Baudžiamoji byla Nr. 1-3410-814/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41663-2019-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3;
(S)
1.2.5.4.1; 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.4
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 14 d.
Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lina Šafronienė,
išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Artūro Bužavo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-41663-19,
kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 2811 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
nustatė:
A. K. 2019 m. rugsėjo 28 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini), laiptinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su nukentėjusiuoju R. P. metu, tyčia kojomis ir rankomis sudavė ne mažiau šešių smūgių nukentėjusiajam R. P. į įvairias kūno vietas, tokiais veiksmais padarė jam muštinę žaizdą dešiniame antakyje, poodines kraujosruvas su odos nubrozdinimais dešinės akies vokuose ir kairėje rankoje, poodines kraujosruvas dešiniame dilbyje, krūtinėje bei pilve – tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam R. P. sveikatą.
A. K. 2019 m. rugsėjo 29 d., apie 03.30 val., važiuodamas automobilių stovėjimo aikštelėje prie Jonavos miesto stadiono, esančioje Žeimių g. 17, Jonava, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam nuosavybės teise priklausančią motorinę transporto priemonę – „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARJF-0056“, 2019 m. rugsėjo 29 03.37 val. nustatytas 2,22 promilės girtumas, 03.53 val. nustatytas 2,42 promilės girtumas).
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalis)
Kaltinamasis A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino visiškai, nurodė, kad su kaimynu R. P. pažįstamas, tarp jų šiuo metu vyksta pastovūs konfliktai dėl neva jo bute vykstančio triukšmo. R. P. gyvena aukštu žemiau, po jo butu. R. P. ne kartą be priežasties kviesdavo pas jį pareigūnus - už baldų stumdymus, kambario siurbimą, dėl bute vykdomo remonto. 2019 m. rugsėjo 28 d. jis vienas gėrė namuose, galėjo būti, kad leido garsiai muziką. Buvo visiškai girtas. Tuomet išgirdo, kad beldžia kažkas į duris. Jis pravėrė duris ir pamatė kaimyną R. P., kuris plėšė duris, norėdamas jas atidaryti plačiai. Jis neleido, laikė, norėdamas jas uždaryti. Jis buvo per girtas tai padaryti, todėl R. P. atidarė jo buto duris, stovėjo tarpduryje. Jis stengėsi uždaryti duris, nenorėjo, kad R. P. eitų į butą. Gerai neatsimena, bet R. P. buvo agresyviai nusiteikęs, rodė savo pranašumą prieš jį, nes pamatė, kad jis buvo visiškai girtas, o jis (kaimynas) blaivus. Jis atsistūmė R. P. nuo savo buto durų - jis pastūmė R. P. nuo durų į krūtinę dviem rankom, nuo to pastūmimo R. P. neatsitraukė nuo durų. Toliau atsidūrė laiptinėje. Kokiu būdu atsidūrė laiptinėje, neatsimena dėl buvusio savo girtumo, tikėtina, kad neišlaikė pusiausvyros nuo girtumo. Tuomet, kai atsidūrė koridoriuke (laiptinėje), R. P. nuėjo prie lifto. Kiek atsimena, jis grėsmingai ėjo link jo, tuomet gindamasis nuo to ėjimo, rankomis atsistūmė dar kartą nuo R. P.. Kai nustūmė nuo savęs, o R. P. jau tuomet sukniaubęs kumščius ėjo link jo, o jis tada kojomis atsistūmė kelis kartus. Tai yra kojomis sudavė į pilvą kelis kartus, kad R. P. nelįstų, o jis ramiai grįžtų į butą, tačiau R. P. vis tiek ėjo link jo, tuomet jis pagavo R. P. ir nustūmė jį nuo laiptų, bet jis atsikėlė ir vėl atbėgo iki jo. Tuomet R. P. alkūne sudavė į dešinę veido pusę. Kai sudavė alkūne, tuomet R. P. išėjo, o jis nuėjo atgal į savo butą. Gailisi dėl tokio savo poelgio. Įvykio metu buvo girtas (b. l. 170–172)
Kaltinamojo A. K. kaltę be jo visiško prisipažinimo įrodo bylos rašytinė medžiaga:
N. R. P. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Virš jo, (duomenys neskelbtini), gyvena kaimynas A., kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini). Pats kaimynas jam yra davęs šį telefono numerį, nes jie tarpusavyje sutarę, jeigu jis leis per garsiai muziką, tuomet jam paskambinti. Yra ne kartą pareigūnus kvietęs pas kaimyną dėl pastovaus triukšmo. 2019m. rugsėjo 28 d. vakare buvo namuose. Maždaug apie 22 val. pas kaimyną A. pradėjo garsiai groti muzika. Jam paskambino nurodytu telefonu. Jis nekėlė ragelio. Triukšmas buvo didelis. Tuomet nuėjo į šeštą aukštą prie (duomenys neskelbtini), kur gyvena A.. Pabeldė į duris. Atidarė duris pats A.. A. stovėjo tarpduryje, jis - laiptinėje. A. buvo girtas. Tai suprato iš jo elgesio. Kiek jam žinoma, A. geria vienas, po to garsiai leidžia muziką. Jam pasakė „Ar turėsiu kada ramybę šiuose namuose“. A. nieko nesakė, tik palinkčiojo galvą. Tuomet jam dar pasakė „Tu debilas, ar nesupranti“. Jis atsakė „taip“. A. bute stovėjo pravėręs duris, linkčiojo galvą, bet nieko nesakė. Tuomet jam pasakė, kad daugiau pas jį į butą neis ir neperspėjęs kvies policiją, įrašinės, koks pas jį triukšmas ir viską perdavinės policijai. Visas šitas pokalbis vyko šeštame aukšte prie (duomenys neskelbtini) buto. A. stovėjo savo bute pravėręs duris, o jis buvo laiptinėje. Daugiau žmonių laiptinėje nebuvo. Kai pasakė, kad kvies policiją ir įrašys jo triukšmą, A. išbėgo iš savo buto ir kumščiais puolė jį. Jis traukėsi ir atsirėmė į sieną A. tuo metu jam sudavė kumščiais į galvą keletą smūgių, tai galėjo būti 3-5 smūgiai, pataikė į veidą, antakį, galvą. Kai jam sudavė smūgius kumščiais, pradėjo rankomis jį stumti nuo savęs, tuomet jis kojomis jam spyrė, tas spyrimas buvo kaip atstūmimas nuo savęs. Tai buvo spyriai kojomis du ar tai trys smūgiai. Po to jis jį bandė pastumti nuo laiptų, bet užsilaikė už turėklų ir niekur nenukrito. Kai bandė pastumti nuo laiptų, tuomet jam pasakė, kad kvies policiją. Besistumdant galėjo būti, kad jam taip pat įspyrė. Po tokių apstumdymų nuėjo namo ir iškvietė policiją. Nuo smūgių kumščiu ir kojomis, suduotų kaimyno A., juto fizinį skausmą. Jam buvo prakirstas dešinys antakis, todėl pareigūnai liepė kreiptis į Jonavos ligoninės priėmimo skyrių, kad sutvarkytų žaizdą. Dėl jam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo civilinio ieškinio nereiškia ir ateityje nereikš (b. l. 36, 37, 47–49).
Vyresniosios tyrėjos R. V. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad išanalizavus R. P. ir A. K. mobilaus ryšio telefono abonentų pokalbių išklotines, skambučių išklotinėmis nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 28 d. 21.45 val., 21.45 val., 21.49 val. R. P. iš savo abonento Nr. (duomenys neskelbtini) skambino A. K. į mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau šis neatsiliepė (b. l. 63–75).
Specialisto išvada Nr. G2645/2019(02) nustatyta, kad R. P. konstatuota žaizda dešiniame antakyje vertinta kaip muštinė, poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais dešinės akies vokuose ir kairėje rankoje, poodinės krausjoruvos dešiniame dilbyje ir pilve. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, įrankiais ar paviršiais, kurių savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi ne mažiau 6 nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais, įrankiais ar paviršiais. R. S. sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu dėl konstatuotų sužalojimų R. P. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 44).
Apžiūros metu apžiūrėta įvykio vieta, kuri yra (duomenys neskelbtini) name. Nustatyta, kad butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra šeštame aukšte, kairėje pusėje nuo laiptinės (b. l. 31, 32).
Apžiūros metu apžiūrėtas garso įrašas, kuris gautas iš Bendrojo pagalbos centro, jame girdisi kaip R. P. 2019 m. rugsėjo 28 d. 21.49 val. skambina Bendruoju pagalbos centro numeriu ir kviečia policiją, nes jį sumušė kaimynas (b. l. 28–30).
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Kaltinamasis A. K. kaltę pripažino visiškai. Jo parodymus patvirtina byloje surinkti įrodymai – nukentėjusiojo parodymai, tarnybinis pranešimas, specialisto išvada ir kt. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis A. K. 2019 m. rugsėjo 28 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) buto, laiptinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su nukentėjusiuoju R. P. metu, tyčia kojomis ir rankomis sudavė ne mažiau šešių smūgių nukentėjusiajam R. P. į įvairias kūno vietas, tokiais veiksmais padarė jam muštinę žaizdą dešiniame antakyje, poodines kraujosruvas su odos nubrozdinimais dešinės akies vokuose ir kairėje rankoje, poodines kraujosruvas dešiniame dilbyje, krūtinėje bei pilve – tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam R. P. sveikatą. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad A. K. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo (BK 2811 straipsnio 1 dalis)
Kaltinamasis A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino visiškai, nurodė, kad 2019 m. rugsėjo iš 28 d. į 29 d. naktį namuose (duomenys neskelbtini) gėrė vienas alkoholį. Begeriant įvyko konfliktas su kaimynu R. P.. Po konflikto su kaimynu susinervino ir, būdamas neblaivus, sėdo į savo automobilį „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir važiavo į kavinę, kuri yra prie Jonavos sporto arenos. Kavinėje išgėrė dar alkoholio ir sėdo į savo automobilį važiuoti atgal namo į (duomenys neskelbtini). Bevažiuojanti aikštele nuo Jonavos sporto arenos, palei Jonavos miesto stadioną, jį sustabdė policijos pareigūnai. Jam buvo nustatytas neblaivumas, surašant neblaivumo nustatymo aktą. Sutinka, kad pirmu tikrinimu jam buvo nustatytas 2,22 promilių neblaivumas, antru tikrinimu - 2,42 promilių neblaivumas. Gailisi dėl to, ką padarė. Prisipažįsta, kad vairavo savo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas (b. l. 170–172).
Kaltinamojo A. K. kaltę be jo visiško prisipažinimo įrodo bylos rašytinė medžiaga:
Vyriausiojo patrulio A. J. tarnybiniu pranešimu dėl nesaugaus vairavimo nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 29 d. apie 3.30 val. patruliuojant adresu Žeimių gatvė 17, stovėjimo aikštelėje pastebėtas akivaizdžiai neblaivus vyriškis, vaikštantis po automobilių stovėjimo aikštelę, tačiau jokių pažeidimų nedarantis. Apie 3.35 val. važiuojant Žeimių gatve, pastebėtas automobilis „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), išvažinėjantis iš automobilių stovėjimo aikštelės. Sustabdžius automobilį patikrinimui, nustatyta, kad automobilį vairavo A. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam, patikrinus neblaivumą, pirmu pūtimu nustatytas 2,22 promilių neblaivumas, antru pūtimu - 2,42 promilių neblaivumas (b. l. 96).
Įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta Žeimių g. 17, Jonava ir automobilis „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 97–99).
Viešosios įstaigos „Emprekis“ duomenimis „Audi A3“, 2,0 TDI, 2004-2009 metų laidos, dyzeliniu varikliu, kaina 3 170 Eur (b. l. 108).
Neblaivumo nustatymo aktu nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 29 d. 3.35 val. A. K. nustatyti neblaivumo požymiai. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 30 min., atliktas tikrinimas prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. ARJF-0056, Nr. 108784, pirmu tikrinimu 3.37 val. nustatytas 2,22 promilės neblaivumas, antru tikrinimu 3.53 val. nustatytas 2,42 promilės neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais A. K. sutiko (b. l. 124).
Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Kaltinamasis A. K. kaltę pripažino visiškai. Jo parodymus patvirtina byloje surinkti įrodymai – tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas ir kt. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis A. K. 2019 m. rugsėjo 29 d., apie 03.30 val., važiuodamas automobilių stovėjimo aikštelėje prie Jonavos miesto stadiono, esančioje Žeimių g. 17, Jonava, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam nuosavybės teise priklausančią motorinę transporto priemonę – „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARJF-0056“, 2019 m. rugsėjo 29 03.37 val. nustatytas 2,22 promilės girtumas, 03.53 val. nustatytas 2,42 promilės girtumas). Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad A. K. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.
Bausmė
Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl jų gailisi, jo atsakomybę sunkina tai, kad vieną nusikalstamą veiką, t. y. numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu ir skirti kaltinamajam arešto bausmę. Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. A. K. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 193–195).
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamasis A. K. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus. Jis praeityje neteistas (b. l. 180, 181), administracine tvarka baustas (b. l. 182–186), dirba, Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (b. l. 190).
Parenkant bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad A. K. padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas, prisipažino padaręs nusikaltimas veikas, gailisi, į vieną jo atsakomybę lengvinančią ir vieną sunkinančią aplinkybes. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas laiko, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – areštas - tinkama, o bausmės dydis (mažesnis nei šios rūšies bausmės vidurkis) yra ne per didelis ir tinkamas.
Paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 1, 4 dalyse nustatyta tvarka, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę. Pridedamos bausmės dalis parenkama atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad turi būti pridėta 15 parų.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 641 straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.
BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme. Nagrinėjamu atveju taikytinas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Teismas, nustatydamas uždraudimo naudotis specialia teise terminą, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis neteistas, praeityje baustas administracine tvarka, į nustatytą girtumo laipsnį, sprendžia, kad, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, nustatytinas vienerių metų šešių mėnesių uždraudimo naudotis specialia teise terminas.
Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė konfiskuoti automobilį „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus (Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-185-334/2017). Byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodamas automobilį - būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai transporto priemonių vairavimas apsvaigus yra neteisėtas, panaudojo transporto priemonę „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nusikalstamai veikai daryti. Taigi, automobilis panaudotas kaip priemonė nusikaltimui padaryti. Atsižvelgiant į išdėstytą, šį nusikaltimą darant panaudotas turtas turi būti konfiskuojamas. Baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad transporto priemonė priklauso kaltinamajam. Atsižvelgiant į tai, transporto priemonė „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, konfiskuotina (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys).
Taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir transporto priemonės konfiskavimo.
Automobilio „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. I 123802, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduotinas transporto priemonės konfiskavimą vykdančiam antstoliui.
A. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas - paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, panaikintinos ir vairuotojo pažymėjimas Nr. 01171347, laikomas su baudžiamosios bylos medžiaga, perduotinas saugoti valstybės įmonei „Regitra“.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kompaktinė laikmena su telefono skambučio garso įrašu paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.
Civilinio ieškinio, proceso išlaidų nėra.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, prie griežtesnės bausmės pridėti dalį švelnesnės bausmės ir paskirti A. K. subendrintą 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. K. galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Arešto bausmę skirti atlikti pataisos įstaigoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, A. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones - 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 4 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuoti automobilį „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN numeris (duomenys neskelbtini).
A. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą - palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą Nr. 01171347 perduoti saugoti valstybės įmonei „Regitra“.
Taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN numeris (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir transporto priemonės konfiskavimo.
Automobilio „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti transporto priemonės konfiskavimą vykdančiam antstoliui.
Kompaktinę laikmeną su telefono skambučio garso įrašu palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.
Išaiškinti, kad teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, A. K. ne vėliau kaip per 7 dienas įstaigos darbo metu privalo atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių – pataisos namus bausmės atlikimui (dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint atvykti nustatytu laiku į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai).
Išaiškinti A. K., jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti ir kitos rūšies (griežtesnę ar švelnesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Teisėja Lina Šafronienė