Civilinė byla Nr. 2-18822-910/2017
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12404-2017-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.8.10; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gruodžio 20 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Ilonai Zajančkauskaitei,
dalyvaujant ieškovo Hagen Trailer OU atstovei vadovei J. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Hagen Trailer OU ieškinį atsakovui M&B Automobile GbR dėl netesybų priteisimo,
n u s t a t ė :
1. Ieškovas Hagen Trailer OU kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo M&B Automobile GbR ieškovo naudai 4665 Eur netesybų, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad:
1.1. Ieškovas ir atsakovas 2016 m. gruodžio 2 d. sudarė Sutartį Nr. 2016/061, pagal kurią ieškovas atsakovui pardavė, o atsakovas nusipirko automobilį Audi SQ5 TDI (toliau – Automobilis).
1.2. Ieškovo teigimu, Automobilis atsakovui buvo perduotas gerokai anksčiau, negu sudaryta Sutartis, – 2016 m. birželio 17 d., ir tai matyti iš Automobilio gabenimo bei pristatymo atsakovui tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio Nr. HT-000697 ir 2016 m. birželio 17 d. susitarimo Nr. DE2824900489.
1.3. 2016 m. gruodžio 7 d. atsakovui buvo išrašyta sąskaita-faktūra HGN Nr. 008, pagal kurią atsakovas turėjo atsiskaityti su ieškovu iki 2016 m. gruodžio 8 d., sumokėdamas 32 500 Eur kainą už Automobilį.
1.4. Ieškovo pažymėta, kad atsakovas su ieškovu nustatytu terminu neatsiskaitė, todėl ieškovas išsiuntė atsakovui 2016 m. gruodžio 22 d. ir 2017 m. sausio 2 d. įspėjimus, ragindamas atsiskaityti. Atsakovas su ieškovu atsiskaitė tik po to, kai ieškovas kreipėsi į teisėsaugos institucijas.
1.5. Šalių pasirašytos Sutarties 7.3 punkte nustatytos 0,5 proc. dydžio netesybos nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Atsakovui pavėlavus atsiskaityti, ieškovas pareikalavo, kad atsakovas sumokėtų ieškovo apskaičiuotas netesybas už pradelstą atsiskaityti terminą. Atsakovui nereaguojant į ieškovo raginimus, ieškovas 2017 m. kovo 23 d. kreipėsi į teismą dėl netesybų išieškojimo teismine tvarka.
2. Atsakovas M&B Automobile GbR, atstovaujamas advokato Dr. M. N., pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad:
2.1. Ieškinio priedai neišversti į vokiečių kalbą, todėl juos reikia išversti, kad atsakovas galėtų pareikšti savo išsamią poziciją.
2.2. Atsakovo manymu, Vilniaus miesto apylinkės teismas nėra kompetentingas nagrinėti pateiktą ieškinį, nes atsakovo būstinė yra Vokietijoje.
2.3. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovo apskaičiuotų delspinigių dydžiu, kurie yra neadekvačiai dideli, sudaro net 182,5 proc. metinių palūkanų normą.
2.4. Atsakovo teigimu, jis neuždelsė įvykdyti Sutarties, nes negavo jokių ieškovo raginimų. Atsakovo nuomone, tik skolininkui gavus kreditoriaus raginimą, pasibaigus vykdymo terminui, laikytina, kad skolininkas uždelsė atsiskaityti.
2.5. Atsakovas kvestionuoja ir delspinigių skaičiavimo teisingumą.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi byloje buvo paskirtas parengiamasis teismo posėdis – 2017 m. gruodžio 14 d. 15.00 val.
3.1. Atsakovui M&B Automobile GbR teismo šaukimas ir 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis skirti parengiamąjį teismo posėdį kartu su nurodytų dokumentų vertimu į vokiečių kalbą išsiųsti pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2007 m. lapkričio 13 d. Reglamentą Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse, taip pat atsakovo M&B Automobile GbR atstovui advokatui Dr. M. N. tiesiogiai nurodytu elektroninio pašto adresu.
3.2. Teismas 2017 m. gruodžio 4 d. gavo atsakovo atstovo advokato Dr. M. N. prašymą atidėti 2017 m. gruodžio 14 d. 15.00 val. paskirtą posėdį dėl advokato užimtumo kituose anksčiau paskirtuose teismo posėdžiuose Vokietijos teismuose.
3.3. Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovo prašymą atidėti 2017 m. gruodžio 14 d. 15.00 val. posėdį teismas atmetė kaip nepagrįstą (CPK 246 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymėjo, kad atsakovo advokatas prie prašymo nepridėjo jokių įrodymų, patvirtinančių užimtumą kituose teismuose, taip pat nenurodė, kokiai datai prašo atidėti bylos nagrinėjimą, nepateikė savo užimtumo grafiko. Be to, atsakovui ir jo atstovui 2017 m. lapkričio 3 d. nutartyje dėl parengiamojo teismo posėdžio skyrimo buvo išaiškintos neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį pasekmės, taip pat nurodyta, kad tuo atveju, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, jog papildomi pasirengimo bylą nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio.
3.4. 2017 m. gruodžio 14 d. 15.00 val. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu teismas, atsižvelgdamas į tai, kad prie atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepridėjo jokių įrodymų dėl atsikirtimo į ieškinį, nepareiškė prašymų dėl įrodymų išreikalavimo, jeigu tam tikrų įrodymų negali pats gauti, baigė pasirengimo nagrinėti bylą veiksmus, perėjo į teismo posėdį ir išnagrinėjo bylą iš esmės (CPK 231 straipsnio 5 dalis).
3.5. Teismo posėdyje ieškovo atstovė nurodė, kad palaiko ieškinį visa apimtimi ir prašė jį tenkinti. Ieškovo atstovė papildomai paaiškino, kad po to, kai atsakovas neatsiskaitė Sutartyje nustatytu terminu, t. y. per 2 kalendorines dienas, taip pat per sąskaitoje-faktūroje nurodytą terminą – iki 2016 m. gruodžio 8 d., ji ne kartą skambino ir rašė Viber ryšiu atsakovo vadovui R. M.; šis tvirtino, jog atsiskaitys, netgi atsiuntė neva padaryto pavedimo kopiją, tačiau paaiškėjo, kad šis pinigų pervedimo dokumentas netikras, ieškovas pinigų negavo. Ieškovo vadovė, įžvelgdama apgaulę, 2016 m. gruodžio 29 d. kreipėsi į policiją, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą. Pasak ieškovo atstovės, padavusi nurodytą pareiškimą, iš policijos pareigūnų sužinojo, kad atsakovo atžvilgiu jau yra pradėti du ikiteisminiai tyrimai dėl analogiškų atvejų. Ieškovo vadovės teigimu, pradėjus ikiteisminį tyrimą, atsakovo vadovas R. M. ėmė bendrauti, vykdyti dalinius mokėjimus, tačiau galutinai atsiskaitė tik 2017 m. sausio 10 d. Ieškovo atstovė taip pat pažymėjo, kad, pasirašydamas Sutartį, atsakovas susipažino su Sutarties sąlygomis ir delspinigių dydžio neginčijo. Ieškovo atstovė taip pat nurodė, kad šiuo atveju delspinigiai nėra per dideli, nes dėl atsakovo pavėluoto atsiskaitymo ieškovas patyrė dar didesnių realių nuostolių: negalėjo įvykdyti preliminariosios kito automobilio pirkimo sutarties, todėl prarado to automobilio pardavėjui sumokėtą 6000 Eur avansą.
Ieškinys tenkintinas
4. Byloje nustatyta, kad ieškovas Hagen Trailer OU ir atsakovas M&B Automobile GbR 2016 m. gruodžio 2 d. sudarė sutartį Nr. 2016/061 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas (pardavėjas) Sutartyje numatytomis sąlygomis įsipareigojo parduoti transporto priemonę AUDI SQ5, pagaminimo metai – 2014, važiuoklės numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis), o atsakovas (pirkėjas) įsipareigojo sumokėti ieškovui Automobilio pirkimo kainą – 32 500 Eur + PVM – per dvi kalendorines dienas, pervesdamas pinigines lėšas į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą (Sutarties 2.1, 3.1, 3.2.1., 3.3 punktai) (b. l. 31-34).
5. Šalys Sutartimi sutarė, kad Automobilis yra pristatomas 2016 m. gruodžio 7 d. (Sutarties 4.1. punktas). Tačiau iš pateikto šalių sudaryto Kliento užsakymo/Susitarimo Nr. DE 282490489 bei Tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio CMR Nr. HT-000697 matyti, jog faktiškai Automobilis atsakovui perduotas dar prieš sudarant Sutartį, t. y. 2016 m. birželio mėnesį (b. l. 28-30).
6. Po Sutarties sudarymo ieškovas atsakovui išrašė 2016 m. gruodžio 7 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija HGN Nr. 008, pagal kurią atsakovas turėjo sumokėti ieškovui Automobilio pardavimo kainą – 32 500 Eur – iki 2016 m. gruodžio 8 d. (b. l. 35).
7. Atsakovui nustatytu terminu neatsiskaičius, ieškovas 2016 m. gruodžio 22 d. įspėjimu kreipėsi į atsakovą, ragindamas atlikti mokėjimą arba grąžinti Automobilį (b. l. 36).
8. 2017 m. sausio 2 d. įspėjimu ieškovas informavo atsakovą, kad nuo 2017 m. sausio 2 d. nutraukia Sutartį, pakartotinai ragino atsakovą atsiskaityti arba grąžinti Automobilį, įspėdamas, kad priešingu atveju bus priverstas kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl Automobilio vagystės (b. l. 37).
9. Atsakovui nesumokėjus jam perduoto Automobilio kainos, ieškovas dėl atsakovo veiksmų kreipėsi į teisėsaugos institucijas. 2017 m. sausio 4 d. pranešimu Nr. 10-S-2158 (10.34-10.22) ieškovas informuotas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl Automobilio įsigijimo apgaule (b. l. 47-48).
10. Po ieškovo raginimų ir kreipimosi į teisėsaugos institucijas, atsakovas atsiskaitė su ieškovu, pervesdamas į ieškovo sąskaitą 32 500 Eur sumą tokiomis dalimis ir terminais: 2017 m. sausio 5 d. – 12 000 Eur; 2017 m. sausio 6 d. – 7000 Eur; 2017 m. sausio 10 d. – trimis mokėjimo nurodymais – 7500 Eur, 5000 Eur ir 1000 Eur.
11. Šalys Sutartyje sutarė, kad tuo atveju, jeigu Pirkėjas nesilaiko Sutarties 3.2. punkte nurodyto Automobilio pirkimo kainos sumokėjimo Pardavėjui termino, jis įsipareigoja sumokėti Pardavėjui sutarto dydžio baudą – 0,5 proc. nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną (Sutarties 7.3. punktas). Remdamasis šia Sutarties nuostata, ieškovas apskaičiavo atsakovui 4665 Eur dydžio netesybas už pradelstą atsiskaityti terminą ir 2017 m. sausio 13 d. Delspinigių apmokėjimo reikalavimu Nr. 004 bei 2017 m. sausio 24 d. Pakartotiniu priminimu dėl delspinigių apmokėjimo Nr. 005 paragino atsakovą nedelsiant sumokėti ieškovui 4665 Eur netesybų (b. l. 38-40).
12. Atsakovui nesumokėjus netesybų už pradelstą atsiskaityti terminą, ieškovas 2017 m. kovo 23 d. kreipėsi į teismą dėl netesybų išieškojimo teismo tvarka.
Dėl bylos teismingumo ir taikytinos teisės
13. Kai byloje yra tarptautinis elementas, teismas ex officio patikrina, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 782 straipsnis). Nagrinėjamu atveju tiek ieškovas, tiek atsakovas yra užsienio valstybių juridiniai asmenys, todėl pirmiausiai pasisakytina dėl Lietuvos teismo jurisdikcijos spręsti šalių ginčą ir šiam ginčui taikytinos teisės.
14. Nagrinėjamu atveju bylos teismingumo klausimas spręstinas pagal 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas), nes šalys yra Europos Sąjungos narės, byla inicijuota galiojant Reglamentui, šalių ginčas kilo iš komercinių santykių.
15. Reglamento II skyriaus 1 skirsnyje įtvirtinta, kad asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose ieškiniai gali būti pareiškiami tik taikant šio skyriaus 2–7 skirsniuose nustatytas taisykles (Reglamento 5 straipsnio 1 dalis). Reglamento II skyriaus 7 skirsnio 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu šalys, neatsižvelgiant į jų nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą, yra susitarusios, kad valstybės narės teismas arba teismai turi jurisdikciją spręsti bet kuriuos ginčus, kilusius arba galinčius kilti iš konkrečių teisinių santykių, tas teismas (tie teismai) turi jurisdikciją, išskyrus atvejus, kai pagal tos valstybės narės teisę susitarimas yra niekinis turinio galiojimo atžvilgiu. Tokia jurisdikcija yra išimtinė, jeigu šalys nesusitarė kitaip. Susitarimas gali būti sudaromas arba paliudijamas raštu (Reglamento 25 straipsnio 1 dalies a punktas).
16. Nagrinėjamu atveju ginčo šalys, sudarydamos Sutartį, 9.3. punkte susitarė, kad bet kokie ginčai, nesutarimai arba reikalavimai, kylantys iš Sutarties, susiję su šia Sutartimi, jos pakeitimu, pažeidimu, nutraukimu, pasibaigimu, galiojimu, teisėtumu arba aiškinimu, turi būti sprendžiami Lietuvos Respublikos teisme, laikantis Lietuvos Respublikos galiojančių įstatymų.
17. Remiantis Reglamento 25 straipsnio 1 dalimi ir nurodyta Sutarties nuostata, kuria šalys susitarė dėl išimtinės jurisdikcijos, konstatuotina, kad šalių ginčas dėl Sutarties vykdymo teismingas Lietuvos Respublikos teismui, konkrečiai – Vilniaus miesto apylinkės teismui. Šalys Sutartimi sutarė tiek dėl jurisdikcijos, tiek dėl taikytinos teisės, todėl, atsižvelgiant į Sutarties šalių susitarimą, ginčui išspręsti taikytina Lietuvos teisė (Sutarties 9.3, 9 7. punktai).
18. Išdėstytų motyvų pagrindu atsakovo argumentai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nėra kompetentingas nagrinėti ieškinį, pareikštą atsakovui, kurio būstinė yra Vokietijoje, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.
Dėl ieškinio priedų vertimo
19. Atsakovas savo nesutikimą su ieškiniu, be kita ko, grindžia tuo, kad ieškinio priedai nebuvo išversti į vokiečių kalbą, todėl atsakovas negali pareikšti savo išsamios pozicijos.
20. Iš tiesų, bylos duomenimis, ne visi ieškinio priedai atsakovui buvo išversti į vokiečių kalbą. Sutarties, taip pat atsakovo atliktų mokėjimų nurodymų kopijos atsakovui buvo siunčiamos rusų kalba, o 2016 m. gruodžio 7 d. PVM sąskaita-faktūra, taip pat raginimai atsiskaityti ir delspinigių apskaičiavo pažyma – anglų kalba.
21. Teismo posėdyje ieškovo atstovė patvirtino, kad atsakovas rusų kalbą suprato, Sutarties šalys bendravo būtent rusų kalba, Sutartis sudaryta rusų kalba. Ieškovo atstovė teismo posėdyje taip pat paaiškino, kad, atsakovui delsiant atsiskaityti, raginimai jam išsiųsti pagrindine Europos kalba – anglų kalba, siekiant išvengti nesusipratimų.
22. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju šalys Sutartį sudarė rusų kalba, atsakovo įmonės vadovas šią Sutartį pasirašė, taip patvirtindamas, kad supranta šią kalbą, Sutarties sąlygas ir su jomis sutinka. Darytina išvada, kad reikalavimas paties atsakovo rusų kalba pasirašytą Sutartį papildomai versti į vokiečių kalbą neatitinka civilinio proceso sąžiningumo, protingumo, ekonomiškumo principų (CPK 3 straipsnio 1 dalis; 7 straipsnis). Atsakovas dalinius atsiskaitymus atliko pagal ieškovo anglų kalba parengtą 2016 m. gruodžio 7 d. PVM sąskaitą-faktūrą. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas – verslą vykdantis juridinis asmuo – nesupranta anglų kalbos. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas, gavęs ieškovo parengtus dokumentus dar prieš pareiškiant ieškinį teisme, būtų prašęs ieškovo išversti juos į vokiečių kalbą. Pabrėžtina ir tai, kad atsiliepime į ieškinį atsakovas neįvardijo, kokie konkretūs ieškinio priedai jam neaiškūs ir turėtų būti išversti į vokiečių kalbą. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad ieškovo parengti dokumentai anglų ir rusų kalbomis atsakovui buvo ir yra suprantami.
23. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausęs ieškovo atstovės paaiškinimų teismo posėdyje, teismas atmeta atsakovo argumentus dėl netinkamo ieškinio priedų vertimo kaip nepagrįstus.
Dėl ieškovo teisės reikalauti netesybų
23. Ieškovas reikalavimą priteisti netesybas grindžia Sutarties 7.3 punktu, kuriuo šalys susitarė, kad tuo atveju, jeigu Pirkėjas nesilaiko Sutarties 3.2. punkte nurodyto Transporto priemonės pirkimo kainos sumokėjimo Pardavėjui termino, jis įsipareigoja sumokėti Pardavėjui sutarto dydžio baudą – 0,5 proc. nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.
24. Atsakovas teigia, kad nepraleido kainos sumokėjimo termino, nes, pasak atsakovo, skolininkas laikomas uždelsusiu sumokėti tik nuo to momento, kai gauna iš kreditoriaus raginimą įvykdyti finansinius įsipareigojimus, tuo tarpu atsakovas ieškovo 2016 m. gruodžio 22 d., 2017 m. sausio 2 d. raginimų negavo.
25. Tokie atsakovo argumentai atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Šalys Sutartyje aiškiai susitarė dėl Automobilio kainos sumokėjimo termino – per 2 kalendorines dienas (Sutarties 3.2.1. punktas). PVM sąskaita-faktūra atsakovui išrašyta 2016 m. gruodžio 7 d. Taigi atsakovas turėjo atsiskaityti su ieškovu iki 2016 m. gruodžio 9 d. Atsakovas dalinius mokėjimus atliko 2017 m. sausio 5 d., 2017 m. sausio 6 d. ir 2017 m. sausio 10 d., t. y. praleidęs šalių sutartą atsiskaitymo terminą. Dėl to ieškovas turi teisėtą pagrindą reikalauti iš atsakovo netesybų už pradelstą atsiskaityti terminą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnio 1 dalis, Sutarties 7.3 punktas).
Dėl netesybų dydžio
26. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovo taikoma 0,5 proc. dydžio delspinigių norma, kuri, atsakovo teigimu, yra neadekvačiai didelė.
27. Netesybos – delspinigiai arba bauda – yra įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.).
28. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Tačiau teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, bei spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.).
29. Kasacinio teismo pabrėžiama, kad netesybų dydis turi būti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos. Atitinkamai negali būti ir vieno iš anksto nustatyto konkretaus dydžio, kuris reikštų protingas netesybas visiems galimiems atvejams ir iki kurio netesybos turi būti mažinamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).
30. Kasacinio teismo pažymėta, kad, sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.).
31. Be to, pagal CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą imperatyvią nuostatą teismas negali sumažinti netesybų tiek, kad jos taptų mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą.
32. Nagrinėjamu atveju ieškovo vadovė teismo posėdyje paaiškino (CPK 186 straipsnis), kad dėl atsakovo vėlavimo atsiskaityti ieškovas realiai patyrė 6000 Eur nuostolių, nes, laiku negavęs iš atsakovo didelės pinigų sumos (32 500 Eur), negalėjo įvykdyti preliminariosios sutarties, sudarytos dėl kito brangaus automobilio pirkimo, todėl prarado to automobilio pardavėjui sumokėtą 6000 Eur dydžio avansą. Ieškovas nepateikė konkrečių įrodymų dėl realiai patirtų nuostolių, siekdamas nedidinti proceso išlaidų. Tačiau ieškovo vadovė teismo posėdyje patvirtino, kad turi minėtą preliminariąją sutartį ir įrodymus dėl 6000 Eur avanso sumokėjimo.
33. Nagrinėjamu atveju pabrėžtina tai, kad ginčo šalys yra du lygiaverčiai verslo subjektai, byloje nenustatyta tokių aplinkybių, kurios teiktų pagrindą atsakovą laikyti silpnesniąja ginčo santykių šalimi. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas, sudaręs su ieškovu 2016 m. gruodžio 2 d. Sutartį, iki ieškinio pareiškimo būtų kreipęsis į ieškovą dėl netesybų dydį nustatančios Sutarties sąlygos peržiūrėjimo. Atsižvelgiant į teismo proceso metu nustatytas šalių ginčo faktines aplinkybes, pagrindinės skolos didelę sumą, taip pat tai, kad atsiskaitymo terminas ieškovui turėjo esminę reikšmę, šiuo konkrečiu atveju ginčo šalių laisva valia sulygti 0,5 proc. dydžio delspinigiai nevertintini kaip neprotingai dideli.
34. Išdėstytų motyvų pagrindu atsakovo argumentai dėl Sutartyje nustatyto dydžio netesybų mažinimo atmetami kaip teisiškai ir faktiškai nepagrįsti. Įvertinus šalių sudarytos Sutarties nuostatas dėl atsiskaitymo už atsakovui parduotą Automobilį termino, atsakovo atliktus dalinius mokėjimus, ieškovo pateiktoje netesybų skaičiavimo lentelėje netesybos apskaičiuotos teisingai (b. l. 39). Dėl to ieškovui iš atsakovo priteistina iš 4665 Eur netesybų.
Dėl procesinių palūkanų
35. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatomis, esant ieškovo prašymui, iš atsakovo priteistinos 6 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistą 4665 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. balandžio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. Ieškovas pateikė įrodymus, kad patyrė iš viso 1770,78 Eur bylinėjimosi išlaidų: 140 Eur žyminis mokestis, 640,78 Eur išlaidų už dokumentų vertimą ir 990 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą rengiant ieškinį. Šios išlaidos pripažintinos pagrįstomis ir, patenkinus ieškinį, priteistinos iš atsakovo visa apimtimi (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 98 straipsnis).
37. Teismo proceso metu valstybė patyrė 7,45 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Patenkinus ieškinį, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 7,45 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 268, 270, 307 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ė:
tenkinti ieškinį.
Priteisti iš atsakovo Vokietijos įmonės M&B Automobile GbR (Reg. Nr. 120/5830/1257) ieškovo Estijos įmonės Hagen Trailer OU (Reg. Nr. 14056085) naudai 4665 Eur netesybų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4665 Eur (keturių tūkstančių šešių šimtų šešiasdešimt penkių eurų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. balandžio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1770,78 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus septyniasdešimt eurų 78 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo Vokietijos įmonės M&B Automobile GbR (Reg. Nr. 120/5830/1257) 7,45 Eur (septynis eurus 45 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą. Sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Laima Ribokaitė