Civilinė byla Nr. e2A-176-943/2018

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00347-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.9.2; 3.2.6.1. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Danguolės Martinavičienės ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Galinai Lavrinovič, Marijai Zubrickienei,

dalyvaujant ieškovui A. B., jo atstovui advokatui Eligijui Karbauskui,

atsakovui V. B., jo atstovui advokatui Algimantui Šindeikiui,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ir atsakovo V. B. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-363-856/2017 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui V. B. dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje T. B..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.Ginčo esmė

1.       Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 181 571,48 Eur sumą kaip įgytą be teisinio pagrindo, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo be pagrindo įgytų lėšų sumos, nuo jų įgijimo momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – 28 927,42 Eur, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo prašomos priteisti sumos, nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovo teigimu, atsakovas laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 29 d. iki 2014 m. rugpjūčio 18 d., ieškovui nežinant ir nesant jo sutikimo, pervesdamas pinigines lėšas iš ieškovo asmeninės sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą pasinaudodamas ieškovo elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenimis iš ieškovo nepagrįstai pasisavino 181 571,48 Eur (626 930 Lt).

3.       Teisinių pagrindų, kurie pagrįstų iš ieškovo asmeninės banko sąskaitos padarytų pavedimų tikslą ir pagrindą neegzistuoja, t. y. ieškovas nebuvo skolingas atsakovui, atitinkamai neturėjo pagrindo ir tikslo pildyti atsakovo sąskaitą ar skolinti pinigines lėšas. Ieškovas apie pavedimus nežinojo, jų pats neatliko ir jiems nepritarė. Ieškovas internetine bankininkyste naudotis nemoka, todėl faktiškai jis minėtų pavedimų atlikti negalėjo, sandoriai sudaryti nesant jo valios išraiškos, todėl negali būti laikomi teisėtais. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas naudojosi ieškovo pinigais, ieškovui iš atsakovo priteistina 28 927,42 Eur kompensacinių palūkanų ir procesinės palūkanos.

4.       Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, teismo prašė jį atmesti. Atsakovo teigimu, ieškovas, būdamas banko sąskaitos savininku, negalėjo nežinoti ir nepastebėti, kad iš jo sąskaitos yra pervedamos didelės pinigų sumos. Kai tarp šalių prasidėjo nesutarimai, t. y. 2015 metais ieškovas pats nuvykdavo į banką ir nurodydavo atlikti bankinius pavedimus iš jo sąskaitos. Tai, kad ieškovas 2012 – 2015 m. nereiškė atsakovui reikalavimų dėl pervestų lėšų grąžinimo, patvirtina faktą, jog tarp šalių ne vienerius metus buvo vykdomi lėšų naudojimo susitarimai. Nors ieškovas ir atsakovas buvo įregistravę atskirus ūkius, tačiau faktiškai jie ūkininkavo kartu – lėšos buvo pervedamos iš ieškovo sąskaitos į atsakovo sąskaitą ir atvirkščiai, bei naudojamos tenkinti to ūkio poreikiams, kuriam tuo metu jų reikėjo. 2008 –2014 metų sąskaitų išrašai patvirtina, kad tarp šalių egzistavo žodiniai susitarimai dėl pinigų pervedimo vienas kitam ir jų tolesnio naudojimo.

5.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje T. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Šiaulių apygardos teismas 2017 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovo 174 330,98 Eur be teisinio pagrindo gautų lėšų, 955,20 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

7.       Teismas, nustatęs, jog atsakovas ieškovui pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu pervedė 360 000 Lt, tačiau netrukus beveik visa suma jam buvo pervesta atgal, kritiškai vertino atsakovo nurodytas aplinkybes, ir sprendė, jog pinigines lėšas atsakovas įgijo be ieškovo valios ir jam nežinant.

8.       Nors atsakovas teigė, jog tarp jo ir tėvo (ieškovo) buvo sudaryti žodiniai susitarimai dėl pinigų pervedimo vienas kitam, tačiau teismo vertinimu, akivaizdu, jog ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2012 m. vasario 29 d. iki 2014 m. rugpjūčio 18 d., piniginės lėšos iš esmės buvo pervedamos tik iš ieškovo sąskaitos į atsakovo sąskaitą.

9.       Kadangi ieškovas kreipėsi į teismą dėl savo pažeistos teisės gynimo laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 29 d. iki 2014 m. rugpjūčio 18 d., teismas sprendė, kad laikotarpis iki minėtos datos nėra aktualus.

10.       Teismas atmetė atsakovo argumentus, jog rašytinių paskolos sutarčių nesudarymą galima paaiškinti šalių artimais giminystės ryšiais ir jų bendra veikla, kadangi šalys pripažino, jog skolinius klausimus ieškovas ir atsakovas sprendė rašytinių susitarimų pagrindu.

11.       Teismas sprendė, jog teisinio pagrindo įgyti ieškovo pinigines lėšas buvimą turėjo įrodyti atsakovas, ir jis šios pareigos neįvykdė.

12.       Ieškovas įrodė, kad piniginių lėšų pervedimas iš jo sąskaitos į atsakovo sąskaitą, buvo atliktas nesant teisinio pagrindo. Teismas nurodė, jog ieškovas pripažino, kad 2014 metais leido atsakovui iš savo sąskaitos persivesti 25 000 Lt (7 240,50 Eur), taigi, šia suma sumažino ieškovui iš atsakovo priteistiną sumą ir priteisė 174 330,98 Eur kaip be teisinio pagrindo įgytą turtą.

13.       Ieškovas nurodė, kad apie tai, jog nebėra pinigų jo sąskaitoje, jis sužinojo 2016 metais, todėl teismas prašymą priteisti kompensacines palūkanas tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovo 5 procentų metines palūkanas už nepagrįstai įgytą pinigų sumą, t. y. 174 330,98 Eur, skaičiuojant jas nuo 2016 m. rugsėjo 2 d. iki 2016 m. spalio 11 d., t. y. kreipimosi į teismą dienos, iš viso 955,20 Eur.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

14.       Atsakovas V. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Teismas vadovavosi tik vienos šalies pateiktais įrodymais, todėl bylos aplinkybės ištirtos vienpusiškai ir neatskleista bylos esmė. Be to, teismas nepagrįstai atsisakė vertinti atsakovo pateiktus įrodymus dėl lėšų pervedimo iš jo sąskaitos į ieškovo sąskaitą iki 2012 m. Būtent šio laikotarpio sąskaitų išrašais grindžiami atsakovo atsikirtimai dėl lėšų gavimo pagrindo.

14.2.                      Nesant į bylą pateiktų rašytinių paskolos sutarčių, teismas padarė klaidingą išvadą, jog atsakovas ieškovui nebuvo jų suteikęs. Teisme šalys nurodė, jog rašytinių paskolos sutarčių nesudarinėjo. Kadangi ginčo šalys – tėvas ir sūnus, rašytiniai teisiniai dokumentai, patvirtinantys tarpusavio įsipareigojimus, nebuvo pasirašinėjami.

14.3.                      Atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, jog žodiniai susitarimai dėl lėšų naudojimo tarp tėvo ir sūnaus egzistavo ir buvo vykdomi ne mažiau kaip septynerius metus.

14.4.                      Į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukta atsakovo sutuoktinė, nors teismo sprendimas sukelia materialines teisines pasekmes ir jos turtui. Kitaip tariant, išieškojimas gali būti nukreiptas į bendrąją jungtinę jos ir atsakovo nuosavybę, todėl yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

15.       I. B. padavė teismui pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovo V. B. apeliacinio skundo.

16.       Ieškovas A. B. su apelianto (atsakovo) V. B. apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Teismas vienodai vertino šalių pateiktus įrodymus, todėl nepažeidė šalių rungimosi ir procesinio lygiateisiškumo principų. Teismas padarė išvadas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visetą.

16.2.                      Atsakovas nei bylos nagrinėjimo metu, nei apeliaciniame skunde nepagrindė, jog mokėjimo pavedimai buvo atlikti teisėtai. Atsakovas neįrodė, jog ieškovas būtų turėjęs jam kokių nors prievolių.

16.3.                      Teismas pagrįstai nurodė, kad bylos nagrinėjimo dalykas yra atsakovo veiksmai laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 29 d. iki 2014 m. rugpjūčio 18 d. Atsakovas savarankiškų reikalavimų byloje nėra pareiškęs, todėl teismas tinkamai nustatė šalių įrodinėjimo pareigas.

16.4.                      Atsakovas, teigdamas, kad buvo sudarytos paskolų sutartys, nepateikė teismui tai patvirtinančių įrodymų. Vien pavedimuose nurodyta paskirtis nėra ieškovo valios išraiška.

16.5.                      Jei atsakovas manė, kad priimtas teismo sprendimas palies ir jo sutuoktinės interesus, turėdamas atstovą, privalėjo pats ją įtraukti į procesą. Pažymėtina, jog priimtu sprendimu nenuspręsta dėl I. B. teisių ir pareigų.

17.       Ieškovas A. B. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimo dalį dėl priteistų metinių palūkanų dydžio ir priteisti ieškovui 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo be pagrindo įgytų lėšų gavimo, priteisti procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Atsakovui apie nepagrįsto pinigų gavimo faktą ir sumą tapo žinoma nuo to momento, kai atsakovas neteisėtai pasisavino pinigus, t. y. nuo 2012 m. spalio 29 d., todėl nuo šios datos turi būti skaičiuojamos kompensacinės palūkanos.

17.2.                      Teismas nepagrįstai vertino faktą, kada apie nepagrįstą pinigų gavimą sužinojo ieškovas, o ne atsakovas.

17.3.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė 5 procentų dydžio procesinių metinių palūkanų už visą priteistą sumą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

19.       Byloje nustatyta, jog iš ieškovo A. B. sąskaitų, esančių AB DNB banke bei Lietuvos kredito unijoje, atsakovui V. B. atlikti mokėjimo pavedimai: 2012-02-29 – 50 000 Lt (paskolos grąžinimas), 2012-06-19 – 8000 Lt (paskolos grąžinimas), 2012-06-19 – 24 000 Lt (paskolos grąžinimas), 2012-09-07 – 26 200 Lt (paskolos grąžinimas), 2012-09-11 – 38 800 Lt (paskolos grąžinimas), 2012-09-17 – 66 400 Lt (paskolos grąžinimas), 2012-10-01 – 16 340 Lt (paskolos grąžinimas), 2012-10-29 – 5390 Lt (sąskaitos papildymas), 2013-07-29 – 57 000 Lt (sąskaitos papildymas), 2013-08-24 – 50 000 Lt (sąskaitos papildymas), 2014-03-06 – 60 000 Lt sumai, 2014-04-03 – 80 000 Lt sumai, 2014-05-01 – 7000 Lt sumai, 2014-07-15 – 62 800 Lt sumai, 2014-08-13 – 50 000 Lt sumai, kurių mokėjimo paskirtyje nurodyta „sąskaitos papildymas“, ir 2014-08-18 – 25 000 Lt sumai, kurio mokėjimo paskirtyje nurodyta „paskola“.

Dėl atsakovo V. B. apeliacinio skundo

20.       Ginčas byloje kilo dėl nurodytų pinigų sumų, pervestų iš ieškovo banko sąskaitos į atsakovo banko sąskaitą. Ieškovo teigimu, jis apie atliktus mokėjimo pavedimus nieko nežinojo, nebuvo davęs jiems sutikimo, todėl atsakovas nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, jog tarp šalių nebuvo susiklostę jokie teisiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovas galėjo turėti teisę gauti pinigų sumas iš ieškovo, todėl teismas nagrinėjamu atveju taikė nepagrįsto praturtėjimo institutą ir ieškinį tenkino.

21.       Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tvirtindamas, jog visos lėšos iš ieškovo sąskaitos atsakovui buvo pervestos esant teisiniam pagrindui. Be to, teismas iš esmės vadovavosi tik vienos iš šalių įrodymais, todėl neatskleidė bylos esmės, o neįtraukęs į bylos nagrinėjimą atsakovo sutuoktinės nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

22.       Vertindama šio apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens, tai ką šis nepagrįstai sutaupė ar kreditoriaus sąskaita gavo kitokios naudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018 21 punktas ir jame nurodytą kasacinio teismo praktika). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tam, jog atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir remiantis aptariamu civilinės teisės institutu turto išreikalauti negalima. Pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą neeliminuoja nei turtą įgijusio asmens sąžiningumas, nei atliktų veiksmų pobūdis (tyčia ar neatsargumas). Apibendrintai galima pasakyti, kad pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą institutas yra bendrojo teisės principo „iš neteisės teisė nekyla“ (lot. ex iniuria ius non oritur) išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2011).

23.       Šios kategorijos bylose turi būti vadovaujamasi bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, reglamentuota CPK 178 straipsnyje, kad įrodyti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kad neigia, todėl būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti, kad turtas įgytas esant teisiniam pagrindui tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis, nei teisę sukuriančių aplinkybių. Reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtą gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica). Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018 24 punktą).

24.       Bylą apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių vertinimu bei teisiniu jų kvalifikavimu. Byloje esantys įrodymai bei ieškinio reikalavimais apibrėžtos bylos nagrinėjimo ribos patvirtina, jog ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2012 m. vasario 29 d. iki 2014 m. rugpjūčio 18 d. iš ieškovo A. B. banko sąskaitos į atsakovo V. B. banko sąskaitą buvo atlikti mokėjimo pavedimai, mokėjimo paskirtyje nurodant „paskolos grąžinimas“, „sąskaitos papildymas“, „paskola“, bendrai 181 571,48 Eur (626 930 Lt) sumai.

25.       Minėta, jog pareiga įrodyti turto gavimo egzistavimo pagrindą šios kategorijos bylose tenka atsakovui. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo nurodytos piniginių lėšų gavimo aplinkybės, nepagrindžia šių lėšų gavimo teisinio pagrindo. Atsakovas nurodė, jog nors ginčo šalys (tėvas ir sūnus) buvo įregistravę atskirus ūkius, tačiau juos vedė bendrai, pagal žodinius susitarimus vienas kitam pervesdavo pinigines lėšas, o visas gautas sumas atsakovas gavo su tėvo žinia, jam suteikus prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis bei nurodžius pavedimų sumas. Nurodytos aplinkybės dėl iš ieškovo sąskaitos į atsakovo sąskaitą pervestų sumų nėra pagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais, o grindžiamos išimtinai atsakovo paaiškinimais apie tarp šalių buvusius žodinius susitarimus, todėl teisėjų kolegijos vertinamos kritiškai, t. y. nesudarančios pagrindo pripažinti tarp šalių egzistavus tam tikrus teisinius santykius, kurių pagrindu ieškovui būtų galėjusi kilti pareiga pervesti atsakovui pinigines lėšas. Byloje esantys įrodymai iš esmės patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes, jog atsakovas už jam perleistą ieškovo ūkį turėjo sumokėti 400 000 Lt. Atsakovas ieškovui 2014 m. vasario 24 d. pervedė į ieškovo sąskaitą 360 000 Lt, tačiau vėlesniais mokėjimo pavedimais 284 800 Lt suma buvo pervesta atgal į atsakovo banko sąskaitą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nei vienas vidutiniškai protingas bei atidus asmuo nesutiktų perleisti turimą turtą, o nepraėjus nė mėnesiui po turto perleidimo, už šį turtą gautas sumas pradėti pervedinėti to turto įgijėjui bei tokiu būdu atsidurti situacijoje, kurioje jis liktų ir be turėto turto, ir be lėšų, gautų už perleistą turtą, todėl nagrinėjamu atveju labiau tikėtina išvada, jog ginčo lėšos iš ieškovo banko sąskaitos atsakovui buvo perleistos, pastarajam nežinant. Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų šalys tarpusavio teisinius santykius, susijusius su turto perleidimu įformindavo įstatymų nustatyta tvarka sudarydami sandorius – dovanojimo sutartis.

26.       Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai nepatvirtina ir tarp šalių buvusių žodinių susitarimų, kurių pagrindu tarp jų galėjo būti pervedamos piniginės lėšos. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog iš atsakovo sąskaitos į ieškovo sąskaitą atlikti mokėjimų pavedimai buvo skirti apmokėti sąskaitas faktūras, tačiau vien ši aplinkybė nepagrindžia, jog ieškovas turėjo pareigą grąžinti ir/ar suteikti atsakovui paskolą, papildyti jo sąskaitą. Ginčijamų mokėjimo pavedimų teisinio pagrindo ginčo laikotarpiu nepagrindžia ir atsakovo įrodinėjamos aplinkybės dėl mokėjimo pavedimų, atliktų iki 2012 m. iš atsakovo banko sąskaitos į ieškovo banko sąskaitą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškiniu apibrėžtas ginčo laikotarpis yra dėl mokėjimo pavedimų, atliktų nuo 2012 m. vasario 29 d. iki 2014 m. rugpjūčio 18 d., todėl atsakovui nepareiškus priešpriešinių reikalavimų, tarp šalių susiklostę santykiai iki ginčo laikotarpio nėra aktualūs ir negali pagrįsti šioje byloje įrodinėjamų aplinkybių. Teisėjų kolegijos nuomone, nurodyto tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių teisinio vertinimo nepaneigia ir apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai (pinigų išmokėjimo kvitai, PVM sąskaitos faktūros). Šie dokumentai patvirtina, jog V. B. vardu gyvulių supirkėjams buvo parduodami veršeliai, už kuriuos buvo gaunami pinigai, tačiau tai neįrodo piniginių lėšų pervedimo teisinio pagrindo pagal šioje byloje ginčijamus mokėjimo pavedimus.

27.       Be to, atsakovo nurodytas aplinkybes, jog ginčo laikotarpiu mokėjimai jam buvo atlikti žodinių susitarimų su tėvu (ieškovu) pagrindu, kritiškai leidžia vertinti ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu šalys pripažino, jog tarpusavio skolinius įsipareigojimus jos formindavo rašytiniais susitarimais.

28.       Nurodytos aplinkybės apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai leidžia spręsti, jog tarp šalių ginčo laikotarpiu nebuvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, ieškovas neturėjo pareigos nei grąžinti atsakovui paskolą, nei ją suteikti, taip pat byloje nenustatyta ieškovo teisinė pareiga papildyti atsakovo banko sąskaitą piniginėmis lėšomis. Atsakovas tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atsikirtimų į ieškinį bei neįrodė, jog lėšos iš ieškovo banko sąskaitos jam buvo pervestos esant teisiniam pagrindui bei ieškovui žinant.

29.       Šiame kontekste svarbu pažymėti, jog teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir/ar tuo, jog pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik vienos iš šalių pateiktais įrodymais. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo, yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra esminių prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pirmosios instancijos teismas vertino byloje esančių įrodymų visumą, priimto procesinio sprendimo išvadas pagrindė byloje ištirtais įrodymais bei atsakė į visus pagrindinius tarp šalių kilusio ginčo išsprendimui būtinus klausimus.

30.       Apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, jog nagrinėjamu atveju turi būti konstatuotas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai ir faktiškai nepagrįstus. Kasacinio teismo išaiškinta, jog iš bendro sutuoktinių turto asmeninės prievolės vykdomos tik ta apimtimi, kuri atitinka tuo tikslu nustatytą sutuoktinio dalį bendrame turte, taip apsaugant kito sutuoktinio turtinius interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 2 d. Sutuoktinių turtines prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-40-1. 40, p. 458-494). Apeliaciniame skunde dėstomi motyvai, jog skundžiamas teismo sprendimas sukelia materialines teisines pasekmes ir atsakovo sutuoktinei, neatitinka teisės aktų nuostatų. Pagal CPK 666 straipsnio 1 dalį išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Bendraturčių interesų apsaugai užtikrinti vykdymo procese taikomos CPK 667 straipsnio nuostatos, pagal kurias jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, ir per antstolio nustatytą terminą prašymas dėl skolininko turto dalies nustatymo nepateikiamas, išieškojimas iš turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis nuosavybė, nutraukiamas (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, jog išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė). Taigi ir šiuo atveju išieškojimas į bendrąją nuosavybę galės būti nukreiptas tik paisant nurodytų išieškojimo taisyklių.

Dėl ieškovo A. B. apeliacinio skundo

31.       Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismui pripažinus, jog atsakovui kilo pareiga grąžinti ieškovui be pagrindo įgytą turtą (CK 6.237 straipsnio 1 dalis), ieškovo reikalavimas dėl kompensacinių palūkanų priteisimo turi būti sprendžiamas pagal specialiąsias CK 6.240 straipsnio 1 dalies nuostatas.

32.       Pagal CK 6.240 straipsnio 1 dalį, už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Šios palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą. Tai reiškia, jog palūkanų skaičiavimo už be pagrindo įgytą pinigų sumą pradžios momentas siejamas su šias lėšas įgijusio asmens sužinojimo momentu apie be pagrindo įgytas lėšas. Pagal prie ieškinio pridėtą skaičiavimą (palūkanų suvestinę) matyti, jog ieškovas sužinojimo apie be pagrindo įgytas lėšas sieja su pinigų pervedimo iš ieškovo sąskaitos į atsakovo sąskaitą momentu. Teisėjų kolegijos nuomone, toks palūkanų skaičiavimo pradžios momentas atitinka CK 6.240 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą. Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą bei ieškovo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kompensacines palūkanas skaičiavo tik nuo to momento, kai ieškovas galimai sužinojo apie atsakovo nepagrįstai gautas lėšas, o nesiejo to su nepagrįstai pinigines lėšas gavusio asmens (atsakovo) sužinojimu. Atsižvelgiant į tai, jog vienu iš ieškinio reikalavimų ieškovas teismo prašė priteisti 28 927,42 Eur kompensacinių palūkanų, paskaičiuotų nuo visos ieškiniu reikalaujamos priteisti sumos, tačiau apeliaciniame skunde prašoma priteisti šių palūkanų suma (28 154,77 Eur) apskaičiuota atsižvelgiant į skundžiamu teismo sprendimu patenkintą reikalavimų dalį, ieškovo apeliaciniu skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keičiama.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

33.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino byloje surinktus įrodymus, nustatė faktines kilusio ginčo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, jų pagrindu pagrįstai konstatavo, kad byloje taikytinas nepagrįsto praturtėjimo institutas, tinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles, tačiau nepagrįstai susiejo kompensacinių palūkanų skaičiavimo pradžios momentą su ieškovo sužinojimo apie pažeistas teises momentu. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi atsakovo V. B. apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindų naikinti teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas. Tačiau patenkinus ieškovo apeliacinį skundą teismo sprendimas keičiamas dėl kompensacinių palūkanų priteisimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34.       Teisėjų kolegijai atmetus atsakovo apeliacinį skundą bei patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme įgijo ieškovas (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys, 98 straipsnis). Ieškovas pateikė įrodymus, kad patyrė 2 520 Eur bylinėjimosi išlaidų, susidedančių iš 100 Eur žyminio mokesčio dalies bei 2 420 Eur atstovavimo išlaidų, kurias prašo priteisti iš atsakovo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra faktiškai patirtos ir pagrįstos įrodymais bei neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos iš atsakovo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimo dalį dėl palūkanų nuo be pagrindo įgytų lėšų sumos priteisimo pakeisti, nurodant, jog ieškovui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisiama 28 154,77 Eur (dvidešimt aštuoni tūkstančiai šimtas penkiasdešimt keturi eurai 77 ct) kompensacinių palūkanų, bei 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos už priteistą 203 440,95 Eur (dviejų šimtų trijų tūkstančių keturių šimtų keturiasdešimties eurų 95 ct) sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-10-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

Kitą Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 520 Eur (du tūkstančius penkis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos                                        Danutė Gasiūnienė

                                        Danguolė Martinavičienė

                                        Egidija Tamošiūnienė