Civilinė byla Nr. 2S-1820-324/2011;
Teisminio proceso Nr. 2-05-3-03942-2011-2;
Pirmosios instancijos teismo teisėja Virginija Simanavičienė;
Procesinio sprendimo kategorija 102.2; 102.5; 122.4.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. rugsėjo 21 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės ir Arvydo Žibo, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Fiksta“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7582-475/2011 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Britama“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Fiksta“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 22 d. preliminariu sprendimu ieškovui iš atsakovo priteisė 29 179,88 Lt skolai grąžinti, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2011 m. birželio 10 d. teisme gauti atsakovo prašymas dėl termino prieštaravimams pareikšti atnaujinimo bei prieštaravimai dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. preliminaraus sprendimo ir 2011 m. kovo 15 d. ieškinio dėl skolos priteisimo.
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 13 d. nutartimi netenkino prašymo dėl termino atnaujinimo prieštaravimams pateikti. Atsakovo prašyme dėl termino atnaujinimo prieštaravimams pareikšti nurodytų motyvų nepripažino svarbiais, motyvuodamas tuo, kad komercinę veiklą vykdantys juridiniai asmenys negali pateisinti savo neveikimo darbuotojų trūkumu ar funkcijų neperdavimu bendrovės viduje. Pažymėjo, kad bendrovė turėjo visas galimybes kreiptis į advokatą ar kitus asmenis, galinčius suteikti teisinę pagalbą, dėl prieštaravimų pateikimo šioje civilinėje byloje.
Atskiruoju skundu atsakovas nurodo, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta.
Netinkamai vertinti byloje esantys įrodymai, netinkamai nustatytos faktinės aplinkybės. Terminas prieštaravimams pareikšti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių – direktoriaus komandiruotės užsienyje ir atsakovo bendrovės administracijos darbuotojų nepakankamų įgaliojimų bei kompetencijos imtis veiksmų prieštaravimams parengti arba tam pasitelkti advokatą ar kitus teisines paslaugas teikiančius asmenis. Pagal atsakovo patvirtintą direktoriaus pareiginę instrukciją bylų vedimas teismuose yra išimtinė direktoriaus kompetencija (28 punktas). Nuo 2011 m. kovo 28 d. iki 2011 m. gegužės 27 d. atsakovo bendrovės direktorius buvo išvykęs į komandiruotę Jungtinėje Karalystėje, Edinburgo mieste. Dėl to jis neturėjo galimybių, laiko ir kompetencijos paruošti bei pateikti teismui įstatymų reikalavimus atitinkančius prieštaravimus, negalėjo surasti advokato ar kito asmens, galinčio suteikti teisinę pagalbą, bei sudaryti atstovavimo sutartį. Teismo sprendimas 2011 m. kovo 31 d. buvo įteiktas atsakovo bendrovės buhalterei, neįgaliotai tvarkyti teisinius reikalus, vesti bylas teismuose, pasirašyti atstovavimo sutartis su advokatu ar kitu asmeniu, galinčiu suteikti teisinę pagalbą. Atsakovo bendrovės administracija yra nedidelė (direktorius, dvi buhalterės, keli darbų vykdytojai), bendrovė neturi savo teisininko, buhalterės ir darbų vykdytojai neturi įgaliojimų ir/ar kompetencijos vykdyti direktoriaus darbo funkcijas, administracijos darbuotojams nebuvo žinoma bylos esmė, byloje įrodinėtinos aplinkybės, santykiai su UAB „Britama“. Dėl šių priežasčių atsakovo bendrovės administracijos darbuotojai nesprendė prieštaravimų pateikimo teismui klausimo, o teismo sprendimą atsakovo bendrovės direktoriui pateikė 2011 m. gegužės 27 d., šiam grįžus iš komandiruotės.
Nepagrįstai nevertinta aplinkybė, jog prašymas atnaujinti terminą prieštaravimams pareikšti yra vienintelė preliminaraus teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo kontrolės forma. Atsisakius atnaujinti terminą prieštaravimams pareikšti, yra ribojama atsakovo teisė į apeliaciją, teisė į teisingą teismą, garantuota Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos.
Nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos civilinėse bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-999/2001, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2007), nevertintos faktinės aplinkybės, jog atsakovas elgėsi sąžiningai ir nepiktnaudžiavo jam suteiktomis procesinėmis teisėmis. Neatsižvelgta, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Ieškovas buvo pareiškęs ieškinį dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, tačiau šis reikalavimas buvo atmestas ir tuo pagrindu, kad ieškovas neįrodė esąs atsakovo kreditorius. Ieškinį šioje civilinėje byloje ir skolos faktą ieškovas grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis.
Prašo panaikinti nutartį.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo nutarties nekeisti. Nurodo, kad pagal UAB „Fiksta“ įstatų 7.6 punktą, direktoriaus pareiginės instrukcijos 9 punktą bendrovės vadovo pareiga yra paskirti asmenį, kuris priimtų bendrovei skirtą korespondenciją, tame tarpe ir teismo procesinius dokumentus. Vieninteliu akcininku ir direktoriumi iki 2011 m. gegužės 30 d. buvo R. K., kuris, išvykdamas į komandiruotę, privalėjo paskirti įmonės vadovo pareigas einantį asmenį. Aplinkybę, jog bendrovė vykdė veiklą direktoriaus komandiruotės metu, patvirtina tai, kad darbo vietoje esanti buhalterė priėmė teismo procesinius dokumentus, statybos darbų priežiūrą 2011 m. kovo 25 d. įsakymu atsakovo direktorius pavedė direktoriaus pavaduotojui M. R. Šis įsakymas taip pat patvirtina, kad bendrovėje yra asmuo, pavaduojantis direktorių. Pažymi, kad nepateikta direktoriaus pavaduotojo pareiginė instrukcija. Bendrovė pagal galiojančius įstatymus kas mėnesį privalo teikti PVM deklaracijas, kurias pasirašo įmonės vadovas, todėl bendrovėje turėjo būti direktorių pavaduojantis asmuo. Tai, kad prašymas atnaujinti terminą prieštaravimams pareikšti yra vienintelė preliminaraus teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo kontrolės forma, nereiškia, kad priežastys, dėl kurių terminas prieštaravimams pateikti praleistas, yra svarbios. Atsakovo cituojama teismų praktika nėra suformuota tapačiose bylose. Atsakovas savo procesinėmis teisėmis naudojasi nesąžiningai, nes prieštaravimus pareiškė praėjus beveik dviems mėnesiams po termino pabaigos, nepateikė įrodymų, kad įmonės vadovas į komandiruotę pagal savo paties įsakymą buvo išvykęs.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2011 m. kovo 22 d. preliminaraus sprendimo ir ieškinio su priedais nuorašus atsakovui išsiuntė jo buveinės vietos adresu Kauno m. Pramonės pr. 4 (b. l. 46). Minėti procesiniai dokumentai 2011 m. kovo 31 d. buvo įteikti atsakovo vyr. buhalterei R. Š. (b. l. 53). Toks įteikimas pagal įstatymo reikalavimus laikomas tinkamu (CPK 123 straipsnio 4 dalis). Taigi laikytina, kad atsakovui Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. preliminarus sprendimas ir kiti procesiniai dokumentai buvo įteikti 2011 m. kovo 31 d., tuo tarpu atsakovo prieštaravimai teismui pateikti 2011 m. birželio 10 d. (b. l. 63), t. y. praleidus CPK 430 straipsnio 1 dalyje nustatytą dvidešimties dienų terminą.
CPK 78 straipsnio 1 dalis numato, jog asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo prašymo dėl termino atnaujinimo prieštaravimams pateikti, prašyme nurodytų motyvų nepripažinęs svarbiais.
Skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apygardos teismas vertina, atsižvelgdamas į dokumentinio proceso tikslus ir CPK 2 straipsnyje įtvirtintą tinkamo įstatymų taikymo principą.
Pagal CPK 430 straipsnio nuostatas prieštaravimai dėl preliminaraus teismo sprendimo yra specifinė jo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo forma. Jų nepateikus, preliminarus sprendimas įsiteisėja, jo pagrindu ieškovui gali būti išduotas vykdomasis raštas, tokiu būdu atsisakymas atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams pateikti suponuoja CPK 428 straipsnio 6 dalies 3 punkte numatytų pasekmių atsiradimą. Preliminarus teismo sprendimas apeliacine ir kasacine tvarka neskundžiamas ( CPK 428 str. 8 d.). Atsakovas, nepasinaudojęs CPK 430 straipsnyje nustatyta preliminaraus sprendimo peržiūrėjimo tvarka, netenka teisės į apeliaciją, tokiu būdu termino prieštaravimams dėl preliminaraus teismo sprendimo atnaujinimo klausimas procesinių pasekmių atžvilgiu prilygsta termino apeliaciniam skundui pateikti atnaujinimo sprendimui. Vadovaujantis išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo prašymas dėl termino atnaujinimo prieštaravimams pateikti turėjo būti vertinamas, pagal analogiją laikantis kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl teisės į apeliaciją užtikrinimo, ir konstatuoja, kad apylinkės teismas, nutardamas, jog nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą atsakovo prieštaravimams paduoti, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos, netinkamai pritaikė termino atnaujinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas.
CPK 78 straipsnio dalis numato, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistasis terminas gali būti atnaujintas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant praleisto apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą, būtina atsižvelgti į tikslus, kurių siekta įstatymu nustatant teismo sprendimų apeliacinio apskundimo terminus, t. y. užtikrinti teismo sprendimų, kartu ir civilinių teisinių santykių stabilumą. Sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti pažeidimo pobūdį šį pažeidimą lėmusių aplinkybių prasme, t.y. ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2007). Sprendžiant procesinio termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo klausimą svarstytina, kiek ilgai minėtas terminas yra praleistas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad nustatyti, ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo laikotarpis yra ilgas, galima vertinant jį kitų terminų kontekste, taip pat atsižvelgiant į civilinio proceso koncentracijos, ekonomiškumo principus ir proceso tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2007).
Vadovaudamasi šiomis nuostatomis ir teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, nagrinėjant civilines bylas, teisėjų kolegija pažymi, kad prioritetas turi būti teikiamas teisingam bylos išnagrinėjimui iš esmės, todėl formalūs procesiniai pažeidimai negali lemti asmens teisės ginti savo teises teisme apribojimo. Tai svarbu ir sprendžiant klausimus, susijusius su procesinių terminų institutu, nes šie terminai nustatomi siekiant skatinti operatyvią proceso eigą, užkirsti kelią šalims vilkinti procesą ar juo piktnaudžiauti. Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodo, kad terminą prieštaravimams dėl ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo pateikti praleido dėl direktoriaus komandiruotės užsienyje ir atsakovo bendrovės administracijos darbuotojų nepakankamų įgaliojimų bei kompetencijos imtis veiksmų prieštaravimams parengti arba tam pasitelkti advokatą ar kitus teisines paslaugas teikiančius asmenis. Nurodytos termino praleidimo priežastys konkrečiu atveju neleidžia daryti išvados, kad atsakovas piktnaudžiauja jam priklausančiomis proceso teisėmis ar veikia prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Įvertinęs prieštaravimų dėl ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo padavimo termino praleidimą nulėmusias aplinkybes, ne itin ilgą praleisto termino trukmę, tai, kad preliminaraus sprendimo teisėtumą atsakovas ginčija rašytiniais įrodymais, kurie skiriasi nuo ieškovo pateiktųjų, apygardos teismas konstatuoja, jog šioje byloje yra pakankamas pagrindas patenkinti atsakovo prašymą ir atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams dėl ieškinio ir Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. preliminaraus sprendimo pateikti.
Vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina, klausimas išspręstinas iš esmės ir atnaujintinas terminas atsakovo prieštaravimams dėl pareikšto ieškinio ir Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. preliminaraus sprendimo pateikti.
Apeliacinės instancijos teismas neturi spręsti žemesnės instancijos teismui priskirtų klausimų, todėl atsakovo prieštaravimų dėl ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
Atnaujinti terminą atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Fiksta“ prieštaravimams dėl pareikšto ieškinio ir Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. preliminaraus sprendimo pateikti.
Perduoti atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Fiksta“ prieštaravimų dėl pareikšto ieškinio ir Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. preliminaraus sprendimo priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Kolegijos pirmininkė Virginija Gudynienė
Kolegijos teisėjai Aušra Baubienė
Arvydas Žibas