Administracinė byla Nr. A-1257-662/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00924-2014-7

                                          Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 2.7

(S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės, rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėda Recycling“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėda Recycling“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant uždarajai akcinei bendrovei „Ecso“ ir viešajai įstaigai „Pakuočių tvarkymo organizacija“, dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Klaipėda Recycling“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą skundu (I t., b. l. 2–7), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas, KRAAD) direktoriaus pavaduotojo 2014 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. (11.6)-LV10-292 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) (I t., b. l. 12).

Paaiškino, kad 2014 m. birželio 19 d. atlikto planinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas, nedalyvaudamas savivaldybių organizuojamose atliekų tvarkymo sistemose ir neturėdamas sutarčių su savivaldybėmis, 2014 m. sausio 29 d. neteisėtai išrašė pakuočių atliekų surinkėjo ar mišrių komunalinių atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą Nr. 1315KL0003-9158-5513 (I t., b. l. 88) už 300 t komunalinių atliekų sraute surinktos popieriaus ir kartono pakuotės (15 01 01) atliekų sutvarkymą. Teigė, jog 2014 m. birželio 19 d. patikrinimo aktas Nr. (9)-LT1-219 (I t., b. l. 9–10) (toliau – ir Patikrinimo aktas) surašytas formaliai, inspektorius netyrė ir neanalizavo ar popieriaus ir kartono pakuotės išties buvo surinktos komunaliniame sraute. Be to, surašius Patikrinimo aktą, pareiškėjui nebuvo išaiškinta teisė įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikti rašytines pastabas. Pareiškėjas, nesutikdamas su Patikrinimo aktu, 2014 m. liepos 24 d. Departamentui pateikė paaiškinimą dėl Patikrinimo akte užfiksuotų aplinkybių.

Nurodė, jog 2014 m. liepos 28 d. buvo gautas Sprendimas, kuriuo pareiškėjo viešajai įstaigai (toliau – ir VšĮ) „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašytas 2014 m. sausio 29 d. pakuočių atliekų surinkėjo ar mišrių komunalinių atliekų apdorotojo pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas Nr. 1315KL0003-9158-5513 pripažintas negaliojančiu. Sprendimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, kadangi buvo priimtas sistemiškai neįvertinus aplinkybių visumos, neatsižvelgiant į pareiškėjo paaiškinimus bei pastabas.

Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2013 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. AV-216 (I t., b. l. 14–18) pareiškėjas buvo įtrauktas į turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą. Pareiškėjas turi teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus už plastikinių, popierinių ir kartotinių pakuočių sutvarkytas atliekas, surinktas iš nekomunalinio srauto. 2013 m. gruodžio 1 d. pareiškėjas ir UAB „Ecso“ sudarė sutartį Nr. 2013-12-01 dėl pakuočių atliekų tvarkymo (I t., b. l. 19–22). Sutartimi pareiškėjas ir UAB „Ecso“ susitarė dėl apmokestinamos popieriaus ir kartono pakuočių atliekų surinkimo iš nekomunalinio srauto Lietuvos Respublikos teritorijoje, šių atliekų perdavimo perdirbėjui ir pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų (gautų iš perdirbėjo) pateikimo pakuočių atliekų tvarkymo organizacijai. UAB „Ecso“ pagal minėtą sutartį pareiškėjui 2013 m. gruodžio 1 d. pateikė užsakymą dėl pakuočių atliekų tvarkymo Nr. 1 (I t., b. l. 23), kuriuo nurodė pareiškėjui surinkti ir pateikti perdirbti 300 t popieriaus ir kartono pakuočių atliekų, surinktų nekomunaliniame sraute, bei VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ pateikti pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus. Pareiškėjas iš fizinių ir juridinių asmenų surinko atitinkamą kiekį pakuočių atliekų, šias atliekas perdavė perdirbti perdirbėjui akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Klaipėdos kartonas“. 2014 m. sausio 29 d. AB „Klaipėdos kartonas“ pareiškėjui pateikė pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą Nr. 1315KL077-1268-9158 (I t., b. l. 27) dėl šių atliekų: 1) komunaliniame atliekų sraute susidariusios pakuočių atliekos. Kodas – 15 01 01. Perdirbimo kiekis – 327,17 t; 2) nekomunaliniame atliekų sraute susidariusios pakuočių atliekos. Kodas – 15 01 01. Perdirbimo kiekis – 1 174,94 t. Minėto dokumento pagrindu pareiškėjas 2014 m. sausio 29 d. VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašė pakuočių atliekų surinkėjo ar mišrių komunalinių atliekų apdorotojo pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą Nr. 1315KL0003-9158-5513 dėl 300 t Lietuvos Respublikoje komunalinių atliekų sraute surinktos popieriaus ir kartono pakuočių atliekų, nors faktiškai šios pakuočių atliekos susidarė ir buvo surinktos Lietuvos Respublikoje iš nekomunalinio srauto. Pareiškėjas, turėdamas ypatingai mažai patirties pakuočių atliekų verslo srityje ir dėl atsakingų darbuotojų patirties objektyvaus trūkumo, suklydo ir netiksliai įvertino pakuotės atliekų susidarymo šaltinį. Dėl personalo žmogiškosios klaidos, neteisingai nurodžius pakuočių atliekų susidarymo šaltinį, atsakovo sprendimas atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą Nr. 1315KL0003-9158-5513 pripažinti negaliojančiu yra neproporcinga sankcija padarytam pažeidimui.

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 62–65) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad 2014 m. birželio 19 d. planinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas per 2013 m. AB „Klaipėdos kartonas“ perdirbti perdavė 7 034,743 t popieriaus ir kartono pakuotės (15 01 01) atliekų. Patikrinimo metu pareiškėjas pateikė AB „Klaipėdos kartonas“ 2014 m. sausio 29 d. pakuočių atliekų naudotojo (perdirbėjo) ir (ar) eksportuotojo išrašytą pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą Nr. 1315KL0077-1268-9158 apie perdirbtą popieriaus ir kartono pakuotės (15 01 01) atliekų kiekį. Šio dokumento pagrindu pareiškėjas 2014 m. sausio 29 d išrašė pakuočių atliekų surinkėjo ar mišrių komunalinių atliekų apdorotojo pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą. Nr. 1315KL0003-9158-5513 už 300 t komunalinių atliekų sraute surinktos popieriaus ir kartono pakuotės (15 01 01) atliekų sutvarkymą.

Atlikus patikrinimą, nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2013 m. vadovaujantis Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2013 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. AV-216 įtrauktas į turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą: atliekų tvarkymo veikla – S1 atliekų surinkimas ne iš komunalinio srauto. Pareiškėjas nedalyvaudamas savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir neturėdamas sutarčių su savivaldybėmis bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. Dl-359 patvirtinto gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 11.6 punkto nuostatas VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ neteisėtai išrašė pakuočių atliekų surinkėjo ar mišrių komunalinių atliekų apdorotojo pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą Nr. 1315KL0003-9158-5513 už 300 t komunalinių atliekų sraute surinktos popieriaus ir kartono pakuotės (15 01 01) atliekų sutvarkymą.

Nurodė, jog Aprašo 38 punkte nustatyti keli atvejai, kai dokumentų išrašymas laikomas neteisėtu: jei atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai), eksportuotojai ir (ar) mišrių komunalinių atliekų apdorotojai išrašė dokumentus pažeisdami Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnyje ir Aprašo 11, 16, 20, 25, 30, 35 punktuose nurodytus reikalavimus. Vadovaujantis Aprašo 11.6 punktu, dokumentai gali būti išrašyti tų rūšių pakuočių atliekoms, kurioms pakuočių atliekų surinkėjas, atliekų naudotojas (perdirbėjas) ir (ar) eksportuotojas turi teisę išrašyti dokumentus. Pareiškėjui Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2013 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. AV-216 suteikta teisė išrašyti atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus tik plastikinei, popierinei, kartoninei pakuotei surinktai ne iš komunalinio srauto. Rėmėsi Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 34 straipsniu, 3425 straipsnio 2 dalies 5 punktu ir 10 dalimi. Nurodė, kad pareiškėjas, pažeisdamas Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnį ir Aprašo 11.6 punktą, išrašė dokumentą Nr. 1315KL0003-9158-5513, todėl šis ir buvo panaikintas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir Mokesčių administravimo įstatymas, MAĮ) 131 straipsnio 1 dalimi, mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su patikrinimo akte papildomai apskaičiuotomis mokesčių ir su jais susijusiomis sumomis, taip pat norėdamas pagrįsti kitas aplinkybes, kurios bus svarbios tvirtinat patikrinimo rezultatus, turi teisę per 30 dienų nuo patikrinimo akto įteikimo jam dienos pateikti rašytines pastabas dėl patikrinimo akto. Tokių rašytinių pastabų, priimant 2014 m. liepos 23 d. sprendimą, kuriuo patvirtintas Patikrinimo aktas, KRAAD nebuvo gavęs, ir tik po sprendimo priėmimo, t. y. 2014 m. liepos 24 d. buvo pateiktas UAB „Klaipėda Recycling“ paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad dokumentai buvo išrašyti klaidingai įvertinus popieriaus ir kartono pakuotės kilmę, bei, kad atliekos buvo surinktos nekomunaliniame sraute.

Aprašo 3 punkte įtvirtinta pareiga dokumentus išrašančiai įstaigai dokumentų teisėtumą ir jų duomenų teisingumą pagrįsti sąskaitomis-faktūromis, PVM sąskaitomis-faktūromis, važtaraščiais, priėmimo-perdavimo aktais ir kitais atitinkamais dokumentais. Patvirtinimai turi būti pagrįsti galiojančiais dokumentais. Remiantis pareiškėjo pateiktais dokumentais, įmonė surinko (supirko) pakuočių atliekas iš fizinių asmenų, neturėdama galiojančios sutarties su savivaldybėmis komunalinių atliekų surinkimui, kaip to reikalauja Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 5 punktas. Pakuočių atliekos surinktos iš fizinių asmenų laikomos kaip komunaliniame sraute surinktos pakuotės atliekos (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 str. 39 p.), o įmonė registruota kaip surinkėja ne iš komunalinio srauto, negali išrašyti pakuotės surinkimą ir perdirbimą įrodančių dokumentų už iš komunalinio srauto surinktų atliekų kiekį.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ecso“ atsiliepimu į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 54–57) su juo sutiko ir prašė tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu.

Papildomai paaiškino, jog 2014 m. sausio 30 d. pareiškėjas pateikė trečiajam suinteresuotam asmeniui 300 t nekomunaliniame atliekų sraute surinktų popieriaus ir kartono pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą Nr. 1315KL0003-9158-5513, kurį UAB „Ecso“pateikė VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“. Dokumente buvo pažymėta, jog buvo sutvarkytos nekomunaliniame atliekų sraute surinktos pakuočių atliekos, todėl trečiajam suinteresuotam asmeniui nekilo abejonių dėl jo išrašymo teisėtumo, be to, nebuvo jokios galimybės patikrinti, kokio dokumento pagrindu buvo išrašytas dokumentas bei kokius duomenis pareiškėjas pateikė per Aplinkosauginių mokesčių kontrolės informacinę sistemą. UAB „Ecso“ apie dokumento pripažinimą išrašytu neteisėtai buvo informuotas tik gavęs 2014 m. liepos 31 d. pareiškėjo raštą dėl išrašyto dokumento pripažinimo negaliojančiu Nr. 31, kuriame buvo nurodyta, jog 2014 m. liepos 23 d. KRAAD sprendimu Nr. (11.6)-LV10-292 dokumentas buvo pripažintas išrašytu pažeidžiant Aprašo 11.6 punktą.

Manė, kad Aprašo 11.6 punkte nurodyta pakuočių atliekų rūšies sąvoka nėra tapati pakuočių atliekų susidarymo srauto sąvokai. Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – ir Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas, MUATĮ) 4 priedelyje „Apmokestinamosios pakuotės rūšys ir mokesčio tarifai“ yra nurodytos pakuotės rūšys: stiklinė pakuotė, plastikinė pakuotė, PET (polietileno tereftalatas) pakuotė, kombinuota pakuotė, metalinė pakuotė, popierinė ir kartoninė pakuotė, kita pakuotė. Pareiškėjas dokumentą išrašė tik būdamas įrašytu į tvarkytojų sąrašą, tik tai pakuočių atliekų rūšiai, kuriai pareiškėjas turėjo teisę išrašyti dokumentus, dėl to atsakovas netinkamai aiškino Aprašo 11.6 punktą ir nepagrįstai panaikino dokumentą.

Teigė, jog atsakovo pritaikyta sankcija yra neproporcinga siekiamam tikslui, kadangi popieriaus ir kartono pakuočių atliekos buvo surinktos nekomunaliniame atliekų sraute ir tinkamai sutvarkytos, tuo tarpu dokumento panaikinimas reikštų, jog pakuočių atliekos yra nesutvarkytos ir nustatytos užduotys neįvykdytos, kas sąlygotų mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimą suinteresuotiems asmenims (gamintojams ir/ar importuotojams, pavedusiems VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ tvarkyti pakuotes).

Šiuo atveju Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme numatyta ekonominio pobūdžio teisė į mokesčio lengvatą, todėl pareiškėjo, turinčio teisę išduoti dokumentus, dokumentų panaikinimas sukelia įstatyme nustatytų teisių ribojimus ir neigiamus ekonominius padarinius mokesčių mokėtojui, pažymas išdavusiam subjektui ir kt. Atsakovas dokumentą panaikino vadovaudamasis Aprašu, kuris yra laikomas poįstatyminiu teisės aktu, tačiau nei Atliekų tvarkymo įstatyme, nei jokiame kitame įstatyme nėra numatyta sankcijų už Aprašo 11.6 punkto pažeidimą. Sankcijos, priskirtinos administracinės teisinės atsakomybės institutui ir kuriomis yra sudaromos prielaidos daryti neigiamą poveikį teisinėn atsakomybėn traukiamų asmenų ekonominei padėčiai gali būti taikomos tik įstatyme numatytais pagrindais.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimu (I t., b. l. 93–103) pareiškėjo R. M. prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas aptarė nustatytas faktines bylos aplinkybes, nurodė, jog Aprašas nustato reikalavimus gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantiems dokumentams (toliau – ir dokumentai), šių dokumentų išrašymo ir jų teisėtumo kontrolės tvarką (Aprašo 1 p.). Aprašo 2 punkte nustatyta, jog šiuo Aprašu turi vadovautis: 2.1. gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai), eksportuotojai ir atliekų tvarkytojai, apdorojantys surinktas mišrias komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuočių atliekas su tikslu jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašo sudarymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 184, nustatyta tvarka įrašyti į Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą, turintys teisę išrašyti dokumentus, kurių formos patvirtintos Aprašo prieduose; 2.2. gamintojų ir (ar) importuotojų licencijuotos organizacijos, kurios savo nariams ir pavedimų davėjams paskirsto dokumentus išrašydamos Aprašo priede nustatytos formos patvirtinimą apie apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą; 2.3. gamintojai ir (ar) importuotojai, kurie gauna dokumentus ir (ar) patvirtinimus. Aprašo 4 punkte nustatyta, jog Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme, Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme, Atliekų tvarkymo įstatyme ir Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašo sudarymo tvarkos apraše vartojamas sąvokas. Aprašo 11.6. punkte nustatyta, jog dokumentai gali būti išrašomi tų rūšių pakuočių atliekoms, kurioms pakuočių atliekų surinkėjas, atliekų naudotojas (perdirbėjas) ir (ar) eksportuotojas turi teisę išrašyti dokumentus. Aprašo 38 punktu reglamentuota, kad jei atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai), eksportuotojai ir (ar) mišrių komunalinių atliekų apdorotojai išrašė dokumentus pažeisdami Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnyje ir Aprašo 11, 16, 20, 25, 30, 35 punktuose nurodytus reikalavimus, laikoma, kad dokumentai išrašyti neteisėtai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ecso“ teigia, jog Aprašo 11.6 punkte nurodyta pakuočių atliekų rūšies sąvoka nėra tapati pakuočių atliekų susidarymo srauto sąvokai. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog Aprašo 11.6 punkte vartojamos sąvokos „rūšis“ apibrėžimai Dabartinės lietuvių kalbos žodyne pateikti tokie: 1) prekių ar daiktų vertės, kokybės laipsnis; 2) biol. sistematikos vienetas, žemesnis už gentį (species); 3) lingv. veiksmažodžio forma, žyminti veiksmo santykį su objektu: veikiamoji, neveikiamoji r. (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2000 m., 669 psl.). Iš sąvokos „rūšis“ apibrėžimo, akivaizdu, jog atitinkami objektų vienetai, gali būti skirstomi į atitinkamas rūšis, kategorijas. Vertindamas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 priedelyje nurodytas apmokestinamas pakuotės rūšis, teismas sutiko su tuo, jog pareiškėjas turi teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus už šias pakuočių rūšis: plastikines, popierines ir kartonines pakuotes, tačiau pareiškėjas gali išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus už minėtas atliekas, jei jos surinktos tik iš nekomunalinio srauto, nes jis Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2013 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. AV-216 įrašytas į turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą kaip minėtų rūšių pakuotės atliekų surinkėjas ne iš komunalinio atliekų srauto (I t., b. l. 14–18).

Rėmėsi Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 39 dalimi, kuri pateikia komunalinių atliekų definiciją ir nurodė jog atliekos gali būti skirstomos į šias rūšis – komunalines ir nekomunalines atliekas. Nors šiame įstatyme ir nėra pateiktas nekomunalinių atliekų apibrėžimas, tačiau vertinant komunalinių atliekų apibrėžimą loginiu teisės aiškinimo metodu, galima daryti išvadą, jog nekomunalinės atliekos būtų tokios atliekos, kurios buityje nesusidaro bei savo pobūdžiu ar sudėtimi nėra panašios į buitines. Atliekų tvarkymo taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. spalio 24 d., t. y. skundžiamo Sprendimo priėmimo metu), patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217, 5.3 punkte pateikta gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekų definicija, pagal kurią gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekos – įmonių veiklos metu susidarančios atliekos, kurios nėra komunalinės atliekos, todėl nebūtinai gali būti tvarkomos savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose. Taigi, pareiškėjas turi teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus tik už nekomunalinių atliekų rūšis, kurios susidaro iš gamybos, t. y. už surinktas iš nekomunalinio srauto. Išrašydamas dokumentą už komunalines atliekas (buityje susidariusias atliekas) pareiškėjas pažeidė Aprašo 11.6 punktą.

Teisėjų kolegija nusprendė, jog Aprašo 11.6 punkte nurodyta pakuočių atliekų rūšies sąvoka nors ir nėra tapati pakuočių atliekų susidarymo srauto sąvokai, tačiau nustačius, jog nekomunalines rūšies atliekas galima surinkti iš esmės tik iš nekomunalinio srauto, vadinasi, išrašius dokumentą už buityje susidariusias atliekas (komunalinės rūšies atliekas) buvo pažeistas Aprašo 11.6 punktas, nes buvo išrašytas dokumentas būtent ne už tos rūšies atliekas.

Rėmėsi Aprašo 3 punktu, Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 10 dalimi, Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir atskaitų teikimo taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 3 d., t. y. skundžiamo Sprendimo priėmimo metu) (toliau – ir Apskaitos taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-367 38 ir 41 punktais bei Apskaitos taisyklių 8 ir 9 priedais ir paaiškino, jog iš VĮ Registrų centro pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėjo UAB „Klaipėda Recycling“ veiklos tikslai ir rūšys: gaminti, prekiauti ir teikti paslaugas, siekiant gauti pelną. Bendrovė gali vykdyti bet kokią teisėtą, Lietuvos Respublikos teisės aktams neprieštaraujančią, veiklą. Veiklos objektas: 38.11 – nepavojingų atliekų surinkimas; 38.21 – nepavojingų atliekų tvarkymas ir šalinimas (I t., b. l. 28). Akivaizdu, jog pareiškėjas yra atliekų tvarkytojas, kaip tai nurodyta Apskaitos taisyklių 2 punkte, todėl jis privalo vykdyti atliekų tvarkymo apskaitą, pagal Apskaitos taisyklių 8 ir 9 prieduose nustatytą tvarkymo tvarką ir formą (Apskaitos taisyklių 38.4, 41 p.).

Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis apskaitą vykdė pagal Apskaitos taisyklių 8 ir 9 priedų pavyzdines formas. Iš byloje esančios tiekėjų/prekių detalios ataskaitos (fiziniai asmenys), neaiškus atliekų siuntėjas (šaltinis). Iš minėto dokumento matyti, jog atliekų tiekėjai yra fiziniai asmenys, t. y. nėra nurodyta, jog šias atliekas pateikė kokie nors verslo subjektai, kaip teigia pareiškėjas (I t., b. l. 24–25). Nėra jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų, kad atliekos susidarė būtent nekomunaliniame sraute. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas N. P. (pareigūnas, atlikęs bendrovės UAB „Klaipėda Recycling“ patikrinimą) nurodė, jog tikrinant buvo pateiktas Atliekų apskaitos žurnalas, kuriame atliekų tiekėjai buvo įvardinti kaip gyventojai. Atsakovo atstovė A. J. paaiškino, jog priimant skundžiamą sprendimą, buvo atsižvelgta į visus dokumentus bei nustačius, kad pateiktuose dokumentuose buvo nurodomi fiziniai, o ne juridiniai asmenys, nuspręsta, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog atliekos susidarė nekomunaliniame sraute. Pareiškėjo atstovai teismo posėdžio metu nurodė, jog UAB „Klaipėda Recycling“ negali pateikti kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad atliekos susidarė nekomunaliniame sraute.

Nagrinėjamoje byloje įvertinusi esančius rašytinius įrodymus, proceso šalių atstovų paaiškinimus bei remdamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalimi, teisėjų kolegija nusprendė, jog pareiškėjas neįrodė, kad atliekos susidarė nekomunaliniame sraute.

Patikrinimo aktas Nr. (9)-LT1-219 buvo surašytas 2014 m. birželio 19 d., atsakovas skundžiamą Sprendimą priėmė 2014 m. liepos 23 d. Pareiškėjas 2014 m. liepos 24 d. paaiškinimą (I t., b. l. 66) atsakovui dėl Patikrinimo akto pateikė praleidęs 30 dienų terminą (Mokesčių administravimo įstatymo 131 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad priimdamas sprendimą atsakovas negalėjo įvertinti pareiškėjo paaiškinimų. Pareiškėjas 2014 m. liepos 24 d. paaiškinime iš esmės nieko naujo nenurodė, dėl ko būtų atsiradęs pagrindas KRAAD priimti priešingą sprendimą. Pareiškėjas yra verslo subjektas, kuriam keliami griežtesni reikalavimai savo teisių ir pareigų žinojimui, todėl argumentas, jog pareiškėjas nesuprato ar nežinojo, kada pateikti pastabas dėl patikrinimo akto, laikytinas nepagrįstu.

Teisėjų kolegija pažymėjo, jog Aprašo 11, 16, 20, 25, 30, 35, 38 punktuose ir Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnyje įtvirtinta ne subjektų teisinė atsakomybė ir sankcijos, o atvejai, kuomet subjektų išrašyti dokumentai pripažįstami neteisėtais. KRAAD skundžiamu sprendimu konstatavo, jog UAB „Klaipėda Recycling“ atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas Nr. 1315KL0003-9158-5513 išrašytas neteisėtai, todėl yra negaliojantis. Teismas nurodė, jog KRAAD Sprendimu pareiškėjui nepaskyrė kokių nors sankcijų ar baudų, o neteisėtai išrašyto atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento Nr. 1315KL0003-9158-5513 panaikinimas nelaikytina sankcija. Tiek Aprašo 11.6 ir 38 punktuose, tiek Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra imperatyviai įtvirtinta, jog neteisėtu gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išrašymu laikoma, kai toks dokumentas yra išrašytas už tas gaminių ir (ar) pakuočių atliekų rūšis, už kurias išrašyti tokį dokumentą asmuo neturėjo teisės. Taigi ne tik Apraše, tačiau ir įstatyme yra įtvirtinta analogiška nuostata, kada gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas pripažįstamas neteisėtu. Nors KRAAD 2014 m. liepos 23 d. sprendime Nr. (11.6)-LV10-292 ir nenurodė įstatymo nuostatų, o tik Aprašo nuostatas, tačiau tai nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą atsakovo sprendimą.

Viešojo administravimo subjekto sprendimai turi atitikti bendruosius Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus – turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, bei juos priimant turi būti laikomasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje išdėstytų principų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-7450/2010, 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010, 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-2393/2013). Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, jog Sprendimas iš esmės atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas.

III.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėda Recycling“ apeliaciniu skundu (I t., b. l. 107–109; 121–127) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti visa apimtimi. Taip pat, prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis ir argumentais pateiktais skunde pirmosios instancijos teismui. Remiasi Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir PPATĮ) 7 straipsnio nuostatomis, paaiškina, kad apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotys (toliau – ir užduotys), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168, nustatytos pagal pakuočių medžiagas (t. y. stiklinei, plastikinei, PET, kombinuotai, kombinuotai (vyraujanti medžiaga popierius ir kartonas), metalinei, popierinei ir kartoninei, medinei ir kitai pakuotei), nediferencijuojant pakuočių atliekų pagal jų susidarymo kilmę (t. y. ar pakuočių atliekos surinktos komunalinių atliekų sraute, ar nekomunaliniame sraute). MUATĮ nustatytas mokestis už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis taip pat diferencijuojamas pagal medžiagą, iš kurios pagaminta pakuotė, ir jo dydis ar mokestinės lengvatos taikymas nėra siejamas su pakuočių atliekų susidarymo kilme, t. y. mokesčio dydis nepriklauso nuo to, ar pakuotės atlieka surinkta komunaliniame sraute, ar nekomunaliniame sraute. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, pakuočių atliekų tvarkymo užduotis laikoma įvykdyta, jei yra sutvarkomas reikiamas kiekis atitinkamos medžiagos pakuotės atliekų, nepriklausomai nuo to, ar pakuotės atliekos buvo surinktos komunaliniame ar nekomunaliniame sraute. Taigi, gamintojų ir importuotojų pareigų, susijusių su pakuočių atliekų sutvarkymu, įvykdymui bei teisei pasinaudoti mokestine lengvata, yra svarbus atitinkamo kiekio bei medžiagos pakuočių atliekų sutvarkymo faktas, bet ne pakuočių atliekų susidarymo kilmė.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pakuočių atliekos, už kurių sutvarkymą buvo išduotas pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas Nr. 1315KL0003-9158-5513, buvo perduotos galutiniam sutvarkymui AB „Klaipėdos kartonas“ ir faktiškai buvo sutvarkytos pagal teisės aktų reikalavimus. Kaip matyti iš KRAAD sprendimo ir Patikrinimo akto, kurio pagrindu buvo priimtas minėtas sprendimas, pats atsakovas pakuočių atliekų sutvarkymo fakto neneigia. Tiek KRAAD sprendimo, tiek ir pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimas trečiojo suinteresuotojo asmens – VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ nariams ir/ar pavedimo davėjams, t. y. gamintojams ir importuotojams, kuriems buvo pateikti patvirtinimai dėl užduočių įvykdymo, reiškia teisės pasinaudoti mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis lengvata praradimą.

KRAAD, priimdamas 2014 m. liepos 23 d. sprendimą ir veikdamas kaip mokesčio už aplinkos teršimą administratorius (MAĮ 13 str., 16 str., 132 str.), nevertino anksčiau išdėstytų aplinkybių bei nesivadovavo MAĮ 10 straipsnyje įtvirtintu turinio viršenybės prieš formą principu ir dėl formalaus pažeidimo priėmė Sprendimą, kuris faktiškai sukelia teisines pasekmes (t. y. preliminariais skaičiavimais ~ 60 000 Lt mokestinės lengvatos praradimą) tretiesiems asmenims – gamintojams ir importuotojams. UAB „Klaipėda Recycling“ pagrindinė prievolė sutvarkyti atitinkamos rūšies pakuočių atliekas faktiškai buvo įvykdyta. Tad KRAAD sprendimas taikyti sankciją UAB „Klaipėda Recycling“, panaikinant įrodantį dokumentą, yra neproporcingas padarytam pažeidimui.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog Aprašo 11.6, 38 punktų, o taip pat ir ATĮ 3425 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos pagal savo turinį nėra laikytinos sankcijomis, nes jose „<...> įtvirtinta ne subjektų teisinė atsakomybė ir sankcijos, o atvejai, kuomet subjektų išrašyti dokumentai pripažįstami neteisėtais“.

Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarime konstatuota, kad nors tam tikri ūkinės veiklos santykiai gali būti reguliuojami tik įstatymais, kiti – Vyriausybės nutarimais, dar kiti – žemesnės galios poįstatyminiais teisės aktais, nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, taip pat įvairias sankcijas už atitinkamus teisės pažeidimus pagal Konstituciją galima tik įstatymu. Taigi, tik įstatymu galima nustatyti ir esminį poveikį ūkinei veiklai galinčias daryti ekonominio poveikio priemones, kurios turi būti taikomos, kai nustatyti įpareigojimai yra nevykdomi arba netinkamai vykdomi. Tai taikytina ir vadinamosioms ekonominėms sankcijoms, priskirtinoms administracinės teisinės atsakomybės institutui ir sudarančioms prielaidas daryti neigiamą poveikį teisinėn atsakomybėn traukiamų ūkio subjektų ekonominei padėčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d. nutarimai). Aprašo 11.6, 38 punktai bei ATĮ 3425 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos pagal savo turinį bei sukeliamas pasekmes negali būti traktuojamos kaip nesukeliantys jokių teisinių pasekmių ūkio subjektams ir jų veiklai.

Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas sąvoką „pakuočių atliekų rūšis“, iš esmės rėmėsi tik sąvokos „rūšis“ apibrėžimais pateikiamais lietuvių kalbos žodyne ir nepagrįstai praplėtė Aprašo 11.6, 38 punktų, o taip pat ir ATĮ 3425 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo apimtį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad viešojoje teisėje dominuoja imperatyvus (subordinacinis) reguliavimo metodas, teisės ir pareigos įstatymuose įtvirtintose normose nustatomos itin tiksliai ir nesukuriama prielaidų teisės normas aiškinti plečiamai. Praktikoje taip pat ne kartą konstatuota, jog teisės normų, susijusių su atsakomybės nustatymu ir taikymu bei nubaudimu, negalima aiškinti plečiamai. Tik esant aiškiai apibrėžtam atsakomybės pagrindui asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn ir nubaudžiamas, o visos abejonės turi būti aiškinamos jo naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-646/2014, 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2198/2011, 2012 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2136/2012).

Aprašo 2 priede pateiktoje Pakuočių atliekų surinkėjo ar mišrių komunalinių atliekų apdorotojo išrašyto pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento formoje, pagal kurią ir buvo surašytas įrodantis dokumentas, yra grafa „Pakuočių atliekų rūšis ir kodas“, kurioje nurodoma pakuotės rūšis, kuri nustatoma pagal pakuotės pagaminimo medžiagą. Taigi, jau vien iš šios formos yra aišku, kad pakuočių atliekų rūšis yra nustatoma pagal pakuotės pagaminimo medžiagą, o ne pagal jos susidarymo vietą (komunalinių atliekų sraute ar nekomunalinių atliekų sraute).

ATĮ nėra apibrėžta pakuočių atliekų rūšies sąvoka, tačiau pastarosios sąvokos turinys yra aiškus tiek pagal MUATĮ, tiek ir pagal Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2006 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 18 (toliau – ir Licencijavimo taisyklės) nuostatas. Pagal Licencijavimo taisyklių 10 ir 13.5 punktus taip pat yra aišku, kad pakuočių atliekų rūšis nustatoma pagal medžiagą, iš kurios pagaminta pakuotė. Iš Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 348, 24 punkto nuostatų taip pat suprantama, kad pakuočių atliekų rūšys yra nustatomos pagal medžiagas, iš kurių pagaminta pakuotė. Atsižvelgiant į nurodytas teisės normas, Aprašo 11.6 punkto reikalavimų pažeidimą KRAAD galėjo nustatyti tik tuo atveju, jei UAB „Klaipėda Recycling“ būtų išrašiusi gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymą įrodančius dokumentus už gaminių ir (ar) pakuočių atliekų rūšis (pagal medžiagas), kurios nebuvo nurodytos jos registracijos Atliekų tvarkytojų sąraše duomenyse ir/ar pareiškėjas nebūtų įsiregistravęs Atliekų tvarkytojų sąraše kaip atitinkamos rūšies (pagal medžiagas) pakuočių atliekų tvarkytojas, tačiau UAB „Klaipėda Recycling“ nuo Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2013 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. AV-216 įsigaliojimo dienos buvo užregistruota Atliekų tvarkytojų sąraše ir šios registracijos duomenyse buvo nurodyta pakuočių atliekų rūšis – popierinės ir kartoninės pakuotės atliekos. Būtent už šios rūšies pakuočių atliekų sutvarkymą ir buvo išduotas skundžiamu Sprendimu panaikintas įrodantis dokumentas. Aprašo 11.6 punkto bei ATĮ 3425 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintų teisės normų aiškinimas taip, kad pakuočių atliekų rūšys yra nustatomos ne pagal medžiagą, iš kurios pagaminta pakuotė, bet dar ir pagal pakuočių atliekų susidarymo kilmę, reikštų teisės normų, susijusių su atsakomybės nustatymu ir taikymu bei nubaudimu plečiamąjį aiškinimą, kuris yra draudžiamas.

Patikrinimo akte yra aiškiai nurodyta, kad pareiškėjas patikrinimo metu pareigūnams pateikė Atliekų tvarkymo apskaitos žurnalą. Pareigūnai, patikrinę minėtą žurnalą, nustatė, kad Atliekų tvarkymo apskaitos žurnalas vedamas vadovaujantis Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklėmis (Žin., 2011, Nr. 57-2720, Žin., 2013, Nr. 46-2291). Taigi, aplinkos apsaugos pareigūnai, o tuo pačiu ir atsakovas, tokiu būdu patvirtino, kad pareiškėjas tinkamai vykdo atliekų tvarkymo apskaitą, o tai reiškia, šioje apskaitoje tinkamai ir teisingai nurodyti tiek atliekų kodai, tiek ir jų gavimo šaltiniai. Tačiau pastarųjų faktinių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino ir į jas neatsižvelgė. Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, t. y. Patikrinimo akto, įrodančio dokumento, pareiškėjas surinko pakuočių (popieriaus ir kartono) atliekas, kurios klasifikuojamos kodu 15 01 01. Atsakovas pritarė tokiam atliekų klasifikavimui, surašydamas Patikrinimo aktą bei priimdamas 2014 m. liepos 23 d. sprendimą, ir nurodydamas, kad pareiškėjas tinkamai vykdo atliekų tvarkymo apskaitą.

Skundžiamame Sprendime nėra nurodomas įrodančio dokumento panaikinimo įstatyminis pagrindas, t. y. konkreti ATĮ 3425 straipsnio 2 dalies nuostata. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad įstatyminio pagrindo nenurodymas administraciniame akte, nesudaro pagrindo panaikinti KRAAD sprendimą, tačiau KRAAD sprendime ne tik buvo nenurodytas įstatyminis pagrindas, bet pagal šio sprendimo turinį netgi neaiškios jo priėmimo tikrosios priežastys. Sprendime nurodoma, kad UAB „Klaipėda Recycling“ „nedalyvaudama savivaldybių atliekų tvarkymo sistemose ir neturėdama sutarčių su savivaldybėmis, neteisėtai išrašė 2014 m. sausio 29 d. VSĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ pakuočių atliekų surinkėjo ar mišrių komunalinių atliekų apdorojimo pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą Nr. 1315KL0003-9158-5513 <...>“. Iš aprašymo galima suprasti, jog KRAAD sprendimo priėmimo priežastis – pareiškėjas surinko atliekas, nedalyvaudamas savivaldybių atliekų tvarkymo sistemose ir neturėdamas sutarčių su savivaldybėmis. Atsižvelgiant į Sprendime pateikiamą padaryto pažeidimo aprašymą bei sprendimo priėmimą lėmusias priežastis, galima daryti išvadą, kad pareiškėjas padarė pažeidimą numatytą ATĮ 3425 straipsnio 2 dalies 5 punkte, tačiau Sprendime nurodoma, kad pareiškėjas pažeidė Aprašo 11.6 punktą, o įrodančio dokumento panaikinimo pagrindas yra Aprašo 38 punktas.

MUATĮ 4 straipsnio 3 dalis nustato subjektus, kurie yra mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis mokėtojais. Jais pagal šį įstatymą yra pakuotės gamintojai ir importuotojai. Pakuotės gamintojais laikomi ūkio subjektai, kurie Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistravę savo veiklą, asmenys, kurie gamina apmokestinamuosius gaminius ir (ar) pakuoja gaminius (išskyrus ūkininkavimo veikloje naudojamą šienainį) į apmokestinamąją pakuotę, net jeigu pakavimo operacijas sutartiniais pagrindais atlieka kitas asmuo (MUATĮ 2 str. 10 d.). Pakuotės importuotojais laikomi ūkio subjektai, apibrėžti ATĮ 2 straipsnio 38 dalyje. UAB „Klaipėda Recycling“ nėra nei pakuotės gamintojas, nei importuotojas ir tuo pačiu nėra mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojas. ATĮ 2 straipsnio 38 dalis nustato, jog aplinkos ministras privalo patvirtinti specialų teisės aktą, kuris nustato pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais tvarką. Tai siejama su tuo, kad jei panaikinamas atliekų tvarkytojo išduotas dokumentas, patvirtinantis atitinkamo pakuotės atliekų kiekio sutvarkymą, tiesioginės teisinės pasekmės, sankcijos – įgytos teisės į mokestinę lengvatą praradimas – kyla tretiesiems asmenims, t. y. organizacijos nariams. Pastarieji nesant patvirtintos atitinkamos tvarkos, ne tik, kad nedalyvauja sprendimo priėmimo procedūroje, bet net nežino apie tokios procedūros egzistavimą ir tuo pačiu negali apginti savo pažeistų teisių. Aplinkos ministras nėra patvirtinęs teisės akto, kaip numato įstatymas, kuris nustatytų sprendimų dėl pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais tvarką, organizacijų bei gamintojų ir importuotojų teises šios administracinės procedūros metu. Vienintelė teisės norma, kuri reguliuoja procedūras, susijusias su pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais tvarka, įtvirtinta Aprašo 40 punkte. Ji nustato, kad „Dokumentų pripažinimas negaliojančiais įforminamas patikrinimo aktu, kuris patvirtinamas RAAD direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais“. Taigi, pagal MAĮ nustatytą tvarką pareigūnai atlieka ne mokesčio mokėtojo mokestinį patikrinimą. To pasekoje, mokesčio mokėtojas (gamintojas ar importuotojas) neinformuojamas apie atliekamą patikrinimą ir objektyviai neturi galimybių realizuoti savo, kaip mokesčio mokėtojo teisių ir pareigų, numatytų MAĮ 126 straipsnyje. O patikrinimo pasekmės (sankcijos) – įgytos mokestinės lengvatos panaikinimas – taikomos būtent jam.

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą (I t., b. l. 128–132) su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime išdėsto pirmosios instancijos teismui pateiktus argumentus. Papildomai pažymi, jog Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus įsakymu UAB „Klaipėda Recycling“ buvo įtraukta į turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą. Aprašo 4 punkte nurodoma, kad tvarkytojas, atitinkantis jam taikomus Atliekių tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 4, 5, 6 ir (ar) 7 dalyse nustatytus reikalavimus ir pageidaujantis būti įrašytu į tvarkytojų sąrašą, registruotu laišku, per pašto kurjerį, asmeniškai arba elektroniniu paštu pristato Aplinkos apsaugos agentūrai užpildytą Aprašo 1 priede nustatytos formos prašymą įrašyti į tvarkytojų sqrašą. Aprašo 7 punkte įtvirtintas imperatyvus reikalavimas kartu su prašymu pateikti sutarties (-čių) su tomis savivaldybėmis (ar jų įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemas), kurių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir jas papildančiose atliekų surinkimo sistemose surenkamos buityje naudojamos elektros ir elektroninės įrangos ir (ar) pakuočių atliekos, kopiją (-as) arba įmonės vadovo raštą, patvirtinantį, kad surenkamos nekomunalinių atliekų sraute susidariusios atliekos. UAB „Klaipėdos Recycling“ teikdama 2014 m. liepos 22 d. prašymą, nepridėjo sutarties su savivaldybe, o nurodė, kad įmonė atliekas surinks ne iš komunalinio srauto. 2014 m. liepos 23 d. raštu Nr. (4)-LV4-1784 bei raštu Nr. (4)-LV4-1785 informavo trečiąjį suinteresuotą asmenį VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ apie pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento Nr. 1315KL0003-9158-5513 panaikinimą bei išsamiai paaiškino kokių tolimesnių veiksmų ji turi imtis. Nurodo, jog Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168 buvo patvirtintos Apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdribimo užduotys, kurios bus laikomos įvykdytomis tik tada jei bus pateikti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, kurie bus išduoti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ecso“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (I t., b. l. 137–139, II t., b. l. 2–8) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Trečiaisiais suinteresuotais asmenimis įtraukti UAB „Samsonas“, UAB „Jovaigė“, TŪB „Technoparkas“, UAB „Schneider Electric Lietuva“, UAB „Bijola“, UAB „Gemaga“, UAB „Vetfarmas“, UAB „Berghoff Baltija“, UAB „TNR Kaunas“, UAB „Jotagris“, UAB „Asortas“, UAB „Frutlita“, UAB „Lietlinen“, UAB „Jacobalt“, UAB „Riviera Baltic“, UAB „Profalis“, UAB „Intix“, UAB „Lignesa“. Jei šis prašymas nebūtų patenkintas, pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Jei apeliacinės instancijos teismas šios bylos negrąžintų pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Paaiškina, kad Valstybinis atliekų tvarkymo 2014-2020 metų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519, apibrėžia gamintojo atsakomybės turinį – gamintojai ir importuotojai privalo sutvarkyti jų išleistų į Lietuvos vidaus rinką gaminių pakuotę (68 p.). Jei jie šios prievolės nevykdo, jiems taikoma ekonominė priemonė – mokestis už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis (70 p.). Remiasi Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 2 punktu, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi ir 5 straipsnio 7 dalimi. Nurodo, jog VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ yra įsteigta gamintojų ir importuotojų. Jų pavedimu įmonė organizuoja išleistos į Lietuvos rinką apmokestinamosios pakuotės tvarkymą, tačiau ji nėra mokesčio už aplinkos teršimą subjektas (mokesčio mokėtojas).

Skundžiamu Sprendimu buvo panaikinti dokumentai, kuriuos VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išdavė UAB „Samsonas“, UAB „Jovaigė“, TŪB „Technoparkas“, UAB „Schneider Electric Lietuva“, UAB „Bijola“, UAB „Gemaga“, UAB„Vetfarmas“, UAB „Berghoff Baltija“, UAB „TNR Kaunas“, UAB „Jotagris“, UAB „Asortas“, UAB „Frutlita“, UAB „Lietlinen“, UAB „Jacobalt“, UAB „Riviera Baltic“, UAB „Profalis“, UAB „Intix“, UAB „Lignesa“. Minėtoms bendrovėms išduotų dokumentų stulpelis „Dokumento, kurio pagrindu išduotas patvirtinantis dokumentas, numeris“ patvirtina, jog šioms bendrovėms Sprendimu buvo panaikintos mokestinės lengvatos.

Remiasi ABTĮ 142 straipsnio 2 dalimi bei tuo, kad nurodytoms įmonėms kyla tiesioginės pasekmės ir mano, kad šios įmonės turi būti įtrauktos trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas 2014 m. birželio 19 d. patikrinimo aktas Nr. (9)-LT1-219, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, tačiau pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir prašo jo skundą tenkinti visa apimtimi.

Pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė prašymus nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 137 straipsnio 1 dalį, apeliacinis teismas apeliacinį skundą nagrinėja paprastai nekviesdamas bylos šalių. Be to, pareiškėjas, prašydamas skirti apeliacinį skundą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, prašymo nepagrindė, nepaaiškino, kokį poveikį teisių bei interesų gynimui turėtų apeliacinio skundo nagrinėjimo procesinė tvarka. Teisėjų kolegija, įvertinusi žodinio proceso tikslingumą nagrinėjamu atveju, atsižvelgdama į proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus bei tai, jog byloje yra pakankamai duomenų, siekiant priimti teisėtą bei pagrįstą nutartį dėl apeliacinio skundo, šio pareiškėjo reikalavimo netenkina.

Atsakovas Sprendimą grindžia Aprašo 11.6 punktu, kuriame nustatyta, kad pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai gali būti išrašomi tų rūšių pakuočių atliekoms, kurioms pakuočių atliekų surinkėjas, atliekų naudotojas (perdirbėjas) ir (ar) eksportuotojas turi teisę išrašyti dokumentus.

Remiantis Aprašo 33 punktu, jei atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai) ir (ar) eksportuotojai išrašė dokumentus pažeisdami Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnyje ir Aprašo 11, 16, 20, 25, 30 punktuose nurodytus reikalavimus, laikoma, kad dokumentai išrašyti neteisėtai.

Nagrinėjamu atveju yra aktualūs Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktai, kurie nustato, jog neteisėtu gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išrašymu laikoma, kai toks dokumentas yra išrašytas už tas gaminių ir (ar) pakuočių atliekų rūšis, už kurias išrašyti tokį dokumentą asmuo neturėjo teisės (1 p.) ir komunalinių atliekų sraute susidarančias gaminių ir (ar) pakuočių atliekas, surinktas asmens, kuris neturi teisės aktų nustatyta tvarka sudarytos sutarties su tomis savivaldybėmis (ar jų įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemas), kurių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir jas papildančiose atliekų surinkimo sistemose surenka buityje naudojamas elektros ir elektroninės įrangos ir (ar) pakuočių atliekas (5 p.).

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas pareiškėjas, būdamas Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2013 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. AV-216 įrašytas į turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą kaip plastikinės, popierinės ir kartoninės pakuotės atliekų surinkėjas ne iš komunalinio atliekų srauto bei nedalyvaudamas savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir neturėdamas sutarčių su savivaldybėmis, 2014 m. sausio 29 d. išrašė VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ pakuočių atliekų surinkėjo ar mišrių komunalinių atliekų apdorotojo pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą Nr. 1315KL0003-9158-5513, patvirtinantį 300 t komunalinių atliekų sraute surinktos popierinės ir kartono pakuotės (15 01 01) atliekų sutvarkymą (I t., b. l. 88). Šio fakto neginčija ir pats pareiškėjas.

Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, KRAAD Patikrinimo aktu ir skundžiamu Sprendimu konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Aprašo 11.6 punktą, tačiau pareiškėjas su tuo nesutinka ir apeliaciniame skunde teigia, jog remiantis PPATĮ 7 straipsnio nuostatomis, apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotys, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168, nustatytos pagal pakuočių medžiagas (t. y. stiklinei, plastikinei, PET, kombinuotai, kombinuotai (vyraujanti medžiaga popierius ir kartonas), metalinei, popierinei ir kartoninei, medinei ir kitai pakuotei), nediferencijuojant pakuočių atliekų pagal jų susidarymo kilmę (t. y. ar pakuočių atliekos surinktos komunalinių atliekų sraute, ar nekomunaliniame sraute). MUATĮ nustatytas mokestis už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis taip pat diferencijuojamas pagal medžiagą, iš kurios pagaminta pakuotė, ir jo dydis ar mokestinės lengvatos taikymas nėra siejamas su pakuočių atliekų susidarymo kilme, t. y. mokesčio dydis nepriklauso nuo to, ar pakuotės atlieka surinkta komunaliniame sraute, ar nekomunaliniame sraute. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, pakuočių atliekų tvarkymo užduotis laikoma įvykdyta, jei yra sutvarkomas reikiamas kiekis atitinkamos medžiagos pakuotės atliekų, nepriklausomai nuo to, ar pakuotės atliekos buvo surinktos komunaliniame ar nekomunaliniame sraute. Taigi, gamintojų ir importuotojų pareigų, susijusių su pakuočių atliekų sutvarkymu, įvykdymui bei teisei pasinaudoti mokestine lengvata, yra svarbus atitinkamo kiekio bei medžiagos pakuočių atliekų sutvarkymo faktas, bet ne pakuočių atliekų susidarymo kilmė. Be to, pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu sąvokos „pakuočių atliekų rūšis“ aiškinimu. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną apelianto argumentą, apeliacinės instancijos teismo sprendimui motyvuoti gali būti pakankama pažymėti, jog teismas sutinka su žemesnės instancijos teismo motyvais juos tiesiog įrašant į sprendimą arba nurodant, jog su tokiais motyvais sutinkama (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 V. de H. v. Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 H. v. Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 G. R. v. Spain). Taigi, nekartodama pirmosios instancijos teismo argumentų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu Aprašo 11.6 punkte vartojamos sąvokos „rūšis“ apibrėžimu, t. y. Aprašo 11.6 punkte nurodyta pakuočių atliekų rūšies sąvoka nors ir nėra tapati pakuočių atliekų susidarymo srauto sąvokai, tačiau nustačius, jog nekomunalines atliekas galima surinkti iš esmės tik iš nekomunalinio srauto, vadinasi, išrašius dokumentą už buityje susidariusias atliekas (komunalinės rūšies atliekas) buvo pažeistas Aprašo 11.6 punktas, nes buvo išrašytas dokumentas būtent ne už tos rūšies atliekas.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas taip pat teigia, jog KRAAD, priimdamas 2014 m. liepos 23 d. sprendimą ir veikdamas kaip mokesčio už aplinkos teršimą administratorius (MAĮ 13 str., 16 str., 132 str.) nesivadovavo MAĮ 10 straipsnyje įtvirtintu turinio viršenybės prieš formą principu ir dėl formalaus pažeidimo priėmė Sprendimą, kuris faktiškai sukelia teisines pasekmes (t. y. preliminariais skaičiavimais ~ 60 000 Lt mokestinės lengvatos praradimą) tretiesiems asmenims – gamintojams ir importuotojams. UAB „Klaipėda Recycling“ pagrindinė prievolė sutvarkyti atitinkamos rūšies pakuočių atliekas faktiškai buvo įvykdyta. Tad KRAAD sprendimas taikyti sankciją UAB „Klaipėda Recycling“, panaikinant įrodantį dokumentą, yra neproporcingas padarytam pažeidimui.

Atsakydama į šį pareiškėjo argumentą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vadovaujasi Aprašo 3 punktu, kuriame numatyta, kad dokumentų teisėtumas ir jų duomenų teisingumas turi būti pagrįstas sąskaitomis faktūromis, PVM sąskaitomis faktūromis, važtaraščiais, priėmimo–perdavimo aktais ir kitais atitinkamais dokumentais. Patvirtinimai turi būti pagrįsti galiojančiais dokumentais. Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 10 dalis nustato, kad į atliekų tvarkytojų sąrašą įrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjai privalo svėrimo įrenginiu pasverti kiekvieną surinktų ir paruoštų naudoti (perdirbti) gaminių ir (ar) pakuočių atliekų siuntą ir apskaitą tvarkyti aplinkos ministro nustatyta tvarka taip, kad būtų galima atskirti (nustatyti) šių atliekų susidarymo šaltinį, šios atliekų siuntos svorį ir surinkimo ir (ar) paruošimo naudoti datą. Apskaitos taisyklės, nustato atliekų darytojų ir atliekų tvarkytojų susidarančių ir tvarkomų atliekų apskaitos vykdymo ir atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ataskaitų teikimo tvarką. Apskaitos taisyklių 2 punkte pateikta atliekų tvarkytojo definicija, pagal kurią atliekų tvarkytojas – įmonė, kuri surenka ir (ar) veža, ir (ar) naudoja, ir (ar) šalina atliekas, atlieka šios veiklos ir šalinimo vietų vėlesnį prižiūrėjimą. Prie atliekų tvarkytojų priskiriami prekiautojai atliekomis ar tarpininkai, vykdantys minėtą veiklą. Apskaitos taisyklių 38 punkte nustatyta, kokie atliekų tvarkytojai privalo vykdyti atliekų tvarkymo apskaitą; inter alia 38.4 punkte nurodyta, kad atliekų tvarkymo apskaitą privalo vykdyti įmonės, surenkančios ir (ar) vežančios atliekas. Apskaitos taisyklių 41 punkte nustatyta, kad Apskaitos taisyklių 38.1–38.4 punktuose nurodyti atliekų tvarkytojai atliekų tvarkymo apskaitą turi vykdyti pildydami atliekų tvarkymo apskaitos žurnalą, kurio forma ir pildymo tvarka nustatyta Apskaitos taisyklių 8 ir 9 prieduose. Apskaitos taisyklių 45 punkte nurodyta, jog atliekų tvarkymo apskaitos žurnalas turi būti saugomas vykdomos veiklos vietoje ir pateikiamas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės ir kitiems įgaliotiems pareigūnams, jiems pareikalavus. Apskaitos taisyklių 8 ir 9 prieduose aiškiai nurodyta, jog atliekų tvarkytojas privalo nurodyti atliekų siuntėją (šaltinį), t. y. atliekų siuntėjo kodą: juridinio asmens JAR kodas, jei atliekos gautos iš juridinio asmens ar jo padalinio, asmens kodas, jei atliekos gautos iš fizinio asmens, vykdančio individualią veiklą; skiltis nepildoma, jei atliekos gautos iš gyventojų (9 priedo 7.5.1 punktas); atliekų siuntėjo pavadinimas/vardas, pavardė: juridinio asmens pavadinimas, jei atliekos gautos iš juridinio asmens ar jo padalinio, vardas ir pavardė, jei atliekos gautos iš fizinio asmens, vykdančio individualią veiklą; skiltis nepildoma, jei atliekos gautos iš gyventojų (9 priedo 7.5.2 punktas); atliekų siuntėjo adresą: įmonės buveinės adresas. Jei atliekos gautos iš įmonės padalinio, esančio kitu adresu nei įmonė, skiltyje „adresas“ nurodomas padalinio buveinės adresas; skiltis nepildoma, jei atliekos gautos iš gyventojų (9 priedo 7.5.3 punktas) ir kt.

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas ir pareiškėjas to neginčija, kad remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, pareiškėjo UAB „Klaipėda Recycling“ veiklos tikslai ir rūšys: gaminti, prekiauti ir teikti paslaugas, siekiant gauti pelną. Bendrovė gali vykdyti bet kokią teisėtą, Lietuvos Respublikos teisės aktams neprieštaraujančią, veiklą. Veiklos objektas: 38.11 – nepavojingų atliekų surinkimas; 38.21 – nepavojingų atliekų tvarkymas ir šalinimas (b. l. 28). Akivaizdu, jog pareiškėjas yra atliekų tvarkytojas, kaip tai nurodyta Apskaitos taisyklių 2 punkte, todėl jis privalo vykdyti atliekų tvarkymo apskaitą, pagal Apskaitos taisyklių 8 ir 9 prieduose nustatytą tvarkymo formą ir tvarką (Apskaitos taisyklių 38.4, 41 punktai).

Patikrinusi byloje esančią medžiagą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjas nepateikė teismui jokių dokumentų patvirtinančių, jog jis apskaitą vykdė pagal Apskaitos taisyklių 8 ir 9 priedų pavyzdines formas. Be to, byloje nėra jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų, kad atliekos susidarė būtent nekomunaliniame sraute. Apeliaciniame skunde šiuo aspektu pareiškėjas jokių argumentų taip pat nepateikia, todėl nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas šioje byloje neįrodė fakto, kad komunalinės atliekos susidarė būtent nekomunaliniame sraute. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, kad pareiškėjo atstovai teismo posėdžio metu nurodė, jog UAB „Klaipėda Recycling“ negali pateikti kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad atliekos susidarė nekomunaliniame sraute. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog pareiškėjo argumentas, kad Patikrinimo aktas buvo surašytas formaliai, t. y. inspektoriui netyrus ir neanalizavus atliekų susidarymo šaltinio, laikytinas nepagrįstu.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog Aprašo 11.6, 38 punktai bei ATĮ 3425 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos pagal savo turinį bei sukeliamas pasekmes negali būti traktuojamos kaip nesukeliančios jokių teisinių pasekmių ūkio subjektams ir jų veiklai. Šį savo teiginį grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog pripažinus, kad pareiškėjas neįrodė, jog atliekos susidarė būtent nekomunaliniame sraute, šis pareiškėjo argumentas nedaro jokios įtakos Sprendimo pripažinimui neteisėtu ir nepagrįstu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo klausimu plačiau nepasisako.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad įstatyminio pagrindo nenurodymas administraciniame akte, nesudaro pagrindo panaikinti KRAAD sprendimą, tačiau KRAAD sprendime ne tik buvo nenurodytas įstatyminis pagrindas, nes pagal šio sprendimo turinį yra neaiškios jo priėmimo tikrosios priežastys.

Pažymėtina, jog VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Tai reiškia, kad minėto įstatymo nurodytose nuostatuose reglamentuotos imperatyvaus pobūdžio normos, suponuojančios normos adresatui – viešojo administravimo subjektui – privalomą elgesio modelį priimant individualius administracinius aktus. Taigi, sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčo sprendimą pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo atitiktį VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad aiškinant VAĮ 8 straipsnio nuostatas, akcentuojama, jog individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-471/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-3506/2011, Administracinė jurisprudencija. 2011, 22, p. 333-340). Viešojo administravimo subjektai savo veikla turi nepažeisti teisės aktų reikalavimų, jų sprendimai turi būti pagrįsti, o sprendimų turinys atitikti teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008, 2012 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-212/2012).

Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bei Sprendimo turinį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Sprendimas iš esmės atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Nors Sprendime nenurodytos ATĮ nuostatos, tačiau jame yra nuoroda į Aprašo nuostatas, todėl naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą nėra jokio juridinio pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ecso“ prašo trečiaisiais suinteresuotais asmenimis į bylą įtraukti UAB „Samsonas“, UAB „Jovaigė“, TŪB „Technoparkas“, UAB „Schneider Electric Lietuva“, UAB „Bijola“, UAB „Gemaga“, UAB „Vetfarmas“, UAB „Berghoff Baltija“, UAB „TNR Kaunas“, UAB „Jotagris“, UAB „Asortas“, UAB „Frutlita“, UAB „Lietlinen“, UAB „Jacobalt“, UAB „Riviera Baltic“, UAB „Profalis“, UAB „Intix“, UAB „Lignesa“.

ABTĮ 48 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kas yra administracinės bylos proceso šalys. Į šalių sąvoką patenka ir tretieji suinteresuoti asmenys, t. y. tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos. Tikrinamoje administracinėje byloje teisinis disputas kilo tarp UAB „Klaipėda Recycling“ ir Departamento. Sprendimu buvo patvirtintas Patikrinimo aktas, kuriuo konstatuota, jog pareiškėjas 2014 m. sausio 29 d. neteisėtai išrašė pakuočių atliekų surinkėjo ar mišrių komunalinių atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą Nr. 1315KL0003-9158-5513 už 300 t komunalinių atliekų sraute surinktos popieriaus ir kartono pakuotės (15 01 01) atliekų sutvarkymą. Taigi, įmonėms UAB „Samsonas“, UAB „Jovaigė“, TŪB „Technoparkas“, UAB „Schneider Electric Lietuva“, UAB „Bijola“, UAB „Gemaga“, UAB „Vetfarmas“, UAB „Berghoff Baltija“, UAB „TNR Kaunas“, UAB „Jotagris“, UAB „Asortas“, UAB „Frutlita“, UAB „Lietlinen“, UAB „Jacobalt“, UAB „Riviera Baltic“, UAB „Profalis“, UAB „Intix“, UAB „Lignesa“ Sprendimas jokių teisinių pasekmių nesukelia. Taip pat, iš byloje esančios medžiagos matyti, jog šioje byloje minėtos įmonės neturi jokio suinteresuotumo, todėl įtraukti jas trečiaisiais suinteresuotais asmenimis nėra jokio teisinio pagrindo.

Pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo prašo apeliacinės instancijos teismo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Remiantis ABTĮ 44 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 44 straipsnio 5 dalis expressis verbis taip pat numato, kad tretieji suinteresuoti asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo netenkina, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėda Recycling“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.