Administracinė byla Nr. 1-1596-739/2016

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00470-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija:1.16.6;3.21

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016m. gruodžio 15d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Pranckienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Virginijai Kriukovienei

dalyvaujant pareiškėjui A. M..

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo, atlyginimo už priverstinę pravaikštą priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) Panevėžio apygardos administraciniam teismui pateiktu skundu prašo panaikinti atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK, ir atsakovas) viršininko 2016 m. rugpjūčio 29d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. M. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas) ir priteisti pareiškėjui atlyginimą už visą priverstinės pravaikštos laiką.

Pareiškėjas paaiškino, kad Lietuvos vyriausiasis  administracinis teismas 2016m. rugpjūčio 16d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr.A-4106-520/2016, išsamiai ištyrė tarnybinio patikrinimo medžiagą, kurios pagrindu pareiškėjas anksčiau buvo atleistas iš vidaus tarnybos, ir grąžino pareiškėją į tarnybą. Vykdant teismo sprendimą Panevėžio AVPK viršininko 2016m. rugpjūčio 23d. įsakymu pareiškėjas buvo grąžintas į tarnybą, į Panevėžio AVPK Rokiškio rajono policijos komisariato(toliau - ir Rokiškio PK)kriminalinės policijos operatyvinės grupės tyrėjo pareigas. Tačiau  2016m. rugpjūčio 29d. Panevėžio AVPK viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas vėl buvo atleistas iš tarnybos, vadovaujantis 2016m. liepos 20d. tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje  naujų aplinkybių, išskyrus tas, kurias ištyrė Lietuvos vyriausaiaisi administracinis teismas, nebuvo nustatyta. Pareiškėjas teigia, kad Įsakymas, kuriuo jis buvo atleistas iš vidaus tarnybos, grindžiamas 2016m. liepos  27d. Panevėžio AVPK įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjui jokia tarnybinė nuobauda nebuvo paskirta, o pačiame skundžiamame Įsakyme nėra nurodyti jokie teisės aktai, kurių pagrindu pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos, neaiškūs jo priėmimo motyvai, nenurodyta apskundimo tvarka. Taip pat pareiškėjas mano, kad yra praleistas terminas tarnybinei nuobaudai skirti. Todėl pareiškėjas mano, kad iš vidaus tarnybos jis yra atleistas neteisėtai

Atsakovasatsiliepime į skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime atsakovas paaiškino, kad skundžiamu Įsakymu pareiškėjas iš vidaus tarnybos atleistas, atsižvelgiant  į 2016m. liepos 20d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad  pareiškėjas pažemino policijos pareigūno vardą. Atsakovas nurodė, kad 2015m. lapkričio 20d. pradėtas tarnybinis patikrinimas 2016m.sausio 28d. dalyje dėl pareiškėjo pasipriešinimo policijos pareigūnams  ir jų teisėtų nurodymų nevykdymo buvo sustabdytas, kol bus priimtas  sprendimas  administracinėje teisenoje Nr.R0IK0115000657421. 2016m. birželio 27d. Kauno apygardos administraciniam teismui priėmus nutartį, kuria buvo paliktas galioti ir įsiteisėjo Kauno miesto apylinkės teismo 2016m. gegužės 6d. nutarimas, kuriuo pareiškėjas buvo pripažintas, padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK)187str.1d., 187str.2d. ir nubaustas subendrinta 200 Eur bauda, atsakovas atnaujino tarnybinio patikrinimo procedūrą. 2016m. liepos 20d. Panevėžio AVPK viršininkas patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą Nr.50-IS-75, kurioje buvo konstatuota, kad pareiškėjas savo veiksmais pažemino policijos pareigūno vardą ir tai buvo konstatuota 2016m. liepos 27d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas 2016m. rugpjūčio 23d. įvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą dėl pareiškėjo grąžinimo į vidaus tarnybą, o ginčijamu Įsakymu pareiškėją atleido iš vidaus tarnybos, kadangi Vidaus tarnybos statuto 66 str. numato, kad šiame straipsnyje nurodytais pagrindais pareigūnas iš vidaus tarnybos atleidžiamas kitą dieną po to, kai atsiranda  ar nustatomas faktas(aplinkybė), dėl kurio(kurios) pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Atsakovas pripažįsta, kad pareiškėjo neatleido kitą dieną, kaip numato teisės aktai, tačiau mano, kad toks pažeidimas nėra esminis ir neturi nulemti Įsakymo neteisėtumo.

Teismas

konstatuoja:

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016m. sausio 29d. Panevėžio AVPK viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas, remiantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto(toliau - ir Vidaus tarnybos statutas)62 straipsnio 1 dalies 7 punktu(kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą) ir atsižvelgiant į Panevėžio AVPK 2016m. sausio 28d. Panevėžio AVPK tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atleistas iš vidaus tarnybos. 2016m. rugpjūčio 16d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. A-4106-520/2016 2016m.sausio 29d. Panevėžio AVPK viršininko įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos buvo panaikintas ir pareiškėjas grąžintas į vidaus tarnybą, į Panevėžio AVPK Rokiškio rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus operatyvinės grupės tyrėjo pareigas. Atsakovas, vykdydamas teismo sprendimą, 2016m.rugpjūčio 23d. Panevėžio AVPK viršininko įsakymu grąžino pareiškėją į ankstesnes pareigas.

2016m. rugpjūčio 29d. Panevėžio AVPK viršininkas įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos. Įsakymas buvo priimtas, vadovaujantis Panevėžio AVPK 2016m. liepos 20d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl buvusio Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio specialisto A. M. veiksmų“ ir Panevėžio AVPK viršininko 2016m. liepos 27d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)“Dėl tarnybinės nuobaudos A. M.“.

Nagrinėjamos bylos dalykas – atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. rugpjūčio 29 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjas A.M. (statutinis vidaus tarnybos pareigūnas) buvo atleistas iš eitų Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus operatyvinės grupės tyrėjo pareigų, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjas  Įsakymą ginčija motyvuodamas tuo, kad jis pakartotinai buvo atleistas iš tarnybos pagal to paties tarnybinio patikrinimo medžiagą ir dėl tų pačių aplinkybių, kurias jau išnagrinėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016m. rugpjūčio 18d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A-4106-520/2016.

Jau minėta, kad  pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos 2016m. sausio 29d.Panevėžio AVPK viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą(kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą). Teismų buvo išnagrinėta administracinė byla dėl  šio įsakymo panaikinimo ir 2016m. rugpjūčio 16d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu įsakymas panaikintas, o pareiškėjas grąžintas į vidaus tarnybą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2015m. lapkričio 20d., gavus duomenų, kad pareiškėjas galimai pažeidė policijos veiklą reglamentuojančius aktus, galimai pažemino pareigūno vardą, Panevėžio AVPK viršininko pavedimu pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas.

Išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotas pareiškėjo padarytas nusižengimas: pareiškėjas 2015 m. lapkričio 19 d. po kursų Lietuvos policijos mokyklos(toliau - ir LPM)bendrabutyje įsinešė alkoholinių gėrimų ir juos vartojo, miegojo ant lovos vilkėdamas viršutinius drabužius, o patikrinimo metu triukšmavo. Kilus konfliktui pareiškėjas buvo išvežtas į policijos komisariatą ir savo veiksmais trukdė nustatyti įvykio aplinkybes (nusistatyti girtumą), nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, pareiškėjas, pristatytas į gydymo įstaigą, vengė nusistatyti girtumo sunkumą, o toks pareiškėjo poelgis turėjo neigiamos įtakos policijos sistemos įvaizdžiui, nes apie šį įvykį buvo paskelbta interneto tinklalapyje www.15min.lt. Išvadoje pažymėta, kad pareiškėjo veika buvo tęstinė, nes jis 2015 m. lapkričio 20 d. 9 val. darbo metu (komandiruotėje), LPM patalpose buvo apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 0,2 promilės girtumas) ir dalyvavo kvalifikacijos tobulinimo kursuose. Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas tyčiniais kaltais veiksmais pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 6 punktus, Statuto 3 straipsnio 9 dalies 2 punktą, Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Etikos kodekso 3 punkte reglamentuotus atsakomybės ir pavyzdingumo principus, 4.6, 4.24, 4.28, 14.1 ir 14.3 punktus, LPM viršininko 2010 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 144-V-3 patvirtintų Policijos sistemos darbuotojų elgesio LPM organizuojamuose mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo renginių taisyklių 13.12, 13.14, 14.1 ir 14.8 punktus, LPM viršininko 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 144-V-271 patvirtintų Policijos sistemos darbuotojų elgesio LPM organizuojamuose mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo renginiuose taisyklių 10.1 ir 10.6 punktus (tokios taisyklės ir jų punktai nurodyti Išvadoje, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016m. rugpjūčio 16d. sprendime pažymėjo, jog  iš išvados turinio matyti, kad nurodant taisykles ir jų punktus yra padarytas rašymo apsirikimas, nes pagal atsakovo pateiktus duomenis pareiškėjas pažeidė LPM viršininko 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 144-V-271 patvirtintų LPM bendrabučių vidaus tvarkos taisyklių 13.12, 13.14, 14.1 ir 14.8 punktus bei LPM viršininko 2010 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 144-V-3 patvirtintų Policijos sistemos darbuotojų elgesio LPM organizuojamuose mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo renginių taisyklių 10.1 ir 10.6 punktus).

Be to, Išvadoje taip pat nurodyta, kad pareiškėjas parodė nepagarbą pačiai policijos institucijai, abejingumą savo statusui, atsakomybės stoką, netinkamą pavyzdį kitiems policijos mokykloje besimokantiems asmenims. Išvadoje teigiama, kad pareiškėjas savo tyčiniais kaltais veiksmais pažemino policijos pareigūno vardą, ir buvo siūloma pareiškėją už pareigūno vardo pažeminimą atleisti iš vidaus tarnybos. Panevėžio AVPK viršininkas, vadovaudamasis Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir atsižvelgęs į Išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), 2016m. sausio 29d. įsakymu pareiškėją atleido iš vidaus tarnybos.

Iš byloje  esančios „Tarnybinio patikrinimo išvados  dėl Panevėžio apskrities  vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono Policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus operatyvinės grupės tyrėjo A. M. veiksmų Lietuvos policijos mokyklos kvalifikacijos tobulinimo kursuose medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini)“( toliau - ir tarnybinio patikrinimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini)) Panevėžio AVPK viršininko patvirtintos 2016m.sausio 28d. Išvados  Nr. (duomenys neskelbtini)  (toliau –ir Išvada Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad  tarnybinis patikrinimas  dalyje dėl galimo A.M. pasipriešinimo policijos pareigūnams ir jų teisėtų nurodymų nevykdymo sustabdytas ir bus atnaujintas priėmus sprendimus administracinėje teisenoje Nr. R0IK0115000657421

Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2016m. gegužės 6d. priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje A2.11.-3151-982/2016, kuriame nustatė, kad pareiškėjas 2015m. lapkričio 19d. 22.30val. Kauno r. sav. Mastaičių k. (duomenys neskelbtini), LPM bendrabučio  212 kambaryje nevykdė tikrinančių policijos  pareigūnų V. M., D. M. ir T. L.  teisėto reikalavimo  prisistatyti  bei pasitikrinti  blaivumą alkoholio matuokliu, taip pažeisdamas patikrinimų Lietuvos policijos mokyklos suteiktoje laikinoje gyvenamojoje vietoje organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos mokyklos viršininko 2014m. lapkričio 5d. įsakymu Nr.144-V-336, nuostatas. Taip pat A.M. aktyviais veiksmais priešinosi, stangrino raumenis, išvadino pareigūnus „fašistais“, grasino teismais. Šiais veiksmais pareiškėjas padarė pažeidimus, numatytus  Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 187str.1d., 187 str.2d. Pareiškėjas buvo nubaustas 200Eur bauda. 2016m.birželio 27d. Kauno apygardos teismo nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-572-175/2016 Kauno apylinkės teismo nutarimą paliko nepakeistą.

2016m. liepos 15d. Panevėžio AVPK viršininkas atnaujino tarnybinį patikrinimą dalyje dėl galimo A.M. pasipriešinimo policijos pareigūnams ir jų teisėtų nurodymų nevykdymo, pasibaigus procesui dėl administracinio teisės pažeidimo. Atliekant  atnaujintą tarnybinį patikrinimą ir surašant išvadą, iš esmės buvo vadovaujamasi tais pačiais pranešimais dėl tarnybinio nusižengimo bei tais pačiais rašytiniais įrodymais, duomenimis, surinktais tarnybinio patikrinimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), padarant jų kopijas. Papildomai į atnaujinto tarnybinio patikrinimo medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- tarnybinio patikrinimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini))buvo įsegta 2016m.birželio 27d. Kauno apygardos teismo nutartis, priimta apeliacine tvarka administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.ATP-572-175/2016.

Atnaujintas tarnybinis patikrinimas buvo užbaigtas 2016m. liepos 20d. surašant tarnybinio patikrinimo išvadą  Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau– ir Išvada Nr. (duomenys neskelbtini)). Šioje išvadoje buvo konstatuotas šis poareiškėjo nusižengimas: pareiškėjas 2015m. lapkričio 19d. apie 23.06val. Kauno r. Mastaičių k. (duomenys neskelbtini), LPM bendrabutyje, 212 kambaryje neblaivus triukšmavo. Be to, kadangi A.M. su bendrabučio taisyklėmis buvo supažindintas ir jas žinojo, į kambarį atėjus pareigūnams, suprato, kad jie turi teisę vykdyti patikrinimą, juo labiau kad jam ne kartą buvo primintos bendrabučio taisyklės, o pareigūnai prisistatė, pateikė pažymėjimus, todėl pareiškėjo atsisakymas prisistatyti ir pasitikrinti blaivumą vertintinas kaip sąmoningas tyčinis veiksmas, o ne sąžiningas suklydimas ir tokie veiksmai pagrįstai įvertinti kaip pareigūnų teisėtų reikalavimų ir nurodymų nevykdymas. Dėl teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymo ir agresyvaus elgesio A.M. buvo uždėti antrankiai. Išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tokiais savo kaltais tyčiniais veiksmais A.M. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin.,1999, Nr.66-2130)15str.1d.1p., Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 3str.9d.2p., Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (galiojo iki 2015-12-31) 16str.1d., 21 str.1d.2p., Lietuvos generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso (toliau-Kodeksas)3p. reglamentuotus atsakomybės ir pavyzdingumo principus ir Kodekso 4.6p.,4.28p.,14.1.p.,14.3p.reikalavimus. Pareiškėjas parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams , sumenkino valstybės institucijos – policijos autoritetą, sugriovė pasitikėjimą šia institucija, ir dėl ko žalos patyrė valstybė. Tokiais veiksmais A.M. pažemino policijos pareigūno vardą. Išvada Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta Panevėžio AVPK viršininko. 2016m. liepos 27d. buvo priimtas Panevėžio AVPK viršininko įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), „Dėl tarnybinės nuobaudos A. M.“(toliau –ir Įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo buvo pripažinta, kad pareiškėjas , kuris iš vidaus tarnybos buvo atleistas 2016m. sausio 29d. Panevėžio AVPK viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), pažemino pareigūno vardą. Minėtas įsakymas buvo priimtas vadovaujantis Išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuri, atsižvelgiant į suformuotas  Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos nuostatas,  vadovui ją patvirtinus, tampa individualaus teisės akto – įsakymo dalimi.

Išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ir Įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyti skundžiamame Įsakyme ir teismo vertinami kaip šio individualaus teisės akto dalis. Todėl sprendžiant dėl Įsakymo teisėtumo, turi būti įvertinti ir Išvada Nr. (duomenys neskelbtini), ir jos pagrindu priimtas Įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini).

Minėta, kad Išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo veika yra įvertinta kaip pareigūno vardo pažeminimas. Pagal Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalį, pareigūno vardo pažeminimas – tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracines bylas dėl pareigūnų atleidimo iš tarnybos pažeminus pareigūno vardą, yra konstatavęs, kad: 1) yra būtina  išaiškinti, koks pareigūno veikimas ar neveikimas buvo atleidimo iš tarnybos pagrindas; 2)ar pareigūnas yra kaltas dėl tokio veikimo ar neveikimo; 3)ar ši veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei  visuomenės teisėtais lūkesčiais dėl elgesio, kurio visuomenė gali tikėtis iš pareigūnų. Todėl turi būti nustatyta šių aplinkybių visuma. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomąsi nuostatos, kad, atleidimas iš tarnybos pažeminus pareigūno vardą, nėra tarnybinė nuobauda, o yra savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybinių santykių nutraukimo pagrindas(Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys: 2012m. balandžio 30d nutartis., priimta administracinėje byloje Nr.A-662-1929/2012, 2014m. kovo 26d. nutartis administracinėje byloje Nr.A-146-518/2014 ir kt.), todėl tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės taikytinos tik tiek, kiek to tiesiogiai nereglamentuoja Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktas. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, pagrindas taikyti minėtą įstatymo normą paaiškėja atlikus galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą.  Todėl teismas turi pareigą nagrinėti Išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip skundžiamo Įsakymo sudedamąją(motyvuojamąją)dalį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad sprendžiant pareigūno atleidimo už pareigūno vardo pažeminimą procedūrinius klausimus, netaikytinos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo nuostatos(nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003m. rugpjūčio 27d. įsakymu Nr.1V-308 patvirtinto aprašo 2013m.rugpjūčio 28d. redakcija)(toliau- ir Aprašas), skirtos tarnybinių nusižengimų tyrimui ir tarnybinių nuobaudų paskyrimui, tačiau taip pat yra pripažinęs, kad svarbu, jog nebūtų tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros pažeidimų(2015m.gegužės 15d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-1934-146/2015). Teismas sprendžia, jog yra svarbu, kad atliekant tarnybinį patikrinimą nebūtų pažeistos tikrinamo pareigūno teisės gintis nuo jam reiškiamų įtarimų, žinoti, kokio konkretaus nusižengimo padarymu jis yra įtariamas, pateikti paaiškinimą būtent dėl to konkretaus nusižengimo, apie kurį jam nustatyta tvarka pranešta ir kuris konstatuotas tarnybinio patikrinimo išvadoje. Be to, tarnybinio nusižengimo išvadoje nepakanka formaliai įvardinti atitinkamo įstatymo ir(ar)poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės  tarnautojo ar pareigūno elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad jas pažeidė atitinkamas valstybės tarnautojas ar pareigūnas. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius valstybės tarnautojo ar pareigūno galimai padaryto nusižengimo faktą, jo kaltę patikrinti valstybės tarnautojo ar pareigūno paaiškinime nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo išvadoje.

Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą, sprendžiant ginčą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, įrodinėjimo našta tenka atsakovui. Teismas, nagrinėdamas ginčą, turi nustatyti, ar atsakovas įrodė, kad pareigūno atleidimas iš vidaus tarnybos už tarnybinio patikrinimo metu nustatytas veikas yra pagrįstas ir teisėtas. Nagrinėjant ginčą teisme, kaltinimo ribos negali būti išplėstos ir pareiškėjui teisme negali būti pateikti nauji kaltinimai dėl teisės aktus pažeidžiančių veikų, kurie nebuvo pateikti individualiame administraciniame akte, įskaitant jo motyvuojamąją dalį – tarnybinio patikrinimo išvadą.

Aprašo 20 p. yra nustatyta, kad tarnybinį patikrinimą atliekantis pareigūnas, per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios surašo pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, kuriame, be kitų duomenų, turi būti pateikiami turimi duomenys apie tarnybinį nusižengimą. Su pranešimu pareigūnas, kurio atvilgiu vykdomas patikrinimas, turi būti supažindinamas pasirašytinai. Byloje nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 24 d. buvo surašytas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo (dėl policijos pareigūno vardą žeminančios veikos) ir įteiktas pareiškėjui. Jame buvo nurodyta, kad yra duomenų, jog pareiškėjas gali būti padaręs tarnybinį nusižengimą: 2015 m. lapkričio 19 d. 23.06 val. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo pranešimą, kad pareiškėjas Kauno r., Mastaičių k., (duomenys neskelbtini) esančiame LPM bendrabutyje neblaivus triukšmavo, o LPM darbuotojams, t. y. policijos pareigūnams, reikalaujant nutraukti neteisėtus veiksmus, jų nurodymų nevykdė ir pasipriešino jų teisėtiems nurodymams; dėl galimo teisės pažeidimo padarymo pristačius pareiškėją į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio policijos komisariatą jis atsisakė pasitikrinti girtumą; 2015 m. lapkričio 20 d. pareiškėjas atvyko į LPM kursus neblaivus, t. y. 9.08 val. nustatytas 0,2 promilės girtumas. Pranešime nurodyta, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas, kaip manoma, pažeidė: Etikos kodekso 3 punkte reglamentuotus atsakomybės ir pavyzdingumo principus, 14.1, 14.3, 14.5 ir 15 punktus, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2014 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 5-V-172 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2014 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. 5-V-596 redakcija) patvirtintų LPM nuostatų 17.4 punktą, LPM viršininko 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 144-V-271 patvirtintų Policijos sistemos darbuotojų elgesio LPM organizuojamuose mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo renginiuose taisyklių 14.1 punktą, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

2016 m. sausio 13 d. pareiškėjas buvo supažindintas su 2016 m. sausio 12 d. pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo, kuriame nurodyti tie patys pareiškėjo veiksmai, kaip ir 2015 m. lapkričio 24 d. pranešime dėl tarnybinio nusižengimo, tačiau papildomai nurodyti šie teisės aktai, kuriuos pareiškėjas, kaip manoma, pažeidė ir kurie nebuvo nurodyti 2015 m. lapkričio 24 d. pranešime dėl tarnybinio nusižengimo: Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktai, Statuto 3 straipsnio 9 dalies 2 punktas, Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Etikos kodekso 4.6, 4.24 ir 4.28 punktai, LPM viršininko 2010 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 144-V-3 patvirtintų Policijos sistemos darbuotojų elgesio LPM organizuojamuose mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo renginių taisyklių 13.12, 13.14, 14.1 ir 14.8 punktai, LPM viršininko 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 144-V-271 patvirtintų Policijos sistemos darbuotojų elgesio LPM organizuojamuose mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo renginiuose taisyklių 10.1 ir 10.6 punktai (laikytina, kad buvo padaryti rašymo apsirikimai, todėl sprendžiama, kad pranešime buvo nurodyta, jog pareiškėjas  pažeidė LPM viršininko 2014m. rugpjūčio 29d. įsakymu Nr.144-V-271 patvirtintų LPM bendrabučių vidaus tvarkos taisyklių 13.12,13.14,14.1 ir 14.8 punktus bei LPM viršininko 2010m sausio 6d. įsakymu Nr.144-V-3 patvirtintų Policijos sistemos darbuotojų elgesio LPM organizuojamuose mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo renginių taisyklių 10.1 ir10.6 punktus.).

Minėti pranešimai dėl tarnybinio nusižengimo pareiškėjui buvo įteikti iki tarnybinio patikrinimo dalies sustabdymo ir yra atnaujintotarnybinio patikrinimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) dalis. Iš tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad pareigūno nusižengimu(pareigūno vardo pažeminimu), be kitos veikos, yra įvardinta tokia nagrinėjamoje byloje aktuali pareiškėjo veika:2015 m. lapkričio 19 d. neblaivaus pareiškėjotriukšmavimas Kauno r., Mastaičių k., (duomenys neskelbtini) esančiame LPM bendrabutyje, o LPM darbuotojams, t. y. policijos pareigūnams, reikalaujant nutraukti neteisėtus veiksmus(reikėtų suprasti- nutraukti triukšmavimą?),jų nurodymų nevykdymas ir pasipriešinimas pareigūnų teisėtiems nurodymams. Tuo tarpu Išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo veika ir pareigūnų teisėtų reikalavimų bei nurodymų nevykdymas apibrėžtas kitais pareiškėjo veiksmais: neblaivaus pareiškėjo triukšmavimu, atsisakymu prisistatyti patikrinimą vykdantiems pareigūnams bei pasitikrinti blaivumą, kurie buvo įvykdyti Kauno r. Mastaičių k. (duomenys neskelbtini)LPM bendrabučio 212 kambaryje apie 23.06 val. Išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad šiais pareiškėjo veiksmais pareiškėjas pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 str.1d.1p., Vidaus tarnybos statuto 3str.9d.2p., Policijos veiklos įstatymo( iki 2015. gruodžio 31d. galiojusios redakcijos)16str.1d., 21 str. 1d.2p., Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekos 3 p. reglamentuotus atsakomybės ir pavyzdingumo principus, 4.6p., 4.28p., 14.1p., 14.3p.reikalavimus. Šie pareiškėjo veiksmai įvertinti kaip pareigūno vardo pažeminimas. Taigi, Išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta pareiškėjo neteisėta veika skiriasi nuo tos, kuri buvo įvardinta pranešime apie tarnybinį nusižengimą(pareigūno vardo pažeminimą).Be to, pranešime nėra nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Policijos veiklos įstatymo 16str.1d., nors Išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) toks pažeidimas konstatuotas.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformulavęs bendrą taisyklę, kad išvada turi būti surašoma, kaip ir nuobauda turi būti skiriama, tik už tą tarnybinį nusižengimą, apie kurio padarymą nustatyta tvarka pranešta nusižengimo padarymu įtariamam pareigūnui(2012m. birželio 22d.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis. administracinėje byloje Nr.A-520-2373/2012 ir kt.). Nevykdant šių nuostatų, buvo pažeista pareiškėjo teisės gintis nuo jam reiškiamo įtarimo įvykdžius  neteisėtą veiką, kuri kvalifikuota kaip pareigūno vardo pažeminimas. Be to, pažymėtina, kad Išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo nusižengimu, be kitos veikos, taip pat buvo įvardinti ir nagrinėjamoje byloje aktualūs šie pareiškėjo veiksmai: pareiškėjo triukšmavimas patikrinimo metu, trukdymas savo veiksmais nustatyti įvykio aplinkybes(nusistatyti girtumą), teisėtų policijos pareigūnų  reikalavimų nevykdymas. Išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuojant padarytą nusižengimą nėra nėra nurodytapaminėtų pareiškėjo veiksmų atlikimo vieta ir laikas, o Išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) šių veiksmų padarymo vieta yra nurodyta Lietuvos policijos mokyklos bendrabutyje, 212 kambaryje, o jų atlikimo laikas nurodytas apie 23.06val. Todėl neįmanoma nustatyti, ar Išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) bei Įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) yra nuspręsta dėl tų pačių pareiškėjo veiksmų,tai yra dėl tokių veiksmų, kaip pareiškėjo triukšmavimas patikrinimo metu, teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų ir nurodymų nevykdymas(tarp jų nusistatyti girtumą, prisistatyti?), kaip ir Išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)ir Įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini).Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad Išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra aiškiai ir konkrečiai nurodyti pareiškėjo veiksmai, kurie yra kvalifikuoti kaip pareigūno vardo pažeminimas, kad juo būtų galima išskirti iš tų pareiškėjo veiksmų, kurie kaip pareigūno vardo pžeminimas buvo įvardinti Išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016m. rugpjūčio 16d. sprendime konstatavo, kad Išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)taip pat nėra konkrečiai nurodyta, kada tiksliai pareiškėjas pažeidė kiekvieną iš nurodytų Taisyklių punktų. Todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vertino, kad iš Išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų aplinkybių visumos galima spręsti, jog pažeidimai 2015m. lapkričio 19d. buvo atlikti apie 22.30val., kai buvo pradėtas kambario Nr.212b netikėtas patikrinimas, ir/ar 23.06val., kai Kauno AVPK gautas pranešimas, kad Lietuvos policijos mokyklos bendrabutyje triukšmauja neblaivus asmuo. Kaip jau buvo paminėta, Išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nusižengimu (pareigūno vardo pažeminimu)įvardinti pareiškėjo veiksmai iš esmės sutampa. Be to, jie yra įrodinėjami tais pačiais įrodymais(tarp jų ir Išvada (duomenys neskelbtini)).Todėl teismas sprendžia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016m. rugpjūčio 16d. sprendime nustatė faktines aplinkybes ir teisinius santykius, kurie reikšmingi ir šioje nagrinėjamoje byloje.Pareiškėjui ir atsakovui, kurie buvo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A-4106-520/2016 šalys, 2016m. rugpjūčio 16d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai santykiai turi prejudicinę reikšmę(Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 str.4d.).

Taigi 2016m. rugpjūčio 16d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - ir LVAT)sprendime buvo nustatyta, kad pareiškėjui, 2015 m. lapkričio 19 d. atvykusiam į mokymosi kursus, buvo suteikta gyvenamoji patalpa LPM bendrabutyje ir pareiškėjas buvo supažindintas su LPM viršininko 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 144-V-271 „Dėl Lietuvos policijos mokyklos bendrabučių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Lietuvos policijos mokykos bendrabučių vidaus tvarkos taisyklėmis(toliau – ir Taisyklėmis) (Tarnybinio patikrinimo medžiagos Nr.  (duomenys neskelbtini) 62 lapas, taip pat žr.:Tarnybinio patikrinimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) 35lapas). LVAT nenustatė, kad pareiškėjas buvo supažindintas su kitais LPM teisės aktais.Tai nenustatyta ir nagrinėjamoje byloje. Pareiškėjas buvo apgyvendintas kambaryje Nr. 212b (atsakovas nurodo kambarį Nr. 212). Tarp pareiškėjo ir LPM susiklosčiusius teisinius santykius dėl suteikimo bei naudojimosi laikina gyvenamąja patalpa bendrabutyje LVAT įvertino kaip  santykius, kuriuos reglamentuoja Taisyklės, kurių privalėjo laikytis tiek pareiškėjas, tiek LPM darbuotojai.

LVAT sprendime pažymėjo, kad Taisyklių 13.12 punktas nustato, jog bendrabutyje apgyvendinti asmenys privalo dienotvarkėje miegui numatytu laiku būti savo kambaryje ir laikytis tylos. Nagrinėdamas tiek atsakovo, tiek pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad pareiškėjas pažeidė šį Taisyklių reikalavimą, LVAT nustatė, kad byloje nėra duomenų apie LPM nustatytą dienotvarkę bendrabutyje bei nustatytą tikslų miegui skirtą laiką, t. y. nuo kada pareiškėjas privalėjo būti kambaryje ir laikytis tylos. Tokių duomenų nėra ir šioje nagrinėjamoje byloje. LVAT padarė išvadą, kad nebuvo įrodyta, jog pareiškėjas dienotvarkėje miegui nustatytu laiku nesilaikė tylos, t. y. triukšmavo. Iš vaizdo įrašo LVAT nustatė, kad iki tikrintojai įėjo į kambarį Nr. 212b, šiame kambaryje nesigirdėjo joks triukšmas, o pareiškėjas miegojo. LVAT įvertino, kad pareiškėjo kalbėjimas su tikrintojais po 22.30 val. negali būti laikomas pareiškėjo padarytu Taisyklių 13.12 pažeidimu, nes iš vaizdo įrašo matyti, kad garsiai kalba ne tik pareiškėjas, bet ir tikrintojai, ir tas jų kalbėjimas yra susijęs su patikrinimo atlikimu bei pareiškėjo pagrįstu aiškinimusi, dėl kokių priežasčių į jam suteiktą laikiną gyvenamąją patalpą įėjo pašaliniai asmenys ir jis buvo pažadintas.

LVAT nenustatė, kad  pareiškėjas pažeidė Taisyklių 13.14 punktą, kuris numatė, kad pareiškėjas turėjo vykdyti LPM Logistikos skyriaus(toliau - ir LS) atsakingo darbuotojo ir bendrabučio budėtojo teisėtus reikalavimus, susijusius su apgyvendinimo organizavimu ir tvarkos bendrabutyje palaikymu. LVAT konstatavo, kad nėra pateikta jokių įrodymų, kad pareiškėjas nevykdė konkrečių asmenų, t. y. LPM LS atsakingo darbuotojo ir bendrabučio budėtojo nurodymų(pagal bylos duomenis iki patikrinimo atlikimo pradžios pareiškėjui joks LPM LS atsakingas darbuotojas ir / ar bendrabučio budėtojas nedavė jokio nurodymo bei nėra įrodymų, kad pareiškėjas jų nevykdė). Taip pat LVAT nustatė, kad nebuvo pateikti įrodymai, jog į kambarį atvykę tikrintojai yra LPM LS atsakingi darbuotojai ir / ar bendrabučio budėtojai. Iš 2015 m. lapkričio mėnesio netikėtų patikrinimų LPM suteiktoje gyvenamojoje vietoje, Mastaičiuose, grafiko matyti, kad tikrintojai nėra LPM LS atsakingi darbuotojai ir / ar bendrabučio budėtojai (Tarnybinio patikrinimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini), l. 63–64).

LVAT akcentavo, kad Taisyklėse nėra įtvirtinta jokių nuostatų, kad bet kuris LPM atsakingasdarbuotojas turi teisę be asmens, gyvenančio bendrabučio kambaryje, sutikimo įeiti į kambarį bet kuriuo paros metu, o ypač miegui skirtu laiku, jei nėra įtariamas padarytas Taisyklių pažeidimas. Taisyklėse taip pat nėra nustatyta jokių įpareigojimų asmeniui, gyvenančiam bendrabutyje,teikti asmens tapatybę nustatančius dokumentusLPM atsakingamdarbuotojui, kai vykdomas netikėtas patikrinimas.

LVAT nustatė, kad Išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra konkrečiai ir aiškiai nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu vadovaudamiesi 2015 m. lapkričio 19 d. apie 22.30 val. tikrintojai be pareiškėjo leidimo įėjo į kambarį Nr. 212b tuo metu, kai pareiškėjas miegojo. Be to, Išvadoje taip pat nėra tiksliai ir aiškiai nurodyta, ar tikrintojai į kambarį įėjo dėl to, kad buvo įtarta, jog pareiškėjas pažeidė Taisyklių reikalavimus, ar kad buvo apskritai tikrinami visi bendrabučio kambariai. Išvadoje yra nurodyta, kad LMP Profesinės taktikos skyriaus (Išvadoje vartojamas šio skyriaus sutrumpinimas PTS) vyresnysis specialistas Dalius Mackela bei PTS vyriausiasis specialistas V. M. atliko netikėtą patikrinimą LPM priklausančiame bendrabutyje. Nurodoma, kad dalyvavo ir PTS viršininkas R. R. Remdamasisi šiuo nurodymu, LVAT nustatė, kad į pareiškėjo kambarį buvo įeita ir buvo atliekamas patikrinimas ne dėl to, jog pareiškėjas buvo įtariamas tuo, kad įnešė ir vartojo alkoholį, buvo neblaivus, triukšmavo, nevykdė LPM LS atsakingo darbuotojo ir bendrabučio budėtojo teisėtų reikalavimų, susijusių su apgyvendinimo organizavimu ir tvarkos bendrabutyje palaikymu, t. y. konkrečių Taisyklių punktų pažeidimu.Iš vaizdo įrašo, kuris yra tapatus vaizdo įrašui nagrinėjamoje byloje, LVAT 2016m. rugpjūčio 16d. sprendime nustatė, kad D. M., pakėlęs pareiškėją iš miego, jam nurodė, jog jis tikrina bendrabutį, klausė: „kaip gyvenasi“, pareiškėjo klausė, kodėl jis miega nepasiklojęs lovos, t. y. LVAT nustatė, kad pareiškėjas nebuvo informuotas apie patikrinimą dėl įtariamų Taisyklių pažeidimų. Taip pat LVAT nustatė, kad kiti į kambarį atvykę asmenys neprisistatė ir nenurodė, kokiu tikslu įėjo į pareiškėjo kambarį be pareiškėjo leidimo tuo metu, kai pareiškėjas miega. LVAT vertino, kad pagal LPM viršininko 2014 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 144-V-336 patvirtinto Patikrinimų Lietuvos policijos mokyklos suteiktoje laikinoje gyvenamojoje vietoje organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Patikrinimų aprašas) 2.3 punktą, netikėtas patikrinimas – tai patikrinimas, atliekamas siekiant patikrinti, kaip kursantai ar klausytojai laikosi LPM bendrabučių vidaus tvarkos taisyklių, ar kituose teisės aktuose nustatytos drausmės ir tvarkos normų arba prevenciniais tikslais, siekiant kontroliuoti ir užtikrinti tinkamą kursantų budėjimų, kursantų ir klausytojų drausmę LPM suteiktoje laikinoje gyvenamojoje vietoje. LVAT konstatvo, kad LPM darbuotojai be pareiškėjo leidimo įėjo į jo laikiną gyvenamąją vietą vykdydami netikėtą patikrinimą, o ne dėl to, kad pareiškėjas pažeidinėjo Taisyklių nuostatas, nors Patikrinimų aprašo 3.2 punkte nurodyta, jog tikrintojai turi teisę bet kuriuo paros metu įeiti ir apžiūrėti kambarius tik tikrindami kursantų ir klausytojų LPM bendrabučių vidaus tvarkos taisyklių laikymąsi ir įtarę, kad daromas drausmės pažeidimas.LVAT nustatė, kad patikrinimas nebuvo atliktas dėl to, jog pareiškėjas buvo įtariamas Taisyklių 14.1 punkto pažeidimu, nes tikrintojas D. M., kuris vienintelis iš tikrintojų prisistatė ir buvo su uniforma, įėjęs į kambarį pareiškėjui nenurodė, kad jis (pareiškėjas) yra įtariamas Taisyklių 14.1 punkto pažeidimu.

LVAT nustatė, kad Taisyklės, su kuriomis pareiškėjas buvo supažindintas, nenustato jokių įpareigojimų gyvenančiam bendrabutyje asmeniui tikrintis neblaivumą alkoholio kiekio matuokliu, bei Taisyklėse nėra paaiškinta, kaip suprantama sąvoka „neblaivumas“. Iš vaizdo įrašo LVAT nustatė, kad patikrinimo metu nebuvo užfiksuota, jog pareiškėjas vartoja alkoholinius gėrimus, kambaryje nėra alkoholinių gėrimų (jų taros) (LVAT nustatė, kad patys tikrintojai įnešė ir pastatė ant stalo butelius), LVAT nenustatė, kad tie buteliai, kuriuos įnešė tikrintojai, bei kiti buteliai, buvę uždarytame stalčiuje ir kuriuos vėliau pamatė tikrintojai, priklausė pareiškėjui.

Nagrinėdamas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo neblaivumu ir pareiškėjo pareiga vykdyti  tikrintojų reikalavimą pasitikrinti alkoholio kiekio matuokliu, dėl kurios nevykdymo pareiškėjas buvo pripažintas pažeminusiu pareigūno vardą, LVAT nustatė, kad pareiškėjas nebuvo supažindintas su vidinio LPM akto (Patikrinimų aprašo) nuostatomis, kurios nustato LPM kursantų budėjimų, kursantų ir kvalifikacijos tobulinimo kursų dalyvių vidaus tvarkos taisyklių ir dienotvarkės laikymosi LPM suteiktoje laikinoje gyvenamojoje vietoje patikrinimų organizavimo tvarką bei LPM policijos pareigūnų teises ir pareigas atliekant patikrinimus (Patikrinimų aprašo 1 p.). LVAT padarė išvadą, kad asmenys, kurie atliko patikrinimą, turėjo patys laikytis Patikrinimo aprašo nuostatų, kurios detaliai reglamentuoja neblaivumo (girtumo) nustatymą.

LVAT nurodė, jog Patikrinimų aprašo 4 punkte yra nustatyta, kad atlikdamas netikėtą patikrinimą, tikrintojas privalo: prisistatyti ir paaiškinti tikrinimo tikslą (4.1 p.) bei esant poreikiui imtis neatidėliotinų veiksmų vidaus tvarkai ir drausmei užtikrinti (4.2 p.). Tikrintojas, gavęs informaciją, ar esant pagrįstam įtarimui, kad kursantas ar klausytojas bendrabučio patalpose vartoja alkoholinius gėrimus arba yra neblaivus, turi teisę patikrinti kursantą ar klausytoją alkoholio kiekio matuokliu, o atsisakius kursantui ar klausytojui pasitikrinti alkoholio kiekio matuokliu, surašyti siuntimą dėl asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo į sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros (Aprašo 3.3 ir 3.4 p.). Be to, pareigūnai, paskirti atlikti netikėtą patikrinimą, privalo vilkėti tarnybinę uniformą, išskyrus savaitgaliais (11 p.). Aprašo 12–14 punktai detaliai nustato tvarką, kaip tikrintojai privalo elgtis, tikrindami kursantų ar klausytojų neblaivumą.

LVAT konstatavo, kad LPM policijos pareigūnai, atlikdami jų nurodomą netikėtą patikrinimą, nesilaikė Patikrinimų aprašo nuostatų ir pareiškėjo neblaivumas (girtumas) nebuvo nustatytas laikantis Patikrinimų aprašo nuostatų. LVAT pažymėjo, kad Patikrinimų aprašo nuostatose aiškiai nurodyta, jog kursantų ar klausytojų neblaivumas gali būti tikrinamas techninėmis priemonėmis (alkoholio matuokliu) (12 p.), o jei atsisakoma pasitikrinti alkoholio kiekio matuokliu, surašomas Atsisakymo atlikti tikrinimą techninėmis priemonėmis ar nesutikimo su jų rezultatais dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aktas, kurį pasirašo aktą surašęs tikrintojas ir du LPM darbuotojai (12.3 p.). Jeigu kursantas ar klausytojas nesutinka pasirašyti ant akto dėl jam pateiktų įtarimų, kad jis yra neblaivus, surašomas Siuntimas dėl asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo, įteikiamas kursantui ar klausytojui ir išaiškinama jo teisė ne vėliau kaip per 1 val. nuo šio siuntimo surašymo kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra (12.4 p.). Pagal Patikrinimų aprašo 13 punktą, atlikus netikėtą patikrinimą surašomas tarnybinis pranešimas, adresuotas LPM viršininkui nurodant tikrinimo datą, tikrinimo trukmę (pradžią ir pabaigą) bei informaciją apie patikrinimo rezultatus, o jei tikrinimo metu buvo surašytas Neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aktas ar išduotas Siuntimas dėl asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo, jo kopija, pridedami prie tarnybinio pranešimo.Patikrinimų aprašo 15 punktas nustato, kad LPM viršininkas sprendimą dėl drausminio poveikio priemonių taikymo už drausmės pažeidimus kursantams ir klausytojams priima vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais LPM pirminio profesinio mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo renginių dalyvių teises, pareigas ir atsakomybę. Iš vaizdo įrašo LVAT nustatė, kad tikrintojai, įtardami, kad pareiškėjas yra neblaivus, ir pasiūlę pareiškėjui pasitikrinti alkoholio kiekio matuokliu, o pareiškėjui atsisakius tai atlikti, turėjo surašyti minėtus dokumentus. LVAT akcentavo, kad Patikrinimų aprašo nuostatos nenustato, kad kursantai ar klausytojai yra vežami į policijos komisariatą ar į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pasitikrinti neblaivumą (girtumą). Patikrinimų aprašo 12.4 punkte yra išlyga, kad į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kursantas ar klausytojas gali būti pristatomas tarnybiniu transportu, kai yra surašomas Siuntimas dėl asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo.

LVATkonstatavo, kad tikrinimo metu nebuvo nustatytas pareiškėjo neblaivumas (girtumas). LVAT nustatė, kad Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate 2015 m. lapkričio 20 d. elektroniniu paštu iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos gauta informacija, jog 2015 m. lapkričio 19 d. 23.06 val. Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo gautas pranešimas, kad Kauno r., Mastaičių k., (duomenys neskelbtini) Lietuvos policijos mokyklos bendrabutyje, triukšmauja neblaivus asmuo; jog į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatą buvo atvesdintas galbūt neblaivus (pasitikrinti blaivumą atsisakė) pareiškėjas, kuris po apklausos paleistas, nėra susijusi su tuo, kad pareiškėjas bendrabutyje triukšmavo vartodamas alkoholinius gėrimus, o informacijoje nurodytas triukšmas yra susijęs su tikrintojų ir pareiškėjo pokalbiu tikrinimo metu. LVAT nustatė, kad tikrinimo metu tikrintojai nesilaikė Patikrinimo aprašo nuostatose nurodytų reikalavimų, t. y. įtarę, kad pareiškėjas yra neblaivus (girtas), pasiūlę pasitikrinti alkoholio kiekio matuokliu, turėjo atlikti Patikrinimų apraše nustatytus veiksmus, tačiau jų neatliko. LVAT nustatė, kad Išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nurodyti jokie teisės aktai, kuriais vadovaudamasis, atsakovas teigia, kad pareiškėjas, kai buvo pristatytas į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatą, privalėjo tikrintis alkoholio kiekio matuokliu bei privalėjo leisti paimti kraujo mėginį bei pateikti šlapimo tyrimą girtumui nustatyti Kauno apskrities priklausomybės ligų centre.

Taip pat LVAT konstatavo, kad Kauno apygardos teismo 2016m. kovo 14d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr.1S-343-530/2016 konstatuotos aplinkybės, kad policijos pareigūnai veikė teisėtai, laikydamiesi įstatymų nustatytų reikalavimų vykdė savo tiesiogines funkcijas, nepatvirtino, kad pareiškėjas atliko Išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus kaltus veiksmus, kuriais, atsakovo teigimu, pareiškėjas būtent ir pažemino pareigūno vardą.

Iš aptartame LVAT sprendime nustatytų faktų ir jų teisinio įvertinimo matyti, kad administracinėje byloje pagal pareiškėjo skundą atsakovui dėl 2016m. sausio 29d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo buvo sprendžiama dėl pareiškėjo neblaivumo, triukšmavimo faktų 2015m. lapkričio 19d.  Kauno r. , Mastaičių k. (duomenys neskelbtini),  LPM bendrabutyje  212 (212b)kambaryje  bei dėl jo pareigos prisistatyti pareigūnams ir tikrintis blaivumą. LVAT nustatė, kad pareiškėjas netriukšmavo, o tik garsiai kalbėjosi su tikrintojais patikrinimo metu, kad pareiškėjas pagal Patikrinimų aprašo nuostatas  LVAT nustatytomis aplinkybėmis neturėjo pareigos prisistatyti, pateikti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, o jo blaivumo patikrinimas turėjo būti vykti pagal Patikrinimų aprašo, su kuriuo pareiškėjas nebuvo supažindintas, detaliai reglamentuotas taisykles, kurių nesilaikė patys tikrintojai, tai yra, LVAT nenustatė, kad pareiškėjas nevykdė LPM LS atsakingo darbuotojo ar bendrabučio budėtojo teisėtų reikalavimų, nurodymų.LVAT nustatyti faktai ir teisiniai santykiai yra reikšmingi ir šioje byloje, kadangi, kaip jau minėta,  Išvada Nr. (duomenys neskelbtini) yra surašyta ir pareiškėjo neteisėti kalti veiksmai konstatuoti bei įvertinti kaip pareigūno vardo pažeminimas iš esmės tų pačių įrodymų pagrindu. Atsižvelgdamas į aukščiau paminėtus nustatytus faktus ir teisinius santykius, LVAT 2016m. rugpjūčio 16d. sprendime konstatavo, kad be teisėto pagrindo atsakovas padarė išvadą, jog pareiškėjo veiksmai akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais dėl elgesio, kurio visuomenė gali tikėtis iš pareigūnų, bei kad pareiškėjo veika yra priešingaPolicijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte, Statuto 3 straipsnio 9 dalies 2 punkte numatytiems policijos sistemos įstaigų ir pareigūno tikslams bei uždaviniams, kad pažeidžia Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 6 punktus, įpareigojančius valstybės tarnautojus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, Etikos kodekso nuostatas.Nagrinėjamoje byloje teismas neturi pagrindo kitaip įvertinti pareiškėjo veiksmus. Pažymėtina, kad Išvadoje Nr.50-IS-75 atsakovas tik formaliai įvardijo  įstatymo ir poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros pareigūno elgesio taisyklės, jų nesusiedamas su konkrečiaispareiškėjo veiksmais, nenurodydamas kokią konkrečią šių teisės aktų normą pareiškėjas pažeidė vienu ar kitu savo veiksmu, kaip tų konkrečių teisės aktų normų pažeidimas akivaizdžiai kirtosi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais dėl elgesio, kurio visuomenė gali tikėtis iš pareigūnų.

Tarnybinio patikrinimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra Kauno apygardos teismo 2016m. birželio 27d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-572-175/2016, kuria buvo paliktas nepakeistu Kauno apylinkės teismo 2016m. gegužės 6d. nutarimas dėl pareiškėjo pripažinimo padarius ATPK 187 str.1d., 187str.2d. numatytus administracinės teisės pažeidimus. Tačiau Išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad galutinai apibendrinus nustatytas faktines aplinkybes pareiškėjo kaip pareigūno statusą nustatančių teisės aktų reikalavimų pažeidimubuvo pripažinti ir kaip žeminantys pareigūno vardą buvo kvalifikuoti tik tokie pareiškėjo veiksmai: neblaivaus pareiškėjo triukšmavimas, atsisakymas prisistatyti patikrinimą vykdantiems pareigūnams bei pasitikrinti blaivumą, kurie buvo padaryti 2015m. lapkričio 19d. apie 23.06val., Kauno r. Mastaičių k., (duomenys neskelbtini), LPM bendrabutyje 212 kambaryje. Tuo tarpu Kauno apylinkės teismas ir Kauno apygardos teismas administraciniais teisės pažeidimais kvalifikavo tokią pareiškėjo veiką: 2015m. lapkričio 19d. 22.30val. Kauno r. sav. Mastaičių k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos policijos mokyklos bendrabučio 212 kambaryje pareiškėjo nevykdymą tikrinančių policijos pareigūnų V. M., D. M. ir T. L.  teisėto reikalavimo  prisistatyti  bei pasitikrinti  blaivumą alkoholio matuokliu ir nurodė, kad tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Patikrinimų Lietuvos policijos mokyklos suteiktoje laikinoje gyvenamojoje vietoje organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo(Patikrinimų aprašo), patvirtinto Lietuvos policijos mokyklos viršininko 2014m. lapkričio 5d. įsakymu Nr.144-V-336, nuostatas. Taip pat pagal Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo sprendimus, administracinių teisės pažeidimų sudėtį sudarė ir A.M. priešinimąsis aktyviais veiksmais, raumenų stangrinimas, pareigūnų išvadinimas „fašistais“, grasinimas teismais.Taigi Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo administraciniais teisės pažeidimais kvalifikuotų pareiškėjo veiksmų padarymo laikas, jų apimtis  nesutampa su Išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)konstatuotų pareiškėjo veiksmų, įvardintų pareigūno vardo pažeminimu,  apimtimi ir jų padarymo laiku. Be to, jau minėta, kad 2016m. rugpjūčio 16d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime pareiškėjo veiksmuose, kuriais jis nevykdė tikrinančių pareigūnų reikalavimų prisistatyti, pasitikrinti blaivumą, triukšmavo, LVAT nenustatė Patikrinimų aprašo nuostatų pažeidimų. Teismo vertinimu, šie nesutapimai teismų sprendimuose neturėtų būti aiškinami pareiškėjo nenaudai.Be to, pareiškėjo padarytais administraciniais teisės pažeidimais Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo kvalifikuota pareiškėjo veika Išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) visa apimtimi nėra įvardijama ir nėra aptarta  kaip pareigūno vardą žeminanti veika.Šiuo aspektu svarbu pažymėti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas  yra pasisakęs, kad paprastai pagrindas taikyti Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 7 punkte numatytą pagrindą paaiškėja būtent atlikus tarnybinį patikrinimą. Kadangi ne kiekvienas pareigūno pažeidimas sudaro pagrindą jį atleisti iš vidaus tarnybos minėtu pagrindu, todėl tuo atveju, jeigu atsakovas, atleisdamas pareiškėją iš vidaus tarnybos, vadovavavosi būtent administracinių teisės pažeidimų padarymo faktu(kurio reikšmę Įsakymo pagrįstumui atsakovas akcentavo atsiliepime į skundą), tokias administracinių teisės pažeidimų pasekmes, sudarančias  pagrindą konstatuoti pareigūno vardo pažeminimą, atsakovas privalėjo aptarti konstatuodamas nusižengimą tarnybinio patikrinimo išvadoje arba labai aiškiai nurodyti bei administracinių teisės pažeidimų padarymo faktu motyvuoti 2016m.liepos 27d. Įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016m. rugpjūčio 29d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini).Tačiau motyvuodamas pareiškėjo atleidimą iš vidaus tarnybos atsakovas to nepadarė.

Atsižvelgiant į aukščiau pasakytą, teismas sprendžia, kad atsakovas nepagrindė, koks pareiškėjo veikimas ar neveikimas buvo jo atleidimo iš tarnybos pagrindas, ar pareiškėjas buvo kaltas dėl tokio veikimo ar neveikimo bei kad ši veika akivaizdžiai kertasi su viuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis, visuomenės teisėtais lūkesčiais dėl elgesio, kurio visuomenė gali tikėtis iš pareigūno.

Kita vertus, pareiškėjo skundžiamas 2016 m. rugpjūčio 29d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) yra individualus administracinis aktas. Vadovaujantis Viešojos administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Įsakymas privalo būti pagrįstas ne tik objektyviais duomenimis(faktais), bet ir teisės normomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tarnybinio patikrinimo išvada yra laikoma sudedamąja individualaus administracinio akto, kuriuo pareigūnui yra taikomos teisinio poveikio priemonės, o nagrinėjamu atveju pareiškėjo atleidimas iš vidaus tarnybos, dalimi, tačiau teisinio poveikio priemonių taikymas privalo būti pagrįstas ir  konkrečiomis teisės normomis. Pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindai yra nustatyti Vidaus tarnybos statute. Vidaus tarnybos statutas nustato atleidimo iš vidaus tarnybos tvarką ir sąlygas, atsižvelgiant į tai, koks yra atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas. Pareigūnas negali būti atleistas iš vidaus tarnybos tokiu pagrindu, kurio nenumato teisės aktai. Įsakymas, kuriuo pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos, nėra pagrįstas teisės normomis, jame nėra nurodytas pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos teisinis pagrindas. Teismas sprendžia, kad nenurodymas skundžiamame Įsakyme pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos teisinio pagrindo, šį individualų teisės aktą daro neteisėtu iš esmės, prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams.Toks Įsakymas yra naikintinas(Administracinių bylų teisenos 91 straipsnio 1d.1p.). Atleidžiant iš vidaus tarnybos turi būti laikomąsi ir Vidaus tarnybos statute nustatytos tvarkos. Vidaus tarnybos statuto 66 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad atleidžiant Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 2-10, 13 ir 15 punktuose nurodytais pagrindais, pareigūnas turi būti atleidžiamas kitą dieną po to, kai kai atsiranda ar nustatomas faktas(aplinkybė) dėl kurio(kurios)pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Iš pareiškėjo  atleidimo iš vidaus tarnybos Įsakymo sudedamosios dalimis esančių Išvados Nr. (duomenys neskelbtini), įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad  faktai ir/ar aplinkybės, kuriais motyvuojamas pareiškėjo atleidimas iš vidaus tarnybos, paaiškėjo anksčiau, todėl atsakovas  privalėjo ne tik nurodyti pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos teisinį pagrindą, bet ir laikytis Vidaus tarnybos statute imperatyviai nustatytos atleidimo iš vidaus tarnybos tvarkos.

Nustačius, kad pareiškėjas iš tarnybos atleistas neteisėtai, jis grąžinamas į vidaus tarnybą ir sutinkamai su Vidaus tarnybos statuto 70 straipsnio 1 dalimi jam priteisiams atlyginimas už priverstinės pravaikštos laiką. Nustatyta, kad pareiškėjo vidutinis darbo dienos užmokestis sudaro 51,33 Eur. Pareiškėjui priteistinas vidutinis darbo užmokestis(apskaičiuotas neatskaičius jokių  mokėtinų mokesčių) už laikotarpį nuo 2016m. rugpjūčio 30d. iki pareiškėjo grąžinimo į vidaus tarnybą dienos.

Vadovaudamasis  Adminstracinių bylų teisenos įstatymo 87straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu, 4 punktu, 132,133 straipsniais, teismas:

n u s p r e n d ž i a:

skundą patenkinti.

Panaikinti Panevėžio vyriausiojo policijos komisariato  viršininko 2016m. rugpjūčio 29d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. M. atleidimo iš vidaus tarnybos“.

Grąžinti A. M., a.k (duomenys neskelbtini), į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus operatyvinės grupės tyrėjo pareigas.

Priteisti A. M. iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, k. (duomenys neskelbtini), 3952,41Eur(trijų tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų ir  41 eurocento)dydžio atlyginimą už priverstinę pravaikštą už laikotarpį nuo 2016m. rugpjūčio 30d. iki sprendimo priėmimo dienos ir po 51,33Eur(penkiasdešimti vieną eurą ir 33 eurocentus) už kiekvieną darbo dieną nuo 2016m. gruodžio 16d. iki A. M. grąžinimo į vidaus tarnybą dienos.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo  dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                        Dalia Pranckienė