Administracinė byla Nr. eAS-826-822/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03106-2025-2

Procesinio sprendimo kategorija 49

(N)

(S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. liepos 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ryčio Krasausko ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. N. (D. N.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas D. N. (D. N.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2025 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. 25S123471 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

Pareiškėjas taip pat skunde prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo vykdymą laikinai uždraudžiant išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos iki kol bus išnagrinėta ši administracinė byla ir priimtas galutinis sprendimas dėl tarptautinės apsaugos jam suteikimo Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimu atsakovas nusprendė: 1|) nesuteikti jam prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti asmenį iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)); 3) uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu asmuo išvyko iš Šengeno acquis teritorijos nevykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos; 4) įvesti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo asmeniui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir Šengeno acquis teritorijoje) 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o jeigu asmuo išvyko iš Šengeno acquis teritorijos nevykdant šį sprendimą – nuo išvykimo dienos.

Būtinybę užtikrinti reikalavimą pareiškėjas grindė tuo, jog Sprendimo apskundimas jo vykdymo nestabdo pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 139 straipsnio nuostatas, todėl nesustabdžius Sprendimo vykdymo, bus vykdomas pareiškėjo išsiuntimo procesas į (duomenys neskelbtini) ar į (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjui bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Pareiškėjo įsitikinimu, jis tikėtinai pagrindė savo reikalavimo pagrįstumą. Pareiškėjas pabrėžė, kad jis dar prieš išanalizuojant jo situaciją dėl jam kylančios grėsmės kilmės valstybėse būtų išsiųstas į kilmės valstybę, kur susidurtų su grėsme savo gyvybei ir sveikatai (kur jam kyla grėsmė patirti persekiojimą dėl politinių įsitikinimų, kankinimus, žūti). Reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymas, pareiškėjo vertinimu, nesukurtų neproporcingos naštos valstybei. Taip pat pareiškėjas pažymėjo, kad jo prašymo nagrinėjimas užtruko 6 mėnesius, nors buvo nagrinėjamas skubos tvarka, todėl dar keli mėnesiai, per kuriuos bus išnagrinėta byla teismuose, nenulems neproporcingos situacijos, tačiau užkirs kelią galimai neatitaisomai žalai.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 6 d. nutartimi, be kitų procesinių klausimų išsprendimo, priėmė pareiškėjo skundą ir nutarė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos pagal Sprendimą iki įsiteisės teismo sprendimas dėl Sprendimo teisėtumo. 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsniu, nurodė, kad įstatymų leidėjas pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones sieja su galbūt neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didele žala. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka, todėl darė išvadą, kad pagal Įstatymo 139 straipsnio 1 dalį byloje ginčijamo Sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo. 

Vertindamas, ar pareiškėjas skunde tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą, teismas nurodė, kad pareiškėjo pateikto skundo forma ir turinys atitinka ABTĮ nustatytus reikalavimus, o skundo reikalavimas formuluojamas aiškiai ir konkrečiai, jis grindžiamas skunde išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios logiškai siejamos su pareiškėjo nurodomais argumentais. Atlikęs preliminarų prima facie pareiškėjo šioje administracinėje byloje keliamo reikalavimo pagrįstumo vertinimą, teismas nenustatė pagrindo jį laikyti akivaizdžiai nepagrįstu

Pasisakydamas dėl to, ar egzistuoja antroji sąlyga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. ar netaikius pareiškėjo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių iki galutinio teismo sprendimo priėmimo šioje byloje pareiškėjui kils sunkiai atitaisoma didelė žala, teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad kiekvienu atveju reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimas sprendžiamas individualiai.

Įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes (pareiškėjo nuomone, patvirtinančias jam kylančias grėsmes ir (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), kurių abiejų pilietybes pareiškėjas turi), teismas atsižvelgė į tai, kad šioje byloje skundžiamu Sprendimu atsisakyta pareiškėjui suteikti prieglobstį, tačiau pareiškėjas tokį sprendimą šioje administracinėje byloje apskundė. Teismo įsitikinimu, šiuo klausimu nesant galutinio teismo sprendimo, sprendžiant dėl pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, dar nėra įvertinta, ar Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai sprendė dėl pagrindų suteikti pareiškėjui prieglobstį nebuvimo.

Teismas atkreipė dėmesį į 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse įtvirtintą teisinį reguliavimą, teismų jurisprudenciją, kurioje išaiškinta, kad tarptautinės apsaugos prašytojui turėtų būti leista likti šalyje, kol bus išnagrinėtas skundas dėl [prieglobsčio] atmetimo.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad nesant galutinio sprendimo dėl pareiškėjo prieglobsčio prašymo, neuždraudus pareiškėjo išsiųsti iš Lietuvos Respublikos ir pareiškėją išsiuntus į vieną iš jo kilmės valstybių, galėtų susidaryti tokios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui būtų sukelta didelė žala, kurios atitaisymas būtų sudėtingas. Kartu teismas pažymėjo, kad byloje nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, nesudarė prielaidų spręsti, jog pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas galėtų pažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principus ar neatitiktų viešojo intereso.

III.

Atsakovas Migracijos departamentas (toliau – ir apeliantas) atskirajame skunde prašo pakeisti Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 6 d. nutartį iš dalies, t. y. netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės ir nestabdyti Sprendimo vykdymo.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria teismas taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę, atsakovas teigia, kad teismas, vertindamas įrodymus bei byloje esančią medžiagą, padarė akivaizdžius ir esminius materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimus ir nepagrindė savo išvadų.

Migracijos departamentas akcentuoja, kad spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo teismas turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas.

Atsakovo vertinimu, pareiškėjas savo skunde tikėtinai nepagrindė skundo reikalavimo pagrįstumo. Migracijos departamentas Sprendimu nesuteikė pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), nes tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad prieglobsčio prašytojo baudžiamasis persekiojimas inicijuotas ir (arba) vykdomas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba jo politinių įsitikinimų. Nesant šios būtinosios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygos, šios priemonės negali būti pritaikytos. Pirmosios instancijos teismas atlikdamas preliminarų prima facie pareiškėjo šioje administracinėje byloje keliamo reikalavimo pagrįstumo vertinimą, teigė, kad nenustatė pagrindo jį laikyti akivaizdžiai nepagrįstu, tačiau nepateikė šią išvadą pagrindžiančių motyvų ir argumentų.

Migracijos departamento įsitikinimu, nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra proporcinga. Pareiškėjas taip pat nepagrindė, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Atsakovas atkreipia teismo dėmesį, kad dėl pareiškėjo tam tikrų argumentų yra pasisakyta ne tik ginčijamame Sprendime, bet ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1527-442/2025, kas leido daryti pagrįstą išvadą (kurios tinkamai neįvertino pirmosios instancijos teismas), kad pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik siekdamas išvengti išsiuntimo į kilmės valstybę.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo byla teisme yra elektroninė, t. y. pareiškėjas turi galimybę teikti visus įrodymus, paaiškinimus teismui per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, taip pat susipažinti su kitų bylos dalyvių teikiamais procesiniais dokumentais. Pareiškėjui byloje atstovauja advokatas, per kurį pareiškėjas gali įgyvendinti savo procesines teises. Atsakovo vertinimu, jeigu pareiškėjas pageidauja asmeniškai dalyvauti teismo posėdyje, jis gali prašyti skirti teismo posėdį bylą nagrinėti nuotoliniu būdu.

Pažymėjęs, kad užsieniečio teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje būti nėra prigimtinė, atsakovas apibendrina, kad pirmosios instancijos teismas neapgrįstai sustabdė Migracijos departamento Sprendimo vykdymą, taip pat savo nutartyje nepagrindė nė vienos iš dviejų būtinų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygų.

Pareiškėjas atsiliepime į Migracijos departamento atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Dėl apelianto pozicijos, kad pareiškėjo skundo teiginiai nepaneigė Sprendime padarytų motyvuotų išvadų, pareiškėjas pažymi, kad, kaip nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, teismas, spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, neturi išnagrinėti skundo reikalavimų iš esmės, t. y. neturi jau būti nustatęs, ar sprendimo išvados arba skundo reikalavimai yra pagrįsti. Pareiškėjo įsitikinimu, Migracijos departamentas atskirajame skunde nenurodė, kodėl pareiškėjo skundo reikalavimai yra laikytini akivaizdžiai nepagrįstais.

Nesutikdamas su apelianto argumentais, kad nebuvo pagrįsta antra reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlyga, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, pareiškėjas pabrėžia, kad prieglobsčio byloje yra sprendžiama, ar asmuo, jei bus grąžintas į kilmės valstybę patirs persekiojimą, žiaurų, nežmonišką, žeminantį elgesį. Šių ginčų esmė parodo, jog dažniausiai nesiėmus laikino sprendimo sustabdymo, gali būti padaryta neatitaisoma didelė žala (pasireiškianti poveikiu gyvybei ar sveikatai), nes asmuo būtų išsiųstas į valstybę, kurioje kyla grėsmė patirti tokį elgesį, nuo kurio asmuo prašė apsaugos.

Šiuo atveju pareiškėjui neatitaisoma žala pasireiškia tuo, kad pareiškėjas dar prieš išanalizuojant jo situaciją dėl jam kylančios grėsmės kilmės valstybėse būtų išsiųstas į kilmės valstybę, kur susidurtų su grėsme savo gyvybei ir sveikatai (persekiojimu, kankiniu ir pan.). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė būtent į tai, kad sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai atmestas prieglobsčio prašymas, bei rėmėsi aktualia teismų praktika.

Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas niekaip nepagrindė, kodėl prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra neproporcinga, pažeistų interesų pusiausvyrą, naudojama neprotingai ir pan. Manytina, kad reikalavimo užtikrinimas nesukuria neproporcingos naštos valstybei. Be to, pareiškėjo prašymo nagrinėjimas užtruko 6 mėnesius (nuo 2024 m. lapkričio 27 d.), nors buvo nagrinėjamas skubos tvarka, todėl dar keli mėnesiai, per kuriuos bus išnagrinėta byla teismuose, niekaip nesukurs neproporcingos situacijos valstybei. Pareiškėjo manymu, jei paaiškėtų, kad Migracijos departamentas priėmė nepagrįstą sprendimą, o asmuo jau būtų išsiųstas, jis, tikėtina, patirtų neatitaisomą žalą (persekiojimą, kankinimus ar žūtų) vien dėl to, nes Sprendimo vykdymas nebuvo atidėtas keliems mėnesiams iki galutinio sprendimo priėmimo. Tai patvirtina, kad prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė nėra nei nepagrįsta, nei neproporcinga, ja nėra naudojamasi neprotingai ir šiuo atveju ji yra būtina.

Pareiškėjas teigia, kad atsakovo nurodyta administracinė byla nėra aktuali, kadangi joje nebuvo sprendžiama dėl tarptautinės apsaugos taikymo sąlygų. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri atitinka teisės aktų nuostatas ir aktualią teismų praktiką.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamos administracinės bylos pagal atsakovo Migracijos departamento atskirąjį skundą dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria pritaikyta pareiškėjo prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė, t. y. sustabdytas Sprendimo dalies, kuria pareiškėjas išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, galiojimas ir uždrausta pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos iki kol įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje, – pagrįstumas ir teisėtumas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo  70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra nustatyta, jog reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Taigi, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas siejamas su aplinkybe, ar proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie, reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2023 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-641-822/2023).

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų prima facie reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (pvz., pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan.). Padarius išvadą, kad proceso dalyvis tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą, turi būti vertinama, ar nesiėmus užtikrinimo priemonių, asmeniui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Sprendžiant dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos) buvimo, teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017; 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-593-968/2023). 

Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, kilusio ginčo pobūdį, padarė išvadą, kad pareiškėjas įrodė, jog egzistuoja ABTĮ 70 straipsnyje nustatytos reikalavimo užtikrinimo sąlygos.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama Migracijos departamento atskirąjį skundą, kuriuo atsakovas su minėtomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, nustatė, kad ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. gegužės 27 d. sprendimo Nr. 25S123471 teisėtumo ir pagrįstumo. Sprendimu, be kita ko, buvo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui tarptautinės apsaugos ir išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)).

Pasisakydama dėl apelianto pozicijos, kad pareiškėjas tikėtinai (prima facie) nepagrindė savo reikalavimo pagrįstumo ir nepaneigė ginčijamo Sprendimo motyvuotų išvadų, teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012; kt.). Todėl apelianto argumentai dėl kilusio ginčo esmės, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo nutarties (skundžiamos dalies) neteisėtumas, analizuotini bylą nagrinėjant iš esmės ir savaime nesudaro teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kuri atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šiuo aspektu, kad pareiškėjo skundas atitinka ABTĮ nustatytus ir tokio pobūdžio procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, ir kad nėra pagrindo tvirtinti, jog atlikus preliminarų įvertinimą, nėra objektyviai tikėtina, kad skundo reikalavimas negali būti patenkintas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-433-629/2025; kt.).

Konstatavus, kad pareiškėjas tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą, turi būti vertinama, ar nesiėmus pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Minėta, kad prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (laikinai sustabdyti Sprendimo vykdymą ir uždrausti pareiškėją išsiųsti į kilmės valstybę) pareiškėjas iš esmės argumentavo tuo, kad jį išsiuntus į kilmės valstybę ((duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini)), jis patirs persekiojimą, kankinimus, gali žūti, kas laikytina neatitaisoma žala, kadangi neatlikus teisminės Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikros, pareiškėjas susidurtų su žiauriu elgesiu

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas iš esmės savo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo grindė tuo, jog dėl dalyvavimo (duomenys neskelbtini), jam gresia (duomenys neskelbtini), o siekiant su juo susidoroti, pareiškėjui (duomenys neskelbtini), jam gresia ilgas įkalinimas. Pareiškėjas negali grįžti ir į (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini), kadangi nukentės nuo (duomenys neskelbtini).

Įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, ginčo esmę, pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį, pareiškėjo argumentus bei byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija akcentuoja, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimas turi būti sprendžiamas individualiai, t. y. įvertinus nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią konkrečią situaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-798-438/2017; kt.).

Teisėjų kolegija, spręsdama dėl antrosios sąlygos egzistavimo, pažymi, kad pareiškėjas siekia gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje (jis yra prieglobsčio prašytojas Įstatymo 2 str. 20 d. taikymo prasme). Kadangi dėl pareiškėjo pateikto prieglobsčio prašymo netenkinimo vyksta ginčas nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegija, įvertinusi skunde dėstomus argumentus dėl galbūt kylančios grėsmės pareiškėjui, ginčijamo Sprendimo turinį (be kita ko, ir jame nurodytą informaciją apie kilmės valstybes), daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje proceso stadijoje negalima neabejotinai konstatuoti, kad, išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jis nepatirtų neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės žalos rizikos, todėl apelianto teiginiai, kad neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės žalos kilimo sąlyga neįrodyta, atmetami.

Nurodytų išvadų ir pirmosios instancijos teismo pagrįsto vertinimo nepaneigia atsakovo pozicija, kad pareiškėjas prašymą suteikti tarptautinę apsaugą pateikė tik vengdamas išsiuntimo į kilmės valstybę.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenų visumos kontekste Migracijos departamento Sprendimu, kuriuo pareiškėjas išsiunčiamas iš Lietuvos, pareiškėjui sukeliamus teisinius padarinius bei tai, kad pareiškėjas, neįsiteisėjus galutiniam teismo sprendimui dėl ginčijamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo gali būti išsiųstas iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, taip pat atsižvelgusi į tai, kad administracinė byla dėl Sprendimo bus nagrinėjama 2025 m. rugpjūčio 4 d. (paskirtas teismo posėdis), nesant duomenų, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, piktnaudžiautų procesu, sprendžia, kad šiuo atveju, netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonės (draudimo išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos), gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjui, o kartu ir sudarytos kliūtys efektyviai įgyvendinti vieną iš pamatinių žmogaus teisių į teisminę gynybą administracinėje byloje, kurioje dar nėra galutinai išspręstas pareiškėjo teisinės padėties klausimas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas atskirajame skunde nėra nurodęs aplinkybių, kurios sudarytų faktinį ir teisinį pagrindus naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį. 

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, kilusio ginčo ir prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį, administracinėje byloje priimtus nagrinėti reikalavimus ir byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdė Migracijos departamento 2025 m. gegužės 27 d. sprendimo Nr. 25S123471 dalį, kuria pareiškėjas išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, bei uždraudė įgaliotoms institucijoms išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos iki įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje.

Atsižvelgiant į tai, atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o tikrinama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 
154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

           Rytis Krasauskas

        Skirgailė Žalimienė