Administracinė byla Nr. I-1083-394/2017
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02243-2017-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.4.;55.1.1.
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. vasario 23 d.
Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Jarūnė Sedalienė,
sekretoriaujant Janinai Morkūnienei,
dalyvaujant pareiškėjui M. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas M. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (2-3 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Telšių AVPK), 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014-12-12 iki 2017-12-12 buvo laikomas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato areštinėje (toliau –Mažeikių rajono PK areštinė), kalinimo laikotarpiu jam teko mažiau kameros ploto, nei numatyta teisės aktuose, atvykęs etapu mažose kamerose negalėjo tinkamai pailsėti. Dėl netinkamų laikymo sąlygų patyrė neturtinę žalą – nepatogumus, stresą.
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Telšių AVPK apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai, pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (46, 47 b. l.), atsiliepime (9-12 b. l.) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime taip pat nurodė, kad pareiškėjas Mažeikių PK areštinėje buvo laikomas nuo 2015-03-12 iki 2015-03-13 dvivietėje kameroje Nr. 18 vienas, nuo 2015-03-17 iki 2015-03-19 keturvietėje kameroje Nr. 10 su dar dviem asmenimis, nuo 2015-07-15 iki 2015-07-17 dvivietėje kameroje Nr. 18 su dar vienu asmeniu, nuo 2016-01-28 iki 2016-01-29 dvivietėje kameroje Nr. 21 su dar vienu asmeniu ir nuo 2016-03-22 iki 2016-03-24 dvivietėje kameroje Nr. 19 su dar vienu asmeniu. Mažeikių r. PK buvo pradėta eksploatuoti 2003-12-05, ją statant buvo atsižvelgta į galiojančius teisės aktus ir jais vadovautasi, todėl areštinės patalpos atitinka visus jai keliamus reikalavimus, laikymo sąlygos atitinka Europos Sąjungos galiojančioms normoms. Areštinės keturvietės kameros gyvenamasis plotas yra 21,60 kv. m., dvivietės kameros gyvenamasis plotas yra 11,52 kv. m. Vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas dvivietėje kameroje yra 5,76 kv. m., keturvietėje – 5,51 kv. m. Baldai visose kamerose yra vienodo dydžio, stalas užima 0,54 kv. m., lova – 1,6 kv. m., suolas – 0,32 kv. m., spintelė – 0,42 kv. m. Sanitarinis mazgas kamerose užima 1,26 kv. m., tačiau jo plotas į bendrą kameros plotą neįskaičiuojamas. Dvivietėje kameroje yra stalas, dvi spintelės, dvi lovos ir sanitarinis mazgas, keturvietėje kameroje yra stalas, du suolai, keturios lovos, keturios spintelės ir sanitarinis mazgas.
Atsakovas nurodo, kad bendruosius policijos areštinių sveikatos saugos reikalavimus pareiškėjo nurodytu laikotarpiu reglamentavo Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kurioje buvo nurodyta, kad areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara, kameroje turi būti įrengtos metalinės vieno arba dviejų aukštų lovos, prie sienų pritvirtinamos pakabos drabužiams; atsižvelgiant į vietų skaičių prie kiekvienos lovos turi būti spintelė, suolas arba taburetės bei vienas stalas. Kad areštinė atitinka visus keliamus reikalavimus aktualiu laikotarpiu, užfiksuota Telšių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose. Pareiškėjo skundų dėl laikymo sąlygų areštinėje nebuvo gauta.
Pareiškėjo skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas M. Š. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2014-12-12 iki 2017-12-12. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina dėl netinkamų laikymo sąlygų Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK areštinėje, t.y., dėl to, kad areštinėje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma.
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, yra ne kartą pažymėjęs, kad tais atvejais, kai sprendžiama dėl suėmimo vykdymo teritorinių policijos areštinėse sąlygų atitikties teisės aktams poįstatyminių teisės aktų lygmenyje turi būti atsižvelgiama į Vidaus reikalų ministerijos valdymo srityje priimtą norminį teisės aktą – Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintas Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisykles (toliau – Taisyklės), taip pat į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtintą Higienos normą HN 37:2009 (galiojo iki 2015-11-01) (LVAT 2015 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-678-442/2015, 2015 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1189-822/2015, 2015 m. gruodžio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2250-662/2015, 2016 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1669-575/2016 ir kt.). Higienos normoje HN 37:2009 minimali gyvenamosios patalpos norma vienam asmeniui nebuvo nustatyta, jos nenustato ir nuo 2015-11-01 galiojanti Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, šią normą ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Taisyklės. Pagal Taisyklių 80 punktą policijos areštinių kamerose turi būti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus, vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m. (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas).
Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas Mažeikių rajono PK areštinėje ginčo laikotarpiu buvo laikomas nuo 2015-03-12 iki 2015-03-13 dvivietėje kameroje Nr. 18 vienas, nuo 2015-03-17 iki 2015-03-19 keturvietėje kameroje Nr. 10 su dar dviem asmenimis, nuo 2015-07-15 iki 2015-07-17 dvivietėje kameroje Nr. 18 su dar vienu asmeniu, nuo 2016-01-28 iki 2016-01-29 dvivietėje kameroje Nr. 21 su dar vienu asmeniu ir nuo 2016-03-22 iki 2016-03-24 dvivietėje kameroje Nr. 19 su dar vienu asmeniu, šias aplinkybes patvirtina ir atsakovo pateiktas asmens paskirstymo į kameras išrašas (39 b. l.), pareiškėjas šių atsakovo pateiktų duomenų neginčija. Atsakovas nurodo, kad keturvietės kameros gyvenamasis plotas yra 21,60 kv. m., dvivietės kameros gyvenamasis plotas yra 11,52 kv. m., sanitarinis mazgas užima 1,26 kv. m., jo plotas į bendrą kameros plotą neįskaičiuojamas. Tačiau atsakovas į bylą nepateikė Telšių AVPK Mažeikių rajono PK areštinės patalpų plano, todėl nėra aišku, ar atsakovo nurodytas kamerų gyvenamasis plotas (21,60 kv. m. ir 11,52 kv. m.) tuo pačiu yra ir bendras kamerų plotas, t.y. nurodytas jau atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą. Todėl teismas atsakovo pateiktus duomenis vertina pareiškėjo naudai ir laiko, kad keturvietės kameros plotas 21,60 kv. m. ir dvivietės kameros plotas 11,52 kv. m. yra su sanitarinio mazgo užimamu plotu. Taigi iš keturvietės kameros ploto 21,60 kv. m. atėmus sanitarinio mazgo plotą 1,26 kv. m., lieka 20,34 kv. m., keturvietėje kameroje pareiškėjas buvo laikomas su dar dviem asmenimis ir jam teko 6,78 kv. m. Iš dvivietės kameros ploto 11,52 kv. m. atėmus sanitarinio mazgo plotą 1,26 kv. m., lieka 10,26 kv. m., dvivietėse kamerose pareiškėjas buvo laikomas vienas arba su dar vienu asmeniu ir jam teko nuo 5,13 iki 10,26 kv. m. Taigi įvertinus nurodytas aplinkybes, laikytina, jog minimalus areštinėje laikomam asmeniui taikomo gyvenamojo ploto dydis pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeistas, o teisinis reglamentavimas nenumato, kad apskaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, iš bendro ploto turėtų būti atimtas baldais užstatytas plotas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, jeigu yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Taigi pagrindu neturtinei žalai atlyginti pripažįstama tik ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų; nenustačius tokių aplinkybių negalima konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, dvasines kančias ar nepilnavertiškumo jausmą, kurių intensyvumas būtų viršijęs neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu, t.y. nėra pagrindo laikyti, kad asmuo patyrė neturtinę žalą. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir nenustatęs nei neteisėtų atsakovo pareigūnų veiksmų, nei neturtinės žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, teismas laiko, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d. teismas,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo M. Š. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusio teismo Šiaulių rūmus.
Teisėja Jarūnė Sedalienė