Teikimas Nr. T-187-333/2017

Procesinio sprendimo kategorijos :

(S)

2.1.10.1; 2.5.14

ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. gegužės 30 d.

Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaidutė Stangvilienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. S. patvirtinimo klausimą.

Teismas

nustatė:

A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas 2003-11-19 Kauno rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 2 dalį - 4 m. laisvės atėmimo, pritaikius 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos“ 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą, neatlikta bausmė sumažinta 1/5, galutinė bausmė - 3 m. 2 mėn. 12 d. laisvės atėmimo;

2004-11-19 Kauno apygardos teismo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 63 straipsnio 6 dalį, 9 dalį – galutinė bausmė 15 metų laisvės atėmimo;

2007-05-10 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį - galutinė bausmė 11 m. 6 mėn. 10 d. laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2007-05-10, bausmės pabaiga – 2018-11-20.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2017-05-10 priimtu nutarimu dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. S. nutarta nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, skiriant auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė skunde nepritaria lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos priimtam nutarimui lygtinai paleisti nuteistąjį A. S. iš pataisos įstaigos.

Nuteistasis pateikė atsiliepimą į prokurorės skundą ir prašė taikyti jam lygtinį paleidimą, o prokurorės skundą atmesti.

Prokurorės skundas atmestinas, Komisijos nutarimą atsisakytina patvirtinti.

Dėl prokuroro skundo

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 6 dalis numato prokurorui teisę skųsti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos priimamus nutarimus. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalį, jei dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos buvo gautas skundas, šį klausimą teismas išnagrinėja ir išsprendžia kartu su skundu. BPK 360 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas, išnagrinėjęs skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo, gali priimti šiuos sprendimus: atmesti skundą (1 punktas); patenkinti skundą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kai nagrinėjamas klausimas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo (2 punktas); patenkinti skundą ir pakeisti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą, kai nagrinėjamas kitas klausimas (3 punktas). Nagrinėjamu atveju prokurorė, vadovaudamasi BPK 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, prašo pakeisti Komisijos nutarimą ir netaikyti nuteistajam A. S. lygtinio paleidimo, tačiau šiuo atveju teismas nagrinėja ne kitą klausimą (pvz., dėl nuteistajam numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir kt.), o sprendžia bylą iš esmės – dėl lygtinio paleidimo taikymo, todėl BPK 360 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytas teismo sprendimas negalimas. Be to, iš prokurorės skundo turinio matyti, kad ji iš esmės prašo netvirtinti Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą ir nurodo argumentus, kodėl mano, kad Komisijos sprendimas dėl lygtinio paleidimo taikymo yra nepagrįstas. Šiuos argumentus prokurorė turėjo teisę pateikti atsiliepime, pareikšdama savo poziciją dėl BPK 360 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka nagrinėjamo klausimo. Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, prokurorės skundas atmestinas (Kauno apygardos teismo 2016-12-19 nutartis byloje Nr. 1S-1476-175/2016; 2016-12-23 nutartis byloje Nr. 1S-1508-327/2016; 2016-12-27 nutartis byloje Nr. 1S-1514-579/2016 ir kt.).

Dėl Komisijos nutarimo pagrįstumo

BVK 157 straipsnio 1 dalies redakcijoje nurodyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga ir įvertinęs 2017-05-10 Komisijos priimto nutarimo taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvus, daro išvadą, kad Komisijos nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, nutarime nėra tinkamai ir visapusiškai įvertinta nuteistojo asmenybė.

Nuteistasis A. S. Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2008-10-14. Nors nuteistasis atliko įstatymu numatytą bausmės dalį, kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos namų, taip pat vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau vien tai negali būti pagrindu taikyti lygtinį paleidimą. Tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu dalyvavo įvairiose programose, 3 kartus paskatintas, neturi galiojančių nuobaudų, nusikalstamo elgesio rizika žemėja, šiuo metu dirba, palaiko ryšius su artimaisiais, negali būti laikoma absoliučiu pagrindu nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės byloja jo naudai, rodo nuteistojo elgesio korekciją teigiama linkme, tačiau bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog įmanoma sėkminga nuteistojo probacija jau šiuo metu jam taikant lygtinį paleidimą. Pažymėtina, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.

Kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad, įvertinus nuteistojo A. S. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką vertinama kaip vidutinė - 50 balų (41-99 balai), iš jų 10 balų statiniai (nekintantys) ir 40 balų dinaminiai (kintantys). Pakartotinio nusikaltimo rizika vidutinė, pakartotinio smurtinio ir seksualinio nusikaltimų rizika taip pat vidutinė. Tai ketvirtasis nuteistojo teikimas dėl lygtinio paleidimo. Nuo paskutinio vertinimo jo rizika sumažėjo 4 balais (buvo nustatyta 54 balai). Nors rizika mažėja, tačiau nežymiai vos 4 balais. Reikalavimas, kad būtų matoma nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra viena iš būtinų, BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytų, sąlygų lygtinio paleidimo taikymui.

Nuteistasis A. S. bausmę atlieka už kelias nusikalstamas veikas - labai sunkų nusikaltimą (nužudymas), sunkų nusikaltimą (išžaginimas), apysunkį nusikaltimą (nesunkus sveikatos sutrikdymas) ir baudžiamąjį nusižengimą (neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti). Šios nusikalstamos veikos itin pavojingos visuomenei, už nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, baudžiamoji atsakomybė įtvirtinta net tarptautinėse sutartyse, siekiant kiek įmanoma visapusiškiau užkirsti kelią narkotikų plitimui ir žmonių įtraukimui į narkotikų vartojimą. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti kriminogeniniai veiksniai: ankstesni smurtiniai nusikaltimai, pradėti daryti jauname amžiuje; gyvenimo stilius ir draugai; piktnaudžiavimas narkotikais; emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nuteistasis Alytaus pataisos namuose skatintas 3 kartus, tačiau 13 kartų baustas drausmine tvarka. Pažymėtina, kad visos bausmės atlikimo metu nuteistasis baustas net 43 kartus. Jis darė grubius vidaus tvarkos pažeidimus – gamino, įsigijo arba laikė uždraustus daiktus; vartojo narkotines medžiagas; naudojosi mobilaus ryšio telefonu ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad paskutinė nuobauda paskirta 2016-04-27 už narkotinių medžiagų vartojimą. Nors nuobaudos negalioja, tačiau kiekvienas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, iš kurio sprendžiama apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad lygtinis paleidimas gali būti taikomas.

Be to, nuteistojo vardu yra gauti vykdomieji raštai, kurių bendra suma 334,16 eurų, atlygino tik 64,95 eurų, nors per pastaruosius metus nuo 2016-04-19 iki 2017-04-19 į asmeninę sąskaitą gavo 1138,21 eurus, išleido 1116,97 eurus. A. S. žinodamas apie turimą įsiskolinimą, nesiėmė priemonių, tam kad būtų kuo greičiau padengti vykdomieji raštai, nors lėšų gavo. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis turi nepilnametį sūnų, tačiau duomenų apie sūnaus išlaikymą nėra.

Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. S. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad ir Lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisija nebuvo vieningos nuomonės, nes „už“ balsavo 5 nariai, „prieš“ - 2. Šiuo atveju taikant lygtinį paleidimą būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis bei nepasiekti individualizuotos bausmės tikslai (BVK 157 straipsnis).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017-05-10 nutarimas taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, atsisakytinas tvirtinti.

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 2 punktu,

nutaria:

Atmesti Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2017-05-10 nutarimo pakeitimo.

Atsisakyti tvirtinti 2017-05-10 Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimą Nr. 357-186 taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                     Vaidutė Stangvilienė