Baudžiamoji byla Nr. 2K–23/2010
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.14.10
2.4.7(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. sausio 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios G. S. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 30 d. nuosprendžio.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 12 d. nuosprendžiu G. S. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 155 straipsnio 1 dalį – dvidešimt parų arešto, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu keturiems mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – trisdešimt parų arešto, pagal BK 187 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirtas bausmes subendrinus, prie griežčiausios pridedant švelnesnes, galutinė subendrinta bausmė G. S. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą trims mėnesiams, įpareigojant nuo 22.00 iki 6.00 val. būti namuose, Kaune, (duomenys neskelbtini), jeigu tai nesusiję su gydymu, taip pat mokytis arba dirbti. Baudžiamasis procesas G. S. atžvilgiu dėl nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 2 dalyje (L. D. terorizavimas), padarymo, nesant nukentėjusios skundo ar prokuroro reikalavimo, nutrauktas. Iš dalies patenkinus civilinio ieškovo Kauno miesto savivaldybės civilinį ieškinį, iš G. S. savivaldybei priteista 44 882,19 Lt turtinei žalai atlyginti.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 30 d. nuosprendžiu Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 12 d. nuosprendžio dalis, kuria baudžiamasis procesas dėl nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 2 dalyje (L. D. terorizavimas), nutrauktas ir kuria G. S. pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (2007 m. rugpjūčio 2 ir 31 d. epizodai) išteisinta, panaikinta ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis, o nuosprendžio dalis dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 155 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo, taip pat pagal BK 187 straipsnio 2 dalį G. S. paskirtos ir galutinės subendrintos bausmių paskyrimo, bausmės vykdymo atidėjimo, vadovaujantis BK 92 straipsniu, taikymo, civilinio ieškinio priteisimo pakeista. G. S. nuteista pagal BK 145 straipsnio 2 dalį (L. D. terorizavimas) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (2007 m. balandžio 29 d., rugpjūčio 2 ir 31 d. įvykdytos veikos) – laisvės atėmimu dvejiems metams keturiems mėnesiams. G. S. padaryta nusikalstama veika D. L. atžvilgiu kvalifikuota pagal BK 155 straipsnio 1 dalį ir iš nuosprendžio nustatomosios bei aprašomosios dalių pašalinta aplinkybė, kad ši veika buvo padaryta pasikėsinimo stadijoje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šios paskirtos bausmės bei bausmės, paskirtos 2009 m. sausio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, 155 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, subendrintos, jas iš dalies sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – trejų metų laikotarpiu kiekvieną mėnesį Kauno miesto savivaldybei mokant 1 MGL dydžio turtinės žalos atlyginimą bei įpareigojant per vieną mėnesį po nuosprendžio paskelbimo atsipašyti nukentėjusiųjų L. D. ir D. L. dėl joms padarytų nusikalstamų veikų bei pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje. Iš G. S. Kauno miesto savivaldybei priteista 114 413,38 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. Likusi nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir susipažinusi su byla,
n u s t a t ė :
G. S. pagal BK 187 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad visuotinai pavojingu būdu – padegant – sunaikino ir sugadino didelės vertės svetimą turtą, priklausantį Kauno miesto savivaldybei, t. y. būdama nepilnametė, laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 29 d. 23.00 val. iki balandžio 30 d. 1.25 val., neblaivi, rankomis išlaužusi 2007 m. balandžio 29 d., apie 3 val., iš anksto pačios sudaužytą Kauno Petro Vileišio vidurinės mokyklos 160/2 klasės, esančios „A“ korpuse, pirmajame aukšte, plastikinio lango stiklo paketą, įsibrovusi į šios klasės vidų ir panaudojusi nenustatytos kilmės degų skystį bei pašalinį ugnies šaltinį (žiebtuvėlį), padegė surinktą skudurų krūvelę ir sukėlė gaisrą; taip ji sugadino ir sunaikino didelės vertės svetimą, Kauno miesto savivaldybei priklausantį, turtą – klasę (po gaisro remonto išlaidos sudarė 41 920,97 Lt) ir joje esantį inventorių: I klasės mokymo priemones – knygas: M. Balčyčio „Skaičių šalis“ II d., iš viso 23 vnt. po 16,90 Lt bendros 388,70 Lt vertės; E. Marcelionienės „Šaltinis“ elementorius, iš viso 22 vnt. po 17,20 Lt, bendros 378,40 Lt vertės; A. Jonynienės „Aš ir pasaulis“, iš viso 14 vnt. po 23,80 Lt bendros 333,20 Lt vertės; L. Krakauskaitės „Lakštutė“, iš viso 14 vnt. po 28,50 Lt bendros 399 Lt vertės; J. Liepinio „Pažink save“ 11,93 Lt vertės; A. Maruko „Mokytojo knyga“ 6,00 Lt vertės; R. Kazlausko „Lietuvos gamta“ 8,00 Lt vertės; Saugaus eismo „ABC“, iš viso 3 vnt. po 5,00 Lt bendros 15,00 Lt vertės; J. Vengalienės „Kolega – kolegai“ 17,11 Lt vertės; A. Grybauskienės „Dailė ir darbeliai“ 1–4 klasei, iš viso 13 vnt. po 6,04 Lt bendros 78,52 Lt vertės; V. Bobrovo „Kūno kultūra“ 1–4 klasėms, iš viso 11 vnt. po 5,90 Lt bendros 64,90 Lt vertės; Psichologijos įvadą Nr. 53235 13,00 Lt vertės; užklasiniai rankų darbai (inv. Nr. 42468) 5,50 Lt vertės; taip pat mokinių tėvų pirktus daiktus: žaliuzes 625,00 Lt vertės, knygų lentynas 69,00 Lt vertės, grindų kilimą 60,00 Lt vertės, Lietuvos geografinį žemėlapį 69,00 Lt vertės; taip pat kabineto inventorių: spintas, iš viso 4 vnt. po 0,93 Lt bendros 3,72 Lt vertės, vaizdinių priemonių spintas, 2 vnt. po 1,08 bendros 2,16 Lt vertės, stalą 0,08 Lt vertės; naujus baldus: stalus ir kėdę bendros 413 Lt vertės; iš viso padaryta 44 882,19 Lt dydžio turtinė žala.
Be to, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 30 d. nuosprendžiu G. S. taip pat nuteista už tai, kad „ne vieną, o iš viso tris kartus, tai yra 2007 m. balandžio 29 d., 2007 m. rugpjūčio 2 d. bei 2007 m. rugpjūčio 31 d., kaip ir buvo inkriminuojama kaltinime, padegė Kauno Petro Vileišio vidurinės mokyklos 157 ir 158 klases bei 95 klasėje įkurtą socedukacinį centrą, taip sunaikindama ir sugadindama didelės vertės svetimą, Kauno miesto savivaldybei priklausantį, turtą“. Teismas konstatavo, kad šie nuteistosios nusikalstami veiksmai padaryti turint vieningą tyčią, t. y. sudaro tęstinę nusikalstamą veiką, ir kvalifikuotini pagal BK 187 straipsnio 2 dalį. Taip pat nuosprendyje nurodyta, kad po antrojo mokyklos klasės padegimo (2007 m. rugpjūčio 2 d.) sunaikinto ir sugadinto materialaus turto vertė sudaro 41 920,97 Lt, o po trečiojo (2007 m. rugpjūčio 31 d.) – 12 326,51 Lt.
Be to, Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 30 d. nuosprendžiu G. S. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 1 d. iki balandžio 30 d., veikdama su mažamečiais E. Ž., M. V., D. V., V. M., I. S. ir pasinaudodama jų pagalba, įvairiu paros metu sistemingai, naudodamasi išankstinio apmokėjimo paslaugų kortele, abonento Nr. (duomenys neskelbtini), savo mobiliojo ryšio telefonu „Samsung SGH X520“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), bei nenustatyto modelio mobiliojo ryšio telefonu, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), skambino 2007 m. balandžio 2 d., laikotarpiu nuo 2.44 iki 3.35 val., 2007 m. balandžio 22 d. 20.06 val., balandžio 26 d. 2.53 val., balandžio 27 d. 21.18 val., balandžio 27 d. 2145 val. į fiksuoto ryšio abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį V. D., taip pat 2007 m. balandžio 2 d., laikotarpiu nuo 11.27 val. iki 11.32 val., 2007 m. balandžio 19 d. 22.32 val., balandžio 23 d., apie 9.13 val., balandžio 23 d. 17.56 val., balandžio 26 d. 17.41 val. į fiksuoto ryšio abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį Kauno Petro Vileišio vidurinei mokyklai, grasindama šios mokyklos pavaduotojai L. D. padaryti pavojingą gyvybei bei sveikatai veiką.
Taip pat G. S. nuteista pagal BK 145 straipsnio 2 dalį (nukentėjusiosios D. L. atžvilgiu), 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 155 straipsnio 1 dalį, tačiau dėl šios nuosprendžio dalies kasacinis skundas nepaduotas.
Kasaciniu skundu nuteistoji G. S. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 30 d. nuosprendžio dalį, kuria ji nuteista pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (dėl 2007 m. rugpjūčio 2 ir 31 d. epizodų) ir pagal BK 145 straipsnio 2 dalį (dėl L. D. terorizavimo), bei priimti dėl šios dalies naują nuosprendį, išteisinant ją dėl šių veikų padarymo, taip pat panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš G. S. Kauno miesto savivaldybei priteista 114 413,38 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti ir dėl šios dalies palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria iš G. S. priteista 44 882,19 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Skunde kasatorė nurodo, kad Kauno apygardos teismo nuosprendžiu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai. Skunde ginčijamas BK 187 straipsnio 2 dalies (2007 m. rugpjūčio 2 ir 31 d. epizodai) inkriminavimas, teigiant, kad buvo padarytas BPK 20 straipsnio 5 dalies esminis pažeidimas. Pasak kasatorės, teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalga dėl Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje. Taip pat nevisapusiškai atskleidė veikų objektyviuosius požymius ir G. S. kaltės turinį. Neištyrė esminių bylos aplinkybių ir nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų. Kasatorė nesutinka su teismo išvada, kad ji, be 2007 m. balandžio 29 d. klasės padegimo, įvykdė kitus du mokyklos klasių padegimus ir kad visi šie neteisėti veiksmai sudaro vieną tęstinę nusikalstamą veiką. Teismas neįvertino visų nustatytų aplinkybių ir įrodymų visumos, įrodymų vertinimą atliko šališkai ir neteisingai. Nesant byloje patikimų įrodymų, kad G. S. padarė kitus du padegimus, teismas nepagrįstai pasirinko tęstinio nusikaltimo institutą, kurį pritaikius, asmuo be objektyvių ir patikimų įrodymų pripažintas kaltu dėl veikų, kurių nepadarė. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių G. S. kaltės turinį, kad ji 2007 m. balandžio mėnesį buvo sumaniusi ir siekė sudeginti būtent tos mokyklos tris klases. Byloje nepasitvirtino, kad kasatorė veikė turėdama konkretų vieningą sumanymą sudeginti tris objektus per penkis mėnesius. Teismas visiškai neįvertino didelių laikotarpių, skiriančių padegimus. Padegimų aplinkybių, jų datų ir kitų aplinkybių nesusiejo su nusikalstamo sumanymo turiniu, jo raidos, struktūros išaiškinimu, todėl nevisiškas šių aplinkybių įvertinimas sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą apeliacine tvarka ir priimti teisingą, teisėtą sprendimą dėl G. S. kaltės masto, veikų skaičiaus, kvalifikavimo. Kauno apygardos teismas nepakankamai analizavo įrodymų, surinktų viso bylos nagrinėjimo metu, o ypač apeliacinėje instancijoje, visumą. Teismas vadovavosi specialisto išvada, nors DNR tyrimas parodė, kad ant betono plytelės gabalo, kuris buvo rastas ir paimtas gaisro vietoje, yra nepilnas moteriškos lyties DNR, todėl tikslaus asmens identifikavimui jis netinkamas. Specialisto M. B. parodymai tik patvirtino išvadą dėl gaisrų fakto ir detalizavo panašų gaisrų sukėlimo mechanizmą. Tačiau panašus gaisrų sukėlimo būdas neleidžia daryti išvados, kad padegimus padarė tas pats asmuo. Nors apeliacinės instancijos teisme pakartotinai buvo apklausti A. J. ir D. V., tačiau prieštaravimai jų parodymuose nepašalinti, todėl teismas privalėjo tokius parodymus pripažinti nepatikimais. Teismas neleistinai grindė nuosprendį liudytojo D. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Teisme šis liudytojas savo parodymų, kaltinančių G. S., atsisakė. Apygardos teismas privalėjo įvertinti naujai gautus duomenis – D. V. parodymus, duotus apeliacinėje instancijoje, tačiau jų visiškai neanalizavo, nepasisakė dėl jų patikimumo. Nuosprendyje tik apsiribojama nurodymu, kad nėra pagrindo netikėti ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir dar nurodomi tyrėjos N. K. parodymai, kurie visiškai nepašalino prieštaravimų. Teismas D. V. parodymų nepalygino su kitų liudytojų parodymais ir nepašalino prieštaravimų. Nuosprendis grindžiamas ir A. J. parodymais, tačiau jo parodymai su D. V. parodymais taip pat nesutampo ir prieštaravimai nebuvo pašalinti. Taigi dviejų asmenų nenuoseklius ir tarpusavyje prieštaringus parodymus teismas laikė tinkamais įrodymais. Dėl neaiškų aplinkybių Kauno apygardos teismo nuosprendis grindžiamas ikiteisminio tyrimo metu duotais E. Ž. parodymais visiškai neišsakant argumentų dėl jų patikimumo ir dėl to, kas lemia jų nevienodumą. Minėta, kad nuosprendis grindžiamas ir prieštaringais A. J. parodymais. Teismas remiasi ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nors teisme A. J. nurodė, kad tyrimo metu kalbėjo netiesą, nes bijojo, buvo įbaugintas. Neįvertinta tai, kad A. J. turėjo pagrindą sakyti netiesą, nes iš pradžių ir jam buvo pareikštas įtarimas. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad D. V. irgi kaltino A. J. padegus mokyklą rugpjūčio mėnesį, tačiau dėl neaiškių aplinkybių vadovautasi tik D. V. parodymų dalimi ir nuteista buvo tik G. S. Kauno apygardos teismas neįvykdė pareigos vertinant įrodymus įsitikinti, ar jie yra patikimi. Byloje, be prieštaringų nepilnamečių parodymų, nebuvo surinkta jokių kitų įrodymų, patvirtinančių nuteistosios kaltę padegus mokyklos klases 2007 m. rugpjūčio 2 ir 31 d. Bylos duomenų patikimumas buvo tikrinamas tik vienu aspektu – lyginant D. V. parodymus su tyrėjos V. K. parodymais, o A. J. parodymų patikimumas visai nepatikrintas. Teismo pasirinktas duomenų patikimumo patikrinimas buvo nepakankamas. Nuosprendis grindžiamas ir 2007 m. rugpjūčio 2 ir 31 d. įvykio vietos apžiūros protokolais, tačiau šie įrodymai įvertinti nevisapusiškai. Jie nepatvirtina asmens kaltės. Taigi šiuo aspektu taip pat buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytos įrodymų vertinimo taisyklės. Dėl civilinio ieškinio kasaciniame skunde nurodoma, kad, G. S. esant kaltai pagal BK 187 straipsnio 2 dalį tik dėl pirmojo mokyklos klasės padegimo epizodo (2007 m. balandžio 29 d.), turi būti panaikinta Kauno apygardos teismo nuosprendžio dalis, kuria iš nuteistosios Kauno miesto savivaldybei priteista 114 413,38 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, ir dėl šios dalies palikta galioti Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kuria iš G. S. priteista 44 882,19 Lt. Be to, byloje pridėtas patikslintas civilinis ieškinys negalėjo būti tenkinamas, nes jis buvo pateiktas dėl papildomų nuostolių baigiantis įrodymų tyrimui. BPK kategoriškai nurodo, kad civilinis ieškinys gali būti pateikiamas iki įrodymų teisme tyrimo pradžios. Papildomas civilinis ieškinys pateiktas pažeidžiant BPK 112 straipsnio reikalavimus. Taip pat kasatorė ginčija jos nuteisimą pagal BK 145 straipsnio 2 dalį. Teismas netinkamai įvertino L. D. parodymus ir tai lėmė netinkamą BK 145 straipsnio 2 dalies taikymą. Kauno miesto apylinkės teisme L. D. patvirtino, kad skambinant girdėjosi daug balsų, tačiau nepatvirtino, kad būtų skambinusi G. S. Taigi, nesant teisme nukentėjusiosios parodymų prieš G. S., ši negalėjo būti nuteista dėl L. D. terorizavimo.
Atsiliepimu į nuteistosios G. S. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo nuteistosios kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime dėl veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, nurodoma, kad kasacinio skundo teiginys, jog teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, nuosprendyje detaliai aptarė ir vertino visus bylos duomenis. Taip pat kasatorė klaidingai tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų tyrimas suponuoja teismo pareigą remtis apeliaciniame procese surinktais duomenimis. BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostata įpareigoja teismą vertinti ne tik apeliacijos procese surinktus duomenis ir tik jais grįsti teismo išvadas, bet visas bylos aplinkybes išnagrinėti išsamiai ir nešališkai. Skirtingai nei pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas teisingai taikė įrodymų vertinimo taisykles ir tinkamai įvertino byloje surinktus bei ištirtus įrodymus, patikrino jų tikrumą, pakankamumą, tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Teismo nuosprendyje išsamiai išdėstyti visi kasatorės kaltę pagrindžiantys įrodymai. Skunde taip pat nepagrįstai teigiama, kad teismas nuteistosios kaltę pagrindė prieštaringais D. V. ir A. J. parodymais. Tiek D. V., tiek A. J. byloje apklausti ne kartą. Tai, kad šie liudytojai ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teismuose metu keitė savo parodymus, nesudaro pagrindo teigti, jog teismas nuosprendį grindė prieštaringais jų parodymais. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje aptarti visi šių liudytojų paaiškinimai, teismas juos vertino ir pagrįstai nustatė, kad ikiteisminio tyrimo metu jų duoti parodymai atitinka kitus bylos duomenis, todėl jais ir vadovavosi. Be to, apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje analizavo ir vertino apeliacinio proceso metu gautus duomenis. Teismo nuosprendyje aptarti visuose šios bylos tyrimo ir teisminio nagrinėjimo stadijose gauti duomenys. Dėl BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos (L. D. terorizavimas) prokuroras nurodo, kad kasatorės nusikalstamus veiksmus prieš L. D. patvirtina bylos įrodymai, kurie apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje yra aptarti. Be to, pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad G. S. veiksmai prieš L. D. yra nusikalstami ir atitinka BK 145 straipsnio 2 dalį. Toliau dėl civilinio ieškinio atsiliepime pateikiami tokie argumentai. Anot prokuroro, nepagrįstas skundo teiginys, kad civilinis ieškinys byloje buvo pateiktas jau pradėjus įrodymų tyrimą, todėl teismas neturėjo ieškinio priimti ir jo nagrinėti. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas iki įrodymų tyrimo pradžios ir įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, o tiems žalos atlyginimo klausimams, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, išspręsti taikomos atitinkamos baudžiamojo proceso normoms neprieštaraujančios civilinio proceso normos, taip pat Civilinis kodeksas. Civilinį ieškinį pareiškęs asmuo įgyja civilinio ieškovo teises ir pareigas, numatytas Civilinio proceso kodekso 42 straipsnyje, kuriame numatyta, kad, be kitų teisių ir pareigų, ieškovas turi teisę padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus. Kaip matyti iš bylos dokumentų, ieškovas pateikė ieškinį tinkamai ir laiku – tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek 2008 m. spalio 13 d. teismui, nes įrodymų tyrimas byloje pradėtas 2008 m. spalio 20 d. (T. 5, b. 1. 197). Nagrinėjant bylą teisme, ieškovas patikslino ieškinio dydį (ši teisė numatyta CPK 42 straipsnyje). Ieškinio dydžio patikslinimas nelaikytinas naujo ieškinio pateikimu. Taigi teismas pagrįstai nagrinėjo klausimą dėl papildomų nuostolių priteisimo Kauno miesto savivaldybei.
Atsiliepimu į nuteistosios G. S. kasacinį skundą civilinio ieškovo Kauno miesto savivaldybės atstovas (mero pavaduotojas, pavaduojantis merą) prašo nuteistosios kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas. Tai, kad kasatorės nusikalstami veiksmai atitiko BK 145 straipsnio 2 dalį, konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Teismas padarė teisingą išvadą, kad L. D. rašytine forma išreiškė valią nustatyti kaltus dėl jos terorizavimo asmenis ir tai laikytina jos skundu ikiteisminio tyrimo pareigūnui, todėl BPK 167 straipsnio pažeidimas nepadarytas. Apeliacinės instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nuosprendį dėl G. S. nuteisimo pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (2007 m. rugpjūčio 2 ir 31 d. epizodai). Nuteistosios kaltę padarius šią nusikalstamą veiką patvirtina liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada ir kiti byloje esantys įrodymai. Civilinio ieškovo nuomone, apeliacinės instancijos teisingai įvertino įrodymų visumą, jų tarpusavio ryšį ir atitikimą vieni kitiems. Atsiliepime pažymima, kad specialistas M. B. patvirtino, kad visi gaisrai yra kilę dėl padegimų, sukelti analogišku būdu, išdėsčius natūraliai degias medžiagas. Taip pat specialisto išvada Nr. S523 nustatyta, jog ant betono plytelės gabalo, kuris buvo paimtas gaisro vietoje, rastas nepilnas moteriškos lyties DNR profilis. Teismas teisingai vertino specialisto M. B. parodymus ir specialisto išvadą. Nepagrįstu laikytinas kasatorės argumentas, kad apeliacinės instancijos nuosprendis dėl 2007 m. rugpjūčio 2 ir 31 d. padegimų pagrįstas nepatikimais įrodymais ir kad nė vienas įrodymas nepatvirtino, jog G. S. veikė turėdama konkretų vieningą sumanymą sudeginti tris mokyklos klases. Nors liudytojas D. V., apklausiamas teisme, paneigė parodymų, kaltinančių G. S. įvykdžius padegimus 2007 m. rugpjūčio 2 ir 31 d., tikrumą, tačiau apeliacinės instancijos teismas teisingai įvertino šiuos duomenis, nurodydamas, kad nėra pagrindo netikėti aptartais liudytojo parodymais. Teismas įvertino liudytojo nurodytas aplinkybes, jų atitikimą nustatytoms gaisrų kilimo priežastims ir atsižvelgė į liudytojos N. K. parodymus, kuri patvirtino, kad šis liudytojas ikiteisminio tyrimo metu kaip mokyklos padegėją visus kartus įvardijo būtent nuteistąją. Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją liudytojas D. V. iš esmės patvirtino savo ankstesnius parodymus. Iš liudytojos E. Ž. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, matyti, kad G. S. jai prisipažino abu kartus padegusi mokyklą, o dėl trečiojo mokyklos padegimo ji suprato iš pokalbio turinio. Nors teisme liudytojas A. J. paneigė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tačiau nenurodė aiškių to priežasčių. Civilinio ieškovo nuomone, apeliacinės instancijos teismas teisingai vertino A. J. parodymus, nes atsižvelgė į jo nenuoseklumą bei liudytojos N. K. parodymus, kuriais ji patvirtino liudytojo paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu. Taigi teismas visiškai pagrįstai vadovavosi ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų parodymais. Abu nepilnamečiai – E. Ž. ir D. V. – buvo nuteistosios draugai, nesusipykę, o G. S. bijojo. Ikiteisminio tyrimo teisėjui jų duoti parodymai nuoširdūs ir savanoriški. Dėl tų pačių priežasčių nėra pagrindo netikėti ir ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo A. J. parodymais. Liudytojų parodymai, kuriais rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, akivaizdžiai patvirtina nusikaltimo įvykio aplinkybes ir tai, kad visus tris padegimus įvykdė nuteistoji G. S. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino teisminio ir ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojų parodymus, taip pašalindamas liudytojų parodymų prieštaravimus ir nuosprendį pagrįsdamas neprieštaringais jų parodymais. Taip pat atsiliepime sutinkama su apeliacinio teismo išvada dėl nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, pripažinimo tęstine. Nuteistoji, veikdama vieninga tyčia, nevienkartiniu, o keliais analogiškais veiksmais padegė tos pačios mokyklos patalpas. Visi trys padegimai padaryti analogiškais veiksmais, nukreiptais prieš vieną ir tą patį objektą, tuo pačiu būdu, toje pačioje vietoje, tarp jų yra gana nedidelis laiko tarpas – ilgiausias užtruko tirs mėnesius ir tris dienas. Tokie neteisėti veiksmai sudarė vieno to paties savarankiško nusikaltimo atskiras sudėtines dalis. Toliau atsiliepime pateikiami argumentai, kuriais nesutinkama su kasacinio skundo motyvais dėl netinkamo civilinio ieškinio išsprendimo. Civilinis ieškovas pažymi, kad civilinį ieškinį pateikė iki įrodymų tyrimo teisme pradžios, todėl BPK 112 straipsnis nebuvo pažeistas. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad kaltinamajame akte nurodyta, jog Kauno miesto savivaldybė pareiškė 69 317,39 Lt civilinį ieškinį. Jokių naujų reikalavimų patikslintame civiliniame ieškinyje nebuvo pareikšta, tik, pasinaudojant suteikta teise, patikslintas reikalavimas dėl padarytos turinės žalos atlyginimo. Tačiau ieškinio reikalavimų patikslinimas nagrinėjamu atveju negali būti laikomas naujo civilinio ieškinio pateikimu, nes tiek pradiniame, tiek patikslintame civiliniame ieškinyje ieškovas reiškė reikalavimus tik dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo. Byloje įrodyta, kad civiliniam ieškovui nuteistosios G. S. 2007 m. balandžio 29 d. rugpjūčio 2 ir 31 d. įvykdyta nusikalstama veika padaryta 114 413,38 Lt turtinė žala, žalos dydis įrodytas byloje pateiktais dokumentais, be to, paties žalos dydžio apskaičiavimo kasatorė neginčija. Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas iš G. S. Kauno miesto savivaldybei priteisdamas 114 413,38 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. Apibendrindamas visus pirmiau nurodytus argumentus, civilinis ieškovas tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis pagrįstas ir teisingas, priimtas tinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą ir nepadarius esminių proceso pažeidimų.
Atsiliepimu į nuteistosios G. S. kasacinį skundą nukentėjusiosios D. L. ir L. D. prašo nuteistosios kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime nukentėjusiosios nurodo, kad Kauno apygardos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Nagrinėdamas apeliacinius skundus, teismas atliko įrodymų tyrimą ir nuosprendyje padarė teisingą išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, jog G. S. padarė visas kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas. Byloje esantys įrodymai patvirtina gaisrų buvimo faktą, mechanizmą, jų padarytą žalą ir nurodo juos sulėkusį asmenį, todėl kaltinime nurodyti neteisėti G. S. veiksmai 2007 m. rugpjūčio 2 ir 31 d. sukėlus gaisrus pasitvirtino. Be to, teismas pagristai patenkino civilinį ieškinį dėl šių gaisrų padarytos žalos atlyginimo. Kauno apygardos teismas teisingai įvertino D. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui. Nors šio liudytojo parodymai yra išvestiniai iš G. S. žodžių, kad ji įvykdė inkriminuotas veikas, tačiau, įvertinus juos ir kitus bylos duomenis kaip visumą, jie teisingai pripažinti patikimais įrodymais. Be to, visi gaisrai buvo sukelti panašiu būdu. Tą patvirtino ir specialistas, o tai leidžia daryti išvadą, kad juos sukėlė vienas ir tas pats asmuo. Teismas tinkamai įvertino ir liudytojo A. J. duotus parodymus. Nors šis liudytojas teismo posėdžio metu bandė keisti parodymus, teigdamas, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeistos jo apklausos taisyklės, tačiau teismas pašalino prieštaravimus: iškvietė ir apklausė liudytojus, dalyvavusius jo apklausoje, kurie paneigė A. J. teiginius. Tinkamai įvertinti ir liudytojos E. Ž. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Iš 2007 m. spalio 12 d. telefoninio pokalbio suvestinės tarp G. S. ir jos motinos taip pat akivaizdu, kad kaltinamoji neneigė sukėlusi gaisrus ir pripažino, jog reikės atlyginti žalą. Nepažeisdamas reikalavimų, teismas įvertino gaisrų specialisto M. B. parodymus, kuris patvirtino, kad mokykloje visi sukelti gaisrai yra vienodo braižo. Nuosprendyje motyvuotai įvertinti visų gaisrų įvykio vietos apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuoti panašūs gaisrų židiniai, ir specialisto išvada Nr. S 523/07(01), kurioje nurodyta, kad ant betono plytelės, rastos įvykio vietoje, yra moteriškos lyties DNR profilis. Nukentėjusiosios taip pat pažymi, kad nė viena iš įrodymų rūšių neturi pranašumo. Įrodinėjimas netiesioginiais ar išvestiniais įrodymais yra sudėtingesnis, bet jie leidžia nustatyti tokias bylos aplinkybes, kurioms trūksta tiesioginių įrodymų. Dėl veikos terorizuojant nukentėjusiąją L. D. atsiliepime nurodoma, kad teismas pagrįstai nuteisė G. S. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir BPK 167 straipsnio 3 dalies reikalavimų nepažeidė. Kauno apygardos teismas padarė teisingą išvadą, kad, nors „protokolas–pareiškimas“ L. D. vardu nebuvo užpildytas, byloje surinkti duomenys patvirtina, jog ji savo pranešimu apie įvykį ir apklausos protokole išreiškė reikalavimą pradėti ikiteisminį tyrimą. Taip pat teismas teisingai kvalifikavo G. S. veiką pagal BK 155 straipsnio 1 dalį kaip baigtą, nes ji atliko visus pagal šią nusikalstamos veikos sudėtį būtinus veiksmus. Be to, atsiliepime nukentėjusiosios atkreipia dėmesį į byloje surinktus nuteistąją labai blogai apibūdinančius duomenis, taip pat į tą faktą, kad ji iki šiol neįvykdė teismo paskirto įpareigojimo atsiprašyti nukentėjusiųjų. Byloje nėra jokių duomenų, kurie rodytų, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Nuteistosios G. S. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir BPK 331 straipsnio 2 dalies taikymo
BPK 331 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašomas laikantis šio Kodekso XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų. Tai reiškia, kad tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir apeliacinės instancijos teisme priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis, jo aprašomoji dalis turi būti surašoma taikant pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio surašymo taisykles. Pagal šio straipsnio 2 dalį, be kitų reikalavimų, nuosprendyje turi būti išdėstytos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodyta jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šioje nuosprendžio dalyje teismo nustatytos veikos aprašymas turi atitikti baudžiamojo įstatymo dispozicijos turinį, nurodant visas faktines aplinkybes, reikšmingas nusikalstamos veikos kvalifikavimui bei bausmės skyrimui.
Šių BPK reikalavimų nesilaikymas teismų praktikoje pripažįstamas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, suvaržančiu įstatymų garantuotas kaltinamojo teises, kliudančiu teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Nors kasaciniame skunde apeliacinės instancijos teismo nuosprendis dėl BPK 305 straipsnio ir 331 straipsnio 2 dalies taikymo neskundžiamas, tačiau, atsižvelgdamas į BPK 376 straipsnio 2 dalies nuostatą, kasacinės instancijos teismas šiuo klausimu pasisako.
Kauno apygardos teismas, pripažindamas G. S. kalta ir nuteisdamas ją pagal BK 187 straipsnio 2 dalį už didelės vertės turto sunaikinimą ir sugadinimą visuotinai pavojingu būdu – padegant (trys tęstinės nusikalstamos veikos epizodai), tiksliai nesuformulavo nuosprendžio nustatomosios dalies, iš kurios būtų aišku, kokiomis aplinkybėmis ji padarė tęstinę nusikalstamą veiką, t. y. nenurodė visų reikšmingų veikos kvalifikavimui ir bausmės skyrimui faktinių aplinkybių.
Apeliacinės instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad nuteistoji G. S. „ne vieną, o iš viso tris kartus, t. y. 2007 m. balandžio 29 d., 2007 m. rugpjūčio 2 d. bei 2007 m. rugpjūčio 31 d., kaip ir buvo inkriminuota kaltinime, padegė Kauno Petro Vileišio vidurinės mokyklos 157 ir 158 klases bei 95 klasėje įkurtą socedukacinį centrą, taip sunaikindama ir sugadindama didelės vertės svetimą, Kauno miesto savivaldybei priklausantį, turtą“, nenurodė ne tik nusikalstamos veikos padarymo tikslaus laiko, patekimo į mokyklos patalpas būdo, nemotyvavo kitų aplinkybių pašalinimo iš kaltinimo, bet ir faktinėmis aplinkybėmis nedetalizavo esminio veikos kvalifikavimui ir bausmės skyrimui „didelės vertės turto“ požymio, t. y. veikos padarinių. Iš skundžiamo nuosprendžio neaišku, kokias konkrečiai įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes nustatė apeliacinės instancijos teismas.
Aprašant veikos faktines aplinkybes, teismo pateikta nuoroda „kaip ir buvo inkriminuota kaltinime“ iki galo neatskleidžia veikos faktinių aplinkybių, sukelia abejonių, neatitinka įstatymų reikalavimų ir taip riboja asmens gynybos teises. Pažymėtina ir tai, kad ši nuoroda „kaip ir buvo inkriminuota kaltinime“ neišsprendžia akivaizdžių neaiškumų dėl turto sunaikinimo ir sugadinimo nusikalstama veika padarytos žalos piniginės išraiškos. Kaltinamajame akte G. S. buvo inkriminuota, kad dėl visų mokyklos keturių klasių padegimų padaryta didelė 69 317,39 Lt turtinė žala, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, aprašydamas veikos faktines aplinkybes, nenurodė galutinio visa tęstine veika padaryto žalos piniginio dydžio. Dėstydamas motyvuotas išvadas dėl sunaikinto ir sugadinto materialaus turto vertės, teismas nustatė, kad po pirmojo padegimo ji sudaro 44 882,19 Lt, po antrojo – 41 920,97 ir po trečiojo – 12 326,51 Lt. Taigi galutinė suma (99 129,67 Lt) nėra tokia, kokia buvo nurodyta kaltinamajame akte. Kita vertus, šios sumos visiškai neatitina mokyklos savininko, civilinio ieškovo Kauno miesto savivaldybės, pretenzijų, išdėstytų jo civiliniame ieškinyje dėl sunaikinto ir sugadinto turto vertės atlyginimo. Patikslintame civiliniame ieškinyje (T. 6, b. l. 18-21), kurį apeliacinis teismas visiškai patenkino, nurodyta, kad pirmojo padegimo atveju padaryta žala sudaro 44 882,19 Lt (taip nurodyta ir kaltinamajame akte bei pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiuose), tačiau dėl antrojo padegimo turtinė žala nurodoma 2060,23 Lt, kai tuo tarpu, minėta, apeliacinės instancijos teismas nustatė 41 920,97 Lt, dėl trečiojo padegimo civilinis ieškovas nurodo, kad nusikaltimu jam padaryta 52 654,45 Lt žala (dėl 157 klasės padegimo) ir 12 326,51 Lt turtinė žala (dėl 95 klasės padegimo), tuo tarpu teismas dėl abiejų objektų padegimo nurodo tik dalį patirtos žalos – 12 326,51 Lt.
Taigi, nors teismas visiškai patenkino civilinį ieškinį, teismo nustatyti nusikalstama veika padaryti turtinės žalos dydžiai aiškiai neatitinka civiliniame ieškinyje civilinio ieškovo nurodytų dėl kiekvieno nusikalstamos veikos epizodo padarytos turtinės žalos dydžio, bendros tęstine veika padarytos žalos dydžio ir kaltinamajame akte nurodytos sumos. Esant tokiems prieštaravimams neaišku, kokia faktinė turtinė žala buvo padaryta kiekvieno padegimo atveju ir kokia bendra žala, sudaranti didelės vertės turto požymį, buvo padaryta G. S. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 2 dalį. Tokie nustatyti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio trūkumai vertintini kaip esminiai BPK pažeidimai, dėl kurių nuosprendis turi būti panaikintas ir byla grąžinta iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, esant akivaizdiems kaltinamajame akte ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytų faktinių aplinkybių dėl sugadinto bei sunaikinto turto vertės prieštaravimams, grąžinus bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismui visa tai reikia įvertinti BPK 219 straipsnio ir 326 straipsnio 5 dalies nuostatų kontekste. BPK 219 straipsnyje numatyti kaltinamojo akto turiniui keliami reikalavimai. BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte, be kitų duomenų, būtina nurodyti nusikalstamos veikos aprašymą: padarytos nusikalstamos veikos vietą, laiką, būdą, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes. Jeigu kaltinamajame akte nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, pažyminčios baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.), ir dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų. Šios nuostatos taikomos ir aprašant tęstinę veiką, susidedančią iš tapačių ar vienarūšių nusikalstamų veikų epizodų. Tais atvejais, kai, nagrinėjant bylą teisme, paaiškėja, kad kaltinamajame akte nenurodytos tam tikrus nusikalstamos veikos sudėties teisinius požymius atitinkančios faktinės aplinkybės, kai inkriminuojamas padarinių, reikšmingų veikos kvalifikavimui ir bausmei, dydis yra aiškiai neteisingai nurodytas, teismas privalo apsvarstyti, ar ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas BPK 219 straipsnio reikalavimus atitinkantis kaltinamasis aktas, o esant esminiams kaltinamojo akto neatitikimams BPK reikalavimams, kai jų negalima ištaisyti teisme ir tai trukdo nagrinėti bylą, perduoti bylą prokurorui.
Kolegija konstatuoja, kad dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, sukliudžiusių teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, skundžiamas nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis).
Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundų argumentų ir prašymų, kurių išsprendimas tiesiogiai susijęs su nustatytų esminių BPK pažeidimų šalinimu. Nesant tinkamo įrodyta pripažintos veikos faktinių aplinkybių aprašymo, teisėjų kolegija negali pasisakyti dėl įrodymų, kurių pagrindu G. S. nuteista už didelės vertės turto sunaikinimą ir sugadinimą visuotinai pavojingu būdu, vertinimo atitikties BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimams bei šios nusikalstamos veikos kvalifikacijos kaip tęstinės ar realios nusikalstamų veikų sutapties. Pažymėtina tik tai, kad tęstinės veikos perkvalifikavimas į pavienes nusikalstamas veikas paprastai reiškia sunkesnio baudžiamojo įstatymo taikymą.
Dėl civilinio ieškinio
Nepagrįstu laikytinas kasacinio skundo teiginys dėl BPK 112 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Pagal BPK 112 straipsnio 1 dalį civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. BPK 113 straipsnio 2 dalis suteikia teisę, remiantis Civilinio proceso kodekso normomis, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Baudžiamojo proceso kodeksas nereglamentuoja, taikyti atitinkamas civilinio proceso normas, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal CPK 42 straipsnio 1 dalį civilinis ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus.
Šių procesinių normų civilinis ieškovas Kauno miesto savivaldybė nepažeidė, nes ieškinį pateikė laiku ikiteisminio tyrimo metu, pradėjus nagrinėti bylą teisme, jį patvirtino ir palaikė, o vėliau teisminio nagrinėjimo metu patikslino, padidindamas civilinio ieškinio reikalavimus, ir toks patikslintas ieškinys, proceso dalyviams neprieštaraujant, teismo buvo pridėtas prie bylos.
Kartu atkreiptinas dėmesys į pirmiau kasacinės instancijos teismo nurodytus apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje esančius prieštaravimus dėl turto sunaikinimo ir sugadinimo nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydžio. Iš naujo nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas, išsprendęs šiuos prieštaravimus, turi aiškiai pasisakyti dėl G. S. nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydžio.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo (L. D. terorizavimas)
Išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai daro įvertinę byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos, tačiau teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai.
Kasacinės instancijos teismo kompetencija įrodymų vertinimo srityje yra ribota, nes kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl byloje esančių įrodymų netiria, jų nevertina ir nedaro išvadų dėl naujų faktinių bylos aplinkybių nustatymo. Tačiau kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylas kasacine tvarka, tikrina, ar vertinant įrodymus buvo laikomasi BPK nustatytų reikalavimų. Taigi įrodymų vertinimas kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas yra tik tada, kai jis susijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais.
Skunde kasatorė ginčija nukentėjusiosios L. D. parodymų, duotų teisme, vertinimą, teigdama, kad nukentėjusioji nepatvirtino G. S. dalyvavimo padarant prieš ją BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, todėl kasatorė negalėjo būti nuteista. Su tokiais kasacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
Nuteistosios G. S. dalyvavimas padarant BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, įrodytas ne tik nukentėjusiosios L. D. parodymais, bet ir kitais bylos duomenimis: E. Ž., D. V., V. M. parodymais, patvirtinusiais sistemingų ir bauginančių skambučių mokyklos vadovybei, tarp jų ir pavaduotojai L. D., faktus, kratos, daiktų apžiūros protokolais, kuriais nustatyta, kad pas D. S. buvo rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas, iš kurio buvo skambinama nukentėjusiajai. Be to, išankstinio apmokėjimo paslaugų kortelė, kurios abonento Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuria naudotasi skambinant nuteistosios telefonu, priklausė G. S. Nors kasaciniame skunde iš esmės teisingai nurodoma, kad nukentėjusioji L. D. nepatvirtino, jog telefonu su ja kalbėjo ir ją baugino būtent G. S., o nurodė, kad balsas buvo panašus į paauglio berniuko, tačiau ji taip pat paaiškino, jog balsai buvo keičiami, be to, šalia girdėjosi ir kiti balsai. Taigi, esant kitiems nuteistąją G. S. kaltinantiems įrodymams, tokie nukentėjusiosios parodymai nepaneigia nuteistosios dalyvavimo jai inkriminuotos veikos padaryme.
Dėl šių aplinkybių kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis dėl įrodymų vertinimo, šių nuostatų nepažeidė ir pagrįstai nuteisė G. S. dėl L. D. terorizavimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 30 d. nuosprendžio dalį dėl G. S. nuteisimo pagal BK 187 straipsnio 2 dalį ir galutinės subendrintos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskyrimo, bei civilinio ieškinio išsprendimo, perduodant šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Dalia Bajerčiūtė
Albinas Sirvydis
Antanas Klimavičius