Civilinė byla Nr. e2-335-407/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02363-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.10.7;

3.1.18.2.6

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baltic trade company“, atstovaujamos bankroto administratoriaus Rimvydo Sakavičiaus, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutarties dalies, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Baltic trade company“ kreditorius E. Č. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2017 m. spalio 26 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Baltic trade company“ kreditorių susirinkimo nutarimus, įformintus protokolo darbotvarkės klausimais Nr. 1–4, ir nutraukti pradėtą UAB „Baltic trade company“ bankroto ne teismo tvarka procesą. Kreditoriaus teigimu, UAB „Baltic trade company“ bankroto procesas ne teismo tvarka buvo pradėtas pažeidžiant imperatyviąsias Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatas.
2. Reikalavimams užtikrinti kreditorius prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – kreditoriams uždrausti priimti nutarimus UAB „Baltic trade company“ bankroto ne teismo tvarka procese, o administratoriui Rimvydui Sakavičiui uždrausti vykdyti bet kokius BUAB „Baltic trade company“ kreditorių nutarimus. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kreditorius nurodė, kad jeigu bus vykdomi BUAB „Baltic trade company“ kreditorių nutarimai, realus teismo sprendimo nutraukti pradėtą UAB „Baltic trade company“ bankrotą ne teismo tvarka įvykdymas būtų apsunkintas arba neįgyvendinamas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi priėmė skundą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo kreditoriams uždraudė priimti nutarimus UAB „Baltic trade company“ bankroto ne teisme procese, o administratoriui Rimvydui Sakavičiui uždraudė vykdyti bet kokius UAB „Baltic trade company“ kreditorių nutarimus.
4. Teismas, išanalizavęs kreditoriaus pateiktus argumentus ir dokumentus, sprendė, kad egzistuoja reali grėsmė, jog dėl bankroto procedūrų vykdymo gali būti realizuotas įmonei priklausantis turtas, įmonė neabejotinai patirs administravimo ir kitų išlaidų, įmonei gali būti suteiktas likviduojamos įmonės statusas, o vėliau sudarytos įmonės veiklos pabaigos prielaidos. Tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad 2017 m. spalio 26 d. įmonės kreditorių susirinkimo nutarimas dėl bankroto procedūros ne teismo tvarka iškėlimo yra neteisėtas, tikėtina, jog atsiras naujų teisminių ginčų, neabejotinai įmonei būtų padaryta turtinė žala. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad yra teisinis pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atsakovė BUAB „Baltic trade company“, atstovaujama bankroto administratoriaus Rimvydo Sakavičiaus, atskirajame skunde prašo panaikinti dalį Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi pritaikytų apribojimų, nustatant šioje nutartyje išlygą, kad bankroto administratorius Rimvydas Sakavičius turi teisę naudotis ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 1, 4, 9, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 19, 23 punktuose nustatytomis teisėmis. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
1. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo apribotos visos bankroto administratoriaus teisės bei pareigos, todėl kyla pagristų abejonių, kas šiuo metu yra įmonės atstovas (bankroto administratorius ar direktorius), kas atsakingas už bankroto administratoriui perduoto įmonės turto apsaugą, ar bankroto administratorius, toliau vykdydamas bankroto procedūras, nepažeistų teismo nutartimi nustatytų apribojimų. Bankroto administratorius jau yra atlikęs / ketina atlikti daug imperatyviųjų ĮBĮ nustatytų procedūrų, tačiau įmonės darbuotojai kol kas nebuvo atleisti. Įmonės direktorius P. A. yra Latvijos pilietis, gyvena Rygoje, nebedisponuoja jokiu įmonės turtu ar dokumentais, todėl jo galimybės tinkamai ir operatyviai atstovauti įmonei yra apsunkintos, taip pat neaišku, kas ir kaip jį turi atšaukti iš prastovos. Kadangi dėl nustatytų apribojimų atstovavimas įmonei tapo ypač komplikuotas, o bankroto administratorius yra vienintelis asmuo, kuris šiuo metu yra pajėgus tinkamai atstovauti įmonei, jam būtina ir toliau naudotis teisėmis, nustatytomis ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 1, 4, 9, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 19, 23 punktuose, tam, kad turėtų teisę atstovauti įmonei civilinėse bylose, teikti pareiškimą policijai, teikti dokumentus valstybės institucijoms, rinkti įrodymus bei informaciją.
2. Pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės draudžiama vykdyti bankroto procedūras, tačiau tai pažeidžia visų įmonės kreditorių interesus, nes dėl darbuotojų neatleidimo jiems yra skaičiuojamas darbo užmokestis bei mokesčiai, t. y. yra didinami kreditoriniai reikalavimai.
6. Kreditorius E. Č. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti jį nenagrinėtą arba atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
1. Kadangi 2017 m. spalio 26 d. atsakovės kreditorių susirinkimo sprendimai yra apskųsti teismui, jie nėra įsiteisėję ir negali būti vykdomi, o tai reiškia, kad šiuo metu atsakovė nėra bankrutuojanti įmonė, bankroto administratorius nėra paskirtas ir neturi jokių įgaliojimų, atsakovės valdymo organai nėra netekę savo įgaliojimų bei nėra atsiradusios kitos ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalyje nustatytos pasekmės. Tai taip pat reiškia, kad bankroto administratorius nėra ir negali būti laikomas tinkamu atsakovės atstovu, o jo pateiktas atskirasis skundas turi būti paliktas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nes pagal CPK 151 straipsnio 1 dalį Rimvydas Sakavičius, kaip byloje nedalyvaujantis asmuo, turi teisę duoti atskirąjį skundą tik dėl tų pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis atsisakyta tenkinti jų prašymus panaikinti jiems taikomas laikinąsias apsaugos priemones, o nagrinėjamu atveju taip nėra.
2. Atskiruoju skundu iš esmės prašoma ne panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, o jas pakeisti. Toks atskirojo skundo reikalavimas neatitinka CPK 151 straipsnyje, 334 straipsnio 1 dalyje atskirojo skundo objektui keliamų reikalavimų ir negali būti apeliacijos objektu.
3. Atskirojo skundo argumentai nėra susiję su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu ar pagrįstumu. Atskirojo skundo motyvacija patvirtina, kad juo iš esmės siekiama, jog apeliacinės instancijos teismas pateisintų bankroto administratoriaus atsakovės vardu atliktus / ketinamus atlikti veiksmus, kol nėra įsiteisėjęs kreditorių susirinkimo sprendimas paskirti bankroto administratorių, taip pat išaiškintų Rimvydo Sakavičiaus įgaliojimų veikti atsakovės vardu apimtį, tačiau pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, šių klausimų nesprendė. Dėl to šie klausimai išeina už ginčo pagal atskirąjį skundą ribų. Tokių pačių tikslų bankroto administratorius iš esmės siekė ir prašydamas pirmosios instancijos teismo išaiškinti skundžiamą nutartį, tačiau toks jo prašymas 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi buvo atmestas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties dalies, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė pagrindo palikti atskirąjį skundą nenagrinėtą, kaip prašoma atsiliepime į atskirąjį skundą, nes dėl pirmosios instancijos teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių bankroto administratorius neprarado savo, kaip atsakovės, kuriai buvo pradėta bankroto procedūra ne teismo tvarka, atstovo, statuso.
8. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė 2017 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Baltic trade company“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, bankroto administratoriaus 2017 m. spalio 30 d. įsakymus Nr. 3 „Dėl darbo sutarčių nutraukimo“ ir Nr. 4 „Dėl priverstinių prastovų paskelbimo darbuotojams“. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad šie įrodymai jau buvo pateikti į bylą anksčiau, nepriima pakartotinai teikiamų įrodymų (CPK 314 straipsnis).
9. Kreipdamasis į teismą su skundu, kurio reikalavimams užtikrinti buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovės kreditorius E. Č. siekia, kad būtų pripažinta, jog atsakovės bankroto procedūra ne teismo tvarka buvo pradėta neteisėtai, ir dėl to ji būtų nutraukta. Atsakovė, nesutikdama su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, atskirąjį skundą grindžia būtinybe imtis skubių veiksmų, kad būtų apginti įmonės ir jos kreditorių interesai. Iš tikrųjų negalima tokia teisinė situacija, kad tol, kol bus nuspręsta dėl įmonės bankroto procedūros vykdymo ne teismo tvarka (ne)teisėtumo, įmonė, kuriai buvo pradėta bankroto procedūra ne teismo tvarka, liktų be tinkamo jos valdymo ir atstovavimo.
10. Taikant bankroto procesą ne teismo tvarka, bankroto procedūros pradžia siejama su kreditorių susirinkimo nutarimo įmonės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka priėmimo diena (ĮBĮ 13 straipsnio 4 dalis, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-672-381/2016). UAB „Baltic trade company“ kreditoriams 2017 m. spalio 26 d. susirinkime priėmus nutarimą UAB „Baltic trade company“ kelti bankroto bylą ir bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, UAB „Baltic trade company“ bankroto procedūra ne teismo tvarka prasidėjo, pagal ĮBĮ 13 straipsnio 5 dalį atsirado ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalyje, 16 straipsnyje ir 27 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytos pasekmės, įskaitant tai, kad įmonės valdymo organai neteko savo įgaliojimų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punktas).
11. Atkreiptinas dėmesys į bankroto procedūros ne teismo tvarka stadiją, kurioje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės: atsakovės darbuotojai yra išleisti į prastovą, tačiau dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jie nėra atleisti ir dėl to didėja atsakovės įsiskolinimas jiems, bankroto administratorius yra perėmęs įmonės dokumentus ir turtą, įmonės direktorius P. A. nei teisiškai, nei faktiškai nebeturi galimybių atstovauti atsakovei Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamose civilinėse bylose (byloje dėl darbo užmokesčio ir kitų sumų priteisimo UAB „Baltic trade company“ yra atsakovė, o byloje dėl žalos atlyginimo UAB „Baltic trade company“ yra ieškovė) ar rūpintis kitais neatidėliotinais įmonės reikalais.
12. Aplinkybė, kad tol, kol galioja laikinosios apsaugos priemonės, atsakovės kreditoriai negali priimti jokių nutarimų, o bankroto administratorius negali vykdyti jokių UAB „Baltic trade company“ kreditorių nutarimų, iš esmės reiškia, jog atsakovė neapibrėžtą laiką yra paliekama be tinkamo jos valdymo ir atstovavimo. Todėl atsakovės bankroto proceso ne teismo tvarka sustabdymas iki paaiškės jo teisėtumas šiuo atveju sukeltų sunkesnių pasekmių nei šio proceso tęsimas. Jeigu bankroto administratoriaus veiksmais bankroto procese ne teismo tvarka būtų padaryta žala atsakovei ar jos kreditoriams, bankroto administratoriui už tai galėtų būti taikoma profesinė civilinė atsakomybė (ĮBĮ 11 straipsnio 15–19 dalys).
13. Be to, nors turėtų būti rūpinamasi operatyviu ginčo dėl inicijuotos bankroto procedūros ne teismo tvarka teisėtumo išnagrinėjimu teisme, tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog kreditoriaus E. Č. skundo nagrinėjimas pirmosios instancijos teismo 2018 m. sausio 4 d. posėdyje buvo atidėtas itin ilgam laikui – 2018 m. kovo 15 d., o tai turi bylos vilkinimo požymių.
14. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju susiklosčiusioje situacijoje palikus galioti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, būtų neadekvačiai pažeistos atsakovės ir / ar jos kreditorių teisės, t. y. pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra proporcingos.
15. Dėl nurodytų priežasčių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – kreditoriaus E. Č. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Teisėjas                                                                      Vigintas Višinskis