Civilinė byla Nr. 2A-65/2010
Procesinio sprendimo
kategorijos:
52.3, 35.5,
114.11
(S)

LIETUVOS APELIACINIS
TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. kovo 30 d.
Vilnius
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
Konstantino Gurino ir Danutės Gasiūnienės,
sekretoriaujant Jūratei
Česnulevičienei,
dalyvaujant ieškovo atstovams V. M., advokatui Sauliui Brazauskui, E. M.,
atsakovo atstovams V. G., I. J.,
viešame teismo posėdyje
apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto
savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo
2009 m. sausio 5 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies,
civilinėje byloje Nr. L2-284-436/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės
bendrovės ,,Kamesta“ ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybės
administracijai dėl skolos bei palūkanų priteisimo.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
Ieškovas
UAB „Kamesta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Kauno miesto savivaldybės
administracijai dėl 4 783 164,58 Lt skolos bei 177 567 Lt palūkanų priteisimo.
Nurodė, kad vykdydamas šalių 1992 m. gegužės 4, 15 d. bei vėliau pasirašytas
Statybos rangos sutartis, atliko Marvelės gatvės rekonstrukcijos ir Nemuno kairiojo
kranto tvirtinimo darbus Kaune. Pagal šalių 2005 m. sausio 3 d. šalių
pasirašytą papildomą susitarimą prie 2004 m. sausio 5 d. papildomo susitarimo
Nr. 44-4-1/RD atsakovas (užsakovas) pagal ieškovo (rangovas) pateiktą 2007 m.
birželio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą KAM Nr. 002136 už atliktus darbus turėjo
sumokėti 4 783 164,58 Lt. Tačiau 2008 m. sausio 30 d. raštu Nr. (A27-128)-R-316
atsakovas atsisakė vykdyti šią prievolę motyvuodamas tuo, kad šalių
susitarimuose dėl darbų atlikimo numatyta, jog ieškovas darbus atlieka ir
perduoda atsakovui pagal kasmetinius darbų vykdymo grafikus, o 2007 metams toks
grafikas sudarytas nebuvo. Ieškovo teigimu, nors minėtas grafikas nebuvo sudarytas,
tačiau atsakovas darbus priėmė, pasirašė atliktų darbų aktus bei išlaidų sąmatas.
Ieškovo nuomone, atsakovas, pasirašęs už 2007 m. birželio mėnesį Atliktų darbų
aktus, Atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą bei priėmęs apmokėti 2007 m.
birželio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą KAM Nr. 002136, pagal 2005 m. sausio 3 d.
Papildomo susitarimo Nr. 44-4-l/RD(l) 7 punktą, privalo atsiskaityti už
atliktus darbus.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko ir prašė jį
atmesti. Nurodė, jog šalys pagal 2005 m. sausio 3 d. Papildomo susitarimo Nr.
44-4-l/RD(l) 5 punktą nebuvo raštu suderinę 2007 metų statybos darbų apimčių,
terminų ir jų apmokėjimo sumos; ieškovas darbus vykdė be statybos leidimo ir
užsakovo neperduotoje statybvietėje, tai yra savavališkai; ieškovas
vienašališkai indeksavo darbų kainą; atsakovo darbuotojai, pasirašę 2007 m.
birželio mėnesį atliktų darbų aktus, Atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą
bei priėmę 2007 m. birželio 29 d. PVM sąskaitą KAM Nr.002136, viršijo savo
įgaliojimus, todėl ieškinys turi būti atmestas. Be to, su ieškovu sudaryta 2005
m. rugpjūčio 1 d. Aleksoto transporto mazgo koncesijos sutartis Nr. 1717, į
kurią įtraukti Marvelės gatvės tiesybos darbų kiekiai, todėl tenkinus ieškovo
reikalavimus, už tuos pačius darbus jam būtų apmokėta dvigubai.
Kauno
apygardos teismas 2009 m. sausio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir
priteisė ieškovui iš atsakovo 4 783
164,58 Lt skolą bei 133 301,31 Lt palūkanų už termino įvykdyti prievolę
pažeidimą, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendė, jog šalių
atstovai pasirašė Atliktų darbų aktus už
2007 m. birželio mėnesį bendrai 4 783 164,58 Lt sumai, šie aktai atitinka
perdavimo - priėmimo aktams įstatymo keliamus reikalavimus, todėl turi būti
laikoma, kad ieškovas (rangovas) perdavė, o atsakovas (užsakovas) priėmė 2007
m. atliktus statybos darbus be jokių pastabų ar trūkumų konstatavimo. Dėl to
atsakovas turi atsisakyti su ieškovu už atliktus darbus.
Teismas atmetė atsakovo argumentus, jog
darbuotojai, pasirašę 2007 m. birželio mėnesį atliktų darbų aktus,
viršijo savo įgaliojimus, nurodydamas, kad šiuo pagrindu priešieškinio byloje
dėl aktų, kaip dvišalių sandorių pripažinimo negaliojančiais, nėra, o kol šie
aktai nėra nuginčyti, jie šalims sukelia teisines pasekmes.
Teismas
sprendė, kad statybos leidimo neturėjimas
ir statybvietės neperdavimas nepaneigia rangovo teisės gauti atlyginimą už
faktiškai atliktus darbus, nes, teismo teigimu, šios faktinės aplinkybės neturi
įtakos sprendžiant ginčą dėl atsiskaitymo už atliktus darbus, kuriuos
užsakovas priėmė. Nurodė, jog pats atsakovas nesilaikė Statybos įstatymo
reikalavimų, nes pagal Statybos įstatymo 12 straipsnio pirmosios dalies 3–5 punktų, 15 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatas, statybos projektu ir leidimu bei statybos technine priežiūra
turėjo pasirūpinti atsakovas, tačiau byloje nėra duomenų, kad jis ieškovui būtų
pateikęs nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą, kurio išdavimo klausimus,
sprendžia pats, ar perdavęs statybvietę, nors privalėjo tai padaryti. Dėl to,
teismo nuomone, net ir tada, kai rangovas atlieka darbus, pažeisdamas viešosios
teisės reikalavimus (neturi statybos leidimo, patvirtinto projekto, nepaskyrė
asmens, vykdančio techninę priežiūrą ir pan.), užsakovas privalo atlyginti už
faktiškai atliktus statybos darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m.
gruodžio 22 d. nutartis civilinėje
byloje Nr. 3K-3-685/2004; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
3K-3-484/2007).
Teismas sprendė, jog vien ta atsakovo nurodyta
aplinkybė, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinio susitarimo dėl 2007
metų statybos darbų apimčių, terminų ir jų apmokėjimo sumos, nereiškia, jog
tokio susitarimo nebuvo ar jis dėl formos nesilaikymo yra negaliojantis. Šią
išvadą teismas grindė nurodydamas, kad liudytojais
apklausti atsakovo darbuotojai patvirtino, jog tarp šalių 2007 m. vyko
pasitarimai dėl atliekamų darbų ir jų apmokėjimo, o šalių atstovų pasirašyti
Atliktų darbų aktai už 2007 m. birželio mėnesį patvirtina, kad šalys buvo
susitarusios dėl atliktų darbų apimties ir sumų. Be to, ant 2007 m.
birželio 29 d. PVM sąskaitos KAM Nr.002136 esančios Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio
departamento Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojo A. V.
ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos J. M. atžymos bei Kauno miesto savivaldybės administracijos
direktoriaus A. K. 2007 m. rugsėjo 4 d. rezoliucija ,,Apmokėti“,
teismo nuomone, leidžia daryti išvadą, jog atsakovas sutiko su atliktų darbų
apimtimis ir kaina. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, jog šalys, nors
ir ne rašytine forma, buvo susitarusios dėl 2007 m. atliktų darbų apimties ir
kainos.
Teismas laikė, jog minėtos aplinkybės taip pat patvirtina,
kad darbų kainų indeksavimas buvo atliktas ne vienašališkai rangovo, o derybų
metu tarp šalių pasiekus susitarimą ir pritaikius Statistikos departamento prie
Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtą 2007 m. I pusmečio statybos sąnaudų
kainų indeksą.
Teismas taip pat nurodė, jog aplinkybė, kad su
ieškovu 2005 m. rugpjūčio 1 d. sudaryta Aleksoto transporto mazgo koncesijos
sutartis Nr. 1717, į kurią galimai įtraukti Marvelės gatvės tiesybos darbų
kiekiai, teismo nuomone, nepaneigia ieškovo teisės gauti atlyginimą už statybos
rangos darbus, atliktus pagal 2004
m. sausio 5 d. Papildomo susitarimą Nr. 44-4-1/RD prie 1992 m. gegužės 4 d.
statybos rangos sutarties Nr.38 ir 1992 m. gegužės 15 d. statybos rangos
sutarties Nr.78 ir 2005 m. sausio 3 d. Papildomo susitarimą Nr. 44-4-1/RD(1)
prie 2004 m. sausio 5 d. Papildomo susitarimo Nr. 44-4-1/RD. Atsakovas
apmokėjęs už atliktus darbus pagal rangos sutartį, galės šia aplinkybe remtis,
jei ieškovas Koncesijos sutarties pagrindu sieks gauti atlyginimą už tuos
pačius darbus.
Apeliaciniu
skundu atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija prašo minėtą teismo
sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti
iš naujo. Skundą grindžia tokiomis aplinkybėmis:
1. Teismas
neatsižvelgė į CK 2.133 straipsnio pirmosios ir šeštosios dalių, 2.136
straipsnio pirmosios dalies bei CK 2.134 straipsnio aštuntosios dalies
nuostatas. Nurodo, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos 2007 m.
rugpjūčio 24 d. Kanceliarijos rašte Nr. 200-7-114 bei 2008 m. balandžio 14 d.
Vidaus audito skyriaus vidaus audito ataskaitoje Nr. 21-6-1 nustatyta, jog
atsakovo darbuotojai, priimdami Nemuno krantinės tvirtinimo darbus, nesant 2005
m. sausio 3 d. šalių papildomo susitarimo Nr. 44-4-1/RD 5 punkte numatyto
rašytinio susitarimo, viršijo savo įgaliojimus. Atsakovas yra viešas juridinis
asmuo, todėl jo darbuotojai neturi teisės savo nuožiūra susitarti dėl biudžeto
pinigų panaudojimo. Taigi atsakovas nepritarė minėtiems savo darbuotojų
veiksmams, atsisakė apmokėti ieškovo pateiktą 2007 m. birželio 29 d. sąskaitą
faktūrą, todėl turi būti laikoma, jog šie neteisėti veiksmai atsakovui nesukėlė
teisinių pasekmių.
2. Teismas
pažeidė sutarčių vertinimo taisykles (CK 6.193 str.), nes neatsižvelgė į
sutarties šalių tikruosius ketinimus. Be to, netinkamai taikė CK 6.189
straipsnio pirmosios dalies nuostatas, nes neatsižvelgė į Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką bei Lietuvos Respublikos
Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimą. Teigia, kad sudarant 2005
m. sausio 3 d. papildomą susitarimą, atsakovas neturėjo bendroje susitarimo
kainoje nustatytų 36 426 484 Lt šio susitarimo vykdymui, todėl šalys šio
susitarimo 5 punkte susitarė, kad numatyti darbai bus vykdomi kiekvienais
metais, patvirtintus Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos
finansavimo sąmatą, pasirašant susitarimus, kuriuose bus nustatoma konkrečių
metų statybos darbų apimis, terminai bei apmokėjimo suma. Susitarimo 7 punkte
atsakovas įsipareigojo sumokėti rangovui neviršydamas tų metų susitarime
nustatytos darbų kainos. Šalių valią dėl kasmetinio rašytinio susitarimo
sudarymo patvirtinta ir tai, kad šalys pasirašė atskirus papildomus
susitarimus, kuriais sutarė dėl darbų apimčių 2005 metams. Teismas,
konstatuodamas, kad nesant rašytinio susitarimo dėl darbų 2007 metais, šalys
dėl jų susitarė, nepagrįstai prioritetą teikė ne susitarimo pažodiniam
aiškinimui bei jame aiškiai įtvirtintai šalių valiai, bet bendrinei susitarimo sąvokos
prasmei. Be to, teismas privalėjo vertinti, ar ieškovo 2007 metais atlikti
darbai, atsižvelgiant į šalių valios ištraišką, nėra laikytini savavališkais (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
3K-3-484/2007). Susitarimas, nustatantis darbų apimtis, terimus bei kainą
2007 metams tarp šalių sudarytas nebuvo, todėl ieškovas statybos darbus 2007
metais vykdė pažeisdamas papildomos susitarimo 5 punkto nuostatas, tai yra
atliko savavališkus darbus, dėl kurių nebuvo susitarta, ir prarado teisę
reikalauti už juos atlyginti.
3. Teismas
pažeidė teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, nes pripažino tik
ieškovo interesus, visiškai paneigdamas apelianto teisėtus bei pagrįstus
interesus bei lūkesčius, kylančius iš tarp šalių sudaryto 2005 m. sausio 3 d.
papildomo susitarimo 5 ir 7 punktų nuostatų. Be to, teismas nesiaiškino, ar
ieškovas veikė pakankamai sąžiningai ir protingai (CK 6.158 str.).
4. Teismas
nepasisakė dėl vienašališko ieškovo Atliktų darbų aktuose nurodytos sumos
indeksavimo, dėl ko atliktų darbų kaina padidėjo net 1 112 278, 49 Lt, ir tai
sąlygojo neteisingą bylos išsprendimą, todėl sprendimas naikintinas (CPK 329
str. 1 d.).
5. Teismas
nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika – 2007
m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007, 2004 m. gruodžio
22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2004 bei 2007 m. lapkričio 27 d.
nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007, nes šiose bylose nurodytos faktinės
aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių. Šiose bylose
šalys nebuvo sudariusios papildomų susitarimų, kuriuose būtų numatyta, kad
susitarime numatyti darbai bus vykdomi kiekvienais metais, pasirašant
susitarimus, kuriuose bus nustatoma konkrečių metų statybos darbų apimtys,
terminai, kaina, bei kad užsakovas įsipareigoja sumokėti rangovui neviršydamas
tų metų susitarime numatytos darbų apmokėjimo sumos.
7. Teismas
išėjo už pareikšto ieškinio ribų, nes ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 30
000 Lt žyminio mokesčio, tačiau teismas priteisė 36 483,39 Lt.
Atsiliepimu į
apeliacinį skundą, ieškovas UAB ,,Kamesta“ prašo teismo sprendimą palikti
nepakeistą, o skundą atmesti.
Apeliacinis
skundas atmestinas.
Teisėjų
kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos
teismas teisingai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, teisingai išaiškino
bei pritaikė civilinio proceso bei materialiosios teisės normas ir iš dalies
patenkindamas ieškovo UAB ,,Kamesta“ ieškinį bei priteisdamas iš atsakovo Kauno
miesto savivaldybės administracijos 4 783 164,58 Lt skolą bei 133 301,31 Lt
palūkanų, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.).
Kaip buvo
minėta, ieškovas teigė, jog vykdydamas 1992-05-04 Statybos rangos sutartį Nr.
38 bei 1992-05-15 Statybos rangos sutartį Nr. 78, kurios buvo pildomos ir
keičiamos vėliau šalių pasirašytais Papildomais susitarimais, vykdė Statybos
rangos darbus, susijusius su Marvelės gatvės rekonstrukcija ir Nemuno kairiojo
kranto krantinės tvirtinimu. Nurodė, jog šių sutarčių pagrindu už atliktus
darbus pateikė atsakovui 2007-06-22 PVM sąskaitą faktūrą KAM Nr. 002136,
reikalaudamas sumokėti už 2007 m. birželio mėnesį atliktus darbus 4 783 164,58
Lt, tačiau atsakovas savo sutartinės prievolės neįvykdė, nežiūrint to, kad yra
pasirašęs atliktų darbų aktus, atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą, yra
priėmęs šią PVM sąskaitą faktūrą ir kt. Atsakovas, nesutikdamas su pareikštu
ieškiniu, tvirtino, jog darbus, už kurių atlikimą reikalaujama atlyginti,
ieškovas vykdė pažeisdamas 2005-01-03 Papildomo susitarimo Nr. 44-4-1/RD(1) 5
punkto reikalavimus, nes šalys raštu nebuvo suderinę 2007 m. statybos darbų
apimčių, terminų bei apmokėjimo už juos, ieškovas darbus vykdė be statybos
leidimo, statybvietėje, kurios atsakovas nustatyta jam nebuvo perdavęs. Teigė,
jog atsakovo darbuotojai, pasirašę ieškovo nurodytus dokumentus ir priėmę PVM sąskaitą
faktūrą, viršijo savo įgaliojimus, be to ieškovas be pagrindo vienašaliai indeksavo
prašomą priteisti skolą. Nurodė, kad Marvelės gatvės tiesimo darbai yra
įtraukti į 2005-08-01 šalių sudarytą Aleksoto transporto mazgo koncesijos
sutartį Nr. 1717, todėl už tuos pačius darbus nagrinėjamoje byloje galimai
reikalaujamas dvigubas atlyginimas.
Pirmosios
instancijos teismas konstatavęs, jog ieškovas įrodė 4 783 164,58 Lt atsakovo
skolą, šį ieškininį reikalavimą patenkino visiškai, tačiau laikė, jog ieškininio
reikalavimo dalis dėl 177 567 Lt palūkanų priteisimo tenkintina iš dalies,
priteisiant 133 301,31 Lt, nes nustatyta, kad atsakovas prievolę atsiskaityti
su ieškovu pažeidė ne 271 dienų, kaip teigiama ieškininiame pareiškime, bet 204
dienas.
Teisėjų
kolegija atmeta apelianto teiginius, kad skundžiamas teismo sprendimas yra
neteisėtas, nepagrįstas ir yra naikintinas dėl CK 2.133 straipsnio 1, 6 dalies,
2.136 straipsnio 1 dalies bei 2.134 straipsnio 8 dalies (iš apeliacinio skundo
teksto matyti, kad turima galvoje ne CK 2.134 str. 8 d., bet CK 2.133 str. 8
d.) neteisingo išaiškinimo bei taikymo (CPK 329 str. 1 d.).
Byloje
nustatyta, jog anksčiau šioje nutartyje nurodyti statybinės rangos testiniai
santykiai tarp šalių yra prasidėję dar 1992 m., kai 1992-05-15 buvo pasirašyta
pirmoji rangos sutartis Nr. 78 (t. 1, b. l.
88-89) ir tebesitęsia iki šiol, taigi ieškovui tebėra patikėtas ne vien
Kauno miestui, bet ir visai valstybei itin reikšmingo, didelio – tiek laiko,
darbų apimties, tiek kainos prasme, projekto, tai yra Marvelės gatvės
rekonstrukcijos ir Nemuno kairiojo kranto krantinės tvirtinimo, įgyvendinimas. Vertinant
tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, teisėjų kolegijos nuomone, yra
svarbu ne vien tai, kad šalys sutarties pagrindu bendravo ilgą laiko tarpą, bet
ir tai, kad atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija yra viešojo
juridinio asmens vykdomoji institucija, kuri pagal Lietuvos Respublikos vietos
savivaldos įstatymo nuostatas savivaldybės teritorijoje privalo organizuoti ir
kontroliuoti savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimą arba pati
įgyvendinti tokius sprendimus, įstatymus ir Vyriausybės nutarimus,
nereikalaujančius savivaldybės tarybos sprendimų, organizuoti ir kontroliuoti
savivaldybės biudžeto pajamų, išlaidų ir kitų piniginių išteklių buhalterinės
apskaitos tvarkymą, kontroliuoti savivaldybės turto valdymą ir naudojimą ir kt.
(Vietos savivaldos įstatymo 3 str. 3, 5, 6, 7 d., 29, 30 str. ir kt.). Tuo
tarpu atsakovas, kuris pagal minėtas Vietos savivaldos įstatymo nuostatas
bendrąja prasme privalo prižiūrėti tvarką mieste, o pagal statybos rangos
teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų bei rangos sutarties
nuostatas privalo atlikti juose įtvirtintas užsakovo pareigas, nepateikė
teismui įrodymų, kad siekdamas užkirsti kelią, paties atsakovo tvirtinimu,
ieškovo savavaliavimui, būtų ėmęsis veiksmingų priemonių, jog įstatymo ar
sutarties pagrindu būtų sustabdyti tokie ieškovo veiksmai ar nutraukti statybos
rangos teisiniai santykiai. Taigi šios sutarties šalys nagrinėjamu atveju abi
nesilaikė sutartinių nuostatų: ieškovas nereikalavo, kad būtų pasirašytas
minimas susitarimas dėl darbų 2007 metais ir pasikliovė atsakovo pareigūnų
elgesiu, o atsakovas šiame procese nevykdė savo pareigų, kaip užsakovas bei
savivaldos institucija (CPK 178 str., 185 str.).
Pažymėtina
tai, kad atsakovo atstovės I. J. bei J. T.-K.
teismui paaiškino, jog sutinka su ieškovo nurodytų atliktų darbų kiekiu, negali
pateikti tai paneigiančių įrodymų, tačiau šie darbai buvo atlikti be teisėto
pagrindo, tai yra be atsakovo užsakymo. Liudytojas A. M., kuris
buvo apklaustas pirmosios instancijos teisme bei apeliacinės instancijos
teisme, minimu laikotarpiu dirbęs atsakovo Bendrųjų reikalų departamente,
paaiškino, kad vykdė savivaldybės administracijos sudarytų sutarčių priežiūrą,
iškėlė klausimą dėl neteisėto ginčo darbų priėmimo ir tuo pagrindu su ieškovu
nebuvo atsiskaityta. Teigė, jog ieškovas neturėjo teisinio pagrindo indeksuoti
prašomą priteisti atlyginimą už darbus, be to 2005-08-01 su ieškovu buvo
sudaryta Aleksoto transporto mazgo koncesijos sutartis Nr. 1717, į kurios
apimtį buvo įtraukti ir Marvelės gatvės tiesimo darbai, todėl tenkinus ieškovo
reikalavimus, už tuos pačius darbus jam būtų apmokėta dvigubai (t. 3, b. l.
169-172, t. 4, b. l. 118).
Kitas atsakovo
atstovas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius V.
G. bei kiti liudytojai, minimu laikotarpiu vykdę svarbias pareigas atsakovo
struktūriniuose padaliniuose, patvirtino, jog ieškovo veiksmai atsakovui buvo
žinomi, kad įvertinus situaciją, kuri tuo metu buvo susiklosčiusi minimo
projekto vykdymo procese, tai yra siekiant išvengti didesnių nuostolių
atsiradimo, ieškovui buvo leista 2007 m.
tęsti darbus.
Apeliacinės instancijos
teismui V. G. paaiškino, kad Marvelės gatvės tiesimo
darbai šiuo metu jau yra baigti, o jų vertė neviršija bendros sumos, o Nemuno
krantinės, kuri yra gatvės pagrindu, sutvirtinimo darbus rangos sutarties bei
susitarimų pagrindu tęsia ieškovas. Nurodė, kad nors valstybinė komisija nėra
priėmusi šio objekto, tačiau minima gatve naudojamasi pagal paskirtį. Teigė,
jog ieškovo atliktus darbus kvestionuoti yra sudėtinga, nes savivaldybės
atstovai, atsakovo atstovo žodžiais tariant, ,,dėjo parašus“ ant ieškovo pateiktų
aktų, pažymų, ant PVM sąskaitos faktūros jis uždėjo rezoliuciją ,,apmokėti“,
tačiau pinigai nebuvo sumokėti. Atstovas nurodė, kad neturi pagrindo nesutikti
su ieškovo pateikta statybos darbų verte, be indeksavimo (t. 4, b. l. 116).
Liudytojas A. V., minimu laikotarpiu dirbęs atsakovo Miesto ūkio
departamento Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo pavaduotoju ir buvęs minimų darbų
vadovu, paaiškino, kad ieškovo atliekami darbai pusmetį buvo sustabdyti, tačiau
ne dėl darbų kokybės, o dėl darbų teisėtumo. Statyba buvo atnaujinta
savivaldybės administracijos nurodymu, ieškovui buvo leista indeksuoti darbų
kainą, jis neveikė savavališkai. Teigė, jog lėšos šiam projektui buvo skiriamos
nereguliariai, todėl darbų procese buvo atvejai, kai 2005-01-03 Papildomo
susitarimo Nr. 44-4-1/RD(1) 5 punkte numatyti susitarimai būdavo pasirašomi po darbų
atlikimo. Laikė, jog ieškovas, atlikdamas ginčo darbus, neveikė savavališkai (t.
3, b. l. 172-174, t. 4, b. l. 117).
Liudytojas M. K., kuris minimu laikotarpiu dirbo atsakovo Statybos
skyriuje techninės priežiūros inžinieriumi, vyriausiuoju specialistu,
paaiškino, kad vadovavo ieškovo vykdytos statybos techninei priežiūrai. Teigė,
jog dėl objekto specifikos šie objektai negalėjo būti konservuojami ir darbai vyko
nepertraukiamai, minimu laikotarpiu vyko pasitarimai, kuriuose dalyvavo tiek ieškovo
atstovai, tiek savivaldybės atstovai, nuolat buvo aptariama darbų eiga,
klausimai dėl darbų kokybės, ar neatliktų darbų prirašymo nebuvo iškilę, darbai
buvo atliekami kokybiškai, atliktų darbų aktai buvo pasirašomi kiekvieną
mėnesį. Nurodė, jog darbų atlikimas buvo sustabdytas ne dėl jų neteisėtumo, o
tam, kad būtų nustatytas atliktų darbų kiekis, objekto konservavimas,
sustabdžius statybą, būtų kainavęs brangiau, 2007 m. ieškovo atliekamiems
darbams buvo vykdoma techninė priežiūra (t. 3, b. l. 174-175, t. 4, b. l. 117-118).
Liudytojas V. A., dirbęs Statybų skyriaus vedėju, paaiškino, kad šis
skyrius minimą objektą perėmė 2008 m., ruošiant 2009-11-05 papildomą susitarimą
buvo konstatuota, jog ieškovas faktiškai yra atlikęs darbus, dėl kurių
apmokėjimo yra kilęs nagrinėjamas ginčas, klausimai dėl darbų kokybės nebuvo
iškilę (t. 4, b. l. 117).
Taigi
pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog atsakovas neginčija darbų, už
kuriuos ieškovas reikalauja priteisti atlyginimą, jų atlikimo fakto, apimties,
kokybės, kainų pagrįstumo, teisingai atmetė atsakovo argumentus dėl CK 2.133
straipsnio 1, 6 dalies, 2.136 straipsnio 1 dalies bei 2.133 straipsnio 8 dalies
nuostatų taikymo. Teismas pagrįstai remdamasis statybinės rangos teisinius
santykius reglamentuojančiomis CK normomis, teisingai nurodė, jog pagal CK
6.681 straipsnio pirmojoje dalyje pateiktą Statybos rangos sutarties esmės
apibūdinimą, rangovas - nagrinėjamoje byloje ieškovas, įsipareigoja per
sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo - nagrinėjamoje byloje – atsakovo, užduotį
statinį ar atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti
rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir
sumokėti sutartyje nustatytą kainą, o remdamasis bylos medžiaga teisingai laikė,
jog ieškovo vykdomą statybą privalėjusių prižiūrėti bei kitų atsakovo
darbuotojų paminėti veiksmai, o taip pat situacija, kuri buvo susiklosčiusi
statybos procese, paneigia atsakovo argumentus dėl ieškovo atliktų darbų
savavališkumo. Teismas teisingai sprendė, kad atsakovui yra atsiradusi prievolė
atlyginti už šiuos darbus atliktus pagal 2004
m. sausio 5 d. Papildomo susitarimą Nr. 44-4-1/RD prie 1992 m. gegužės 4 d.
statybos rangos sutarties Nr.38 ir 1992 m. gegužės 15 d. statybos rangos
sutarties Nr.78 bei 2005 m. sausio 3 d. Papildomą susitarimą Nr. 44-4-1/RD(1)
prie 2004 m. sausio 5 d. Papildomo susitarimo Nr. 44-4-1/RD (CK 6.94 str. 4 d.,
6.687 str.).
Atkreiptinas
dėmesys į tai, kad pagal bylos medžiagą 2007-06-22 PVM sąskaitą faktūrą KAM Nr.
002136 su reikalavimu sumokėti už 2007 m. birželio mėnesį atliktus darbus 4 783
164,58 Lt ieškovas atsakovui pateikė 2007 m. rugsėjo mėnesį, kuris priėmęs
šiuos dokumentus, turėjo atsiskaityti 2007 m. spalio 4 d., tuo tarpu pats
apeliantas savo skunde nurodo, jog Kauno miesto savivaldybės administracija tik
2008 m. sausio 30 d. raštu Nr.
(A27-128)-R-316 jį informavo,
kad nesant pasirašytų kasmetinių susitarimų dėl darbų 2007 metams, kaip to
reikalauja 2005 m. sausio 3 d. papildomo
susitarimo Nr. 44-4-l/RD (l) 5 punkto nuostatos, yra atsisakoma mokėti pagal pateiktus Atliktų darbų aktus, kurie
traktuojami, kaip savavališki (t. 1, b. l. 10, 12-18, 132-136).
Teisėjų kolegija sutinka su
apeliantu, kad sprendžiant klausimą dėl CK 6.193 straipsnyje išdėstytų sutarties
aiškinimo taisyklių taikymo, pirmiausiai turi būti nustatomi sutarties šalių
ketinimai, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi
įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.), kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
formuojamoje teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, jog iš pažeidimo negali
atsirasti teisė. Tačiau remiantis byloje surinktais įrodymais, apibūdinančiais
atsakovo pareigūnų elgesį ieškovui atliekant bei atlikus ginčo darbus,
apelianto nurodomo rašytinio kasmetinio susitarimo dėl darbų 2007 m. nebuvimas
neduoda pagrindo spręsti apie ieškovo veiksmų savavališkumą. Kartu atmetami
apelianto argumentai, kad teismas pažeidė tiek civiliniame procese, tiek
materialinėje teisėje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus
ir sutarčių laisvės principo nuostatas (CPK 3 str., CK 1.5, 6.156 str.) nes,
kaip nurodė teismas, priešingu atveju būtų įteisintas atsakovo praturtėjimas
ieškovo sąskaita (CPK 6.200 str.).
Apeliantas teisus teigdamas, jog teismas sprendime privalo
nurodyti ne tik įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, bet ir
argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus
atmeta (CPK 185 str., 270 str. 4 d. 3 p.), tačiau, kaip nurodo atsiliepime į
apeliacinį skundą ieškovas, yra nagrinėtini
tik tie įrodymai, kurie patvirtina
arba paneigia turinčias reikšmės bylai
aplinkybes, o teismo sprendimas dėl šios
priežasties gali būti naikinamas tik tuo atveju, jeigu dėl tokio pažeidimo
galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla (CPK 329 str. 1 d., 180 str.). Be to, pažymėtina
ir tai, kad teismų praktikoje jau yra nusistovėjusi nuostata, jog tuo atveju,
kai pirmosios instancijos teismas yra padaręs tokią klaidą, ją privalo
ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, kuris privalo patikrinti skundžiamo
teismo sprendimo tiek teisėtumą, tiek ir pagrįstumą, tai yra šios instancijos
teismas yra fakto instancija (CPK 320 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos
medžiaga, atmeta apelianto argumentus, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl
ieškovo prašymo priteisti atlyginimą už darbus jų kainą indeksavus statybos kainų indeksu, tai yra 1, 303 karto, neįvertino į
bylą atsakovo pateiktų įrodymų bei nurodytų argumentų, turinčių reikšmės nagrinėjamam klausimui, ir patenkinęs šį reikalavimą, priėmė neteisingą sprendimą (CPK
185 str.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, anksčiau šioje nutartyje nurodytuose
ieškovo pateiktuose dokumentuose, pagal kuriuos atsakovas, kaip minėta, be
jokių pretenzijų, ar pastabų priėmė ieškovo atliktus darbus už 2007 m. birželio
mėnesį, o pačius dokumentus iš ieškovo priėmė apmokėti (Atliktų darbų aktai, Atliktų darbų ir išlaidų
apmokėjimo pažyma, 2007 m. birželio 29 d. PVM sąskaitą faktūra KAM Nr. 002136)
(t. 1, b. l. 10-20), yra nurodoma jau indeksuota darbų kaina. Taigi teismas,
išnagrinėjęs ir įvertinęs rašytinius įrodymus, liudytojų paaiškinimus, nustatęs
minimu laikotarpiu tarp šalių susiklosčiusius faktinius santykius ir padaręs,
teisėjų kolegijos nuomone, teisingą išvadą, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl
2007 m. birželio mėnesį atliekamų darbų
apimties ir jų kainos, turėjo pagrindą, kaip nurodyta teismo sprendime,
vadovaujantis tais pačiai argumentais konstatuoti, kad darbų kainos
indeksavimą ieškovas atliko ne vienašališkai, o derybų metu šalims susitarus
dėl
indeksavimo taikymo, remiantis Statistikos departamento prie
Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtą 2007 m. I pusmečio statybos sąnaudų
kainų indeksą (t. 3, b. l. 73). Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas
teisingai nurodė, jog atsakovo atstovė,
dalyvavusi pirmosios instancijos teismo posėdyje, taip pat neneigė, kad dėl indeksavimo buvo susitarta
(t. 3, b. 1. 157).
Atmetami apelianto
nurodyti argumentai, susiję su atsakovo 2008 m. gegužės
29 d. atsiliepime į ieškinį bei 2008 m. lapkričio 18 d. teismo posėdyje šiuo
klausimu išdėstytais motyvais, grindžiamais Vidaus audito išvadomis. Šiose
išvadose nurodyta, kad pagal 2005 m. sausio 3 d. papildomo susitarimo Nr.
44-4-l/RD(l) 5 punktą sutarties kaina gali būti indeksuojama dėl infliacijos ar
pasikeitusių mokesčių ir nustatoma šalių susitarime, kuris pasirašomas
kiekvienais metais, nustatant darbų apimtis, terminus, apmokėjimą. Tuo
remdamasis apeliantas teigia, kad Atliktų darbų aktuose nurodytų atliktų darbų
vertės indeksavimas statybos kainų indeksu galimas tik laikantis paminėto papildomo
susitarimo Nr. 44-4-l/RD(l) 5 punkte numatytų sąlygų (t. 1, b. l. 79, 132, t. 3
b. l. 158-165, 125-154), nes priešingu atveju pažeidžiamos CK 1.63 straipsnio 6
dalies, CK 6.189 straipsnio pirmosios dalies nuostatos. Teisėjų kolegija
sprendžia, jog remiantis anksčiau šioje nutartyje išdėstytais argumentais, šie
motyvai, o taip pat teiginiai, susiję su Statistikos departamento prie Lietuvos
Respublikos Vyriausybės oficialiai skelbiamų lyginamųjų infliacijos Lietuvoje duomenų
analize, neduoda pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo išvadų
šiuo klausimu ir naikinti teismo sprendimą (CPK 185 str., 329 str. 1
d.).
Apeliantas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
formuojama teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2000 m. kovo 8 d. nutartis, A. G. v. S.
P. ir kt., civilinė byla Nr. 3K-3-271/2000 ir kt.), teisingai nurodo, kad
teismas, nagrinėdamas bylas aiškina ir taiko teisės normas, o kiekvienas teismo
pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik
konkrečios bylos kontekste, todėl taikymas konkrečių teismo precedentų bylose,
neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant jis buvo
suformuluotas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui,
kurio ši norma nereglamentuoja. Iš tiesų, teismo sprendimas, skirtingai
nei įstatymas, teisės šaltinio galią turi tik analogiškos bylos atveju. Kitaip
tariant, teisės išaiškinimu kaip precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje,
kuri iš esmės panaši į ankstesnę, tai yra, kurioje teismo sprendimo ratio decidendi sutampa su nagrinėjamos
bylos faktinėmis aplinkybėmis.
Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, priešingai
nei teigia apeliantas, jo nurodytoms nutartims, pirmosios instancijos teismas
neteikė CPK 4 straipsnyje nurodytos precedentinės
reikšmės. Šias Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis
bylose, kuriose buvo nagrinėjami klausimai dėl statybos rangos darbų
priėmimo-perdavimo akto formos, dėl viešosios teisės normų, reglamentuojančių
statybos procesą, pažeidimų reikšmės, sprendžiant atsiskaitymo už faktiškai
atliktus darbus pagal rangos sutartį, teismas nurodė, patvirtindamas savo
išvadas, pagrįstas byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių analize (CPK
185 str.).
Atmetamas,
kaip nepagrįstas taip pat ir paskutinis ieškovo apeliacinio skundo argumentas
teismo sprendimo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu. Teisėjų kolegija
laiko, jog ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą teisingai nurodo, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą teismas sprendžia vykdydamas procesinę pareigą ir nepriklausomai
nuo šalių prašymo (CPK 270 str. 5d. 3 p.). Todėl teismas, priteisdamas ieškovui iš
atsakovo žyminio mokesčio proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, teisingai išsprendė šį klausimą (CPK 93 str. 2 d.).
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį
skundą, daro išvadą, kad nėra pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose,
dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti
panaikintas ar pakeistas skunde nurodytais motyvais, taip pat nėra CPK 329
straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo
pagrindų, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas
nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kartu teisėjų
kolegija pažymi, kad atsakovas savo procesiniuose dokumentuose ne kartą
pabrėžė, jog yra viešas juridinis asmuo, todėl jo darbuotojai neturėjo teisės
savo nuožiūra susitarti dėl biudžeto lėšų panaudojimo, todėl atsakovui nėra
atsiradusi prievolė sumokėti ieškovui už padarytus statybos rangos darbus.
Teisėjų kolegija, konstatavusi, jog šioje byloje yra viešas interesas, siūlė
atsakovui pateikti papildomus įrodymus, susijusius su ieškovo prašomos
priteisti skolos pagrįstumu, tame tarpe ir dėl argumentų, susijusių su
reikalavimu apmokėti už Marvelės gatvės tiesybos darbus, kurie gali būti
įtraukti į Aleksoto transporto mazgo koncesijos sutartį Nr. 1717, nors
apeliaciniame skunde dėl šios teismo išvados nepasisakoma. Tačiau tokie
įrodymai nebuvo pateikti, motyvuojant tuo, kad šiuo metu savivaldybė neturi
įrodymų, jog ieškovas nėra atlikęs darbų už nurodytą sumą, ar juos atlikęs
nekokybiškai, kad sutinka su darbų verte, išskyrus indeksavimą, nes ,,šiai
dienai neturi įrodymų ją nuginčyti“, kad atsakovui nekyla abejonių dėl to, kad
darbų yra atlikta mažiau nei nurodyta aktuose, tačiau atsisako juos apmokėti,
nes aktus pasirašė neįgalioti asmenys (t. 4, b. l. 42, 68).
Teisėjų kolegija buvo pasiūliusi šalims svarstyti klausimą dėl
ekspertizės skyrimo, nutarusi išreikalauti dokumentus (specialistų išvados,
ekspertizių aktai ir kt.), susijusius su Marvelės g. rekonstrukcijos bei Nemuno
kairiojo kranto tvirtinimo projektų įgyvendinimu, iš Lietuvos Respublikos STT Kauno
valdybos, kurioje nuo 2007-03-16 yra atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK
229 straipsnyje numatytos nusikalstamos
veikos požymius (tarnybinių pareigų neatlikimas) ir tiriama Kauno miesto
savivaldybės ūkinė finansinė veikla pagal anksčiau paminėtas rangos sutartis (ikiteisminio
tyrimo medžiaga Nr.20-2-00101-07). Tačiau teismas buvo informuotas, kad
pranešimai apie įtarimus niekam nėra įteikti, tyrimas gali užtrukti, nes
tiriama savivaldybės keliolikos metų veikla, o FNTT prie VRM Kauno apskrities
skyriaus specialisto tyrimas ar vykdant šį projektą savivaldybei buvo padaryta
materialinė žala, nėra baigtas, todėl reikalaujami dokumentai negali būti
pateikti (t. 4, b. l. 56, 61, 64, 96). Svarstant klausimą dėl bylos sustabdymo,
atsakovas paliko jį spręsti teismui savo nuožiūra, taip, ,,kaip jam atrodo
reikalinga siekiant teisingai išnagrinėti bylą“ (t. 4, b. l. 67). Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi tuo, kad viešas interesas negali būti absoliutinamas, įvertinusi
šias aplinkybes ir konstatavusi, jog byloje surinktų įrodymų visuma leidžia
patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą bei
pagrįstumą, nutarė bylą nagrinėti ir remtis joje surinktai įrodymais.
Teisėjų kolegija,
remdamasi paminėtu atkreipia dėmesį į tai, kad ši nutartis, neužkerta kelią
esant pagrindui CPK XVIII skyriuje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl
proceso atnaujinimo šioje byloje, ar kelti klausimą dėl materialinės žalos
atlyginimo asmenims, kurie, atsakovo nuomone, yra kalti dėl jos atsiradimo.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios
dalies pirmu punktu,
n u t a r i a :
Kauno
apygardos teismo 2009 m. sausio 5 sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Virginija Čekanauskaitė
Konstantinas
Gurinas
Danutė Gasiūnienė