Baudžiamoji byla Nr. 1-69-1117/2021

                                                                                                Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23436-2020-5

        Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3;

        1.2.25.4.1;  2.3.6.4.2

                                                              (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 7 d.

                                                                              Telšiai

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Aida Stulpinienė,

sekretoriaujant Danutei Dokšienei,

dalyvaujant prokurorui Žilvinui Generauskui, 

kaltinamojo gynėjui advokatui Algirdui Juškai,

nukentėjusiajai V. B., jos atstovei advokatei Rasai Valiukienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini). Telšių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis(duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis UAB „V.“ sandėlio darbuotoju, neteistas,

        kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

     Teismas

n u s t a t ė:

        V. M. 2020 m. birželio 15 d., apie 18.21 val., (duomenys neskelbtini). ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 128 punktuose numatytus reikalavimus, t. y. nesilaikė visų atsargumo priemonių, nepasirinko važiavimo greičio atsižvelgiant į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nelėtino greičio, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, siaurame kelyje, esant ribotam matomumui, artėjant prie kelio vingio, iš anksto nesumažino važiavimo greičio, nepaliko saugaus prasilenkimo su priešpriešais važiuojančiu automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu V. B. bei su juo susidūrė, todėl įvyko eismo įvykis, kurio metu V. B. dėl kairės pusės antro šonkaulio priekinio galo lūžio ir stuburo kaklinės dalies raiščių patempimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Įrodymai, jų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

        Kaltinamasis V. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Parodė, kad pernai birželio mėn., valandos nepamena, važiavo savo automobiliu su draugu A. B.. Važiavo palengva, greitis nebuvo didelis, koks greitis buvo tiksliai pasakyti negali. Artėjo prie posūkio, ties kuriuo yra gyvatvorės, trukdančios matomumui, todėl pamatyti kitą automobilį nėra galimybės. Privažiavęs arčiau posūkio, jis įsijungė laisvą pavarą ir tik įsukęs į posūkį pamatė V. B. automobilį. Akimirksniu įvyko susidūrimas, jo išvengti nebebuvo galimybių. Jis važiavo apie 30-35 km/h greičiu, prieš posūkį važiavo lėčiau, nes posūkis yra gana staigus ir status. Tą posūkį žino, nes yra vietinis gyventojas, pro ten yra važiavęs daug kartų, tačiau nėra buvę, jog su kažkuo būtų tekę toje vietoje prasilenkti. Stabdymo pamačius automobilį nebuvo. V. B. automobilis taip pat judėjo, važiavo įprastu greičiu. Nuo V. B. automobilio pamatymo iki susidūrimo praėjo kokios 3-5 sekundės. Susidūrė vairuotojo pusėmis, abu automobiliai stipriai nukentėjo. Jis sužalojimų nepatyrė, nes išsiskleidė oro pagalvė. Šoko būsenoje jis išlipo iš mašinos, pamatė, kad jo automobilis rūksta, todėl paprašė draugo A. padėti jį atstumti. Atstūmė automobilį, išjungė variklį. V. B. po įvykio išlipo iš mašinos, paskui įsėdo atgal į mašiną. Pradėjo rinktis kaimynai, paskui atvyko policija, greitosios medicinos pagalbos medikai. Su atėjusiais žmonėmis nekalbėjo apie avariją, tik su A. K. kalbėjo, sakė „kilpą ant kaklo ir į mišką“. Po įvykio V. B. klausė kaip ji jaučiasi. Buvo nuvažiavęs pas V. B. taikytis, bet jos nebuvo namuose, paskui nebevažiavo. Sutinka su eksperto išvada, kad dėl eismo įvykio yra kalti abu su V. B.. Jis per vėlai pastebėjo atvažiuojantį automobilį ir jam nebepavyko išvengti eismo įvykio. Atsiprašo nukentėjusiosios, apgailestauja dėl įvykio.

        Kaltinamajam V. M. inkriminuojama nusikalstama veika be kaltinamojo prisipažinimo bei parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, įrodyta kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

        Nukentėjusioji V. B. parodė, kad kaltinamasis V. M. yra jos buvęs mokinys. Beveik prieš metus, birželio mėn. ji apie 17-18 val. važiavo namo iš darbo automobiliu VW Passat. Važiavo žvyrkeliu apie 20 km/h greičiu, nes automobilis buvo iš plovyklos, nenorėjo, jog apdulkėtų. Visai netoli namų, žinodama pavojingą posūkį ir tai, jog posūkyje yra sudėtinga prasikeisti automobiliais,  ji dar labiau sulėtino greitį, važiavo beveik pačiu kelkraščiu, kai pamatė, kad į ją skriete skrieja kitas automobilis. Automobilį pamatė likus 5-6 metrams. Ji tik spėjo pagalvoti, kad jau viskas ir buvo trenksmas. Kiek pamena, ji dar stabdė pamačiusi priešais išnyrant automobilį. Prie jos automobilio pribėgo V. M., šaukdamas „ar Jūs gyva?“, „ką aš padariau, nepamačiau, užsikalbėjau“. Ji buvo išlipusi iš automobilio, jos automobilis stovėjo beveik griovyje, ant žolėto krašto stovėjo ratai. V. M. ir kartu su juo važiavęs A. B. pradėjo apžiūrinėti savo automobilį ir patraukė jį nuo jos automobilio apie 50 cm. Automobiliai buvo susidūrę priekiu, nukentėjo jos automobilio labiau kairės pusės priekis, o V. M. automobilio – priekis. Iš V. M. automobilio dūmai nerūko. Jeigu V. M. būtų lėčiau važiavęs ir ją pamatęs, galėjo pristabdyti ir jie ramiai būtų prasilenkę. Netrukus į įvykio vietą atėjo kaimynai bei jos vyras. Iš pradžių jai atrodė, kad nieko nenutiko, tačiau po kiek laiko pradėjo skaudėti krūtinės srityje. Kol atvyko policija ir greitosios pagalbos medikai, ji sėdėjo savo automobilyje. Jai lūžo šonkaulis ir buvo patempti kaklo raiščiai, ranką skaudėjo, gydėsi du mėnesius. Buvo prisisegusi saugos diržą, galbūt šonkaulis lūžo nuo diržo. V. M. norėjo atsiprašyti, buvo atvažiavęs, bet jos tuo metu nebuvo namie. V. M. civilinio ieškinio nereiškia. Draudimas jai žalos dar neatlygino, laukia teismo sprendimo. Nesutinka, kad ir ji yra kalta dėl eismo įvykio, neįsivaizduoja kaip saugiau begalėjo važiuoti. Priima V. M. atsiprašymą, atleidžia jam.

        Liudytojas A. V. parodė, kad pažįsta tiek kaltinamąjį V. M., tiek nukentėjusiąją V. B., nes yra kaimynai. Tą vakarą ėjo pas kaimyną ir pamatė avariją, kuri buvo įvykusi gal prieš 10 min.. V. B. mašina stovėjo vos ne griovyje dešinėje pusėje, o V. M. mašina jau buvo atstumta atgal. V. M. jam pasakė, kad automobilį atstūmė tam, jog atjungtų akumuliatorių ir automobilis neužsidegtų. V. B. buvo savo mašinoje, sėdėjo susiėmusi už krūtinės, sakė, kad jai labai skauda. V. M. pusėje važiuojant buvo karklynai. V. M. aiškino, kad atlėkė ir nepastebėjo atvažiuojančios mašinos per tuos karklynus. Su V. M. buvo A. B., kuris išlipęs nuėjo namo. Greitis turėjo būti apie 40-60 km/h per posūkį, matėsi, kad smūgis buvo didelis, matėsi vėžios, greitis turėjo būti nemažas. V. B. nebeturėjo kur pasitraukti, ji būtų nuvirtusi į kanalą, mašinos dešinė pusė buvo prie pat kelkraščio pašalio. Ten siauras keliukas ir turi važiuoti labai lėtai, iš abiejų pusių baisūs kanalai, matomumas blogas. Ten dvi mašinos vos prasilenkia. Iš savo patirties gali pasakyti, kad toje vietoje 20-30 km/h greičiu gali pravažiuoti. Perspėjančių ženklų nėra.

        Liudytojas A. K. parodė, kad kaltinamąjį V. M. pažįsta kaip vietinį gyventoją, o nukentėjusioji V. B. yra jo žmonos sesuo. Eismo įvykis įvyko ties jo namų teritorijos riba. Išgirdo garsą ir nuėjo pažiūrėti, pamatė, kad jaunimas išvažiavęs susidūrė su moters automobiliu, kuri visą laiką ramiai važiuoja ir niekur neskuba. Ten yra staigus posūkis. Kai jis atėjo, transporto priemonės buvo atitrauktos viena nuo kitos. Netrukus į įvykio vietą atėjo A. V.. Viskas vyko vakarop, šalia yra kaimynu tvora, matomumas blogas iš abiejų pusių. Greitis turėtų būti mažesnis toje vietoje, bet iš V. M. pusės tą atkarpą galima greičiau važiuoti, todėl jis į posūkį įvažiavo greičiau, galbūt užsikalbėjo ir nepastebėjo. V. M. buvo labai susijaudinęs, sakė „trūksta virvės ir pasikarti“. V. B. buvo mašinoj, sėdėjo prie vairo. Stabdymo žymių nepastebėjo. Pagal esamas vėžias pamatė, kad mašina atitraukta 30-40 cm. Mano, kad V. M. buvo per didelis greitis. V. B. nebeturėjo kur daugiau pasitraukti, nes ten tuoj pat yra griovys.

        Liudytojas J. B. parodė, kad kaltinamąjį V. M. pažįsta kaip to paties kaimo gyventoją, o nukentėjusioji V. B. yra jo sutuoktinė. Įvykio metu buvo namuose. Avarija įvyko gal 300 metrų iki namų. Buvo po 17 val., išgirdo duslų, stiprų garsą. Po kiek laiko paskambino žmona, pasakė apie avariją. Tuomet jis nuėjo į įvykio vietą.  Žmona sėdėjo mašinoje už vairo visa sustingusi, labai išsigandusi, negalėjo nė pajudėti. V. M. buvo labai susijaudinęs, kalbėjo „kas man dabar beliko, ką aš padariau, man tik šniūrą pasiėmus į mišką, nebėra man gyvenimo“. Pagal automobilių išsidėstymą matėsi, kad V. M. buvo įsukęs į posūkį, mašinos nestovėjo lygiagrečiai viena šalia kitos. Jeigu V. M. būtų dar kažkiek greičiau važiavęs, būtų įsirėžęs į mašinos vidurį. V. su draugu buvo atitraukęs mašiną, sakė, kad pasirodė dūmai. Jeigu automobilis būtų neatitrauktas, būtų buvę dar ryškiau matyti, kas į ką įvažiavo. Jam aišku, kad dėl eismo įvykio kaltas V. M.. Pats V. prisipažino, kad yra kaltas, jis sakė „užsiplepėjom su draugu“. Mašinos padėtis taip pat rodė jo kaltę. Žmonos automobilis nebuvo įvažiavęs į posūkį. Toje vietoje norint prasilenkti reikėtų važiuoti po vieną, nes siauras keliukas. Jeigu V. būtų nors kiek greičiau važiavęs, būtų įvažiavęs į mašinos vidurį ar dureles, pasekmės būtų buvusios žiaurios. Žmona pasitraukti nebeturėjo kur, šalia buvo griovys, būtų apsivertusi. Po įvykio, spalio mėn. pradžioje V. M. atvyko su tėvais pas juos į namus. Jie kalbėjo, kad V. prisiima kaltę, tėvai nori už jį laiduoti, o draudimas atlygins žalą. Tuo metu V. B. nebuvo namuose, todėl jis pasakė, kad tuo klausimu reikia su žmona pakalbėti.

        Liudytojas A. B. parodė, kad kaltinamasis V. M. yra jo draugas, o nukentėjusioji V. B. jo buvusi mokytoja. 2020 m. pavasarį, mėnesio ir datos nepamena, jis su V. M. automobiliu Audi A4 važiavo namo. Vairavo V. M., o jis sėdėjo priekyje keleivio vietoje. Jie važiuojant nekalbėjo, tik tyliai klausėsi muzikos, jis susirašinėjo telefonu su drauge. Avarija įvyko (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jis pakėlė akis nuo telefono ir priešais pamatė atvažiuojantį automobilį, iš karto, po kokių 3-5 sekundžių buvo smūgis. Kai jis pakėlė galvą, praktiškai tuo pat metu įvyko susidūrimas. Nežino, ar automobilių vairuotojai ėmėsi kokių nors veiksmų, kad išvengtų įvykio. V. M. vairuojamas automobilis atsitrenkė į V. B. VW Passat. Jie abu su V. iššoko iš mašinos, matė, kad iš mašinos rūksta dūmai, todėl mašiną šiek tiek atitraukė. V. vairuojamo automobilio greitis buvo toks, kad jis bėgdamas galėjo greičiau aplenkti. Jie sukosi į posūkį ir automobilių susidūrimas gavosi grynai kaktomuša.

        2020 m. rugpjūčio 12 d. specialisto išvadoje Nr. 11Š-114(20) nurodyta, kad nurodytoje eismo situacijoje šio eismo įvykio kilimą techniniu požiūriu, tikėtina, sąlygojo automobilio AudiA4 vairuotojo V. M. ir VW Passat vairuotojos V. B. veiksmai,- siaurame kelyje, esant ribotam matomumui, artėjant prie kelio vingio, iš anksto nesumažino važiavimo greičio, nepaliko saugų prasilenkimą su priešpriešais važiuojančiu automobiliu užtikrinančio tarpo iš šono ir dėl to susidūrė (1 t., b. l. 76-79).

        Teismo posėdžio metu ekspertė K. N., teikdama paaiškinimus dėl 2020 m. rugpjūčio 12 d. specialisto išvados papildomai paaiškino, kad eismo įvykio schemoje užfiksuotas kelio važiuojamosios dalies plotis, žiūrint nuo automobilio VWPassat važiavimo krypties iki kelio vingio yra 3,5 m, o automobilių plotis sudėjus 4 m, todėl, paskaičiavus realiai automobiliai kelio važiuojamojoje dalyje netelpa. Nėra pirmumo ženklų, nurodančių, kuris turėjo važiuoti pirmas, todėl abu automobiliai turėjo galimybę pasitraukti ir važiuoti važiuojamosios dalies dešiniuoju kraštu, prireikus važiuoti kelkraščiu ir sulėtinti greitį. Vairuotojai, pasitraukdami kuo arčiau važiuojamosios dalies dešiniųjų kraštų, arba įvažiuodami į kelkraštį, atsižvelgdami į kelio matomumą, turėjo pasirinkti tokį važiavimo greitį, o, esant reikalui, visiškai sustoti ir, tuo atveju, abu vairuotojai turėjo galimybę išvengti šio eismo įvykio kilimo. Ir vienas, ir kitas vairuotojas turėjo pasirinkti tokį greitį, kad iškilus grėsmei eismo saugumui galėtų sustoti, nes kelio plotis buvo per mažas, kad abu automobiliai prasilenktų. Abu vairuotojai būtų turėję technines galimybes išvengti eismo įvykio, jeigu būtų važiavę kuo arčiau dešiniojo krašto. Automobilio patraukimas atgal neturėjo įtakos išvadai. Abu vairuotojai nurodė, kad matomumui trukdė šalikelėje augantys krūmai, todėl negalima vertinti kiek jie matė į priekį, nes nežino kur jie yra sustoję įvykio vietoje, eismo įvykio schemoje nėra atstumo tarp automobilių įvykio atžvilgiu.

Važiuojamosios kelio dalies plotis 3,5 m, o kažkur ties kelio vingiu yra užfiksuoti 4 m, sudėjus automobilių bendrą plotį gaunasi 4 m, todėl specialisto išvadoje nurodyta, jog „tikėtina“, nes nežinoma, kurioje vietoje automobiliai susidūrė, koks buvo važiuojamosios kelio dalies plotis susidūrimo vietoje. Paliekant saugų tarpą esant 4 m pločiui, to neužtenka automobiliams saugiai prasilenkti.

        2020 m. liepos 20 d. specialisto išvadoje Nr. G 1148/2020 (03) nurodyta, kad V. B. dėl nustatyto kairės pusės antro šonkaulio priekinio galo lūžio ir stuburo kaklinės dalies raiščių patempimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 70).

        Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), o eismo įvykio vietos schemoje, fotonuotraukose užfiksuotas automobilių Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išsidėstymas po eismo įvykio (1 t., b. l. 13-24).

        Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stebimas jo priekinio kairės pusės sparno įlenkimas ties vairuotojo durelėmis, sparnas dalinai nuplėštas, sulamdytas ties žibintu. Taip pat subraižytas bei sulankstytas keliose vietose variklio dangtis. Priekinio bamperio nėra. Įlenkta į vidų metalinė bamperio atrama. Žibintas sudaužytas. Ant kitų automobilio paviršių sugadinimų nepastebima. Apžiūrėjus galinę daiktinę, viduje stebimas priekinis bamperis su valstybiniu numeriu. Ties numeriu bamperis įlenktas, įlūžęs kairiajame kampe. Automobilio viduje stebima iššauta oro pagalvė (1 t., b. l. 80-87).

        Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stebimas sulankstytas, sulaužytas, įlenkiant bei sutraiškant stipriu smūgiu kairės pusės priekinis sparnas. Sulaužytas kairės pusės priekinis žibintas, posūkio, priešrūkinė lempos. Sulaužytas plastikinis buferis, įlenktas variklio dangtis. Ant kitų automobilio paviršių sugadinimų nepastebima. Automobilio viduje sugadinimų nestebima (1 t., b. l. 88-94).

        Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

        Byloje ištirtų ir anksčiau aptartų, tarpusavyje sutampančių ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma (paties kaltinamojo V. M., nukentėjusiosios V. B., liudytojų A. B., A. V., A. K., J. B. parodymai, specialisto išvados, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, eismo įvykio schema) leidžia teismui daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis V. M. 2020 m. birželio 15 d., apie 18.21 val., (duomenys neskelbtini). ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 128 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų atsargumo priemonių, nepasirinko važiavimo greičio atsižvelgiant į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nelėtino greičio, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, siaurame kelyje, esant ribotam matomumui, artėjant prie kelio vingio, iš anksto nesumažino važiavimo greičio, nepaliko saugaus prasilenkimo su priešpriešais važiuojančiu automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu V. B. bei su juo susidūrė, todėl įvyko eismo įvykis, kurio metu V. B. dėl kairės pusės antro šonkaulio priekinio galo lūžio ir stuburo kaklinės dalies raiščių patempimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais savo veiksmais V. M. padarė neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

     Kaltinamasis V. M. ir nukentėjusioji V. B. teismui pateikė susitaikymo protokolą, kuriame nurodė, kad jie susitaikė, nukentėjusioji priima kaltinamojo atsiprašymą ir pretenzijų jam neturi (2 t., b. l. 70). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji patvirtino, kad civilinio ieškinio V. M. nereiškia, ją tenkina, jog žalą atlygintų draudimo bendrovė, su kaltinamuoju V. M. susitaikė.

        Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu, ir; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 38 straipsnio 2 dalies pagrindais asmuo negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. Šioje baudžiamojoje byloje BK 38 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų nenustatyta, todėl vertintinos šio straipsnio 1 dalyje išvardintos sąlygos.

         Kaltinamojo V. M. padaryta nusikalstama veika priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai, jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Nukentėjusioji V. B. civilinio ieškinio byloje nereiškė, turtinių pretenzijų V. M. neturi. Nusikalstamos veikos padarymo metu V. M. buvo blaivus, jo vairuota transporto priemonė buvo drausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, todėl, esant sutartiniams santykiams tarp transporto priemonės valdytojo V. M. ir draudimo bendrovės, pareiga atlyginti nukentėjusiajai V. B. padarytą turtinę ir neturtinę žalą priklauso civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo bendrovei. Rašytinis kaltinamojo ir nukentėjusiosios susitaikymo protokolas bei jų abiejų paaiškinimai teisiamojo posėdžio metu patvirtina, kad kaltinamasis V. M. su nukentėjusiąja V. B. susitaikė. Kaltinamasis V. M. anksčiau neteistas, du kartus baustas administracine tvarka, tačiau baudas yra sumokėjęs, šiuo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturi, gailisi dėl įvykusio eismo įvykio ir sutrikdytos nukentėjusiosios sveikatos, atsiprašė nukentėjusiosios, todėl yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant minėtoms aplinkybėms, kaltinamasis V. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius (BK 38 straipsnio 1 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje (BK 36-40 straipsniai) numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų uždraudimas naudotis specialia teise ir įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 6 punktai).

        Pagal BK 68 straipsnio nuostatas teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, ir kt.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. M. padaryta nusikalstama veika priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimą padarė būdamas blaivus, anksčiau neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, padaryti KET pažeidimai, dėl kurių įvyko eismo įvykis, nelaikytini piktybiškais. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad V. M. nelaikytinas potencialiu įstatymų pažeidėju, jo padaryta nusikalstama veika atsitiktinio pobūdžio bei atsižvelgiant į protingumo ir teisingo nubaudimo principus jam baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise neskirtina.

Siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir siekiant paveikti nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamą asmenį, kad laikytųsi įstatymų, V. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (250 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis).

        Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini savininkams (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

        V. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius.

        Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu paskirti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam V. M. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL dydžio (250 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti iki 2021 m. gruodžio 1 d. į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AB.

        Baudžiamąją bylą nutraukti.

        Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininkams.

        V. M. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

        Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                 Aida Stulpinienė