Civilinė byla Nr. 3K-3-302-421/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02226-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.38; 3.3.1.2.

(S)
 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Donato Šerno (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos advokato A. Devėno kontoros kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos aerouostas“ ir A. Devėno advokatų kontoros prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, apskundimą, aiškinimo ir taikymo.
2. 2016 m. liepos 4 d. Klaipėdos rajono apylinkės teisme gautas pareiškėjos UAB „Klaipėdos aerouostas“ atstovo prašymas patvirtinti UAB „Klaipėdos aerouostas“ ir A. Devėno advokatų kontoros 2016 m. birželio 30 d. sudarytą taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis). Šioje sutartyje, be kita ko, nurodyta, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 25 d. sprendimu už akių (toliau – ir Sprendimas) iš atsakovės UAB „Klaipėdos aerouostas“ priteista 32 120 Lt (9 302,59 Eur) skolos už suteiktą teisinę pagalbą, 11 563,20 Lt (3348,93 Eur) delspinigių, 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo 2004 m. rugsėjo 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 327,62 Lt (94,88 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovės – advokato A. Devėno kontoros – naudai; šalys geranoriškai sutinka baigti civilinę bylą Taikos sutartimi.
3. Pirmą kartą prašymą patvirtinti Taikos sutartį nagrinėjęs Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 14 d. nutartimi šio prašymo netenkino, išaiškino šalims, kad sudarytą Taikos sutartį vykdymo procese pareiškėja turi teisę pateikti išieškojimą vykdančiam antstoliui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 595 straipsnis). Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi šią nutartį panaikino ir perdavė UAB „Klaipėdos aerouostas“ prašymą dėl Taikos sutarties patvirtinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nustatęs, kad Sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas nebuvo pateiktas vykdyti antstoliui ir jo pagrindu vykdymo procesas nebuvo pradėtas, todėl pirmosios instancijos teismas taikos sutarties tvirtinimo klausimą privalėjo spręsti CPK 579–582 straipsniuose nustatyta tvarka.
4. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi nutarė netvirtinti Taikos sutarties, atsižvelgdamas į advokato pateiktą prašymą netvirtinti Taikos sutarties, kaip neatitinkančios ieškovo valios ir pasirašytos suklydus. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. vasario 23 d. nutartimi šią nutartį panaikino ir perdavė UAB „Klaipėdos aerouostas“ prašymą dėl Taikos sutarties patvirtinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodęs, kad būtina išsiaiškinti aplinkybes, nurodytas prašyme netvirtinti Taikos sutarties, bei tikrąją sutarties šalių valią dėl Taikos sutarties tvirtinimo, atsižvelgiant ir į aplinkybę, jog atsakovė Taikos sutartį yra įvykdžiusi.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 27 d. nutartimi patvirtino Taikos sutartį, nurodė, kad ši teismo nutartis neskundžiama.
6. Teismas pažymėjo, kad nors advokatas A. Devėnas posėdžio metu prašė Taikos sutarties netvirtinti, nurodė, kad sutartį pasirašė suklydęs, tačiau jis 2017 m. gegužės 8 d. posėdžio metu aplinkybių ir įrodymų, pagrindžiančių savo suklydimą, nepateikė, į 2017 m. birželio 8 d. teismo posėdį neatvyko, prašymo dėl posėdžio atidėjimo nepateikė.
7. Teismas pažymėjo, kad advokatas A. Devėnas yra profesionalus teisininkas, kurio veiklai keliami ypatingi rūpestingumo, atidumo, atsakingumo standartai, ir jam yra žinoma, jog šalis savo prašymus turi įrodyti ir pagrįsti, tačiau savo prašymo netvirtinti Taikos sutarties, teismo vertinimu, jis nepagrindė. Posėdžio metu jis nurodė, jog priešingos šalies pateiktą Taikos sutartį perskaitė, ją pasirašė, Taikos sutartimi sulygtą sumą (500 Eur) gavo ir jos nėra grąžinęs. Teismas sprendė, kad pasirašydamas Taikos sutartį advokatas A. Devėnas suprato jos teisines pasekmes ir tai nepažeidė jo teisių bei teisėtų interesų.
8. Teismas rėmėsi CPK 42 straipsnio 2 dalimi, 579–582 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.984 straipsniu, nenustatė, kad prašoma patvirtinti Taikos sutartis prieštarautų viešajai tvarkai, imperatyviosioms įstatymų nuostatoms, kad egzistuotų sandorių negaliojimo pagrindai ar kitos aplinkybės, dėl kurių Taikos sutartis negali būti tvirtinama.
9. Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas advokato A. Devėno kontoros atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nutarties, 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi apeliacinį procesą pagal šį skundą nutraukė.
10. Teismas, remdamasis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 315 straipsnio 5 dalimi, 334 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nutartys gali būti skundžiamos paduodant atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK nustatytais atvejais ir kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai; atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektas; jeigu minėta aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.
11. Teismas pažymėjo, kad nors pirmosios instancijos teismas 2017 m. birželio 27 d. nutartyje nurodė, jog ši nutartis neskundžiama, tačiau atskirąjį skundą priėmė ir perdavė nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Teismas konstatavo, kad nutartys dėl taikos sutarčių, kaip juridinių faktų, tvirtinimo (atsisakymo tvirtinti) apeliacine tvarka neskundžiamos (CPK 582 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-313/2017; 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-248/2017).
12. Nagrinėjamoje byloje įsiteisėjusiu Sprendimu iš UAB „Klaipėdos aerouostas“ priteista 9302,59 Eur skolos, 3348,93 Eur delspinigių, iš viso 12 651,53 Eur, 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo 2004 m. rugsėjo 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 94,88 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo advokato A. Devėno kontoros naudai. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 27 d. nutartimi patvirtino šalių pasirašytą Taikos sutartį. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, remdamasis teisiniu reguliavimu, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartis, kuria patvirtinta Taikos sutartis, negali būti apeliacinio apskundimo objektas, todėl procesas nutrauktinas, nevertinant atskirajame skunde išdėstytų argumentų.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Kasaciniu skundu pareiškėja advokato A. Devėno kontora prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartį ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 27 d. nutartimi patvirtino Taikos sutartį esant šalies prašymui jos netvirtinti, nes sutartis sudaryta dėl suklydimo. Pirmosios instancijos teismo pozicija nevienoda, nes vienu atveju teismas laikė, kad šalies valinė išraiška yra svarbi, o kitu atveju (skundžiama nutartimi) patvirtino Taikos sutartį. Teismas netinkamai aiškino ir taikė taikos sutarties tvirtinimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepagrįstai laikė šalies paaiškinimus dėl suklydimo nepakankamais.
2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias apeliacinį procesą, nepagrįstai nutraukė procesą, dėl to nebuvo įvertintas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas.
3. Apeliacinės instancijos teismas nutraukė apeliacinį procesą, nors prieš tai du kartus tas pats teismas skundus išnagrinėjo iš esmės, nelaikydamas, kad toks procesas negalimas. Teismas visiškai nepaisė savo paties sukurtų precedentų.
14. UAB „Klaipėdos aerouostas“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Pareiškėjas, turėdamas tokią pareigą (CPK 12, 178 straipsniai), neįrodė suklydimo fakto ir nenurodė aplinkybių, dėl kurių sudarydamas Taikos sutartį suklydo. Įmonė visiškai įvykdė šią sutartį, o pareiškėjas jam pervestos sumos negrąžino, Taikos sutarties, remdamasis CK 1.90 straipsnio nuostatomis, neginčijo. Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminę reikšmę, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati (CK 1.90 straipsnio 5 dalis).
2. Pareiškėjas kasaciniame skunde nenurodė materialiosios ar proceso teisės normos, kuri teismų buvo netinkamai aiškinta ar taikyta, kasacinio teismo nutarties, nuo kurioje pateiktų išaiškinimų buvo nukrypta.
3. Nutartys dėl taikos sutarčių patvirtinimo neskundžiamos (CPK 582 straipsnio 7 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-248/2017). Kadangi pareiškėjas neturėjo teisės skųsti pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtinta Taikos sutartis (CPK 315, 334, 338, 582 straipsniai), apeliacinis procesas šiuo atveju nutrauktas pagrįstai. Ginčyti Taikos sutarties patvirtinimo faktą pareiškėjas galėjo tik kreipdamasis dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 9 punktuose nustatyta tvarka.
4. Taikos sutartį pareiškėjas sudarė laisva valia, nurodė sumą, kurią įmonė turėtų sumokėti. Vienas iš motyvų, paskatinusių pareiškėją sudaryti Taikos sutartį, – ribotos galimybės vykdyti išieškojimą iš įmonės turto pagal įsiteisėjusį Sprendimą dėl suėjusio senaties termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti (CPK 606 straipsnis).
5. Priešingai nei teigia pareiškėjas, teismai vertino jo 2016 m. liepos 26 d. prašymą, tačiau sprendė, kad jis nepakankamas pareiškėjo valios trūkumui konstatuoti. Proceso teisės normų teismai nepažeidė, nenustatė pagrindo netvirtinti Taikos sutarties (šalių valios trūkumo, esminės sutarties šalių nelygybės, sutarties prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui).  

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teisės į nutarties, kuria supaprastinto proceso tvarka patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimą apeliacine tvarka

15. Civilinio kodekso 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad teismas gali taikos sutartį patvirtinti (atsisakyti taikos sutartį tvirtinti) tiek byloje, kurioje sprendžiamas šalių ginčas, tiek ir tada, kai procesas teisme nepradėtas. Pastaruoju atveju dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą CPK XXXIX skyriuje (CPK 579–582 straipsniuose) nustatyta supaprastinto proceso tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-248/2017 13 punktą).
16. Pagal CPK 579 straipsnio nuostatą, Civiliniame kodekse numatytais atvejais prašymai dėl teismo leidimų veiksmams atlikti išdavimo, pareiškimų ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kiti klausimai, pagal Civilinį kodeksą ir kitus įstatymus nagrinėtini supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjami XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, jeigu CPK nenumato kitos tokių prašymų nagrinėjimo tvarkos.
17. Aiškindamas šios nutarties 16 punkte nurodytą proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors taikos sutarčių tvirtinimas XXXIX skirsnyje atskirai nepaminėtas, tačiau pagal savo teisinę prigimtį ir teismo atliekamos apsauginės funkcijos pobūdį taikos sutarčių tvirtinimas priskirtinas byloms dėl faktų tvirtinimo; taikos sutartys yra viena sutarčių rūšių, nurodytų CK, todėl jos priskirtinos prie faktų, kurie gali būti tvirtinami teismo CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka (žr. šios nutarties 15 punkte nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį). 
18. Pagal CPK 582 straipsnio 7 dalies nuostatą, teismo nutartis išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktus apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos, tačiau teismo atsisakymas išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktą neatima iš pareiškėjo teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo, pareiškimo ar fakto patvirtinimo.
19. Aiškindamas 18 punkte nurodytą proceso teisės normą, kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas iš visų CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka nagrinėtinų bylų išskiria keletą kategorijų (taip pat ir dėl fakto tvirtinimo), kurioms peržiūros apeliacine tvarka neįtvirtinta; kitoms bylų kategorijoms taikytinos bendrosios peržiūros instancine tvarka taisyklės. Draudimas skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį paduodant atskirąjį skundą, tiesiogiai nustatytas atitinkame CPK straipsnyje, vertintinas kaip lex specialis (specialusis įstatymas) CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto atžvilgiu, todėl, esant tame straipsnyje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, taikytinas specialusis įstatymas. Nutartys dėl taikos sutarčių kaip juridinių faktų tvirtinimo (atsisakymo tvirtinti) apeliacine tvarka neskundžiamos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-248/2017 17-19 punktus; 2017 m. balandžio 5 d. nutarties civilinėje Nr. e3K-3-160-313/2017 18 punktą).  
20. Nagrinėjamoje byloje advokato A. Devėno kontora atskiruoju skundu apskundė pirmosios instancijos nutartį, kuria CPK XXXIX skyriuje (CPK 549–582 straipsniuose) nustatyta tvarka buvo patvirtinta šalių sudaryta Taikos sutartis. Šios nutarties 18–19 punktuose minėta, kad tokios nutarties peržiūros apeliacine tvarka neįtvirtinta, o lex specialis, įtvirtintas CPK 582 straipsnio 7 dalyje, skųsti tokią pirmosios instancijos teismo nutartį, paduodant atskirąjį skundą, draudžia. Tai iš esmės reiškia, kad tokia nutartis pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektas.
21. Nustačius, kad skundžiama nutartis pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas, atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis). Šią aplinkybę nustačius nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).
22. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nutartyje, kuria patvirtino Taikos sutartį, pagrįstai nurodė, kad nutartis neskundžiama, tačiau atskirąjį skundą priėmė. Todėl skundžiama nutartimi apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektas, tinkamai taikė šios nutarties 21 punkte nurodytas proceso teisės normas ir apeliacinį procesą nutraukė pagrįstai.
23. Aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas atskiruosius skundus dėl ankstesnių nutarčių, kuriomis buvo sprendžiamas Taikos sutarties tvirtinimo klausimas nagrinėjamoje byloje (buvo atsisakyta tvirtinti Taikos sutartį), prieš tai išnagrinėjo iš esmės, nelaikydamas, kad toks procesas negalimas, pagrindo naikinti skundžiamą nutartį nesudaro. Netinkamas ankstesnis proceso teisės normų taikymas ir aiškinimas toje pačioje byloje negali suteikti prielaidų toliau daryti analogiškus pažeidimus.
24. Kasacinio skundo argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta Taikos sutartis, teisėtumu, negali sudaryti skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria nutrauktas apeliacinis procesas, negaliojimo pagrindo, nes minėta nutartis nėra kasacinio nagrinėjimo objektas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad minėti kasacinio skundo argumentai (taikos sutarties tvirtinimas, esant vienos iš ją pasirašiusių šalių valios trūkumui ir kt.) galėtų būti svarstomi kaip proceso atnaujinimo pagrindas (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 9 punktai) nagrinėjamoje byloje tuo atveju, jei būtų kreipiamasi dėl proceso atnaujinimo.
25. Šioje nutartyje išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias atskirojo skundo priėmimo klausimus, įskaitant nutarties, kuria supaprastinto proceso tvarka tvirtinama taikos sutartis, peržiūrėjimą apeliacine tvarka, o kasacinio skundo argumentai nesudaro skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindo. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 18 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 7,74 Eur tokių išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad kasacinis skundas atmetamas, šios išlaidos valstybei priteistinos iš pareiškėjos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos  apygardos teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš pareiškėjos A. Devėno advokatų kontoros (kodas 9400632) 7,74 Eur (septynis Eur 74 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                  Virgilijus Grabinskas

                                Andžej Maciejevski

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                          Donatas Šernas