Nuorašas

Baudžiamoji byla Nr. 1-3416-486/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39410-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.; 2.12.1.4.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 05 d.

Vilnius

  Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas J. J., išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės O. L. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi, R. F. pilietė, gyvenanti J. G. g. 17, Vilnius, gyvenamąją vietą deklaravusi Laisvės pr. 44-27, Vilnius, ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti UABdirektore, neteista, kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 str. 7 d. padarymu (2 nusikalstamos veikos),

n u s t a t ė :

       L. K. 2017 m. rugpjūčio 3 d., apie 18.41 val., Balsių g. 12, Vilniuje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį  „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1.66% promilės etilo alkoholio). Šiais savo veiksmais L. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 7 d.

       Be to, ji 2017 m. rugpjūčio 13 d., apie 14.22 val., B. S. 1-oji g. 91, Vilniuje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigiusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2.29% promilės etilo alkoholio). Šiais savo veiksmais L. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 7 d.

       Dėl 2017 m.  rugpjūčio 03 d. nusikalstamos veikos.

       Ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamąja L. K. parodė, kad labai gailisi dėl padaryto. Nori pranešti, kad paskutiniu metu asmeniniame gyvenime susiklostė daug problemų, birželio mėnesio pabaigoje sužinojo, kad motina patyrė infarktą, labai pergyveno dėl to, pradėjo vartoti vaistus nuo depresijos. 2017 m. rugpjūčio 03 d. nuo nervų dienos metu namie išgėrė trauktinės apie 150 gramų, po ko pagalvojo, kad reikia maisto vaikams, ir išgėrusi atsisėdo už savo automobilio M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo, kuris stovėjo prie namų. Iki parduotuvės reikėjo nuvykti 100 metrų, ji neapgalvotai atsisėdo už vairo ir važiavo. Privažiuojant prie parduotuvės, adresu Balsių g. 12, Vilniuje, apie 17.20 val., vairuodama minėtą automobilį automobilių stovėjimo aikštelėje važiuojant atbuline eiga atsitrenkė į važiuojantį autobusą. Po ko, minėto autobuso vairuotojas iškvietė policijos pareigūnus, atvykus jiems jie patikrino alkotesteriu jos blaivumą, pripūtė virš 1.50 promilių, po ko ją nuvežė į Vilniaus priklausomybės ligų centrą kraujo mėginiui paimti. Nori pranešti, kad 2017 m. sausio mėnesį dėl psichikos sutrikimų gulėjo Psichikos sveikatos centre Naujojoje, Vilniuje. Savijauta pagėrėjo po gydymo, nevartojo jokių alkoholinių gėrimų.

              Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 7914/2017(01) nustatyta, kad  L. K. kraujyje, paimtame 2017-08-03,

20.00 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,66 promilės etilo alkoholio. (b. l. 67)

              Apklaustas liudytoju M. D. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 03 d., apie 17.15 val., vairuodamas miesto maršrutinį autobusą MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Balsių gatve link Ateities gatvės pusės. Vairuojamu 76-o maršruto autobusu išvažiavus iš visuomeninio transporto sustojimo "Balsiai" įvažiavus į Balsių gatvės važiuojamą dalį ir pravažiavus apie 20 metrų Ateities gatvės link, staiga išgirdo trenksmą ir pajuto smūgį į vairuojamo autobuso dešinio šono galinę dalį. Iš karto sustabdė vairuojamą autobusą ir kartu su juo važiavusio ir jį stažavusio vairuotojo paprašė, kad šis pažiūrėtų kas nutiko. Įjungęs avarinius žibintus išlipo iš autobuso ir pamatė, jog į jo vairuojamą autobusą atsitrenkė automobilis M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šio automobilio vairuotoja atrodė neblaivi, nes jos judesiai buvo nekoordinuoti, jos kalba buvo nerišli, be to nuo jos sklido alkoholio kvapas. Ji nesakė, o jie ir neklausinėjo, kodėl ji atsitrenkė į jo vairuojamą autobusą. A. M. Benz vairuotoja siųlė susitarti, bet kadangi nuo jos sklido alkoholio kvapas, todėl iškvietė į įvykio vietą policijos pareigūnus. Po eismo įvykio automobilio M. B. vairuotoją matė pastoviai ir ji alkoholio nevartojo iki atvyko policijos pareigūnai. Pareigūnai įformino eismo įvykį ir alkotesteriu patikrinę automobilio M. B. vairuotojos blaivumą jai nustatė girtumą. (b.l. 19)

              Apklaustas liudytoju T. G. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 03 d., apie 17.15 val., stovėdamas greta miesto maršrutinį autobusą MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavusio stažuotojo M. D. važiavo Balsių gatve link Ateities gatvės pusės. Važiuojant 76-o maršruto autobusu išvažiavus iš visuomeninio transporto sustojimo "Balsiai" įvažiavus į Balsių gatvės važiuojamą dalį ir pravažiavus apie 20 metrų Ateities gatvės link, staiga išgirdo trenksmą pajuto smūgį į vairuojamo autobuso dešinio šono galinę dalį. Iš karto M. D. sustabdė vairuojamą autobusą. Pasižiūrėjęs į autobuso salono vidų pamatė, kad jame nukritusių keleivių ir daiktų nėra, tuomet pastebėjo kaip nuo autobuso į automobilių aikštelę važiuoja automobilis M. B.. Išlipus iš autobuso pamatė, jog į M. D. vairuojamą autobusą atsitrenkė automobilis M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šio automobilio vairuotoja atrodė neblaivi, nes jos judesiai buvo nekoordinuoti, jos kalba buvo nerišli, be to nuo jos sklido alkoholio kvapas. Po eismo įvykio automobilio M. B. vairuotoją matė pastoviai ir ji alkoholio nevartojo iki atvyko policijos pareigūnai. Pareigūnai įformino eismo įvykį. Dėl girtumo automobilio M. B. vairuotoja kelis kartus nesugebėjo įpūsti į alkotesterį. (b.l. 22)

              Apklaustas liudytoju R. R. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 03 d., apie 17.15 val., stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės "Čia", esančios Vilniuje, Balsių gatvėje. Pastoviai žiūrėjo į priešais esantį visuomeninio transporto sustojimą, nes laukė atvykstant autobusu žmogaus, kurį turėjo pasitikti. Jis matė kaip į sustojimą atvažiavo maršrutinis miesto autobusas, jis sustojo sustojime, o po to vėl pradėjo važiuoti. Autobusui tik pradėjus važiuoti pamatė kaip per kelias automobilių stovėjimo vietas nuo jo stovėjęs aikštelėje automobilis M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjo važiuoti atbuline eiga iš aikštelės per šaligatvį į Balsių gatvės važiuojamą dalį. A. M. atbuline eiga važiuodamas iš aikštelės įvažiavo į Balsių gatvės važiuojamą dalį ir atsitrenkė į autobuso galinį sparną. A. M. po smūgio į autobusą sustojo, vairuotoja išlipo iš automobilio, apžiūrėjo savo automobilio galinę dalį. Po to vėl sėdo į savo automobilį M. B., pavažiavo atgal į aikštelę, sustojo ir išlipusi iš automobilio nuėjo link po eismo įvykio sustojusio autobuso vairuotojo aiškintis. Kai tik vairuotojo išlipusi iš automobilio M. B., valst. Nr.(duomenys neskelbtini) nuėjo prie autobuso vairuotojo, iš jos bendro elgesio, veido išraiškos, gestikuliacijos kalbant, suprato jog vairuotoja neblaivi. Jis girdėjo kad automobilio M. B. vairuotoja rusų kalba autobuso vairuotojui pasakė, kad ji atsiprašo ir kad ji yra Rusijos pilietė. Autobuso vairuotojai pranešė apie įvykį, iškvietė policijos pareigūnus. Po eismo įvykio jis pastoviai matė automobilio M. B. vairuotoją ir iki atvyko policijos pareigūnai, ji alkoholio nevartojo. (b.l. 24)

              Apklaustas liudytoju G. B. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 03 d., patruliuojant su Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos vadybos vyriausiuoju patruliu Korekovu, apie 17.20 val., iš Vilniaus apskrities VPK operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad Vilniuje, Balsių gatvėje, ties pastatu Nr. 12, eismo įvykis - susidūrė maršrutinis miesto autobusas ir automobilis M. B., kurio vairuotoja galimai yra neblaivi. Pagal šį pranešimą nuvykus į įvykio vietą Balsių gatvėje, ties pastatu Nr. 12, jau rado atvykusius V1103 ekipažo pareigūnus, pamatė stovintį 76-o maršruto autobusą Man, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilį M. B. 220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. M. Benz vairuotoja prisistatė L. K., gim. 1982 m., ir ji nurodė, jog sumaišė pavaras it įjungusi atbulinę pavarą pavažiavusi atbuline eiga atsitrenkė į keliu važiuojantį autobusą A. B. su vairuotoja L. K. nuo jos sklido alkoholio kvapas, todėl buvo patikrintas jos blaivumas. Alkotesterio pagalba jai buvo nustatytas 1,59 promilių girtumas. Po to vairuotoja L. K. buvo nuvežta į Vilniaus Vilniaus priklausomybės ligų centrą girtumo nustatymui. (b.l. 26)

               Apklaustas kaip liudytojas UAB „Vilniaus viešasis transportas“ saugaus eismo skyriaus vadovas J. Z. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 03 d., apie 18.40 val., Vilniuje, Balsių gatvėje, ties pastatu Nr. 12, eismo įvykio metu dėl apgadintos autobuso MAN padaryta 15 eurų turtinė žala įmonei nėra didelė. (b. l. 29)

         Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad L. K. 2017 m. rugpjūčio 03 d., apie 18.41 val., Balsių g. 12, Vilniuje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį  „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1.66% promilės etilo alkoholio), t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 7 d.

        Dėl 2017 m. rugpjūčio 13 d. nusikalstamos veikos.

                L. K. apklausta kaip įtariamoji parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 13 d. būdama namie išgėrė du vyno bokalus, po ko išgėrė vaistą „savijauta buvo negera, nenorėjo, kad vaikai ir vyras ją matytų tokioje busenoje, ji išėjo iš namų, atsisėdo už automobilio M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo, ir važiavo B. S. -1 g. 91, Vilniuje, po ko nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į šalia kelio esančių teritorijų tvoras. Ji iškart sustabdė savo automobilį, išlipo pati iš savo automobilio, atsimena, kad priėjo kažkos nepažįstamas vyriškis, galimai jis ir iškvietė policijos pareigūnus. Kai atvyko pareigūnai, jie alkotesteriu patikrino jos blaivumą, ji pripūtė virš 2.00 promilių, po ko ją nuvežė į Vilniaus priklausomybės ligų centrą kraujo mėginiui paimti, ji geranoriškai sutiko. Psichologiškai blogai jaučiasi, labai pergyvena dėl visos situacijos, teistumų neturi, dirbanti, tvarkinga moteris, slapstytis nesiruošia, planuoja gultis į privačią psichiatrijos ligoninę, nes jaučia, kad reikalinga specialistų pagalba. Keleivių jokių neturėjo. (b.l. 92)

                Apklaustas kaip liudytojas R. M. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 13 d., apie 14.00 valandą, dirbo savo sode, esančiame sodų bendrijoje „Ž. E.“ sklype, adresu Balsių sodų 1-oji g. 91, Vilniuje. Staiga išgirdo labai stiprų trenksmo garsą ir laužomos jo sklypo tvoros garsą. Dėl to iš karto nubėgo prie tvoros pasižiūrėti kas vyksta. Nubėgęs pamatė, kad sulaužyta jo sklypą juosianti tvora ir į ją įsirėžęs automobilis M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Prie automobilio vaikščiojo jau išlipusi vairuotoja. Akivaizdžiai matėsi jog ji yra neblaivi. Kito automobilio vairuotoja paskambinusi pranešė apie įvykį. Atvykę policijos pareigūnai įformino eismo įvykį. R. M. pats eismo įvykio ir kaip važiavo automobilis M. B., nematė, todėl nieko parodyti negali. Dėl apgadintos tvoros jam padaryta 500 eurų žalą, kaltininkė vairuotoja sugadintą tvorą sutvarkė, todėl jai jokių pretenzijų neturi. (b.l. 47)

                Apklausta kaip liudytoja V. G. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 13 d., eismo įvykio metu automobilis M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į jos sodo, esančio adresu Vilnius, B. S. 1-oji g. 89, sklypą juosiančią tvorą. Ji pati eismo įvykio nematė ir apie jo aplinkybes žino tik iš pasakojimų. Eismo įvykio metu buvo apgadinta tvora. Dėl žalos atlyginimo kreipėsi į draudimo bendrovę ir buvo nustatyta, kad dėl to jai padaryta žala yra 208 eurai, kuri nėra didelė. Žalą jai atlygins draudimo bendrovė. (b.l. 49)

                Apklaustas kaip liudytojas S. L. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 13 d., patruliuojant su vyriausiuoju patruliu M. Š., apie 13.55 val., iš operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad Vilniuje, B. S. 1-ojoje gatvėje, ties pastatu Nr. 91, automobilis M. B. 220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė ir apgadino namo tvorą, o automobilio M. B. vairuotoja yra galimai apsvaigusi nuo alkoholio. Pagal šį pranešimą nuvykus į įvykio vietą paaiškėjo, kad automobilis M. B. 220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu apgadino B. S. 1-osios gatvės 89 ir 91 namų tvoras. A. M. Benz 220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo L. K., gim. 1982-05-02, kuriai buvo patikrintas blaivumas alkotesterio pagalba ir L. K. buvo nustatytas 2,33 promilių girtumas. L. K. nurodė, jog prieš eismo įvykį vartojo alkoholinius gėrimus. Ji nepateikė nei automobilio M. B. dokumentų, nei vairuotojo pažymėjimo, todėl jos asmenybė buvo nustatyta per duomenų bazę. Po to vairuotoja kito policijos pareigūnų ekipažo buvo nuvežta į Vilniaus priklausomybės ligų centrą girtumo nustatymui. (b.l. 52)

                VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio M. B. 220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra L. K.. (b.l. 15, 38)

         Iš VšĮ „Emprekis“ rašto matyti, kad automobilio M. B. 220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė kaina su PVM yra 4200 eurų. (b. l. 39)

         Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje surinkti įrodymai  patvirtina, kad  L. K. 2017 m. rugpjūčio 13 d., apie 14.22 val., B. S. 1-oji g. 91, Vilniuje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2.29% promilės etilo alkoholio).

               D. L. K. skirtinos bausmės.

               Skirdamas bausmę L. K. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, padaryti du nesunkūs nusikaltimai, veikos susijusios su itin šiurkščiu Kelių eismo taisyklių pažeidimu. Be to, teismas nustato ir atsižvelgia į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

                Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąją apibūdinančias aplinkybes, į  tai, kad administracine tvarka bausta daug kartų (b.l. 105-109), padarytos dvi tapataus pobūdžio nusikalstamos veikos, teismas sprendžia, kad LR BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijose numatytą alternatyvią bausmę – baudą. Būtent tokia bausmės rūšis, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.

                 Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 (1) str. paskirta bausmė mažintina 1/3 (vienu trečdaliu).

     Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, termino (LR BK 68 straipsnis) bei turto konfiksavimo (LR BK 72 straipsnis).

     Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta LR BK 68 straipsnyje. Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors LR BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas LR BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar LR BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos A. T. nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). LR BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

     Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir į tai, kad kaltinamoji du kartus vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jo kraujyje buvo nustatytas kraujuje 1.66 promilių bei 2.29 promilių girtumas, siekiant užtikrinti tinkamą elgesį bausmės vykdymo metu bei siekiant visuomenės saugumo, kaltinamajai skirtina Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 1 punkte, 68 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Pagal LR BK 54 straipsnio 2 dalį viena iš aplinkybių į kurias atsižvelgia teismas yra kaltininko asmenybė.  Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios atitiktų kaltininko asmenybę. Iš pateikto matyti, kad L. K. tapataus pobūdžio nusikalstamą veiką padarė tik praėjus 10 dienų po pirmosios veikos padarymo, anksčiau ji neteista, todėl, teismo vertinimu, atėmus specialiąją teisę vairuoti transporto priemones dvejų metų laikotarpiui bus įgyvendintas jos nubaudimas bei prevencinis auklėjimas nekartoti tų pačių klaidų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

                     Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal LR BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Todėl, nustačius, kad automobilis M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo priemonė, jo konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad LR BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su LR BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys LR BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Akivaizdu, jog įvykdyti LR BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos A. T. yra pasisakęs, jog nepritaria transporto priemonės, kuria padarytas neatsargus nusikaltimas, konfiskavimui, tačiau šiuo atveju L. K. veikė tiesiogine tyčia (du kartus), tai yra ji žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis (LR BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokiu būdu, siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam L. K. nusikalstamų veikų darymui, transporto priemonė turėtų būti konfiskuotina.

                  Laikiną nuosavybės teisės apribojimą skirtą L. K. į  automobilį M. B. 220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas WDB2110061A722302,  palikti nepakeistą iki teismo sprendimo turto konfiskavimo dalyje įvykdymo dienos.

                  Kardomąsias priemones, paskirtas L. K. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą, palikti nepakeistas iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

                  Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, dokumentą - vairuotojo pažymėjimą Nr. 00898425  perduoti VĮ „Regitra“.

                  Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas,

n u s p r e n d ž i a :

                  L. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje (2017-08-03 įvykis), ir nuteisti 50 (penkiasdešimties) MGL, 1883 € dydžio baudą.

                  L. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje (2017-08-13 įvykis), ir nuteisti 70 (septyniasdešimties) MGL, 2636,20 € dydžio baudą.

                  Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti L. K. subendrintą bausmę - 105 (vieno šimto penkių) MGL, 3954,30 € (trijų tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimt keturių Eur 30 ct.) eurų dydžio baudą.

                  Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 (1) straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti L. K. galutinę bausmę – 70 (septyniasdešimties) MGL, 2636,20 € (dviejų tūkstančių šešių šimtų trisdešimt šešių Eur 20 ct.) eurų dydžio baudą.

                  Paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti L. K. naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus.

                  Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, iš L. K. konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę - automobilį M. B., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas WDB2110061A722302.

                  Laikiną nuosavybės teisės apribojimą skirtą į L. K. priklausantį automobilį M. B. 220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas WDB2110061A722302,  palikti nepakeistą iki teismo sprendimo turto konfiskavimo dalyje įvykdymo dienos.

                  Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą, L. K. palikti nepakeistas iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

                  Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, dokumentą - vairuotojo pažymėjimą Nr. 00898425  perduoti VĮ „Regitra“.

      I. L. K., kad:

      1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

      2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

      3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

      4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

      5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas                                                         (parašas)                              

Nuorašas tikras:

Teisėjas                                                                                                                        J. J.