Byla Nr. ATP-578-634/2014

Teisminio proceso Nr. 4-17-3-00057-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija:

79.1.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 30 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. nutarimo A. V. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

n u s t a t ė :

Administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1302 str., 127 str. 3 d. A. V. surašytas už tai, kad jis 2014-01-11, apie 04.05 val., pakartotinai vairavo automobilį AUDI A4 AVANT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis (1,55 promilės) girtumas, ir neturėdamas teisės vairuoti (teisė atimta nuo 2011-06-03 iki 2014-06-02), nepasirinko saugaus greičio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio ženklą, dėl ko buvo apgadintas kelio ženklas ir automobilis, priklausantis UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tokiais savo veiksmais A. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 133 punktų reikalavimus.

A. V. taip pat buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 127 str. 3 d., 128 str. 2 d., 1302 str. už tai, kad jis, 2014-03-05, 14.18 val., būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis (2,42 promilės) girtumo laipsnis, neturėdamas teisės vairuoti (teisė atimta nuo 2011-06-03 iki 2014-06-02), pakartotinai vairuodamas automobilį VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį K. K., nesuvaldė automobilio, nuvažiavęs nuo kelio į kelkraštį, atsitrenkė į ten stovėjusį automobilį Škoda Fabia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį Jonavos rajono savivaldybės administracijai, po to dar atsitrenkė į kelio ženklą. Įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai ir kelio ženklas. Tokiais veiksmais A. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14 punktų reikalavimus.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. nutarimu A. V. atžvilgiu byla dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 128 str. 2 d., nutraukta, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties; A. V. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d. (dėl 2014-01-11 eismo įvykio), ir nubaustas 15 parų areštu su transporto priemonės AUDI A4 AVANT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimu; taip pat pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1302 str. (dėl 2014-01-11 eismo įvykio), ir nubaustas 30 parų areštu su transporto priemonės AUDI A4 AVANT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimu; pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d. (dėl 2014-03-05 eismo įvykio), ir nubaustas 15 parų areštu su transporto priemonės automobilio VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimu; pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1302 str. (dėl 2014-03-05 eismo įvykio), ir nubaustas 30 parų areštu su transporto priemonės automobilio VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirtos nuobaudos subendrintos ir galutinė nuobauda A. V. paskirtas 30 parų areštas su transporto priemonių: automobilio AUDI A4 AVANT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančios UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir automobilio VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruoto K. K. vardu, konfiskavimu.

A. V. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. nutarimo dalį, kuria jam paskirtas administracinis areštas, ir paskirtą administracinę nuobaudą pakeisti į piniginę baudą, taip pat panaikinti nutarimo dalį dėl transporto priemonių konfiskavimo. Skunde nurodoma, kad dėl abiejų eismo įvykių kaltę apeliantas pripažįsta, labai gailisi ir nutarimo šioje dalyje neginčija. Tačiau skunde nesutinkama su teismo sprendimu už ATPK 127 str. 3 d., 1302 str. numatytų pažeidimų padarymą paskirta administracine nuobauda – administraciniu areštu. A. V. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, kur gauna pastovias pajamas, iš kurių išlaiko savo šeimą, ir iš kurių galėtų sumokėti teismo paskirtą baudą, o taikius jam administracinį areštą, jis šį darbą ir verslą prarastų, dėl ko jo šeima patirtų didelių finansinių sunkumų, todėl administracinis areštas jam turėtų būti pakeistas į piniginę baudą.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nors pagal ATPK 1302 str. sankciją kartu su pagrindine nuobauda visada turi būti skiriama ir papildoma nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas, tačiau konfiskavimas gali būti netaikomas ir yra galimas ATPK 301 str. nuostatų taikymas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-3213/2010). Šiuo atveju konfiskuotos transporto priemonės priklauso tretiesiems asmenims – automobilis AUDI A4 AVANT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, o automobilis VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso fiziniam asmeniui K. K.. Skunde pažymima, kad iš K. K. automobilio raktus ir dokumentus apeliantas pasiėmė savininkui nežinant, savininkas apie padarytą eismo įvykį sužinojo tik kitą dieną. Jokių pretenzijų K. K. jam nereiškia, kadangi padaryta žala jam buvo atlyginta. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios transporto priemonės konfiskavimo apeliaciniame skunde nurodoma, kad ši bendrovė A. V. leido pasinaudoti transporto priemone, tačiau buvo susitarta, kad ją apeliantas grąžins iki vakaro. Automobilio sutartu laiku skundo autorius negrąžino savavališkai, apie eismo įvykį įmonė taip pat sužinojo tik kitą dieną. Šiai įmonei padaryta žala jau yra atlyginta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliantas mano, kad minėti tretieji asmenys neturi atsakyti už jo padarytus teisės pažeidimus.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkė prašo A. V. apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą kaip teisėtą ir pagrįstą.

A. V. apeliacinis skundas netenkintinas.

              Ginčo dėl administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų padarymo ir jų kvalifikacijos nėra, apeliaciniame skunde keliamas tik administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant paskirtą administracinį areštą pakeisti į piniginę baudą ir panaikinti papildomos nuobaudos – transporto priemonių konfiskavimo, taikymą.

              Skundžiamu nutarimu V. V. nubaustas pagal ATPK 1302 str., 127 str. 3 d. ATPK 1302 str. nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 str. 1 d., 4 d., 5 d., 127 str. 3 d., 129 str. numatytus pažeidimus, užtraukia teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki ketverių metų, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu. Asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones ir padariusiam ATPK 127 str. 3 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, įstatymas numato baudą nuo penkių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų litų su transporto priemonės konfiskavimu arba be jo, arba administracinį areštą nuo 10 iki 20 parų su transporto priemonės konfiskavimu.

              Nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į padarytų pažeidimų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį visuomenei, V. V. asmenybę, už ATPK 1302 str., 127 str. 3 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą skyrė jam administracinį areštą su transporto priemonių konfiskavimu.

              Apygardos teismas, patikrinęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą, bylos medžiagą ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo apeliantui skirtos administracinės nuobaudos rūšimi – administraciniu areštu, ir už atskirus administracinius teisės pažeidimus nustatytu šios nuobaudos dydžiu. Nagrinėjamu atveju lemiamą reikšmę V. V. skirtinų nuobaudų rūšiai ir dydžiui turi padarytų pažeidimų pavojingumas ir itin neigiamai charakterizuojama jo asmenybė. V. V. nubaustas už itin šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus – jis trijų mėnesių laikotarpiu du kartus vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, bei neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, kai ši teisė jam atimta 2011-06-03 teismo nutarimu taip pat už transporto priemonės vairavimą neblaiviam bei pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė. Šios aplinkybės rodo, kad apelianto padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai nėra atsitiktiniai, jis yra nuolatos baudžiamas administracine tvarka už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (per paskutinius penkerius metus yra baustas 8 kartus), o jam skirtos piniginės baudos (dalis iš jų nėra sumokėtos) ir du kartus taikytas specialiosios teisės – vairuoti transporto priemones, atėmimas, teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo ir nepasiekė administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų. Todėl, atsižvelgus į šias aplinkybes, taip pat įvertinus tai, kad nenustatyta apelianto atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, pirmosios instancijos teismo V. V. už ATPK 127 str. 3 d. numatytų dviejų pažeidimų padarymą skirtos sankcijoje numatytam administracinio arešto vidurkiui lygios nuobaudos, o už ATPK 1302 str. numatytų dviejų pažeidimų padarymą paskirtos sankcijoje numatytos maksimalios administracinio arešto nuobaudos atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus ir yra tinkamai individualizuotos bei teisingai subendrintos pagal ATPK 33 str. 2 d.

              Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, taip pat, kad tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Ši nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmo, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes – jis netektų tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patirtų kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais. Todėl apeliaciniame skunde nurodomos neigiamos pasekmės, kurias apeliantas patirs dėl jam paskirto administracinio arešto, nesudaro pagrindo keisti nuobaudą į švelnesnę, kadangi vien tik apelianto pageidavimus atitinkanti administracinė nuobauda – piniginė bauda, nebuvo veiksminga priemonė sulaikyti jį nuo naujų administracinių teisės pažeidimų darymo ir jos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Dėl apelianto skunde minimo darbinės veiklos apribojimo, paskyrus areštą, pažymėtina, kad ATPK 29 str. 2 d. numatyta galimybė apeliantui su prašymu kreiptis į skundžiamą nutarimą priėmusį teismą dėl administracinio arešto atlikimo poilsio dienomis.

              Apeliantas taip pat nesutinka su jam paskirtos papildomos nuobaudos – tretiesiems asmenims priklausančių transporto priemonių konfiskavimo, paskyrimu, nurodydamas, kad automobilius iš jų jis paėmė savavališkai, todėl šie asmenys už jo pažeidimus neturi atsakyti.

              Pagal byloje nustatytas aplinkybes, apygardos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino ATPK 1302 str. ir 127 str. 3 d. nuostatas, V. V. už minėtus pažeidimus paskirdamas pagrindinę nuobaudą – administracinį areštą, ir taikydamas papildomą nuobaudą – pažeidimų padarymui naudotų transporto priemonių konfiskavimą, kuri šių straipsnių sankcijose aprašyta kaip privaloma (skiriant administracinį areštą). Pažymėtina, kad ATPK 26 str. nustatyta, jog konfiskuoti gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, o tam tikrų administracinių teisės pažeidimų, taip pat ir pažeidimų, numatytų ATPK 1302 str. ir 127 str. 3 d., padarymo atvejais – ir daiktas bei pajamos, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti administracinio teisės pažeidimo padarymu. Taigi nubaudus asmenį pagal minėtus straipsnius, daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kieno nuosavybė jis yra. Tačiau pagal administracinių teismų praktiką, transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 1302 str. ir 127 str. 3 d. numatytus pažeidimus gali būti netaikomas ir yra galimas ATPK 301 str. nuostatų taikymas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-3213/2010, N575-2114/2011).

              Taigi šiuo atveju tretiesiems asmenims priklausančių transporto priemonių konfiskavimo netaikymas galimas, teismui nustačius teisiškai reikšmingą faktą, kad transporto priemonės, kuriomis V. V. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, buvo paimtos ir naudotos prieš jų teisėtų savininkų valią. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nutarimu konfiskuotos dvi transporto priemonės – automobilis Audi AUDI A4 AVANT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir automobilis VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotas K. K. vardu. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ leido A. V. pasinaudoti minėta transporto priemone, tačiau jis jos negrąžino sutartu laiku, taigi, apelianto manymu, transporto priemone darant pažeidimą jis naudojosi jos teisėtam savininkui nežinant, tačiau apygardos teismas šiuos argumentus laiko neįtikinamais. Visų pirma, pažymėtina, kad V. V. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, kaip pats nurodė teisme, šiai įmonei priklausančia transporto priemone naudojosi pagal panaudos sutartį, be to, kaip matyti iš bylos duomenų, jis anksčiau yra ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, padarytus vairuojant būtent šią transporto priemonę, todėl akivaizdu, kad V. V. galėjo laisvai disponuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia transporto priemone ir be atskiro bendrovės sutikimo. Šį manymą patvirtina ir ta aplinkybė, kad V. V. teisė vairuoti transporto priemones yra atimta nuo 2011 metų, todėl šis faktas bendrovei turėjo būti gerai žinomas, ir jokia apdairi ir rūpestinga įmonė nesuteiktų leidimo naudotis automobiliu direktoriui, neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones. Byloje taip pat nenustatyta, kad V. V. automobilį VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paėmė prieš jo savininko – K. K., valią. Tokią versiją apeliantas pateikė tik apeliaciniame skunde, nors iš pirminio jo paaiškinimo ir parodymų teisme matyti, kad jis neprisimena įvykio aplinkybių ir apie tai, kaip ir kada automobilį vairavo, nieko negali pasakyti, nes atsigavo tik policijoje, kuomet buvo surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Iš bylos duomenų matyti, kad automobilio savininkui K. K. apie vykstantį procesą ir galimą jam priklausančio automobilio konfiskavimą buvo žinoma – jam buvo siųstas teismo pranešimas ir šaukimas (b. l. 87, 89), tačiau į teismo posėdį K. K. neatvyko. Todėl bylos duomenų pagrindu negalima daryti išvados, kad K. K. nėra atsakingas už savo nuosavybės panaudojimą, o apeliacinio skundo argumentai, kad automobilis buvo paimtas prieš jo savininko valią, laikytini V. V. gynybine versija ir atmestini kaip nepagrįsti.

              Taigi nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatų ir nekonfiskuoti šiuo atveju ne pažeidėjui priklausančių automobilių. Pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-1742/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyss Nr. 2A-4-2012, 2AT-30-2013).

Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime „Dėl ATPK 26 str. 1 d. atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad atsižvelgiant į saugomų visuomeninių santykių reikšmę administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio ar tiesioginio objekto konfiskavimas administracinių teisės pažeidimų bylose neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žalos. Šis draudimas išlieka nepaisant to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims, todėl ATPK 26 str. 1 d. nustatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas įstatymu yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir, priešingai apelianto tvirtinimui, negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir įvertinant byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, tinkamai įvertino byloje esančių aplinkybių visumą ir paskyrė administracinę nuobaudą, kuri nelaikytina aiškiai per griežta ar neteisinga. Skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a :

palikti Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. nutarimą nepakeistą ir A. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsigalioja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas              Giedrius Endriukaitis