Teisėja J. Sedalienė Civilinė byla Nr. 2S-565-210/2012
Teisminio proceso Nr. 2-07-3-03498-2012-1
Procesinio sprendimo kategorija 122.4, 128.17.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. rugsėjo 24 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko D. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) akcinės bendrovės (toliau AB) Ūkio bankas pareiškimą dėl įkeisto turto areštavimo ir priverstinio skolos išieškojimo ne ginčo tvarka iš įkeisto turto ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kreditorius AB Ūkio bankas kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydamas pradėti priverstinio skolos išieškojimo procesą. Nurodė, kad pagal 2009-05-05 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkui D. S. suteikė 50000 Lt paskolą, grąžinant pagal grafiką iki 2011-03-01. Šios prievolės įvykdymo užtikrinimui hipotekos lakštu, kodas (duomenys neskelbtini), įkeistas D. S. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – 3,9500 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 32,8100 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Kreditoriaus teigimu, skolininkas hipoteka apsaugotos prievolės nevykdė nuo 2010-12-31, o 2011-03-01 suėjo galutinis kredito grąžinimo terminas. D. S. liko skolingas bankui 25021,17 Lt suteiktos paskolos, 2939,99 Lt palūkanų ir 4902,44 Lt delspinigių, viso 32863,60 Lt. Todėl prašė areštuoti įkeistą turtą ir įspėti skolininką bei įkeisto turto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį įkeistas turtas bus parduotas iš varžytinių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 8 d. nutartimi pradėjo priverstinio skolos išieškojimo procesą. Areštavo D. S. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant juo disponuoti: 3,9500 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 32,8100 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Įspėjo skolininką ir įkeisto turto savininką D. S. bei jo sutuoktinę I. S., kad negrąžinus 32863,60 Lt skolos ir 142 Lt žyminio mokesčio per vieną mėnesį, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių, o gautos lėšos, atskaičius vykdymo išlaidas, bus nukreiptos kredito padengimui kreditoriaus naudai. Nurodė įkeisto turto savininkui, kad nuo įkeisto turto arešto momento jis netenka teisės perleisti turtą kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitaip suvaržyti teisę į šį turtą arba mažinti jo vertę. Konstatavo, kad iš pareiškimo turinio ir pateiktų dokumentų matyti, jog skolininkas privalomų mokėjimų pagal kredito sutartį nebevykdo nuo 2010-12-31. Pažymėjo, kad hipotekos kreditorius į hipotekos skyrių kreipėsi 2012-06-06, t. y. pasibaigus prievolės įvykdymo terminui (2011-03-01).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Skųsdamas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį apeliantas (skolininkas) D. S. prašo ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo atmesti. Atskirajame skunde teigiama, kad: 1) draudimas disponuoti žeme lemia žemės sklypų vertės nuvertėjimą; 2) areštuoto turto vertė ženkliai viršija skolos dydį (bendras įkeičiamų daiktų įkainojimas lygus 330000 Lt, o reikalaujama išieškoti suma siekia tik apie 33000 Lt); 3) kreditorius nepagrįstai nutraukė kredito sutartį (skolininkas aktyviai siekė įgyvendinti savo įsipareigojimus, tačiau kreditorius į tai neatsižvelgė). Be to, nurodoma, kad paties kreditoriaus veiksmai (didelių palūkanų ir delspinigių nustatymas) išprovokavo sunkią skolininko padėtį.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius AB Ūkio bankas prašo skundą atmesti ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime tvirtinama, kad teismų praktikoje suformuota nuomonė dėl laikinųjų apsaugos priemonių – arešto apimties atitikimo areštuojamo turto vertei, ypatingos teisenos atveju – skolą išieškant iš įkeisto turto – netaikytina ir skolininko argumentai, dėl areštuojamo turto vertės atitikimo prievolės dydžiui, atmestini. Pažymima, jog skolininko teiginiai, kad turto areštas mažina jo vertę, neparemti jokiais įrodymais. Pabrėžiama, kad prievolių pagal Kredito sutartį įvykdymo terminas pasibaigė 2011-03-01, o skolininkas prievolės, užtikrintos hipoteka, tinkamai neįvykdė nei termino pabaigos momentu, nei vėliau kreditoriaus raginamas. Nagrinėjamu atveju, kad kreditorius nenutraukinėjo Kredito sutarties, o išsiuntė įspėjimus skolininkui, ragindamas jį atsiskaityti ir primindamas, kad prievolių įvykdymo terminas yra seniai pasibaigęs. Be to, nurodoma, kad skolininko atskirojo skundo argumentai dėl skolos grąžinimo pratęsimo, per didelių palūkanų ir delspinigių skaičiavimo yra visiškai neaktualūs sprendžiant klausimą dėl skundžiamos teismo nutarties pagrįstumo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Kadangi pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo ne ginčo tvarka iš įkeisto turto teisme gautas 2012 m. birželio 6 d., todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi šią dieną galiojusiomis CPK normomis.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2009-05-05 tarp kreditoriaus AB Ūkio bankas ir skolininko ūkininko D. S. buvo sudaryta Kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (5-9 b. l.), pagal kurią kreditorius AB Ūkio bankas suteikė skolininkui ūkininkui D. S. kreditą, kurio grąžinimo terminas 2011-03-01. Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo užtikrinimui skolininkas D. S. 2009-05-05 sutartinės hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį turtą – 3,9500 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 32,8100 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (10-13 b. l.). Skolininkui laiku negrąžinus kredito, kreditorius AB Ūkio bankas 2011-11-29 pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo skolininką D. S., kad įsiskolinimas turi būti likviduotas per 15 dienų nuo pranešimo gavimo dienos, kreditorius pradės vykdyti priverstinį skolos išieškojimą, t. y. kreditorius pasinaudojo CPK 558 str. 1 d. įtvirtinta teise (14 b. l.).
Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pranešimas skolininkui ir įkeisto turto savininkui įteiktas (16 b. l.). Tai reiškia, kad skolininkas D. S. buvo informuotas, kad skolos negrąžinus, kreditorius pradės vykdyti priverstinį skolos išieškojimą. Kaip matyti iš atskirojo skundo, skolininkas D. S. aplinkybių, kad tinkamai nevykdė prievolių pagal Kredito sutartį, neginčija.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo yra nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka. Hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – įsiskolinimo atsiradimo pagrindu, jo dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (CPK 542 str. 1 d.). Skundai galimi dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Kitais atvejais skolininkas ar kiti asmenys, suinteresuoti įregistruota hipoteka, hipotekos sandorį gali ginčyti CK išvardytais sandorių negaliojimo pagrindais ar kitais pažeistų teisių gynimo būdais. CPK 558 str. 1 d. reglamentuotos procedūros paskirtis sukurti prielaidas pradėti realų skolos išieškojimą, jeigu skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos negrąžinama ir hipotekos kreditorius pakartotinai kreipiasi su pareiškimu dėl skolos išieškojimo arba įkeisto daikto perdavimo administruoti (CPK 558 str. 2 d.). Būtent hipotekos kreditoriaus CPK 558 str. 2 d. nustatyta tvarka pateikto pakartotinio kreipimosi patenkinimas sukelia materialių padarinių – įkeisto daikto savininko pasikeitimą, nes hipotekos teisėjui priėmus atitinkamą nutartį pradedamas įkeisto daikto pardavimas iš varžytynių arba įkeistas daiktas perduodamas kreditoriui administruoti. Būtent šioje stadijoje tampa aktualus hipotekos rūšies nustatymas ir atitinkamai įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse tvarka. Todėl apelianto skundo argumentai dėl įkeisto turto arešto eiliškumo, įkeisto turto vertės ir įsiskolinimo dydžio santykio neturi reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, hipotekos teisėja tinkamai įgyvendino CPK 558 str. 1 d. nustatytos procedūros paskirtį – įspėjo apeliantą (įkeisto daikto savininką) apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždrausdama disponuoti įkeistu turtu. Prieš priimdama atitinkamą nutartį, hipotekos teisėja išanalizavo gautą pareiškimą, ištyrė ir įvertino, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos prašomai procedūrai atlikti, t.y. areštavo minėtą įkeistą turtą tik tinkamai atlikusi kreditoriaus pateiktų dokumentų kontrolę.
Nagrinėjamu atveju visiškai nepagrįsti apelianto argumentai, kad kreditorius, vienašališkai nutraukdamas Kredito sutartį, pažeidė ne tik lygiateisiškumo, bet ir proporcingumo bei protingumo principus. Kaip matyti iš Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 1.3 punkto, galutinis kredito grąžinimo terminas baigėsi 2011-03-01, o kreditorius dėl priverstinio skolos išieškojimo kreipėsi tik 2012-06-06 (2, 5 b. l.). Taigi, šiuo atveju kreditorius ne tik, kad nenutraukinėjo Kredito sutarties, tačiau dar ir papildomai siuntė įspėjimus skolininkui, ragindamas jį atsiskaityti ir primindamas, jog prievolių įvykdymo terminas yra seniai pasibaigęs (14 - 15 b. l.)
Apelianto argumentai, dėl kreditoriaus nebendradarbiavimo yra paneigti į bylą pateiktais įrodymais (14 – 15 b. l.), todėl jie atmestini kaip nepagrįsti.
Skolininko daromas sutartinių įsipareigojimų pažeidimas buvo įgavęs sisteminį pobūdį, mokėjimai nebuvo atliekami ilgą laiką. Skundo argumentas, jog apeliantas dėl sunkios finansinės situacijos neturėjo pinigų savo prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti, vertintinas kaip nesusijęs su kreditoriaus pareiškimo, o kartu ir ginčijamos nutarties teisėtumu ir pagrįstumu. Priešinga išvada paneigtų hipotekos instituto esmę ir tikslus.
Apeliantas kelia abejones dėl kreditoriaus pareiškime ir ginčijamoje nutartyje nurodytos įsiskolinimo sumos dydžio pagrįstumo. Ginčijama nutartimi, priimta ypatingosios teisenos tvarka, iš esmės vykdoma administracinė funkcija, t. y. nustatomas pagrindas išieškojimui iš hipoteka įkeisto turto inicijuoti, tuo tarpu teisinis ginčas dėl įsiskolinimo dydžio nesprendžiamas. Argumentai dėl palūkanų ar delspinigių dydžio galėtų turėti įtakos ginčijamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, jeigu sukeltų abejones dėl to, ar skola egzistuoja apskritai. Jokių tai patvirtinančių, t. y. kreditoriaus pateiktus įrodymus dėl įsiskolinimo egzistavimo paneigiančių įrodymų apeliantas nepateikė. Skolos dydį skolininkas gali ginčyti reikšdamas ieškinį ginčo teisenos tvarka.
Pažymėtina, kad bet kurioje proceso stadijoje, tame tarpe ir vykdymo procese, šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 str. 1 d., 643 str. 7 p.). Kreditorius turi teisę bet kuriuo momentu atsisakyti hipotekos ar įkeitimo, nors skolininkas jam ir nebūtų įvykdęs įsipareigojimų (CPK 567 str. 1 d.).
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis paliktina nepakeista.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį nepakeistą.
Teisėjas Vytautas Kursevičius