Administracinio nusižengimo byla Nr.
A6.-1967-961/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01506-2020-7
Procesinio sprendimo kategorija 7.11
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2020 m. rugsėjo 7 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,
sekretoriaujant Džestinai Medeišytei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. P., jo įgaliotam atstovui advokatui Vaidotui Bacevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Teismas
n u s t a t ė:
V. P., būdama UAB „U. A.“ (toliau – ir bendrovė) vadovu ir atskaitingu asmeniu, žinodamas, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, 2019 m. birželio 1 d. – 2020 m. sausio 31 d. atsiskaitė grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su žemesnės eilės kreditoriais (UAB ,,T. E.“; UAB ,,M.“; UAB ,,O.“; išmokėjo darbo užmokestį darbuotojams ir kt.). Tokiais veiksmais pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) interesus ir neįvykdė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. P. teismo posėdžio metu kaltę pripažino, paaiškino, kad atsiskaitymo tvarką pažeidinėjo nuo 2019 m. Jis buvo kitos įmonės direktoriumi, todėl daug dėmesio šiai įmonei neskyrė, kiti darbuotojai nevykdė savo užduočių. Mokėjimai buvo skirti darbuotojų atlyginimams išmokėti. Tuomet pamatė, kas vyksta įmonėje, ir pradėjo viską mokėti. Žinoma, eiliškumą pažeidė, bet buvo mokami darbuotojų atlyginimai, reikėjo mokėti subrangovams, kitaip įmonės veikla būtų sustojusi, žmonės prarastų darbo vietas. VMI apie viską žinojo, visas sąskaitas jie buvo gavę, surašė protokolą ir pretenzijų neturėjo, jie susitarė, kad bandys kuo greičiau grąžinti skolas, bet užėjo pandemija, sustojo darbo srautai, nebeturėjo iš ko grąžinti skolas. Taip pat nurodė, kad jeigu viską būtų atidavęs VMI, tai geriau būtų uždarę įmonę, kadangi negalėtų su niekuo atsiskaityti. Dėl nepriemokų atidėjimo buhalterė kreipėsi į VMI, tačiau gavo neigiamą atsakymą, neatsimena priežasties. Taip pat patikrinimo metu VMI nustatė pažeidimus, protokolo nesurašė, jie suprato situaciją, kad stengiasi mokėti. Anksčiau jam nesuteikė mokestinės paskolos ir nebuvo jokių sankcijų ir nurodymo. Byloje nėra duomenų, kad VMI iki kovo 19 dienos būtų įspėjusi. Todėl jis neįžvelgė piktybiškų veiksmų, ir kažkokios tyčios, todėl pareiškimas yra neproporcingas ir neatitinka adekvačios situacijos ir paneigia interesą išsaugoti įmonę, darbo vietas ir sumokėti mokestines prievoles. Galiausiai nurodė, kad atsakomybę pilnai supranta, tiesiog bandė gelbėti įmonę, tačiau prašė jam baudos neskirti.
Administracinis nusižengimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje, be V. P. prisipažinimo, įrodytas byloje esančia medžiaga, Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimu bei pateiktais pareiškimo priedais, patvirtinančiais jame išdėstytą informaciją:
- mokesčių mokėtojo duomenimis, iš kurių matyti, kad UAB „U. A.“ vadovas yra V. P. (b. l. 5);
- informacija apie draudėjo viešus duomenis, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d. UAB „U. A.“ Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos turi 9324,52 Eur skolą, iš jos neturi skolos, kurios mokėjimo terminas atidėtas ir dar nesuėjęs (b. l. 6);
- informacija apie draudėjo viešus duomenis, kad 2020 m. birželio 10 d. UAB „U. A.“ Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos turi 33360,51 Eur skolą, iš jos neturi skolos, kurios mokėjimo terminas atidėtas ir dar nesuėjęs (b. l. 5);
- informacija apie banko pavedimus, kad UAB ,,U. A.“ 2019 m. rugpjūčio 31 d. banko (duomenys neskelbtini) bendrovės turimos atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) likutis yra 4,86 euro. Bendrovės turimos atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas rodo, nuo 2019 m. rugpjūčio 31 iki 2019 spalio 31 d. bendrovė, būdama skolinga VMI, atliko 930 eurų mokėjimą UAB ,,L. A.“; 151 eurų mokėjimą UAB ,,T. E.“; 245 eurų mokėjimą UAB ,,O.“ ir kitus mokėjimus ne VMI įsiskolinimams padengti (b. l. 2-3; 4-23);
- atsiskaitymų su žemesnės eilės kreditoriais lentele (b. l. 2-3);
- 2020 m. kovo 18 d. Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (21.222) FR1042-1123, kuria, patikrinus UAB ,,U. A.“ įmonės turto anketą bei bendrovės nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. laikotarpio dokumentus (kopijas): kasos knygą, bankų sąskaitų išrašus, atskaitingų asmenų avansines apyskaitas, debitorių ir kreditorių sąrašą, didžiąją knygą, darbinę finansinę atskaitomybę ir kitus buhalterinės apskaitos registrus, nustatyta, kad bendrovė turi 3 atskaitomąsias sąskaitas. Tiriamuoju laikotarpiu, apskaitos duomenimis, mokėtino darbo užmokesčio likutis 2019 m. birželio 1 d. sudarė 2138,13 euro, o bendrovė nuo 2019 m. birželio iki 2020 m. sausio 13 d. apskaičiavo 48785,28 euro ir darbuotojams išmokėjo 45209,60 euro darbo užmokesčio. Iš bendrovės sąskaitos laikotarpiu 2019 m. liepos 15 d. iki 2020 m. sausio 10 d. buvo išmokėta 1176,21 euro UAB ,,O.“, 1699,37 euro sumokėjo UAB ,,V.“, 1800 eurų MB ,,I. I.“, 4735,75 euro UAB ,,C.“, 500 eurų UAB ,,I. P.“, 1600 eurų UAB ,,D.“, 1800,37 euro MB ,,S. P.“, 727 eurai ,,UAB G. B. T.“, 3200 eurų UAB ,,P. I.“, 23958 eurai UAB ,,K.“ ir kiti patikrinimo pažymoje nurodyti mokėjimai. Pažymima, kad bendrovė, turėdama įsiskolinimą valstybės biudžetui po mokestinės prievolės sumokėjimo termino, tiriamuoju laikotarpiu tendencingai vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais (b. l. 19-20).
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimus (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais), kuri užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai. CK 6.9301 straipsnio 1 dalis nustato, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Pagal šio straipsnio 2 dalį atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodo, kad jis veikė būtinojo reikalingumo išsaugoti įmonę situacijoje. Pateikė įrodymus, kad kreipėsi į VMI su prašymu atidėti mokestinių prievolių mokėjimą ir gavo atsakymą, kad įmonė yra įtraukta į sąrašą, kurioms dėl pandemijos yra teikiama parama, ir todėl atidėti mokestinių prievolių mokėjimą; dokumentus iš VMI bazės, kur nurodoma, kad kliento įmonė yra įtraukta į sąrašą įmonių, kurioms pagal pateiktą prašymą taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, ir VMI įsakymą dėl pagalbos priemonių mokesčių mokėtojams, paveiktiems COVID-19 sukeltų pasekmių. Nurodo, kad verslo subjektams neturėjo būti taikomos prievolės ir sankcijos. Prievolės atsirado už laikotarpį, kai įmonė nevykdė didelės veiklos ir buvo priskaičiuotos mokestinės prievolės už išmokėtą darbo užmokestį. Vyko diskusijos su VMI, kad sankcijos tikrai nebus taikomos, buvo paaiškinta, kad mokesčius reikės sumokėti po to, kai pasibaigs ekstremali situacija, įmonė net yra gavusi grafiką dėl mokėjimo, tik jis kol kas nėra patvirtintas. Vienas skyrius kaip ir leidžia, o kitas taiko sankcijas, atrodo, kad vyksta nesusikalbėjimas, mano, kad sankcija buvo taikoma nepagrįstai. Bylos nagrinėjimo metu buvo akcentuojama, kad ekstremali padėtis dar nesibaigė, vadovas apdairiai veikdamas teikia tuos prašymus su buhaltere ir su VMI jau yra suderinę. SODRA jau yra atidėjusi mokestinės prievolės mokėjimą pagal suderintą grafiką. Vadovas ir įmonė deda visas pastangas įvykdyti tas prievoles ir mokesčių jie SODRAI po visų patikrinimų yra sumokėję virš 4000 eurų, VMI irgi panašią sumą, o PVM yra sumokėję virš 5000 eurų, tai padarė net nesulaukę ilgesnio atidėjimo, įmonė ir vadovas deda pastangas dabar. Jo veiksmai buvo sąlygoti būtinojo reikalingumo išsaugoti įmonę, jos gyvybingumą, darbuotojus ir darbo vietas, VMI konsultacijos davė suprasti, kad nebus jokių sankcijų. Vadovas net nesuvokė, kad jų veikla formaliai atitinka ANK dispozicijoje nurodytą nusižengimą. Subjektyviosios pusės tikrai nebuvo. Ir dabar kito VMI skyriaus iniciatyva yra neproporcinga, nes veikla nepavojinga, žala nebuvo padaryta, prievolės vykdomos ir mokesčiai bus visi sumokėti, kaip ir dabar yra mokami. Todėl prašo nutraukti administracinę teiseną ir administracinės nuobaudos neskirti ir net jeigu kažkam atrodo, kad veikla formaliai galėtų atitikti sudėtį, tai turi būti visi administracinio nusižengimo elementai.
Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant tam tikrą žalą antram. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam, interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, pripažįstama, kad veika padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2AT-12-689/2020).
Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog V. P. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad V. P. bendrovei vadovauja nuo 2018 m. liepos 3 d., tuo metu patikrinimo laikotarpis yra nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d., t. y. praėjus metams nuo V. P. vadovavimo bendrovei pradžios. Iš finansinių operacijų sąrašo matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d. skola valstybės biudžetui sudarė 9 324,52 Eur, o po trijų mėnesių, 2019 m. spalio 24 d., – jau 14 289,73 Eur, per šį laikotarpį skola VMI buvo sumažėjusi tik rugpjūčio mėnesį apie 1600 eurų, tačiau vėliau – tik didėjo.
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 7 dalis numato, kad bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. Pagal ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 ir 12 punktus bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, kitų ABĮ ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą. Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad bendrovės vadovas, atstovaudamas juridiniam asmeniui, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, turi veikti rūpestingai, sąžiningai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-528/2009). Iš finansinių operacijų matyti, kad 2019 m. rugpjūčio mėnesį paskesnės eilės kreditoriams buvo išmokėta 7031 Eur, spalio mėnesį – 6255,12 Eur, o skola VMI per šį laikotarpį padidėjo 4965,12 Eur ir tapo 14289,73 Eur. Tai sudaro pagrindą manyti, kad bendrovės atsiskaitymai su paskesnės eilės kreditoriais, esant įsiskolinimui valstybės biudžetui, buvo viena iš priežasčių susidaryti ir didėti mokestinei nepriemokai. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad padarytas administracinis nusižengimas yra mažesnio pavojingumo. Dėl pateiktų per teismo posėdį dokumentų, susijusių su pagalbos priemonėmis mokesčių mokėtojams, paveiktiems COVID-19 sukeltų neigiamų pasekmių, teismas pažymi, jog aktualus byloje laikotarpis nėra susijęs su šio koronaviruso paplitimu, juolab – su jo pasekmėmis, o ir Valstybinio socialinio draudimo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimas atidėti įmokų mokėjimą priimtas neaktualiu laikotarpiu – tik 2020 m. rugpjūčio 19 d. Minėta, bendrovės buhalterinės apskaitos duomenys patvirtina išmokėtas sumas kitiems kreditoriams, nors bendrovė žinojo apie savo nuolatinę mokestinę nepriemoką. Pats V. P. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino žinojęs, jog pažeidžia atsiskaitymo su kreditoriais tvarką, tačiau jo nesilaikęs. Teismas nenustatė, kad egzistavo būtinasis reikalingumas pažeisti atsiskaitymo su kreditoriais tvarką, todėl V. P. nurodyta aplinkybė, esą jis gelbėjo įmonę, nėra pagrindas pripažinti, kad jo veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnyje, požymių. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad V. P. veikė tiesiogine tyčia, kadangi jis suprato savo veiksmų neteisėtumą ir toliau tokius veiksmus atliko, ir yra visi V. P. inkriminuojamo teisės pažeidimo (ANK 120 straipsnio) elementai.
Byloje nėra duomenų, jog V. P. tokio pobūdžio administracinį nusižengimą padarė pakartotinai, todėl jo veika kvalifikuojama pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.
V. P. atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant nuobaudą, atsižvelgta į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į V. P. asmenybę – Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, administracine tvarka nebaustas, neteistas, tokio pobūdžio administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, į tai, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, jog pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-68/2015, 2AT-58/2017, 2AT-65/2019).
Kaip buvo pasisakyta aukščiau, nustatyta viena V. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė; bylai aktualu laikotarpiu neegzistavo būtinojo reikalingumo sąlyga, t. y. teisės pažeidimo metu nebuvo jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų mažinti administracinę nuobaudą, skirti švelnesnę nei numatyta sankcijoje ar jos visiškai neskirti. Tačiau atsižvelgus į straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos dydį, V. P. asmenybę, įvertinus tai, kad šiuo metu valstybėje ir visame pasaulyje susidariusi situacija, kai dėl pasaulinės pandemijos ekonomikai kilo neigiamos pasekmės, tai, kad UAB „U. A.“ yra įtraukta į sąrašą tiesiogiai nuo COVID-19 nukentėjusių įmonių, darytina išvada, jog nors atsakomybėn traukiamas bendrovės vadovas, vis tik šiuo metu neigiamas pasekmes jaučia visi bendrovėje dirbantys asmenys, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais darytina išvada, kad šiuo metu susiklosčiusi situacija yra išskirtinė, tad yra pagrindas vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi skirti mažesnę nei ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta minimali nuobauda. Kadangi kreditoriaus teisių pažeidimas truko ilgą laiką, paskesnės eilės kreditoriams išmokėta bendra suma buvo didesnė nei skola valstybės biudžetui, darytina išvada, kad visiškai neskiriant nuobaudos nebus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 636 straipsniu,
n u t a r i a:
V. P. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, skirti jam administracinę nuobaudą – 500 (penkių šimtų) Eur eurų dydžio baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią AB banke Luminor Bank, (buvęs AB Nordea Bank Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-1967-961/2020.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Ilona Mateikienė