Civilinė byla Nr. e2A-446-450/2020
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00536-2019-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.2; 3.2.6.10
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOSVARDU
2020 m. birželio 30 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Artūro Driuko ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 22 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės SE Capitalia ieškinį atsakovui G. K., trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Daugų žuvis“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė SE Capitalia kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo G. K. 54 452,66 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, jog 2017 m. balandžio 10 d. uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Capitalia Finance, kurios teisių perėmėja yra ieškovė, ir trečiasis asmuo restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – RUAB) „Daugų žuvis“ sudarė paskolos sutartį, kuria susitarė dėl 50 000 Eur paskolos suteikimo 36 mėn. laikotarpiui, metinių palūkanų norma 15,58 proc., mėnesinis administravimo mokestis – 0,75 proc. Tą pačią dieną buvo sudaryta laidavimo sutartis tarp ieškovės ir laiduotojo G. K., kuria atsakovas laidavo už paskolos gavėją ir įsipareigojo solidariai visu savo turtu atsakyti ieškovei ta pačia suma kaip ir paskolos gavėja visu paskolos sutarties galiojimo laikotarpiu. RUAB „Daugų žuvis“ nevykdant savo įsipareigojimų, 2018 m. gegužės 3 d. pranešimu ieškovė informavo paskolos gavėją apie susidariusį įsiskolinimą bei vienašališką paskolos sutarties nutraukimą. Nutraukus sutartį, 2018 m. birželio 4 d. ieškovei buvo išduotas vykdomasis įrašas dėl skolos išieškojimo iš paskolos gavėjos ir įkaito davėjo; kreditorė kreipėsi į antstolį, tačiau iš RUAB „Daugų žuvis“ ieškovės naudai įkeisto turto nėra išieškoma, nes 2018 m. spalio 15 d. Kauno apygardos teismo nutartimi RUAB „Daugų žuvis“ iškelta restruktūrizavimo byla. Ieškovės 54 026,37 Eur finansinis reikalavimas 2019 m. sausio 16 d. nutartimi patvirtintas RUAB „Daugų žuvis“ restruktūrizavimo byloje. RUAB „Daugų žuvis“ skola ieškovei 2018 m. lapkričio 23 d. yra 54 026,37 Eur, kuri susideda iš: 37 745,65 Eur skolos; 9 968,48 Eur palūkanų, įskaitant ir paskolos administravimo mokestį; 5 763,69 Eur delspinigių; 148,58 Eur notaro išlaidų; 399,97 Eur antstolio išlaidų. Ieškovė 2018 m. gruodžio 14 d. pranešimu kreipėsi į atsakovą kaip laiduotoją, su reikalavimu įvykdyti prievolę, tačiau laiduotojas savo prievolių neįvykdė, nors atsako ieškovei tokia pačia apimtimi kaip ir skolininkė už visų piniginių prievolių, kylančių iš paskolos sutarties, vykdymą. Restruktūrizavimo bylos iškėlimas po sutarties pažeidimo ir jos nutraukimo, nedaro jokios įtakos laiduotojo atsakomybės pagal laidavimo sutartį apimčiai. Restruktūrizavimo plane nustatyta tik prievolės įvykdymo tvarka. Delspinigius atsakovas turi mokėti pagal Laidavimo sutarties 3.2 punktą, kuriame numatyti 0,025 proc. delspinigiai už kiekvieną dieną. Ieškovė reikalauja 8 proc. delspinigių per metus, už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 31 d. iki 2019 m. vasario 4 d., juos sudaro 426,29 Eur. Nesutiko su sprendimo vykdymo išdėstymu, nes atsakovas neįrodė sunkios savo turtinės padėties.
3. Atsakovas G. K. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir nurodo, kad ieškovė nepagrindė prašomų priteisti sumų dydžio, jų nedetalizavo, neaišku už kokius periodus reikalaujamos sumos yra paskaičiuotos. Nors ieškovė prašo priteisti 426,29 Eur delspinigius, tačiau nėra jokio pagrindimo, kodėl jie turi būti skaičiuojami ir neaišku nuo kokių sumų jie paskaičiuoti. Skolininkei yra iškelta restruktūrizavimo byla, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad, iškėlus skolininkui bankroto bylą, jeigu dėl teisinio reglamentavimo modifikuojasi (sumažėja) laidavimu užtikrinta skolininko prievolė, tai atitinkamai modifikuojasi (sumažėja) ir solidarioji laiduotojo akcesorinė prievolė, kylanti iš laidavimo sutarties. Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi yra patvirtintas restruktūrizavimo planas, kuriame numatyta, kaip bus vykdoma prievolė ieškovei, t. y. ieškovei 2020 m. sausio 1 d.; 2021 m. sausio 1 d.; 2022 m. sausio 1 d. bus mokama po 5 647,52 Eur, o po to bus grąžinamas / refinansuojamas likęs įsiskolinimas. Atitinkamai modifikavosi ir laiduotojo akcesorinė prievolė, t. y. iš atsakovo negalima reikalauti daugiau negu ieškovė turi teisę reikalauti pagal pagrindinę prievolę iš pagrindinio skolininko. Esant patvirtintam restruktūrizavimo planui, laikytina, kad pagrindinis skolininkas nėra pažeidęs prievolės ieškovei vykdymo, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti visų pagal paskolos sutartį reikalaujamų sumų, palūkanų bei delspinigių grąžinimo iš atsakovo. Atsakovas prašė, esant palankiam ieškovei sprendimui, priteistas sumas išdėstyti 5 metų laikotarpiui, nes prašoma priteisti suma yra didelė, atsakovo vienintelės pajamos yra jo gaunamas 600 Eur atlyginimas iš RUAB „Daugų žuvis“.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 22 d. sprendimu ieškinį tenkino ir ieškovei iš atsakovo priteisė 54 452,66 Eur skolą, 2 479 Eur bylinėjimosi išlaidas, viso 56 931,66 Eur, bei 5 proc. dydžio metines palūkanas; iš atsakovo valstybės naudai priteisė 7,49 Eur pašto išlaidų; atsakovo prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą atmetė.
5. Teismas nustatė, kad 2017 m. balandžio 10 d. UAB Capitalia Finance, kurios teisių perėmėja yra ieškovė, ir trečiasis asmuo RUAB „Daugų žuvis“ sudarė paskolos sutartį Nr. LT-49-2017, kuria susitarė dėl 50 000 Eur paskolos suteikimo 36 mėn. laikotarpiui, metinių palūkanų norma 15,58 proc., mėnesinis administravimo mokestis – 0,75 proc. 2017 m. balandžio 10 d. tarp ieškovės ir laiduotojo G. K. buvo sudaryta laidavimo sutartis, kuria atsakovas laidavo už paskolos gavėją RUAB „Daugų žuvis“ ir įsipareigojo solidariai visu savo turtu atsakyti ieškovei ta pačia apimtimi kaip ir paskolos gavėja, visu paskolos sutarties galiojimo laikotarpiu (Laidavimo sutarties 1.1 punktas). Paskolos gavėjai RUAB „Daugų žuvis“ nevykdant įsipareigojimų, 2018 m. gegužės 3 d. pranešimu ieškovė informavo paskolos gavėją apie susidariusį įsiskolinimą bei vienašališką paskolos sutarties nutraukimą. 2018 m. birželio 4 d. ieškovės naudai buvo išduotas vykdomasis įrašas dėl skolos pagal paskolos sutartį išieškojimo iš paskolos gavėjos ir įkaito davėjos RUAB „Daugų žuvis“ ieškovės naudai įkeisto nekilnojamo turto. 2018 m. birželio 4 d. ieškovė pateikė prašymą antstoliui dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo. Iš RUAB „Daugų žuvis“ ieškovės naudai įkeisto turto nėra išieškoma, nes 2018 m. spalio 15 d. Kauno apygardos teismo nutartimi paskolos gavėjai RUAB „Daugų žuvis“ iškelta restruktūrizavimo byla. Kauno apygardos teismas 2019 m. sausio 16 d. nutartimi patvirtino ieškovės 54 026,37 Eur susidedantį iš: 1) 37 745,65 Eur skolos; 2) 9 968,48 Eur nesumokėtų palūkanų, įskaitant ir paskolos administravimo mokestį; 3) 5 763,69 Eur delspinigių; 4) 148,58 Eur notaro išlaidų; 5) 399,97 Eur antstolio išlaidų finansinį reikalavimą RUAB „Daugų žuvis“ restruktūrizavimo byloje. Duomenų apie atsakovo įsipareigojimų įvykdymą nėra.
6. Teismas, atlikęs ieškovės pateiktų įrodymų tyrimą, pripažino, kad ieškovė teisėtai ir pagrįstai reikalauja iš atsakovo sumokėti skolą, nes jis yra prisiėmęs įsipareigojimus pagal Laidavimo sutartį, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 54 026,37 Eur skolą (skolos paskaičiavimas pateiktas skolos paskaičiavimo lentelėje ir patvirtinta kaip finansinis reikalavimas restruktūrizavimo byloje), įvykdant prievolę už trečiąjį asmenį RUAB „Daugų žuvis“.
7. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011 priimta nutartimi, kurioje nurodyta, kad laiduotojų atsakomybės skolininko nemokumas ir su tuo susijusios teisinės procedūros neįtakoja, t. y. šioje byloje atsakovo pareigos atsakyti kreditorei, nepriklausomai nuo to, ar pagrindiniam skolininkui taikoma specifinė teisinė apsauga nuo kreditorių reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad restruktūrizavimo byla buvo iškelta pradėjus vykdymo veiksmus dėl skolos išieškojimo. Restruktūrizavimo bylos iškėlimas po sutarties pažeidimo ir jos nutraukimo bei vykdomojo rašto ir vykdomosios bylos užvedimas nedaro įtakos laiduotojo atsakomybės pagal laidavimo sutartį apimčiai. Laiduotojas, sudarydamas laidavimo sutartį, prisiėmė skolininko finansinės padėties pablogėjimo riziką, nes laidavimas yra prievolės įvykdymo užtikrinimas. Restruktūrizavimo plane nustatyta tik prievolės įvykdymo tvarka, plane nėra paneigiamas patvirtintas ieškovės finansinio reikalavimo dydis, jame nurodytos galimos sumokėti sumos.
8. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 426,29 Eur delspinigių yra pagrįstas. Nurodė, kad delspinigius atsakovas turi mokėti pagal Laidavimo sutarties 3.2 punktą, kuriame šalys susitarė dėl 0,025 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Ieškovės reikalaujama 8 proc. per metus delspinigių suma už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 31 d. iki 2019 m. vasario 4 d. yra mažesnė nei šalys numatė sutartyje.
9. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalimi, CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovei priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 54 452,66 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. balandžio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
10. Teismas ieškovės naudai iš atsakovo priteisė 2 479 Eur bylinėjimosi išlaidas (1 079 Eur žyminis mokestis, 1 400 Eur už advokato teisinę pagalbą), taip pat priteisė valstybės naudai 7,49 Eur pašto išlaidų.
11. Teismas, įvertinęs, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį, išskyrus nurodė duomenis apie gaunamą darbo užmokestį, sprendė, jog nėra nei faktinio nei teisinio pagrindų tenkinti prašymą dėl sprendimo išdėstymo, todėl jį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atsakovas G. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 22 d. sprendimą ir ieškinį atmesti; palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, sprendimo vykdymą išdėstyti 5 metų laikotarpiui, priteistas sumas grąžinant kiekvieną mėnesį lygiomis dalimis. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. RUAB „Daugų žuvis“ iškėlus restruktūrizavimo bylą bei patvirtinus restruktūrizavimo planą, pagal kurį prievolės ieškovei turi būti vykdomos jame numatyta tvarka bei sąlygomis, atitinkamai modifikavosi ir solidarioji laiduotojo akcesorinė prievolė. Esant patvirtintam restruktūrizavimo planui, laikytina, kad pagrindinė skolininkė nėra pažeidusi prievolės ieškovei įvykdymo, todėl neturi teisės reikalauti visų pagal paskolos sutartį suteiktų sumų, palūkanų bei delspinigių grąžinimo iš atsakovo.
12.2. RUAB „Daugų žuvis“ restruktūrizavimo plane numatyta, kad pagrindinis skolininkas už laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos, vykdomuosius dokumentus turintiems kreditoriams moka 2 proc. dydžio metines palūkanas, o ne sutartyje numatytas 15,58 proc. metines palūkanas su 0,75 proc. administravimo mokesčiu per mėnesį, viso 24,58 proc. metines palūkanas.
12.3. Prašoma priteisti suma atsakovui yra ypač didelė, nes vienintelės jo gaunamos pajamos yra atlyginimas iš RUAB „Daugų žuvis“, kuris per mėnesį iki mokesčių sudaro apie 700,18 Eur; apeliacinio skundo pateikimo dieną, darbdavys vėluoja išmokėti 2 979,35 Eur atlyginimo. Nors išdėsčius sprendimo vykdymą, mokėtinos sumos sudarys daugiau nei atsakovo gaunamas atlyginimas, tačiau priteistas sumas atsakovas planuoja mokėti iš ateityje gautinų išmokų už dirbamą žemę, miško valymą, be to jam ketina materialiai padėti sesuo.
13. Ieškovė SE Capitalia atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
13.1. Galiojant finansiniam reikalavimui iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrindiniam skolininkui, vėlesnis pagrindinio skolininko prievolės modifikavimas, susijęs su prievolių vykdymo sustabdymu, ir kitokiu modifikavimu, neturi įtakos laiduotojo atsakomybės apimčiai (Lietuvos apeliacini teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1179/2013).
13.2. Trečiojo asmens skola ieškovei atsirado dar iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, o patvirtintas restruktūrizavimo planas tik patvirtina, kad trečiasis asmuo nevykdė prievolės grąžinti ieškovei skolos. Restruktūrizavimo planas neturi įtakos atsakovo atsakomybės pagrindui, apimčiai ir dydžiui, nes jo santykiai su ieškove reglamentuojami Laidavimo sutartimi. Laidavimui kaip šalutinei prievolei, svarbus tik pradinės prievolės galiojimas, tačiau laidavimo dydžiui neturi įtakos pradinės prievolės vykdymo tvarkos pakeitimas ar kitoks modifikavimas.
13.3. Apeliantas nepateikė įrodymų apie jo sunkią turtinę padėtį, nepateikė darbdavio įsiskolinimo buvimo faktą patvirtinančių duomenų (pažyma išrašyta tiesiogiai apeliantui pavaldžios RUAB „Daugų žuvis“ buhalterės, tačiau nepateikti jokie pirminiai apskaitos dokumentai, pagrindžiantys įsiskolinimą), nepridedami įrodymai apie tai, kad apeliantas neturi kito turto.
13.4. Atžvelgiant į apelianto piktybišką prievolės nevykdymą, nesąžiningą elgesį, nesikreipimą į ieškovę dėl prievolės vykdymo sąlygų suderinimo, taikaus susitarimo, nedalyvavimo teismo posėdyje, piktnaudžiavimą savo teisėmis, tikėtina, kad atsakovas gera valia nevykdys išdėstyto teismo sprendimo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
15. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: RUAB „Daugų žuvis“ 2019 m. rugsėjo 2 d. pažymas apie gaunamą darbo užmokestį ir jo įsiskolinimą, bei apeliantui priklausančio turto sąrašą.
16. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šis draudimas nėra absoliutus, kadangi pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apelianto pateikti nauji įrodymai gali būti aktualūs vertinant sprendimo dalies dėl priteistų sumų vykdymo išdėstymo pagrįstumą, taip pat į tai, kad naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, priima atsakovo pateiktus naujus įrodymus ir juos vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Kadangi įrodymai pateikti kartu su apeliaciniu skundu elektroninių ryšių priemonėmis, priešingos šalys turėjo pakankamai laiko su jais susipažinti.
Dėl laiduotojo atsakomybės apimties skolininkui iškėlus restruktūrizavimo bylą
17. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl laiduotojo (atsakovo) atsakomybės apimties skolininkei (trečiajam asmeniui) iškėlus restruktūrizavimo bylą.
18. Prievolių įvykdymo užtikrinimas – tai civilinė teisinė priemonė, kuri suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, tai taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. Prievolių įvykdymo užtikrinimo esmė yra tai, kad, skolininkui neįvykdžius prisiimtos prievolės arba ją įvykdžius netinkamai, kreditoriui atsiranda papildoma turtinio pobūdžio priemonė paveikti skolininką ar kitą asmenį, kad jis tinkamai įvykdytų tai, ką privalo įvykdyti pagal įstatymą arba sandorį. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytas pavyzdinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas – prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje nustatytais būdais. Pagal CK 6.76 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė. Laidavimas atsiranda sudarius laidavimo sutartį arba įstatymų ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 straipsnio 1 dalis). Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 1 dalis).
19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2017 m. balandžio 10 d. UAB Capitalia Finance, kurios teisių perėmėja yra ieškovė, ir trečiasis asmuo RUAB „Daugų žuvis“ sudarė paskolos sutartį, kuria trečiajam asmeniui buvo suteikta 50 000 Eur paskola 36 mėn. laikotarpiui, numatyta 15,58 proc. metinių palūkanų norma, 0,75 proc. mėnesinis administravimo mokestis. Tą pačią dieną ieškovė ir atsakovas sudarė Laidavimo sutartį, kuria atsakovas laidavo už RUAB „Daugų žuvis“ ir įsipareigojo solidariai visu savo turtu ta pačia suma kaip ir paskolos gavėja atsakyti visu paskolos sutarties galiojimo laikotarpiu (Laidavimo sutarties 1.1 punktas). Ieškovė 2018 m. gegužės 3 d. pranešimu informavo paskolos gavėją apie susidariusį įsiskolinimą bei vienašališką paskolos sutarties nutraukimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad trečiasis asmuo, gavęs ieškovės įspėjimą apie sutarties nutraukimą, neįvykdė prievolių ieškovei, todėl ieškovei 2018 m. birželio 4 d. buvo išduotas vykdomasis įrašas dėl skolos išieškojimo iš paskolos gavėjos ir įkaito davėjos RUAB „Daugų žuvis“ ieškovės naudai įkeisto nekilnojamojo turto. Ieškovė pateikė vykdomąjį įrašą antstoliui, tačiau iš įkeisto turto nėra išieškoma, nes 2018 m. spalio 15 d. Kauno apygardos teismo nutartimi RUAB „Daugų žuvis“ iškelta restruktūrizavimo byla Nr. B2-356-390/2020. 2018 m. lapkričio 23 d. ieškovė RUAB „Daugų žuvis“ restruktūrizavimo administratoriui pateikė tvirtinti 54 026,37 Eur finansinį reikalavimą, kuris 2019 m. sausio 16 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-356-390/2020 buvo patvirtintas; taip pat ieškovė pareiškė reikalavimus teisme dėl skolos priteisimo iš atsakovo (laiduotojo).
20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino ieškovės reikalavimus ir priteisė iš atsakovo, laidavusio už trečiojo asmens prievoles, pagal paskolos sutartį mokėtinas sumas. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad RUAB „Daugų žuvis“ iškėlus restruktūrizavimo bylą bei patvirtinus restruktūrizavimo planą, pagal kurį prievolės ieškovei turi būti vykdomos jame numatyta tvarka bei terminais, atitinkamai modifikavosi ir solidarioji laiduotojo akcesorinė prievolė. Apeliantas taip pat teigia, kad esant patvirtintam restruktūrizavimo planui, laikytina, kad pagrindinė skolininkė nėra pažeidusi prievolės ieškovei įvykdymo, todėl ši neturi teisės iš jo reikalauti visų pagal paskolos sutartį suteiktų sumų, palūkanų bei delspinigių grąžinimo. Teisėjų kolegija apelianto argumentus, kad kreditorė yra saistoma trečiojo asmens restruktūrizavimo byloje patvirtintame plane nustatytų prievolės vykdymo tvarkos ir terminų, laiko nepagrįstais ir sprendžia, jog tokie argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų išvadų pagrįstumo ir teisingumo.
21. Pagal laidavimo sutartį, laiduotojas įgyja pareigą įvykdyti užtikrintą prievolę, kai skolininkas jos neįvykdo ar tai padaro netinkamai, o kreditorius – teisę reikalauti, kad laiduotojas atliktų šią savo pareigą. Laiduotojo pareiga įvykdyti prievolę kreditoriaus naudai, o kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas įvykdytų skolininko prievolę, gali būti įgyvendinta tik tada, kai skolininkas neįvykdo laidavimu užtikrintos prievolės arba netinkamai tai padaro (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Tai lemia laidavimo prievolės, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo, sąlyginį pobūdį, kuris reiškia galimybės priverstinai įgyvendinti laidavimo prievolės įvykdymą atsiradimą tik tuo atveju jei neįvykdoma laidavimu užtikrinta prievolė (CK 1.66 straipsnio 1 dalis, 6.30 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).
22. Jeigu kitaip nenustatyta laidavimo sutartyje, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6. straipsnio 4 dalis). Esant laidavimui, yra dvi prievolės: pagrindinė prievolė, siejanti skolininką ir kreditorių, bei šios pagrindinės prievolės akcesorinė (papildoma, šalutinė) prievolė, siejanti laiduotoją ir kreditorių (CK 6.76 straipsnio 2 dalis). Nors CK 6.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laiduotojas ir pagrindinis skolininkas atsako solidariai, tačiau laiduotojo solidarioji pareiga atsiranda tik tuo atveju, jeigu pagrindinis skolininkas neįvykdo prievolės.
23. Byloje esantis ieškovės 2018 m. gegužės 3 d. pranešimas patvirtina, kad pranešimo surašymo dieną trečiasis asmuo vėlavo mokėti įmokas 139 dienas, todėl ieškovė, remdamasi Paskolos sutarties 4.3.2 punktu, vienašališkai nutraukė paskolos sutartį ir informavo, kad kreipsis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Kad skolininkė RUAB „Daugų žuvis“ tinkamai nevykdė savo prievolių ieškovei patvirtina ir 2018 m. birželio 4 d. notaro išduotas vykdomasis įrašas dėl skolos išieškojimo iš skolininkės / įkaito davėjos RUAB „Daugų žuvis“. Ieškovė vykdomąjį įrašą pateikė vykdyti antstoliui, tačiau skola iš RUAB „Daugų žuvis“ nekilnojamojo turto iki šiol neišieškota, nes trečiajam asmeniui Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-356-390/2020 iškelta restruktūrizavimo byla. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad trečiasis asmuo tinkamai nevykdė paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų bei paskolos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais neatsiskaitė su ieškove, todėl kreditorė (ieškovė) įgijo teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinė skolininkė ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis; taip pat žr. minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Nagrinėjamu atveju ieškovė pasirinko savo teisių gynimo būdą, pareikšdama kreditorės reikalavimą restruktūrizavimo byloje ir pareikšdama ieškinį šioje byloje laiduotojui.
24. Priešingai nei nurodo apeliantas, Kauno apygardos teismui, nagrinėjančiam restruktūrizavimo bylą Nr. B2-356-390/2020, 2019 m. sausio 16 d. nutartimi patvirtinus ieškovės finansinį reikalavimą bei 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi patvirtinus RUAB „Daugų žuvis“ restruktūrizavimo planą, kuriame nustatyti ieškovės finansinio reikalavimo įvykdymo tvarka ir terminai, solidarioji laiduotojo akcesorinė prievolė nesimodifikavo. Laidavimo, kaip vieno iš prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų, esmė ir tikslas lemia tai, jog skolininko finansinės padėties pablogėjimas ar teisinio statuso pasikeitimas negali lemti laiduotojo atsakomybės sumažėjimo ar apribojimo, kadangi kitaip būtų paneigta paties laidavimo esmė ir paskirtis bei pažeisti kreditoriaus interesai. Laiduotojas, sudarydamas laidavimo sandorį, prisiima tam tikrą riziką, jog skolininko padėtis gali pasikeisti ir skolininkui gali pasunkėti galimybės įvykdyti prisiimtas prievoles (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-876/2014). Laiduotojo atsakomybei neturi įtakos ir nemodifikuoja jos apimčių vien skolininką liečiantys veiksniai, tokie kaip bankrotas ar restruktūrizavimas. Šias procedūras reglamentuojantys specialieji įstatymai yra nukreipti vien į skolininko, bet ne laiduotojo asmenį ir nekeičia tarp kreditoriaus ir skolininko egzistuojančios prievolės sąlygų bei turinio. Bankroto ir (ar) restruktūrizavimo įstatymų nuostatų perkėlimas į laidavimo institutą (kai laiduotojas nebankrutuoja ar nėra restruktūrizuotas) reiškia ne ką kita, o laidavimo instituto paneigimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-876/2014). Esant galiojančiai kreditoriaus reikalavimo teisei laiduotojui, atsiradusiai dar iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrindiniam skolininkui, pagrindinio skolininko prievolių vėlesnis modifikavimas, susijęs su šių prievolių vykdymo sustabdymu, atidėjimu ar išdėstymu, neturi įtakos laiduotojo prievolių vykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1179/2013). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nutarties 24 punkte nustatytas aplinkybes, kad trečiasis asmuo RUAB „Daugų žuvis“ (pagrindinė skolininkė) savo sutartines prievoles kreditorei pažeidė dar iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog restruktūrizavimo bylos iškėlimas nagrinėjamu atveju nedaro jokios įtakos apelianto (laiduotojo) atsakomybės pagal laidavimo sutartį apimčiai.
Dėl sutartinių palūkanų priteisimo iš laiduotojo
25. Apelianto manymu, jis, kaip laiduotojas, neturi mokėti kreditorei daugiau sutartinių palūkanų, negu turėtų pagrindinė skolininkė. Apeliantas nurodo, kad RUAB „Daugų žuvis“ restruktūrizavimo plane numatyta, jog pagrindinė skolininkė už laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos, taip pat pirmaisiais restruktūrizavimo metais vykdomuosius dokumentus turintiems kreditoriams moka 2 proc. dydžio metines palūkanas, antraisiais ir trečiaisiais restruktūrizavimo metais moka 3 proc. dydžio metines palūkanas, o ne sutartyje numatytas 15,58 proc. metines palūkanas su 0,75 proc. administravimo mokesčiu per mėnesį, viso 24,58 proc. metines palūkanas.
26. Paskolos sutarties, sudarytos tarp trečiojo asmens RUAB „Daugų žuvis“ ir ieškovės pirmajame lape nurodyta, kad palūkanų norma yra 15,58 proc. per metus, o administravimo mokestis – 0,75 proc. per mėnesį. Laidavimo sutarties 1.2 punkte numatyta, kad nutraukus paskolos sutartį prieš terminą, laiduotojas turi įvykdyti paskolos gavėjo visus mokėjimo įsipareigojimus. Laidavimo sutarties 2.1 punkte šalys susitarė, kad skolininkui negrąžinus paskolos, laiduotojas turi tenkinti kreditoriaus reikalavimą dėl skolos, palūkanų, netesybų sumokėjimo pirmumo tvarka. Iš byloje esančios negrąžintos paskolos, palūkanų, delspinigių apskaičiavimo lentelės matyti, kad ieškovė 9 968,48 Eur palūkanas ir administravimo mokestį paskaičiavo už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 16 d. iki 2018 m. lapkričio 14 d. Tuo tarpu 2018 m. gegužės 3 d. pranešimu ieškovė informavo paskolos gavėją apie susidariusį įsiskolinimą bei vienašališką paskolos sutarties nutraukimą, remiantis Paskolos sutarties 4.3.2 punktu.
27. Nagrinėjant šią bylą apeliacinės instancijos teisme Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e3K-7-75-823/2020 ir priėmė nutartį, kurioje buvo sprendžiama dėl skolininko pareigos mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas kredito sutarties nutraukimo atveju, šių palūkanų santykio su kompensuojamosiomis palūkanomis ir galimybės sutarties pažeidimo atveju mokėjimo (pelno) ir kompensuojamąsias palūkanas skaičiuoti kartu, todėl teisėjų kolegija šios bylos kontekste vadovaujasi kasacinio teismo nutartyje pateiktais išaiškinimais.
28. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje buvo išaiškinta, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išlieka ir paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, išskyrus atvejus, jei kitaip nustatyta paskolos sutartyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2015 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e3K-7-75-823/2020 ir nusprendė, kad aptariama kasacinio teismo praktika keistina kaip iš dalies varžanti teismo pareigos vykdyti teisingumą, užtikrinant paskolos teisinių santykių subjektų interesų pusiausvyrą, teisėtus lūkesčius ir neleistinumą piktnaudžiauti teise, įgyvendinimą ir neatitinkanti kasacinio teismo nuosekliai formuojamos praktikos dėl sutarties nutraukimo teisinių pasekmių ir reikalavimo dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo teisinės prigimties aiškinimo. Kasacinis teismas aptariamoje byloje suformavo naują teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 54 punktas).
29. Minėta, kad ieškiniu ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 9 968,48 Eur palūkanas ir administravimo mokestį, kuriuos paskaičiavo už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 16 d. iki 2018 m. lapkričio 14 d., kai tuo tarpu pagrindinė Paskolos sutartis nutraukta 2018 m. gegužės 3 d. pranešimu. Ieškovė šio savo reikalavimo nesiejo su jos negautų pajamų atlyginimu ir jų pagrįstumo neįrodinėjo. Atsižvelgdama į aukščiau aptartus motyvus bei nurodytą naujausią kasacinio teismo praktiką dėl pelno palūkanų, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje dalyje yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, sumažinant priteisiamų palūkanų ir administravimo mokesčio dydį nuo 9 968,48 Eur iki 4 525,08 Eur, paskaičiuotą už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 16 d. iki 2018 m. gegužės 3 d. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo
30. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat prašo pakeisti skundžiamo sprendimo dalį, kuria atmestas jo prašymas teismo sprendimu priteistos skolos mokėjimą išdėstyti 5 metų laikotarpiui.
31. CPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
32. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai įvertino visus šiam klausimui reikšmingus faktus ir pagrįstai konstatavo, kad nėra sąlygų tenkinti atsakovo prašymo. Vien tai, kad atsakovo gaunamas atlygis nėra pakankamas iš karto atlyginti priteistą sumą, ar, kad darbdavys jam vėluoja išmokėti darbo užmokestį neįrodo, jog jo materialinė padėtis yra itin sunki, nuolatinio ir ilgalaikio pobūdžio. Juo labiau kad iš byloje esančių įrodymų matyti, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso penki nekilnojamojo turto objektai. Šis turtas gali būti panaudotas vykdant teismo sprendimą. Esant tokioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo vertinti, jog atsakovo turtinė padėtis yra tiek sunki, kad jis iš gaunamų pajamų arba nuosavybės teise valdomo turto neišgalės įvykdyti teismo sprendimo.
34. Papildomai pažymėtina, kad apelianto pateikti duomenys apie jo gaunamą darbo užmokestį ir įsiskolinimą yra daugiau kaip devynių mėnesių senumo, todėl teisėjų kolegija neturi galimybių patikimai, visapusiškai įvertinti dabartinę atsakovo finansinę padėtį. Nors atsakovas nurodo, kad priteistas sumas planuoja mokėti iš ateityje gaunamų išmokų už dirbamą žemę, miško valymą, jam planuoja padėti sesuo, tačiau jis nepateikė jokių įrodymų jo nurodomoms padėties pagerėjimo ateityje perspektyvoms pagrįsti.
35. Patenkinus atsakovo prašymą ir teismo sprendimą vykdymą išdėsčius jo prašomam laikotarpiui, teismo sprendimo vykdymas užsitęstų itin ilgą laiką, todėl būtų pažeisti ieškovės, kuri yra suinteresuota, kad jai palankus teismo sprendimas būtų įvykdytas kuo skubiau, interesai, taip pat būtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas.
36. Teisėjų kolegija pažymi, kad prašymo teismo sprendimą išdėstyti atmetimas savaime neužkerta kelio pasikeitus aplinkybėms atsakovui pateikti naują įrodymais pagrįstą prašymą teismo sprendimą išdėstyti. CPK 284 straipsnyje nėra draudimo procesinio pobūdžio prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo teismui teikti pakartotinai, kad, pasikeitus tam tikroms aplinkybėms, teismas įvertintų, ar neatsirado pagrindas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
37. Anksčiau nurodytos teisėjų kolegijos išvados sudaro pagrindą pakeisti skundžiamo sprendimo dalį, kuria ieškovės reikalavimas dėl palūkanų ir administravimo mokesčio priteisimo iš atsakovo G. K. tenkintas visiškai. Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė laikotarpį už kurį gali būti skaičiuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos, nes nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį galėjo būti skaičiuojamos tik iki 2018 m. gegužės 3 d. (paskolos sutarties nutraukimo), o ne iki 2018 m. lapkričio 14 d., ieškinys tenkinamas iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteisiant 49 009, 26 Eur skolos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
38. Keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, šalių patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 2 479 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 079 Eur žyminio mokesčio ir 1 400 Eur atstovavimo išlaidų). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje patenkintų reikalavimų proporciją (patenkinta 90 proc. ieškinio reikalavimų), ieškovei iš atsakovo priteisia 2 231,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Atitinkamai iš atsakovo į valstybės biudžetą taip pat priteistinos išlaidos, susijusios su dokumentų įteikimu, kurios sudaro 6,74 Eur; likusi 0,75 Eur išlaidų, susijusių su dokumentų įteikimu, suma iš ieškovės nepriteisiama, nes jų dydis neviršija minimalios valstybei priteisiamos 3,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos.
39. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apeliantas patyrė 1 439 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio už apeliacinį skundą), kurio dalies sumokėjimas (939 Eur) 2019 m. rugsėjo 6 d. Kauno apygardos teismo nutartimi jam buvo atidėtas iki teismo procesinio sprendimo byloje priėmimo. Ieškovė patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą bei pateikė jas pagrindžiančius dokumentus. Atsižvelgus į bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme rezultatą, į tai, kad apeliacinis skundas patenkintas iš dalies (10 proc.), iš apelianto valstybės naudai priteisiama 795,10 Eur nesumokėto žyminio mokesčio (1 439 Eur x 90 proc. – 500 Eur sumokėto žyminio mokesčio); atitinkamai iš ieškovės valstybės naudai priteisiama 143,90 Eur žyminio mokesčio. Ieškovei iš apelianto priteisiama 450 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 22 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei SE Capitalia iš atsakovo G. K. 49 009,26 Eur (keturiasdešimt devynis tūkstančius devynis eurus 26 centus) skolą, 2 231,10 Eur (du tūkstančius du šimtus trisdešimt vieną eurą 10 centų) bylinėjimosi išlaidas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. balandžio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo G. K. 6,74 Eur (šešis eurus 74 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – „bylinėjimosi išlaidos“). Sumokėjus nedelsiant pateikti kvito ar mokėjimo pavedimo originalą pirmosios instancijos teismui.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovo G. K. prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą atmesti.“
Priteisti valstybės naudai iš atsakovo G. K. 795,10 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 10 centų) ir iš ieškovės SE Capitalia 143,90 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt tris eurus 90 centų) žyminį mokestį.
Priteisti iš atsakovo G. K. ieškovei SE Capitalia 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Marius Bajoras
Artūras Driukas
Asta Radzevičienė