Civilinė byla Nr. e2-205-464/2019
Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00283-2018-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.; 3.1.18.2.2.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 14 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Stateta” atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-667-544/2018 pagal ieškovų G. S. ir E. S. ieškinį atsakovams M. R., M. I. R. ir uždarajai akcinei bendrovei „Stateta“ dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai G. S. ir E. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami perkelti jiems pirkėjų teises ir pareigas pagal atsakovų M. R. ir M. I. R. su UAB ,,Stateta” 2018-08-23 sudarytą žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria perleisti du 3,6784 ha ir 0,14 ha ploto žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), kurių vertė 82 000 Eur.
2. Ieškovai nurodė, kad jie yra ūkininkai, bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdantys 0,1387 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su atsakovei UAB „Stateta“ šiuo metu nuosavybės teise priklausančiu 0,14 ha ploto sklypu, ir kurį ji įsigijo iš atsakovų M. R. ir M. I. R. pagal 2018-08-23 sutartį. Teigia, kad gavo atsakovų, buvusių ginčo turto savininkų, 2018-07-31 pranešimą, kuriame, be kita ko, buvo nurodyta, kad parduodamas ne tik su jų sklypu besiribojantis, bet ir kitas atsakovams priklausantis 3,6784 ha ploto sklypas ir, kad jie parduodami tik kartu už 82 000 Eur.
3. Pasak ieškovų, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba 2018-08-09 pranešime nurodė, kad ieškovai yra vieni iš asmenų, turinčių pirmumo teisę įsigyti žemės sklypus, taigi per 15 darbo dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos turi pateikti sutikimą arba atsisakymą juos pirkti. Sutikimas pirkti sklypą buvo pateiktas 2018-08-31, tačiau 2018-09-04 raštu Nacionalinė žemės tarnyba atsisakė rengti pažymą dėl žemės sklypų pardavimo ieškovams, nes atsakovai (sklypo pardavėjai) pateikė 2018-08-13 prašymą nenagrinėti jų 2018-07-31 pranešimų dėl žemės sklypų pardavimo, apie kurį ieškovams nebuvo pranešta. Vėliau sužinojo, kad ginčo žemės sklypai 2018-08-23 buvo parduoti atsakovei UAB ,,Stateta”. Mano, kad tokiu būdu buvo pažeistos Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatos.
4. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – padaryti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisių perleidimo draudimo į atsakovei UAB „Stateta“ nuosavybės teise priklausančius 3,6784 ha ir 0,14 ha ploto žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad netaikius prašomų ribojimų atsakovė turės galimybę perleisti šį turtą bei juo kitaip disponuoti, tokiu atveju galimai jiems palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, reikėtų įtraukti į procesą naujus asmenis, reikšti papildomus reikalavimus ir pan.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Panevėžio apygardos teismas 2018-11-14 nutartimi ieškovų prašymą patenkino ir pritaikė prašomą laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo į atsakovei UAB „Stateta“ nuosavybės teise priklausančius 3,6784 ha ir 0,14 ha ploto žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini).
6. Įvertinęs ieškinio turinį ir prie jo pridėtus dokumentus teismas sprendė, kad reikalavimas dėl atsakovės pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ieškovams yra tikėtinai pagrįstas. Ieškovai aiškiai suformulavo reikalavimo faktinį pagrindą, atskleidė teisinius reiškiamo reikalavimo argumentus, pridėjo rašytinius įrodymus, kuriais įrodinės ieškinyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes.
7. Teismo vertinimu, ieškovai įrodė ir kitą būtinąją sąlygą laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmės galimai jiems palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimą. Ieškinyje yra prašoma perkelti pirkėjo teises ir pareigas, ginčo turtą siekiama gauti natūra ir įgyti į jį nuosavybės teises, todėl, nesiėmus ieškinio užtikrinimo priemonių, gali būti apsunkintas galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas. Turtas gali būti perleistas sąžiningiems tretiesiems asmenims, gali padidėti byloje dalyvaujančių asmenų skaičius, dėl to pailgės procesas, didės bylinėjimosi išlaidos.
8. Teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovų prašomos ir byloje taikytinos CPK 145 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka pareikštą materialinį reikalavimą, yra su juo susijusios, todėl atitinka joms keliamus ekonomiškumo ir proporcingumo reikalavimus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Atsakovė UAB ,,Stateta” atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018-11-14 nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
9.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl pareikšto ieškinio preliminaraus pagrįstumo. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovė UAB ,,Stateta” yra sąžininga turto įgijėja. Ginčo sutartis sudaryta vadovaujantis valstybės institucijos Nacionalinės žemės tarnybos išduotais dokumentais ir patvirtina notaro, todėl atsakovei nekilo ir negalėjo kilti abejonių dėl sandorio teisėtumo.
9.2. Ieškovai į bylą nėra pateikę įrodymų, kad teisės aktų nustatyta tvarka būtų ginčiję Nacionalinės žemės tarnybos sprendimus, kurie, anot ieškovų, pažeidžia jų pirmumo teisę įsigyti žemės sklypus, ir atitinkamais teismų (ar kitų įgaliotų institucijų) sprendimais būtų pripažinta, kad jie yra neteisėti.
9.3. Ieškovų ieškinio tikėtino pagrįstumo nebuvimą liudija ir tai, jog jie nėra pateikę įrodymų, kad nustatytu terminu būtų informavę Nacionalinę žemės tarnybą, kad pageidauja pirkti žemės sklypą pagal pardavėjų 2018-07-03 pranešimą dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Sutikimas pirkti ginčo turtą buvo pateiktas praleidus jame nurodytą terminą.
9.4. Ieškovai neturėjo pirmumo teisės pirkti 3,6784 ha ploto žemės sklypą, nes šis nesiriboja su jiems nuosavybės teise priklausančiu sklypu. Todėl šioje dalyje ieškinys yra nepagrįstas. Teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir šiam turtui, nepagrįstai suvaržė atsakovės teisę juo disponuoti.
9.5. Tikimybės, kad bus priimtas ieškovams palankus sprendimas, nebuvimas eliminuoja ir teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Patys ieškovai šioje civilinėje byloje nėra pateikę jokių įrodymų, kurie pagrįstų realiai egzistuojančią teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo grėsmę.
9.6. Atsakovė ėmėsi aktyvių veiksmų, skirtų įgyvendinti savo verslo planus įsigytuose sklypuose, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas generuoja turtinius nuostolius ir lems dar didesnių nuostolių atsiradimą ateityje. Be to, jeigu šioje civilinėje byloje bus nuspręsta, kad ieškovams turi būti perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos, atsakovė bus priversta reikalauti nuostolių atlyginimo iš atsakingų institucijų, dėl kurių veiksmų / neveikimo buvo sukurtos sąlygos žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymui.
10. Ieškovai G. S. ir E. S. atsiliepime į atsakovės UAB ,,Stateta” atskirąjį skundą su juo nesutinka ir teismo nutartį prašo palikti nepakeistą. Nurodo tokius atsikirtimus:
10.1. Teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad ieškovų ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Tuo tarpu atskirojo skundo argumentai yra susiję su byloje esančių rašytinių įrodymų tyrimu bei vertinimu, kuris, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nėra atliekamas. Atitinkamai, tokie atsakovės argumentai nagrinėjamam klausimui neturi teisinės reikšmės.
10.2. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė galėtų visa apimti disponuoti žemės sklypais (t. y. galėtų juos įkeisti, užtikrindamas sąžiningų trečiųjų asmenų reikalavimų įvykdymą, perleisti šiems tretiesiems asmenims ir pan.). Tokiu atveju ieškinio reikalavimų realus įvykdymas iš esmės pasunkėtų. Esant tokiai faktinei situacijai, nėra tikslinga iš ieškovų reikalauti papildomų įrodymų, pagrindžiančių grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą.
10.3. Atsakovė atskirajame skunde nurodė, kad ji po žemės sklypų įsigijimo iš karto ėmėsi savo verslo planų, susijusių su žemės sklypais, įgyvendinimo. Todėl akivaizdu, kad disponavimo žemės sklypais veiksmai gali būti pradėti bet kuriuo metu.
11. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo klausimą spręsti teismo nuožiūra.
Teisėja
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų
12. Apeliantė UAB ,,Stateta“ kartu su atskiruoju skundu pateikė trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skelbimus Nr. 99213, 99216, 101427, 101429. Pateiktais įrodymais apeliantė siekia pagrįsti savo poziciją, kad, priešingai nei nustatyta skundžiamoje nutartyje, pareikštas ieškinys nėra preliminariai pagrįstas.
13. Remiantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliantė nepateikė prašymo priimti pateiktus įrodymus ir nenurodė aplinkybių ar argumentų, kodėl minėtų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo būtent teikiant atskirąjį skundą, o taip pat į aplinkybę, kad šie įrodymai buvo pateikti kartu su jos 2018-12-06 atsiliepimu į ieškinį ir teisėjos 2018-12-07 rezoliucija priimti, vadinasi, jie jau yra bylos dalimi, apeliacinės instancijos teismas pateiktų į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą įrodymų priėmimo klausimo nesprendžia.
Dėl ieškinio reikalavimo tikėtino pagrįstumo
14. Apeliantė nesutikimą su teismo priimta nutartimi iš esmės argumentuoja pirmosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nebuvimu, kvestionuodama teismo padarytą išvadą dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo. Dėl antrosios teismo taip pat pripažintos nustatyta sąlygos pasisako tuo aspektu, kad, neegzistuojant ieškovams palankus teismo sprendimo priėmimo tikimybės, negali kilti ir teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Su tokia apeliantės pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
15. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kas yra tikėtino ieškinio pagrįstumo sąlyga ir kokia apimtimi ji turi būti nustatyta sprendžiant tokį procesinį klausimą, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. Teismas, vertindamas atitinkamų apribojimų nustatymo poreikį, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų visumos pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014, 2016-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016, 2018-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1816-302/2018, 2019-01-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-40-236/2019).
16. Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, turi būti tik patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar šie ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015, 2015-08-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015). Vadinasi, pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, nors apeliantė laikosi kitokios nuomonės, ir savo atskirąjį skundą grindžia ginčo faktų bei juos pagrįsti pateiktų įrodymų neįvertinimu ir jų nepakankamumu.
17. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau suformuota taisyklė, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018).
18. Šiuo konkrečiu atveju nėra jokio pagrindo išvadai, kad pareikšto ieškinio forma ir turinys neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų ar kad ieškovai pasirinko akivaizdžiai neleistiną arba objektyviai neįmanomą teisių gynimo būdą. Priešingai, ieškovai ieškinyje ne tik nurodė faktinį pagrindą, t. y. išdėstė aplinkybes ir pateikė argumentus, kuriais grindžia savo reikalavimą dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo (nebuvo garantuota ir tinkamai realizuota ieškovų, kaip parduodamo kaimyninio žemės ūkio paskirties sklypo, pirmumo teise įsigyti ginčo turtą), bet ir teisinį pagrindą – Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktas bei 8 dalis. Taip pat, priešingai nei teigia apeliantė, pateikė įrodymus, kurie, jų manymu, pagrindžia ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes (VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašus, Nacionalinės žemės tarnybos pranešimus ir raštus, ieškovų atsakymus į juos ir kt.).
19. Apeliantės atskirojo skundo argumentai dėl turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo aplinkybių, dėl jos notarinio patvirtinimo ar terminų, per kuriuos turėjo ir galėjo būti pateiktas sutikimas pirmumo teise įsigyti ginčo sklypus (nutarties 9.1.-9.4. p.), yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Tik išsamiai ištyrus visus byloje esančius įrodymus, išnagrinėjus šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas, galės būti padarytos atitinkamos išvados dėl pareikšto reikalavimo (ne)pagrįstumo. Sprendžiant tarpinį procesinio pobūdžio klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įrodymų pakankamumas ar jų nepakankamumas, kaip ir faktinės ginčo aplinkybės (nagrinėjamu atveju – kas pažeidė ir ar pažeidė įstatymais nustatytą žemės sklypų pardavimo tvarką) negali būti vertinami.
20. Kaip nurodyta pirmiau, sprendžiant dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo teismui pakanka tik patikrinti, ar toks procesinis dokumentas pagrindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar šie argumentai pagrindžiami įrodymais. Kadangi tokius duomenis ieškovai pateikė ir jų preliminariam ieškinio pagrįstumui pripažinti pakako, apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos nutarties argumentais, kad tokia sąlyga, kaip preliminarus ieškinio reikalavimų pagrįstumas CPK 144 straipsnio taikymo tikslais yra nustatyta. Šioje bylos proceso stadijoje, priešingai nei atskirajame skunde tvirtina apeliantė, tikrai negalima konstatuoti, kad ieškovams palankus teismo sprendimas net negalėtų būti priimtas.
Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui
21. Apeliantė savo skunde taip pat tvirtina, kad rizikos teismo sprendimo įvykdymui klausimas nagrinėjamu atveju iš viso nėra svarbus, kadangi ieškinys yra aiškiai nepagrįstas. Pirmiau jau aptarus ir nesutikus su tokiais skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismas įvertina antrosios privalomos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos nustatymo pagrįstumą, įskaitytinai ir tokiu aspektu, kad parinktos priemonės yra perteklinės, nes taikomos ir turtui, su kuriuo ieškovams priklausantis žemės sklypas nesiriboja.
22. Visų pirma pažymėtina tai, kad nagrinėjamu atveju pats ginčo pobūdis (ginčas dėl turto) leidžia spręsti, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje galėtų pasunkėti. Šalims laikantis priešingų pozicijų dėl nuosavybės teisės į ginčo turtą įgijimo aplinkybių, pirmumo teisės jį įgyti egzistavimo ir tokios teisės tinkamo įgyvendinimo, siekiant išsaugoti esamą turto teisinę padėtį nepakitusia viso bylos proceso metu, neabejotinai egzistavo pagrindas šią padėtį užfiksuoti laikinosioms apsaugos priemonės, padarant viešame registre atitinkamą įrašą dėl nuosavybės teisės perleidimo uždraudimo.
23. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose, kai ginčai kyla dėl turtinių teisių į patį daiktą, negali būti ignoruojamas faktas, kad be atitinkamų priemonių, laikinai apribojančių esamo šio turto savininko disponavimo ginčo objektu galimybę, nepaneigta šio turto perleidimo sąžiningiems tretiesiems asmenims tikimybė, jeigu turto savininkas turėtų nesąžiningų ketinimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-07-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-998-516/2018, 2018-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1336-370/2018). Tokiu atveju teismo sprendimo realus įvykdymas (ginčo turto sugrąžinimas) gali tapti ir objektyviai neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1386-180/2018).
24. Be to, vienas iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų yra būtent status quo, t. y. faktiškai jau susiklosčiusios padėties išsaugojimas iki ginčo teisme galutinio išsprendimo, ypač kai yra reikalaujama atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį ir / ar pripažinti asmeniui kurias nors teises (CK 1.138 str. 1 p. ir 2 p.). Nagrinėjamoje byloje yra pareikštas būtent tokio pobūdžio reikalavimus, vadinasi, taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra garantuojamas nurodyto tikslo pasiekimas, o kartu – ir būsimo teismo sprendimo įgyvendinimas, jeigu jis būtų palankus ieškovams.
25. Antra, pati apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad ginčo sklypuose pradėjo įgyvendinti savo verslo planus. Apeliantė šių savo planų nedetalizavo, tačiau sutiktina su ieškovais, kad ši aplinkybė sudaro papildomą pagrindą spręsti, kad dėl statybų jis galėtų būti perleistas tretiesiems asmenims. Pažymėtina, kad teismo taikytas draudimas nėra absoliutus ir neapima bet kokio disponavimo ginčo objektu tapusiu turtu uždraudimo, nes ieškovai prašė, o teismas taikė ne šio turto areštą (CPK 145 str. 1bd. 1 p.), o CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą įrašo viešame registre padarymą dėl nuosavybės teisės perleidimo iki kilęs ginčas bus išspręstas uždraudimo.
26. Trečia, ieškovai reikalauja perkelti jiems pirkėjų teises į abu žemės sklypus, todėl tokio reikalavimo kontekste teismas pagrįstai sprendė, kad kilus ginčui dėl nuosavybės teisės į abu, o ne vien besiribojantį su ieškovams priklausančiu sklypu daiktus, laikinosios apsaugos priemonės taikytinos abiems ginčo objektams. Tiek ieškovų teiginiai, kad jiems perkeltinos teisės į abu sklypus, kadangi pradiniai turto savininkai sutiko parduoti tik abu sklypus kartu, o ne atskirai, tiek apeliantės teiginiai, kad ieškovai galėtų ginti pirmumo teisę tik į su jų sklypu besiribojantį turtą, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir, kaip minėta pirmiau, nagrinėjamam procesiniam klausimui neturi reikšmės.
27. Apibendrindamas argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo ir dėl grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimo, apeliantė nepaneigė. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisę ir teisingai įvertino bylos faktus, nenukrypo nuo teismų išaiškinimų, pateiktų panašiose faktinėse situacijose.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Dalia Kačinskienė