Civilinė byla Nr. e2-1881-1099/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27758-2020-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.2.1; 2.6.16.5; 3.2.6.1; 3.1.7.6
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 5 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,
sekretoriaujant Agnei Pitrėnienei,
dalyvaujant ieškovui R. V. ir jo atstovui advokatui Laurynui Biekšai,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Adrijus“ atstovui advokato padėjėjui Žilvinui Klimavičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Adrijus“ dėl nuomos mokesčio ir netesybų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Bylos esmė
1. Byloje kilo ginčas dėl nuomos sutarties tinkamo/netinkamo vykdymo, jos nutraukimo aplinkybių, nuomos mokesčio ir netesybų dėl anksčiau termino nutrauktos sutarties priteisimo.
II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai
2. Ieškovas R. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Adrijus“ 4 169 Eur nuomos mokesčio ir netesybų pagal sutartį, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovas ieškinyje ir dublike nurodo, kad šalys 2018 m. rugsėjo 17 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas išnuomojo atsakovei negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini); sutartas nuomos mokestis – 1 060 Eur, kurio 901 Eur dalis mokama nuomotojui (ieškovui), o 159 Eur dalis pervedama į valstybės biudžetą kaip nuomotojo gyventojų pajamų mokestis (toliau – GPM); be to, buvo sumokėtas 2 120 Eur dydžio depozitas; patalpos atsakovei perduotos 2018 m. rugsėjo 17 d. Aiškina, kad sutartis sudaryta vienerių metų laikotarpiui su galimybe ją pratęsti (šalims neišreiškus noro jos nutraukti); teigia, jog paskutinį kartą sutartis pratęsta 2019 m. rugsėjo 17 d. ir atitinkamai galiojo iki 2020 m. rugsėjo 17 d.
4. Aiškina, kad atsakovė 2020 m. kovo 16 d. kreipėsi į ieškovą ir prašė atleisti ją nuo nuomos mokesčio mokėjimo iki karantino pabaigos. Anot ieškovo, jis su minėtu prašymu nesutiko ir pasiūlė atsakovei karantino metu mokėti 50 proc. nuomos mokesčio, o kitą dalį sumokėti pasibaigus karantinui. Pažymi, kad vėliau tarp šalių vyko susirašinėjimas dėl nuolaidų pritaikymo nuomos mokesčiui, tačiau galutinis susitarimas tarp šalių taip ir nebuvo suderintas. Nurodo, kad atsakovės pozicija derybų metu pasikeitė ir 2020 m. balandžio 24 d. raštu ji prašė nutraukti sutartį nuo 2020 m. gegužės 24 d. šalių sutarimu, tačiau, ieškovo teigimu, atsakovės pasiūlytos sutarties nutraukimo sąlygos jo netenkino, todėl jis siūlė savo sutarties nutraukimo variantus/sąlygas (su kuriais atsakovė taip pat nesutiko).
5. Ieškovas pabrėžia, kad jis ne kartą įspėjo atsakovę, jog šalyje įvestas karantinas ir/ar šalių derybos dėl nuomos mokesčio dydžio bei sutarties nutraukimo nėra pagrindas sustabdyti atsakovės įsipareigojimų vykdymą – be kita ko, nuomos mokesčio mokėjimą. Anot ieškovo, atsakovė 2020 m. gegužės 22 d. pasiūlė nutraukti sutartį nuo 2020 m. birželio 1 d., patalpų perdavimo aktą pasirašyti iki 2020 m. gegužės 29 d.; tokiu atveju atsakovė sumokėtų komunalinius mokesčius iki 2020 m. birželio 1 d., ieškovas grąžintų depozitą, o atsakovė mokėtų 50 proc. nuomos mokesčio iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. Ieškovas pažymi, kad su tokiu atsakovės pasiūlymu nesutiko, teikė savo pasiūlymus bei informavo atsakovę, jog ji daugiau nei 30 d. yra uždelsusi nuomos mokesčio mokėjimus, tačiau atsakovė 2020 m. birželio 11 d. elektroniniu laišku pranešė, jog patalpos atlaisvintos nuo 2020 m. gegužės 29 d. (pridėjo antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo aktą), nuomos mokestis sumokėtas 2020 m. birželio 4 d. pagal ieškovo teiktą pasiūlymą (dėl nuomos mokesčio nuomos), atsakovė garantuoja komunalinių mokesčių apmokėjimą iki 2020 m. birželio 1 d., sutartis nutraukta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.204 straipsnio pagrindu.
6. Ieškovas aiškina, kad jis 2020 m. birželio 19 d. išsiuntė atsakovei 2020 m. birželio 16 d. pareiškimą dėl nuomos sutarties nutraukimo pagal sutarties 7.2 punktą (dėl nuomininko kaltės – šiurkščiai pažeidus sutartį ir vėluojant mokėti nuompinigius ilgiau nei 30 d.), kuriame nurodė, jog jei atsakovė iki 2020 m. liepos 13 d. 12 val. nepersigalvos, sutartis bus nutraukta dėl atsakovės kaltės 2020 m. liepos 13 d. Anot ieškovo, atsakovė 2020 m. liepos 8 d. nesutiko su šiuo pareiškimu ir vertino, jog sutartis nutraukta jau nuo 2020 m. birželio 1 d.
7. Ieškovo vertinimu, atsakovė nesąžiningai vykdė derybas dėl sutarties pakeitimo/nutraukimo – keitė savo poziciją, iškraipydavo ieškovo pasiūlymus savo naudai, nepagrįstai derybų metu rėmėsi nenugalimos jėgos (karantino) aplinkybėmis; pažymi, jog atsakovės nurodytame CK 6.204 straipsnyje, kuriuo atsakovė rėmėsi nutraukiant sutartį, yra nustatyta, jog kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymą (nesusitarus, nurodoma kreiptis į teismą). Teigia, kad atsakovė sąmoningai pasirinko netinkamą savo reikalavimų teisinį pagrindimą siekiant paslėpti savo veiksmų (sutarties vykdymo sustabdymas) ir reikalavimų (sutarties nutraukimas) neteisėtumą, siekė suklaidinti kitą sutarties šalį.
8. Anot ieškovo, šalių sudarytos nuomos sutarties 7.2.3 punkte nuomotojui suteikta teisė nutraukti sutartį prieš terminą jei nuomininkas šiurkščiai pažeidžia sutartyje ir teisės aktuose numatytas savo pareigas, bei jei nuomininkas vėluoja mokėti nuompinigius ar kitus mokesčius ilgiau kaip 30 dienų (sutarties 7.2.5 punktas). Aiškina, kad atsakovė uždelsė savo mokėjimus ir nustatytu laiku nesumokėjo mokesčių už 2020 m. balandžio ir gegužės mėn.; 2020 m. birželio 4 d. atsakovė sumokėjo vieno mėnesio nuomos mokesčio sumą (901 Eur), kurią ieškovas užskaitė už balandžio mėn., tačiau už gegužės mėn. skola nebuvo padengta, todėl, kaip minėta, ieškovas 2020 m. birželio 19 d. išsiuntė pareiškimą dėl sutarties nutraukimo. Nurodo, kad atsakovei ir per nustatytą papildomą terminą nepadengus įsiskolinimo ir toliau nevykdant sutarties (aiškiai išreiškus poziciją nevykdyti sutarties), sutartis 2020 m. liepos 13 d. buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės.
9. Aiškina, kad atsakovė dalį įsiskolinimo padengė 2020 m. liepos 7 d. (bendrai nuo balandžio mėn. sumokėjo 1 590 Eur nuomos mokesčio (įtraukiant ir GPM)), todėl bendras atsakovės nuomos mokesčio įsiskolinimo dydis sudaro 2 049 Eur (3 639 Eur (mokėtinas nuomos mokestis) - 1 590 Eur (sumokėtas nuomos mokestis)). Be to, ieškovas pažymi, kad pagal sutarties 7.2 punktą, nutraukus sutartį dėl nuomininko kaltės, nuomininkas privalo sumokėti nuomotojui keturių mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą; taigi, baudinės netesybos šiuo atveju sudaro 4 240 Eur (1 060 x 4), tačiau minusavus atsakovės jau sumokėtą 2 120 Eur depozitą, ieškovui priteistinos 2 120 Eur (4 240 Eur - 2 120 Eur) netesybos; iš viso ieškovui iš atsakovės priteistina 4 169 Eur (2 049 Eur + 2 120 Eur).
10. Ieškovas nesutinka su atsakovės pozicija, kad atsakovė 2020 m. balandžio ir gegužės mėn. bendrai sumokėjo 1 178,73 Eur nuomos mokesčio. Ieškovas pažymi, kad nurodytą sumą atsakovė sumokėjo už komunalinius mokesčius (už SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administravimas“, AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir UAB „Adminsta“ teiktas paslaugas); tai patvirtina ir pačios atsakovės mokėjimo pavedimuose nurodytos mokėjimo paskirtys. Be to, ieškovas pažymi, kad sutarties nutraukimas yra nuomotojo teisė, o ne pareiga, todėl ieškovas turėjo teisę pasirinkti nuo kada nutraukti sutartį. Kita vertus, anot ieškovo, jis sutartį nutraukė tik atsiradus pagrįstoms priežastims – atsakovei uždelsus nuompinigių mokėjimus bei pažeidus sutartį vienašališkai ir neteisėtai perdavus ieškovui raktus nuo patalpų. Pakartotinai nurodo, kad ieškovas nebuvo akceptavęs sumažinto nuomos mokesčio dydžio, tarp šalių vyko derybos, kurių metu šalys teikė savo pasiūlymus, tačiau galutinio susitarimo taip ir nebuvo pasiekta. Ieškovas taip pat pabrėžia, kad iki kreipimosi į teismą ginčo patalpų nebuvo išnuomavęs, todėl ieškovo patirti nuostoliai yra dar didesni nei prašoma priteisti; be to, ieškovas neprašo iš atsakovės delspinigių, kurių turi teisę prašyti pagal nuomos sutartį.
11. Ieškovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu, be kita ko, pripažino, kad atsakovė po kreipimosi į teismą bendrai sumokėjo ieškovui 450,50 Eur dydžio nuomos mokesčio dalį, GPM atitinkamai turėjo sumokėti pati, todėl ieškovas atsisakė nuo reikalavimo dalies dėl 530 Eur nuomos mokesčio skolos priteisimo; kitoje dalyje reikalavimus palaikė ir prašė juos tenkinti. Iš esmės pakartojo ieškovo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Pakartotinai nurodė, kad nagrinėjamu atveju karantino įvedimas nebuvo pagrindas mokėjimų sustabdymui; atsakovė, siekdama pakeisti sutartį dėl pasikeitusių aplinkybių, turėjo kreiptis teismą, o ne vienašališkai, nesilaikant sutarties reikalavimų, atlaisvinti patalpas ir persiųsti ginčo patalpų raktą (net neįspėjus apie patalpų perdavimo laiką). Pažymėjo, kad ieškovas siūlė nuolaidas nuomos mokesčio dydžiui, tačiau su tam tikromis sąlygomis, t. y. jog atsakovė įsipareigotų tam tikrą terminą po karantino pabaigos nenutraukti sutarties, tačiau atsakovė nepagrįstai vienašališkai nusprendė mokėti sumažintą nuomos mokestį, nors ir nesutikus su kitomis ieškovo sąlygomis. Be to, pabrėžė, kad ieškovas vykusiame susirašinėjime aiškiai nesutiko su sumažintu nuomos mokesčio dydžiu (taikant tik nuolaidas, be kitų sąlygų). Teigė, kad dalis atsakovės mokėjimų buvo už komunalines paslaugas, t. y. 2020 m. gegužės 11 d. ir 2020 m. spalio 22-23 d. Nesutiko su atsakovės prašymu dėl netesybų mažinimo, nes atsakovė, būdama juridiniu asmeniu, sutiko su tokia sutarties sąlyga, ši nuostata buvo aptarta individualiai (dėl to nustačius mažesnį depozitą); netesybos nėra per didelės; be to, ieškovas patyrė dar didesnius nuostolius. Paaiškino, kad ieškovas nutraukė sutartį tik tada, kai atsirado tam teisėtas pagrindas, nustatytas sutartyje (anksčiau nebuvo pagrindo, nes atsakovė nors ir pavėluotai, bet sumokėjo už balandžio mėn.; gegužės mėn. sumokėjo ne visą sumą, todėl birželio mėn. atsirado pagrindas įspėti dėl įsipareigojimų tinkamo nevykdymo).
12. Atsakovė UAB „Adrijus“ atsiliepime į ieškinį ir triplike su ieškiniu nesutinka bei prašo jo netenkinti.
13. Anot atsakovės, ieškovas ieškinyje pateikia iškraipytas aplinkybes dėl nuomos sutarties nutraukimo ir nuomos mokesčio mokėjimo. Teigia, kad ieškovas nepagrindžia kaip susidarė prašoma priteisti nuomos mokesčio skola, t. y. kaip buvo apskaičiuojamos mokėtinos sumos už kiekvieną mėnesį, kaip buvo skirstomos atsakovės reguliariai mokėtos sumos, iš ko susidėjo konkretaus mėnesio skola, koks buvo skolos likutis kiekvieną einamąjį mėnesį ir pan. Atsakovė aiškina, kad nuo 2020 m. balandžio mėn. iki lapkričio mėn. iš viso sumokėjo ieškovui 3 024,72 Eur, todėl prašoma priteisti skola (2 049 Eur) negalėjo susidaryti (mokėjimams net viršijus mokėtiną sumą); tuo tarpu ieškovo nurodytos aplinkybės dėl šios skolos yra nelogiškos, prieštaraujančios tiek paties ieškovo nurodytoms aplinkybėms, tiek pateiktiems rašytiniams įrodymams. Pažymi, kad vien 2020 m. balandžio-gegužės mėn. ieškovui iš viso sumokėjo 1 178,73 Eur, nors ieškovas nurodo negavęs nei vienos įmokos ir galimai siekia neteisėtai praturtėti atsakovės sąskaita.
14. Atsakovė teigia, kad nuo 2020 m. birželio 1 d. nesinaudojo ginčo patalpomis, todėl jai nekyla pareiga mokėti ir komunalinių mokesčių, atitinkamai visos po šios datos sumokėtos įmokos turėtų būti skirtos nuomos mokesčio dengimui. Be to, atsakovė nurodo, kad pagal ginčo sutarties nuostatas ieškovui tiesiogiai priklausanti mokėti nuompinigių suma yra 901 Eur, todėl ieškovas nepagrįstai skaičiuoja ir reikalauja viso 1 060 Eur mėnesinio nuomos mokesčio; kitos prievolės, be kita ko, mokestinės, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes tai yra atsakovės įsipareigojimai, prisiimti prieš trečiuosius asmenis.
15. Atsakovė aiškina, kad nesuprantami ieškovo argumentai ir dėl sutarties nutraukimo, nes, anot ieškovo, sutartis galėjo būti nutraukta ir gegužės mėn., tariamai atsakovei nesumokėjus nuomos mokesčio už balandžio mėn., tačiau dėl nesuprantamų priežasčių sutartis nutraukta buvo tik liepos mėn. (nors atsakovė birželio-liepos mėn. buvo sumokėjusi 1 351,50 Eur sumą), tokiu būdu, anot atsakovės, tyčia vilkinant sutarties nutraukimą ir siekiant pasipelnyti. Atsakovės vertinimu, ieškovą tenkino atsakovės nuo balandžio mėn. mokama sumažinta nuompinigių suma, jis nefiksavo sutarties pažeidimo (ir nenutraukė sutarties), leido toliau naudotis patalpomis, t. y. jis sutiko su tokiu dydžiu ir net siūlė pratęsti nuomos sutartį dar 24 mėn. už sumažintą nuomos kainą. Anot atsakovės, ieškovas tik po keturių mėnesių pakeitė nuomonę, todėl atsakovė tai vertina kaip klaidinimą ir delsimą ginti savo galimai pažeistas teises.
16. Atsakovė nurodo, kad ieškovas nepagrįstai netesybas skaičiuoja nuo 1 060 Eur, nors jam priklausantis nuompinigių dydis, kaip minėta, sudarė 901 Eur. Be to, pažymi, kad ieškovo reikalaujamas netesybų dydis prieštarauja bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, leidžia ieškovui nepagrįstai pasipelnyti atsakovės sąskaita. Atkreipia dėmesį į tai, kad iki sutarties galiojimo buvo likę du mėnesiai (iki 2020 m. rugsėjo mėn.), todėl prašomos priteisti baudinės netesybos dvigubai viršija nuomos termino likutį; atsakovė atitinkamai prašo, tenkinus reikalavimo dalį dėl netesybų priteisimo, mažinti jas per pusę – iki dviejų mėn. nuomos mokesčio dydžių, nes prašomas priteisti dydis yra per didelis, lupikiškas. Be to, anot atsakovės, ieškovas neįrodė realiai patirtų nuostolių dydžio. Atsakovė taip pat teigia, kad jos sumokėtas depozitas privalo būti grąžintas atsakovei, nes jis, pagal sutarties sąlygas, negali būti panaudotas nuomos mokesčiui ar baudinėms netesyboms.
17. Papildomai nurodo, kad 2020 m. birželio 4 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo ieškovui 901 Eur ir mokėjimo paskirtyje nurodė, jog tai nuomos mokestis už gegužės ir birželio mėn.; šis nuomos mokesčio dydis apskaičiuotas pasinaudojus ieškovo siūlyta 50 proc. nuolaida. Teigia, kad nuomos sutartyje nėra aptarti nuomos mokesčio dydžio keitimo klausimai (procedūros), todėl atsakovė konkliudentiniais veiksmais akceptavo ieškovo ofertą dėl 50 proc. dydžio nuolaidos; anot atsakovės, ieškovas nekėlė nuolaidos taikymui jokių išankstinių sąlygų. Aiškina, kad ieškovas tyčia vengė priimti atsakovės grąžinamas patalpas, veikdamas nesąžiningai ir vengdamas bendradarbiauti. Atsakovės vertinimu, tai, kad ieškovas nesurado kitų nuomininkų ginčo patalpoms, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir atsakovė nėra dėl to atsakinga.
18. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko. Iš esmės palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė, kad šalyje įvedus karantiną, atsakovė negalėjo vykdyti veiklos, todėl pradėjo derybas su ieškovu dėl nuomos mokesčio sumažinimo ir/ar sutarties nutraukimo, nes negalėjo vykdyti sutarties sutartomis sąlygomis. Nurodė, kad šalims nesusitarus, atsakovė iš esmės vienašališkai nutraukė sutartį ir perdavė patalpas. Teigė, kad ieškovas buvo informuotas apie patalpų perdavimą 2020 m. gegužės 29 d., tačiau negalėjo įvardinti tai pagrindžiančio dokumento, esančio byloje. Pripažino, kad atsakovės 2020 m. gegužės 11 d. ir 2020 m. spalio 22-23 d. sumokėtos sumos buvo už komunalines paslaugas. Paaiškino, kad, anot atsakovės, ji nuo 2020 m. balandžio iki birželio mėn. turėjo mokėti 50 proc. sutarto nuomos mokesčio, t. y. pasinaudojo ieškovo pasiūlyta nuolaida, ir visus įsipareigojimus įvykdė tinkamai: 2020 m. birželio 4 d. sumokėjo už balandžio ir gegužės mėn., 2020 m. liepos 7 d. – už birželio mėn., o 2020 m. spalio 19 d. – už liepos mėn., nes buvo sutikusi sumokėti nuomos mokestį iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. Pažymėjo, kad ieškovo prašoma priteisti netesybų suma nepagrįstai didelė, neproporcinga ir nesąžininga.
III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės
19. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 2018 m. rugsėjo 17 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (toliau – ginčo sutartis), pagal kurią ieškovas išnuomojo atsakovei negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nuomos terminas – vieneri metai su galimybe pratęsti (atsakovei suteikiama pirmenybė); sutartas nuomos mokestis – 1 060 Eur, kurio 901 Eur dalis mokama tiesiogiai nuomotojui (ieškovui), o 159 Eur dalis pervedama į valstybės biudžetą kaip nuomotojo gyventojų pajamų mokestis; byloje nekilo ginčo dėl to, kad buvo sumokėtas 2 120 Eur dydžio depozitas; patalpos atsakovei perduotos 2018 m. rugsėjo 17 d. patalpų perdavimo-priėmimo aktu. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ginčo sutartis šalių buvo pratęsta iki 2020 m. rugsėjo 17 d.
20. Nustatyta, kad atsakovė 2020 m. kovo 16 d. kreipėsi į ieškovą ir prašė atleisti ją nuo nuomos mokesčio mokėjimo iki karantino pabaigos. Iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad ieškovas su minėtu prašymu nesutiko ir pasiūlė atsakovei karantino metu mokėti 50 proc. nuomos mokesčio, o kitą dalį sumokėti pasibaigus karantinui per nurodytą laikotarpį, atsakovės prievolių įvykdymą papildomai užtikrinant (laidavimu, draudimu, banko garantija).
21. Iš tolesnio šalių susirašinėjimo nustatyta, kad atsakovė su tokiu ieškovo pasiūlymu nesutiko; vėliau tarp šalių vyko susirašinėjimas dėl nuolaidų pritaikymo nuomos mokesčiui (ieškovas siūlė pritaikyti 50 proc. nuolaidą nuomos mokesčiui, tačiau atsakovei įsipareigojus nenutraukti sutarties 12-24 mėn. po karantino pabaigos); byloje nekilo ginčo dėl to, kad galutinis susitarimas tarp šalių taip ir nebuvo pasiektas.
22. Nustatyta, kad atsakovė 2020 m. balandžio 24 d. raštu informavo ieškovą, jog ji nuo 2020 m. kovo 16 d. stabdo sutarties vykdymą iki 2020 m. gegužės 24 d. ir prašo nutraukti sutartį nuo 2020 m. gegužės 24 d. šalių sutarimu. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad ieškovas (jo atstovas) su sutarties stabdymu ir nutraukimu nesutiko, pasiūlė savo nutraukimo sąlygas (nutraukiant sutartį nuo birželio 1 d. ir atsakovei sumokant kompensaciją lygiai nuomos mokesčiui iki rugsėjo 1 d.), tačiau atsakovės tokios nutraukimo sąlygos netenkino – atsakovė siūlė nutraukti sutartį nuo 2020 m. birželio 1 d., patalpų perdavimo aktą pasirašyti sutartu laiku iki 2020 m. gegužės 29 d., nuomininkei sumokant komunalinius mokesčius iki 2020 m. birželio 1 d., ieškovui grąžinant depozitą, o atsakovei mokant 50 proc. nuomos mokesčio kompensaciją iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. (ieškovas su tokiu pasiūlymu nesutiko), t. y. tarp šalių nepasiektas susitarimas dėl sutarties nutraukimo anksčiau termino.
23. Nustatyta, kad ieškovas 2020 m. birželio 5 d. informavo atsakovę, jog ji vėluoja sumokėti nuompinigius ilgiau kaip 30 d., įspėjo dėl galimo sutarties nutraukimo ir netesybų skaičiavimo. Iš susirašinėjimo matyti, kad atsakovė nesutiko su ieškovo įspėjimu ir informavo, jog 2020 m. gegužės 29 d., dalyvaujant antstoliui, surašė patalpų perdavimo aktą, kurį persiuntė ieškovui 2020 m. birželio 12 d.
24. Nustatyta, kad ieškovas 2020 m. birželio 16 d. pareiškimu informavo atsakovę dėl nuomos sutarties nutraukimo pagal sutarties 7.2 punktą (dėl nuomininko kaltės – šiurkščiai pažeidus sutartį ir vėluojant mokėti nuompinigius ilgiau nei 30 d.), kuriame nurodė, jog jei atsakovė iki 2020 m. liepos 13 d. 12 val. nepersigalvos, sutartis bus nutraukta dėl atsakovės kaltės 2020 m. liepos 13 d. ir tą dieną bus įformintas patalpų perdavimo-priėmimo aktas. Nustatyta, kad atsakovė 2020 m. liepos 8 d. raštu/atsikirtimu nesutiko su šiuo pareiškimu ir nurodė, jog sutartis nutraukta nuo 2020 m. birželio 1 d., o ginčo patalpos perduotos 2020 m. gegužės 29 d.
25. Byloje taip pat pateiktas 2020 m. liepos 13 d. patalpų perdavimo-priėmimo aktas, kuriuo ieškovas, atsakovei nedalyvaujant/neatvykus, dalyvaujant dviem liudininkams, priėmė ginčo patalpas, užfiksavo jų būklę.
26. Tiek iš ieškovo, tiek atsakovės pateiktų banko sąskaitos išrašų matyti, kad atsakovė 2020 m. gegužės 11 d. sumokėjo ieškovui 785,70 Eur, 327,03 Eur ir 66 Eur sumas (mokėjimo pavedimuose nurodyta, jog tai skolų AB „Vilniaus šilumos tinklai“, UAB „Adminsta“ ir SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administravimas“ dengimas); 2020 m. birželio 4 d. sumokėta 901 Eur (mokėjimo paskirtyje iš esmės nurodant, jog tai už 2020 m. balandžio ir gegužės mėn. po 450,50 Eur); 2020 m. liepos 7 d. sumokėta 450,50 Eur (mokėjimo paskirtyje nurodant už patalpų nuomą už 2020 m. birželio mėn.); 2020 m. spalio 19 d. sumokėta 450,50 Eur; 2020 m. spalio 22 d. sumokėta 14,85 Eur; 2020 m. spalio 23 d. sumokėta 30,87 Eur.
Bylos dalis nutrauktina; kitoje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies.
IV. Teismo argumentai ir motyvai
Dėl atsisakymo nuo ieškinio dalies ir žyminio mokesčio dalies grąžinimo
27. Kaip minėta, bylos nagrinėjimo (teismo posėdžio) metu ieškovas atsisakė ieškinio dalies dėl 530 Eur nuomos mokesčio priteisimo, nes atsakovė po ieškinio pareiškimo sumokėjo nurodytą sumą. Atsakovė tokiam ieškinio dalies atsisakymui iš esmės neprieštaravo.
28. Teismo vertinimu, ieškovo atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimų neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, todėl priimtinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnio 1, 2 dalys, 140 straipsnio 1 dalis); civilinės bylos dalis dėl 530 Eur nuomos mokesčio priteisimo nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Bylą (jos dalį) nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).
29. Ieškovas, teikdamas ieškinį, sumokėjo 94 Eur dydžio žyminį mokestį (už ieškinio reikalavimus), tačiau bylos nagrinėjimo metu atsisakius dalies reikalavimų – dėl 530 Eur, jam grąžintina 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio dalis nuo atsisakytų reikalavimų, t. y. šiuo atveju 9 Eur ((94 Eur - 82 Eur) x 75 proc.) (CPK 87 straipsnio 2 dalis).
Dėl sutarties tinkamo/netinkamo vykdymo, jos nutraukimo ir nuomos mokesčio skolos priteisimo
30. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir šiame kodekse nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 4 dalis). Jeigu sutarties sąlygas nustato dispozityvioji teisės norma, tai šalys gali susitarti šių sąlygų netaikyti arba susitarti dėl kitokių sąlygų.
31. Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl to, kad tarp šalių susiklostė negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai. Pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai neturi specialaus teisinio reglamentavimo, kaip, pavyzdžiui, žemės ar gyvenamosios patalpos nuomos, todėl šiems nuomos teisiniams santykiams taikomos bendrosios nuomos santykius nustatančios CK šeštosios knygos XXVIII skyriaus teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9-706/2015). CK 6.477 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį.
32. Byloje nustatyta, kad atsakovė, valstybėje įvedus karantiną, prašė ieškovo stabdyti nuomos mokesčio mokėjimą; vėliau tarp šalių vyko derybos dėl nuomos mokesčio dydžio pakeitimo – sumažinimo, taip pat dėl ginčo sutarties nutraukimo, tačiau vieningo susitarimo, tenkinančio abi šalis, nei dėl nuomos mokesčio dydžio, nei dėl sutarties nutraukimo nebuvo pasiekta.
33. Atsakovė aiškino, kad vienašališkai nutraukė ginčo sutartį nuo 2020 m. birželio 1 d. ir perdavė patalpas ieškovui 2020 m. gegužės 29 d., bei, anot jos, sumokėjo 50 proc. sutartyje nustatyto dydžio nuomos mokesčio sumą nuo 2020 m. balandžio mėn. iki 2020 m. rugpjūčio 1 d., su kurios dydžiu ieškovas sutiko konkliudentiniais veiksmais (iš esmės tylėjimu pritardamas atsakovės mokamam sumažintam nuomos mokesčio dydžiui); aiškino, jog pats ieškovas buvo pasiūlęs taikyti 50 proc. nuolaidą minėtam nuomos mokesčio dydžiui. Ieškovas nesutiko su tokiu atsakovės aplinkybių vertinimu. Teismas taip pat neturi pagrindo pritarti atsakovės pozicijai dėl tariamai tarp šalių sutarto sumažinto nuomos mokesčio mokėjimo ir sutarties nutraukimo nuo 2020 m. birželio 1 d.
34. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti kokia ginčo sutarties nuostata remiantis buvo nutraukta minėta sutartis; šalių susirašinėjime atsakovė, be kita ko, nurodė, jog sutartį nutraukia remiantis CK 6.204 straipsnio nuostatomis.
35. Teismas pažymi, kad CK 6.204 straipsnyje reglamentuojamas ne sutarties nutraukimas, o sutartinių įsipareigojimų vykdymas pasikeitus aplinkybėms, kuriame, be kita ko, nustatyta, jog kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti; šis prašymas turi būti pagrįstas ir pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo; kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymą. Jeigu per protingą terminą šalys nesutaria dėl sutarties pakeitimo, tai abi turi teisę kreiptis į teismą, kuris gali: 1) nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datą bei sąlygas; 2) pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra (3 dalis).
36. Taigi, iš minėto straipsnio nuostatų matyti, jog pasikeitus sutarties vykdymo aplinkybėms (šiuo atveju pasikeitusiomis aplinkybėmis galėtų būti vertinamas karantino įvedimas), nukentėjusioji šalis turėtų kreiptis į kitą sutarties šalį dėl sutarties pakeitimo, tačiau šalims nesusitarus dėl sutarties pakeitimo, abi šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl sutarties pakeitimo ar jos nutraukimo. Nagrinėjamu atveju iš šalių paaiškinimų ir į bylą pateikto susirašinėjimo matyti, kad šalys bendro susitarimo nei dėl sutarties pakeitimo, nei dėl jos nutraukimo nepasiekė, tačiau atsakovė nesikreipė į teismą, o vienašališkai sustabdė sutarties vykdymą, nutarė ją nutraukti ir perduoti patalpas ieškovui (apie perdavimą (jo datą) iš esmės net neinformuojant ieškovo – byloje tai patvirtinančių įrodymų nepateikta).
37. Teismas iš esmės pritaria ieškovo pozicijai, kad sutarties vykdymo pasunkėjimas (šiuo atveju dėl karantino įvedimo ir pritaikytų atitinkamų apribojimų) neatleido atsakovės, kaip nuomininkės, nuo pareigos vykdyti ginčo sutartį, t. y. savaime nesuteikė teisės sustabdyti nuomos mokesčio mokėjimo ar nesilaikant įstatymuose ir/ar sutartyje nustatytos tvarkos nutraukti sutartį. Tai reiškia, jog net ir atsiradus esminiam sutarties vykdymo suvaržymui nuomininkė (atsakovė) turėjo dėti visas įmanomas pastangas ir toliau mokėti nuomos mokestį iki šalys susitartų kitaip, arba sutartį pakeistų/nutrauktų teismas.
38. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovei pagal ginčo sutarties nuostatas buvo suteikta teisė nutraukti sutartį, tačiau laikantis nustatytos tvarkos. Ginčo sutarties 7.6 punkte šalys buvo sutarusios, jog sutartis gali būti nutraukiama nuomininko pareiškimu, kurį jis turi pateikti nuomotojui raštu prieš 3 mėnesius; be to, šiuo atveju nuomininkas privalo sumokėti nuomotojui 2 mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą. Pažymėtina ir tai, kad sutarties 7.8 punkte buvo nustatyta, kad nutraukiant sutartį pagal minėtą 7.6 punktą, nuomininkas privalo iki pateikto pareiškimo padengti visus įsiskolinimus (nuomos mokestį, netesybas, komunalinius mokesčius) bei sumokėti nuomos mokestį ir kitus mokėjimus; nepadengus minėtų įsiskolinimų, nuomininko pareiškimas laikomas negaliojančiu.
39. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė nesilaikė nurodytos nustatytos tvarkos – prieš 3 mėnesius neįspėjo apie sutarties nutraukimą (atsakovė įspėjimo apie sutarties nutraukimą ieškovui iš esmės iš viso neteikė, tarp šalių tik vyko derybos dėl sutarties nutraukimo, tačiau konkretaus atsakovės įspėjimo apie sutarties nutraukimą taip ir nebuvo pateikta), taip pat nei iki pareiškimo pateikimo, nei iki atsakovės nurodomos sutarties nutraukimo datos – 2020 m. birželio 1 d., atsakovės įsipareigojimai nebuvo įvykdyti – nebuvo sumokėtas visas nuomos mokestis. Taigi, vertintina, kad atsakovė negalėjo/neturėjo teisėto pagrindo nutraukti sutartį nuo 2020 m. birželio 1 d., atitinkamai privalėjo toliau ją vykdyti (iki sutarties tinkamo pakeitimo/nutraukimo ar pasibaigimo).
40. Teismas taip pat kritiškai vertina atsakovės argumentus, kad nuomos sutartyje nėra aptarti nuomos mokesčio dydžio keitimo klausimai (procedūros), todėl atsakovė konkliudentiniais veiksmais akceptavo ieškovo ofertą dėl 50 proc. dydžio nuolaidos ir mokėjo tik 50 proc. sutartyje nustatyto nuomos mokesčio; anot atsakovės, ieškovas nekėlė nuolaidos taikymui jokių išankstinių sąlygų.
41. Pažymėtina, kad ginčo sutarties 10.3 punkte nustatyta, jog sutarties atskiri punktai gali būti keičiami abiem šalims susitarus ir įforminus tai raštu kaip šios sutarties priedą. Taigi, sutarties nuostatų keitimas, įskaitant ir nuostatas/sąlygas dėl nuomos mokesčio dydžio, turėjo būti įformintas raštu, pasirašant abiem šalims, o ne konkliudentiniais veiksmais, kaip teigia atsakovė. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš pateikto šalių susirašinėjimo matyti, jog ieškovas visų derybų metu nesutiko su atsakovės nurodoma 50 proc. nuolaida (be kitų sąlygų) nuomos mokesčio dydžiui; pažymėtina, jog ieškovas, siūlęs pritaikyti šią nuolaidą, kiekvieną kartą nurodydavo ir atitinkamas kitas sąlygas – likusios dalies mokėjimo atidėjimą, nuomos sutarties pratęsimą tam tikram terminui po karantino pabaigos.
42. Taigi, apibendrinant, darytina išvada, kad šalių sutarimo dėl nuolaidų taikymo nuomos mokesčiui nebuvo pasiekta, sutartis šalių (ar teismo) nebuvo pakeista, pasikeitusios aplinkybės (karantino įvedimas) nesuteikė atsakovei teisės vienašališkai keisti sutarties nuostatas ir/ar stabdyti jos vykdymą, todėl sutartis turėjo būti vykdoma remiantis sutarties nuostatomis, t. y. turėjo būti mokamas 1 060 Eur dydžio nuomos mokestis (kaip minėta, dalis mokama tiesiogiai ieškovui, kita dalis į valstybės biudžetą kaip ieškovo gyventojų pajamų mokestis).
43. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, sprendžia, kad ieškovas turėjo teisėtą pagrindą – remiantis sutarties 7.2.3 (sutarties nutraukimas dėl nuomininko šiurkštaus sutarties ir teisės aktų nuostatų pažeidimo) ir 7.2.5 (sutarties nutraukimas nuomininkui vėluojant ilgiau kaip 30 d. mokėti nuompinigius ar kitus mokesčius), nutraukti sutartį 2020 m. liepos 13 d. anksčiau sutarties vykdymo/galiojimo termino (2020 m. rugsėjo 17 d.) dėl nuomininkės-atsakovės kaltės, nes atsakovė ilgiau kaip 30 d. nemokėjo tinkamo dydžio nuomos mokesčio (už 2020 m. gegužės mėn. nuomos mokestis (tinkamo dydžio) faktiškai buvo sumokėtas tik 2020 m. liepos 7 d., nors turėjo būti mokamas iki einamojo mėn. pabaigos); taip pat, kaip minėta, atsakovė, pažeidžiant sutarties sąlygas ir CK reikalavimus, vienašališkai (ir kaip nustatyta neteisėtai) sustabdė sutarties vykdymą, pakeitė sutarties sąlygas ir galiausiai pranešė vienašališkai nutraukusi sutartį.
44. Pripažinus, kad atsakovė vienašališkai ir neteisėtai mokėjo tik 50 proc. ginčo sutartyje nustatyto dydžio nuomos mokestį, likusi nesumokėta dalis priteistina iš atsakovės ieškovui. Atsakovė (jos atstovas) bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad atsakovė 2020 m. birželio 4 d. sumokėjo už balandžio ir gegužės mėn. (po 450,50 Eur), 2020 m. liepos 7 d. – už birželio mėn. (450,50 Eur), o 2020 m. spalio 19 d. – už liepos mėn. (450,50 Eur); be to, atsakovė (jos atstovas) pripažino, kad 2020 m. gegužės 11 d. ir 2020 spalio 22-23 d. sumokėtos lėšos buvo už komunalines paslaugas, todėl neįtrauktinos į nuomos mokesčio mokėjimus. Taigi, atsakovė iš viso nuo 2020 m. balandžio mėn. sumokėjo ieškovui (įskaitant ir ieškovo GPM dalį, kurią turėjo apmokėti atsakovė) 2 120 Eur (1 802 Eur tiesiogiai ieškovui ir 318 Eur į valstybės biudžetą ieškovo gyventojų pajamų mokesčio) nuomos mokesčio, nors nuo 2020 m. balandžio mėn. (iki balandžio mėn. dėl apmokėjimo ginčo nekilo) iki 2020 m. liepos 13 d. (ieškovo sutarties nutraukimo) turėjo sumokėti 3 639 Eur (1 060 Eur (už balandžio mėn.) + 1 060 Eur (už gegužės mėn.) + 1 060 Eur (už birželio mėn.) + 459 Eur (už liepos mėn.)). Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteistina 1 519 Eur (3 639 Eur - 2 120 Eur) nuomos mokesčio skolos (CK 6.477 straipsnis; CPK 12, 178, 185 straipsniai).
45. Kaip jau buvo nurodyta teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartyje, pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 3 straipsnį pajamų mokestį moka pajamų gavęs ir (arba) pajamų uždirbęs gyventojas. Taigi, remiantis minėta nuostata, būtent ieškovas, kaip nuomotojas, turi pareigą mokėti mokesčius, o vien tai, jog šalys nuomos sutartyje buvo sutarusios dėl kitokio nuomos mokesčio mokėjimo tvarkos (atsakovei mokant tiesiogiai į valstybės biudžetą ieškovo mokėtiną GPM), nesudaro pagrindo ieškovui tokio reikalavimo reikšti ir teisme, nes, be kita ko, jo vykdymas būtų apsunkintas; tuo labiau atsakovės teisės ir interesai dėl to nenukenčia (ji vis tiek nurodytą sumą turėtų sumokėti – ar ieškovui, ar už ieškovą valstybei).
Dėl netesybų priteisimo ir jų mažinimo
46. Pagal CK 6.70 straipsnio 1 dalį, prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Gali būti užtikrinamas tiek esamų, tiek ir būsimų prievolių įvykdymas (CPK 6.70 straipsnio 2 dalis).
47. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009).
48. Taigi, šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Išaiškinta, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
49. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Minėta, nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).
50. CK 6.73 straipsnio, reglamentuojančio netesybas ir realų prievolės įvykdymą, 2 dalyje nurodyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas, taip pat atsižvelgtina į šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt., teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus ir siektina nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
51. Nagrinėjamu atveju ginčo sutarties 9.5 punkte šalys susitarė, kad nuomotojui nutraukus sutartį pagal sutarties 7.2 punktą dėl nuomininko kaltės, nutraukimo dieną nuomininkas privalo sumokėti nuomotojui 4 mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą. Ieškovas, įskaitęs atsakovės sumokėtą 2 120 Eur depozitą, prašo priteisti likusias 2 120 Eur netesybas (4 240 Eur (1 060 Eur x 4) - 2 120 Eur depozitas).
52. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad ieškinyje prašoma priteisti (ir priteista) nuomos mokesčio suma yra 1 519 Eur, o prašomas priteisti netesybų dydis – 4 240 Eur (neįskaitant depozito), taip pat atsižvelgdamas į tai, jog ginčo sutartis buvo terminuota ir galiojo iki 2020 m. rugsėjo 17 d. (kai atsakovė galėjo ją nutraukti be jokių sankcijų), vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad šis netesybų dydis, nepaisant to, jog atsakovė yra juridinis asmuo, kuriam keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, yra per didelis, todėl ieškovui priteistinas netesybų dydis, lygus nuomos mokesčio sumai nuo 2020 m. liepos 13 d. (sutarties nutraukimo) iki 2020 m. rugsėjo 17 d. (sutarties galiojimo, numatyto sutartyje) – 2 332 Eur (1 060 Eur / 30 d. x 66 d.), kuris laikytinas protingu ir proporcingu nagrinėjamu atveju (CK 1.5 straipsnis, 6.73 straipsnio 2 dalis; CPK 3 straipsnio 7 dalis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
53. Įvertinus tai, kad ieškovas jau yra įskaitęs atsakovės sumokėtą 2 120 Eur depozito sumą pagal sutarties 3.4 punktą (tokią teisę ieškovas turi, nes pagal minėtą nuostatą depozitas gali būti užskaitomas į apskaičiuotus nuostolius ar susidariusią atsakovės skolą), ieškovui iš atsakovės priteistina likusių 212 Eur (2 332 Eur - 2 120 Eur) netesybų suma, o likusioje dalyje reikalavimas netenkintinas.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
54. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).
55. Tenkinant ieškovo (kuris nagrinėjamuose teisiniuose santykiuose veikė kaip verslininkas) prašymą, iš atsakovės priteistinos 6 proc. metinės procesinės palūkanos už priteisiamą 1 731 Eur (1 519 Eur + 212 Eur) sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. spalio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
56. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
57. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
58. Ieškovas patyrė byloje 1 593 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1 470 Eur išlaidos teisinei pagalbai apmokėti ir 123 Eur (82 Eur (mokėtina žyminio mokesčio dalis) + 3 Eur (negrąžinta žyminio dalis po ieškinio dalies atsisakymo) + 38 Eur (už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo)); dėl likusios žyminio mokesčio dalies pasisakyta sprendimo 29 punkte.
59. Atsakovė pateikė prašymą atlyginti jai patirtas 968 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos teisinei pagalbai apmokėti.
60. Teismo vertinimu, šalių patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai per didelės ir reikėtų jas mažinti.
61. Nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas 47,57 proc. (ieškovas prašė priteisti bendrą 3 639 Eur (1 519 Eur + 2 120 Eur) sumą, priteista – 1 731 Eur), todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 757,79 Eur (1 593 Eur x 47,57 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų.
62. Atitinkamai atsakovei iš ieškovo priteistina 507,52 Eur (968 Eur x 52,43 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteistina 250,27 Eur (757,79 Eur - 507,52 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
63. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“; CPK 92 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
Priimti ieškovo R. V. atsisakymą nuo ieškinio dalies.
Nutraukti civilinės bylos dalį dėl 530 Eur nuomos mokesčio priteisimo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Adrijus“.
Ieškovo R. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Adrijus“ dėl nuomos mokesčio ir netesybų priteisimo tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Adrijus“, j. a. k. 300660319, ieškovui R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 519 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus devyniolika eurų) nuomos mokesčio skolos, 212 Eur (du šimtus dvylika eurų) netesybų, 6 (šešių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1 731 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. spalio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 250,27 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 27 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Grąžinti ieškovui R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 9 Eur (devynis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. rugsėjo 29 d. mokėjimo pavedimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Pavel Liubkevič