą valandų skaičių sveikatos priežiūros, globos ir
rūpybos įstaigose (153-154, 155 b. l.).
Ikiteisminio
tyrimo metu apklausta nukentėjusioji K. B. parodė, kad jai buvo
penkeri ar šešeri metai, kai tėvas L. B. išėjo iš gyventi
kitur ir nuo to laiko ja nesirūpina, nebendrauja. Savo tėvą ji tik kelis kartus
buvo sutikusi mieste ir pati jį užkalbindavo, o vieną kartą tėvas jos net
nepažino. Paskutinį kartą tėvą buvo sutikusi maždaug prieš metus laiko. Jai yra
vieną kartą davęs 10 Lt, kurių ji pati paprašė, nors pastebėjo, kad piniginėje
buvo daug pinigų. Gimtadienio proga yra gavusi iš tėvo sidabrinius auskarus,
tačiau daugiau jis niekada nėra jos sveikinęs gimtadienio, ar kitų švenčių proga ir dovanojęs kokių nors dovanų (15-16 b. l.).
Ikiteisminio
tyrimo metu apklausta nukentėjusioji R. I. parodė, kad (duomenys
neskelbtini) jai gyvenant kartu su sugyventiniu L. B. gimė
duktė K. B.. Kadangi ji su L. B. nebuvo
santuokoje, dukrai buvo duota jos buvusio vyro I. pavardė, tačiau L. B. pripažino tėvystę. Pašlijus tarpusavio santykiams ji
2001-12-14 prisiteisė alimentus dukters išlaikymui. Apie alimentų prisiteisimą L. B. žinojo, jis dalyvavo teismo posėdyje. Kol L. B. dirbo, alimentai būdavo išskaičiuojami iš jo
atlyginimo. Kai prieš šešis ar septynis metus L. B. sukūrė
naują šeimą, nuo to laiko jis niekur nedirba ir alimentų dukros išlaikymui
nebemoka. Įsiskolinimo suma yra užfiksuota pas teismo antstolį. L. B. dukra visiškai nesirūpina, su ja nebendrauja,
nesveikina jokių švenčių proga, stengiasi atsiriboti. Dėl tokio tėvo elgesio
dukra ir pati su tėvu nenori palaikyti jokių santykių ir ryšių (19-20 b. l.).
Iš 2013-03-14
Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą L. B. atžvilgiu
matyti, kad L. B. Vaikų išlaikymo fondui iki 2013-02-25
yra įsiskolinęs 4949,49 litų, pateiktą įsiskolinimą pagrindžiantys duomenys
(3-11 b. l.).
Iš 2013-04-11
daiktų pateikimo protokolo matyti, kad pateikta K. B. gimimo
liudijimo kopija ir jame tėvu nurodytas L. B., gim. (duomenys
neskelbtini), motina - R. I. - gim. (duomenys
neskelbtini) ir tėvystės nustatymo liudijimo ir 2001-12-14 teismo sprendimo kopija,
kuriuo iš L. B. priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai
K. B. po 125 litus kas mėnesį (21-24 b. l.)
Iš antstolio
Tomo Ubarto pažymos matyti, kad L. B. nuo 2009-07-01 iki
2009-09-30 ir nuo 2009-11-01 iki 2013-03-31 nemoka priteistų sumų K. B., pateiktas vykdomasis raštas dėl išlaikymo išieškojimo
ir vykdomosios bylos dokumentų kopijos (26-122 b. l.).
Lietuvos
Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje numatyta atsakomybė už vengimą
pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti
ar teikti būtiną materialią paramą vaikui. Šios nusikalstamos veikos objektas -
vaiko teisė į jo materialinį išlaikymą. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą
išlaikyti vaikus iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad
jis turi pareigą įsigaliojus teismo sprendimui išlaikyti vaiką ar teikti jam
kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai
nevykdo. Atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164
straipsnį asmuo negali būti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad
pareiga išlaikyti vaikus nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių (kasacinės
nutartys Nr. 2K-124/2008, 2K-291/2008, 2K-7-68/2009).
Teismas
nustatė, kad įrodymų visuma pakankama L. B. padarytai
nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamasis pats
pripažino, kad iš jo buvo priteistas dukros K. B. išlaikymas, mokant R. I. periodinėmis
išmokomis kas mėnesį po 125 Lt iki K. B. pilnametystės.
Nurodė, kad gaudamas atlyginimą pastebėjo, kad alimentai nėra išskaičiuojami,
nors žinojo, kad kas mėnesį privalo juos mokėti, yra sveikas ir darbingas.
Kaltinamojo kaltę taip pat grindžia ir nukentėjusiosios K.
B., liudytojos R. I. paaiškinimai, kad L. B. išlaikymo dukrai neteikia, dovanų neperka, su ja
nebendrauja. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis, žinodamas apie savo
pareigą išlaikyti dukrą K. B. savo neveikimu nuo 2009-07-01
iki 2009-09-30 ir nuo 2009-11-01 iki 2013-03-31 vengė šios pareigos,
pateisinamų priežasčių, dėl ko šios pareigos nevykdė, nenurodė. Todėl L. B. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį kaip vengimas išlaikyti
vaiką.
Kadangi už nusikalstamą veiką, numatytą
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, gali būti skiriamos
su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, šiuo atveju – viešieji darbai, laisvės
apribojimas arba areštas, prokurorė nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu
dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylos aplinkybės yra
aiškios, kaltinamasis L. B. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu,
byloje kaltinamajam civilinio ieškinio nėra, todėl procesas užbaigtinas
surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.
Prokurorė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos
baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, kaltinamąjį L. B.
prašė nubausti 8 mėnesių laisvės
apribojimo bausme, įpareigojant L. B. per 5 mėnesių
laikotarpį neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir
rūpybos įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais
pagalbos reikalingais žmonėmis. Kaltinamasis L. B. su prokurorės siūloma bausme
ir jos dydžiu sutiko (167 b. l.).
Kaltinamojo L. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad jis
prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (Lietuvos
Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių
aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas
bausmę kaltinamajam L. B., teismas
vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos
Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje.
Kaltinamasis L. B. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (Lietuvos
Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis), teistas (140, 141-143
b. l.), nedirbantis, darbo biržoje registruotas (144-146 b. l.), pagal
gyvenamąją vietą charakterizuojamas neigiamai, turi galiojančių nuobaudų,
baustas administracine tvarka (134, 135-139 b. l.), į psichikos sveikatos
priežiūros įstaigų registrus neįrašytas (128, 130, 132 b. l.), yra jo
atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tiek
prokurorė, tiek ir kaltinamasis prašė skirti laisvės apribojimo bausmę, todėl
už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos
baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, L. B. skirtina laisvės apribojimo bausmė (LR BK 48 str.).
2013-04-24
nutarimu L. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis
pasižadėjimas neišvykti. (b.l. 156-157), budžiamajam
įsakymui įsiteisėjus, kardomoji priemonė panaikintina.
Vadovaudamasis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1
punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas
n u s p r e d ž i a :
L. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą,
numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir nuteisti
jį laisvės apribojimo bausme 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos
Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu, įpareigoti L. B. neatlygintinai dirbti 50
(penkiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos
įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais,
nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, juos atliekant per 5 (penkis)
mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę L. B. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki
baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Kaltinamasis,
nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo
teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui,
surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos
nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja
teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas
gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu
paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis
per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas
įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso
nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs
teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.
Teisėja Eleonora
Kvasauskienė