LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. liepos 1 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,
susipažinusi su 2021 m. birželio 11 d. paduotu atsakovės Lietuvos kariuomenės kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 12 d. sprendimo peržiūrėjimo, prašymais taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti skundžiamo teismo procesinio sprendimo vykdymą,
n u s t a t ė :
Atsakovė Lietuvos kariuomenė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 12 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Vakarų Baltijos laivų statyklos ieškinį atsakovei Lietuvos kariuomenei dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo; tretieji asmenys: Suomijos Respublikoje registruoti juridiniai asmenys Uudenkaupungin Työvene Oy ir Telesilta Oy, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad: apeliacinės instancijos teismas pažeidė materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias pirkimo dokumentų sąlygų turinio nustatymą, įtvirtinimą ir jų paskelbimą, nes sprendimo motyvais įtvirtino nesančią pirkimo dokumentuose sąlygą, siaurinančią įsigytino pirkimo objekto apimtį jau po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, kai pirkimo dokumentų sąlygos nebegalėjo būti keičiamos; teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos viešųjų pirkimų bylose taikant lingvistinį ir sisteminį pirkimo sąlygų aiškinimo metodus, nes taikydamas sisteminį pirkimo sąlygų aiškinimo metodą sukūrė naują išvestinę sąlygą, kuri nustato naują pirkimo objekto savybę, todėl laikytina prieštaraujančia pirkimo dokumentų sąlygų lingvistiniam turiniui; apeliacinės instancijos teismas pažeidė materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias pasiūlymų vertinimą ir proceso teisės normas, reglamentuojančios įrodinėjimo taisyklių taikymą bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl kartu su pasiūlymu pateiktų dokumentų įrodomosios reikšmės įrodinėjant pasiūlymo atitiktį pirkimo dokumentams, kai perkančioji organizacija nebegali kelti papildomų reikalavimų tiekėjui pateikti pasiūlymo atitiktį įrodančius dokumentus, jeigu perkančioji organizacija aiškiai suformulavo pateiktinų kartu su pasiūlymu dokumentų ir įrodomųjų priemonių apimtį, turinio bei formos reikalavimus, o tiekėjas tokius dokumentus jau yra pateikęs.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, sprendžia, kad argumentai, kuriais pasisakoma dėl netinkamo teisės normų taikymo, nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, be to, kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.
Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas konstatuoti, kad kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Taigi kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti skundžiamo teismo procesinio sprendimo vykdymą nenagrinėjami.
Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso
350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti atsakovei Lietuvos kariuomenei (j. a. k. 188732677) 3788 (tris tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto pagal 2021 m. birželio 4 ir 11 d. mokėjimo nurodymus banke „Swedbank“ AB.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Artūras Driukas
Gediminas Sagatys
Algirdas Taminskas