Nr. DOK-1131

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00864-2023-0

                                        (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Egidijos Tamošiūnienės ir Jūratės Varanauskaitės, 

susipažinusi su 2026 m. kovo 19 d. paduotu atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „IRIS“ ir uždarosios akcinės bendrovės „SERFAS“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 19 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Atsakovės padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 19 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Lemora“ ir uždarosios akcinės bendrovės „LUKRA“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „IRIS“, uždarajai akcinei bendrovei „SERFAS“ dėl patento LT 7001 B „Kompozitinė apdailos plytelė, jos gamybos būdas ir panaudojimas vėdinamam fasadui“ pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo – Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, peržiūrėjimo. Šia nutartimi buvo panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 13 d. sprendimas ir byla grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kasaciniu skundu atsakovės prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Kasacinis skundas paduotas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad:

1. Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos patentų įstatymo (toliau – PĮ) 61 straipsnį ir CPK 327 straipsnį. Byloje nustatyta, kad buvo patikslinti tik patento apibrėžties 1 ir 2 punktai, nei vienas iš punktų nebuvo išbrauktas, o 3 punktas liko toks pats, kaip ir pradinėje apibrėžtyje. Atsakovių manymu, tokie pakeitimai nesudaro pagrindo keisti ieškinio dalyką ar pagrindą, nes susiaurinimas nekeičia ginčo nagrinėjimo ribų, tai yra formalus patikslinimas. Be to, šis bylos perdavimo pirmos instancijos teismui pagrindas prieštarauja CPK 327 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktikai, nenustačius įstatyme numatytų išimčių. Buvo nukrypta nuo kasacinio teismo praktikos (2004 m. liepos 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2004), pagal kurią - teisės normos įtvirtina imperatyvią taisyklę - yra galimas tik patentu suteiktos (ar dar tik siekiamos gauti) teisinės apsaugos susiaurinimas, bet ne tos apsaugos išplėtimas. Teismas toje pačioje nutartyje nurodė, kad nusprendus bylą grąžinti nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas gali patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. tiek teisinę, tiek ir faktinę bylos puses.

2. Apeliacinės instancijos teismas nevertino, ar pirmosios instancijos teismo atliktas patento apibrėžties 1 ir 2 punktų išradimo lygio vertinimas yra pagrįstas, teisingas ir taikytinas pakeistų patento apibrėžties 1 ir 2 punktų atžvilgiu. Teismas taip pat jokių byloje pateiktų įrodymų netyrė ir nevertino, ar pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

3. Lietuvos apeliacinis teismas nepagrįstai patento apibrėžties 1 ir 2 punktų susiaurinimą prilygino ieškinio pripažinimui. Atsakovės neatsisakė nei vieno patento apibrėžties punkto, be to, PĮ nenustato galimybės pripažinti negaliojančia dalį konkretaus patento apibrėžties punkto, todėl ginčijamo patento apibrėžties 1 ir 2 punktų pakeitimas, į juos įtraukiant patento aprašyme nurodytus požymius, negali būti laikomas ieškinio pripažinimu, taip pat ir iš dalies.

4. Lietuvos apeliacinis teismas nenagrinėjo apeliacinio skundo iš esmės. Iš apeliacinio teismo nutarties teksto akivaizdu, kad apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo apeliacinio skundo skundžiamoje nutartyje taip, kaip jam buvo pavesta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutartyje, nes išnagrinėjo tik ieškovių paaiškinimus dėl apibrėžties 1 ir 2 punktų pakeitimo, o ne ieškovių apeliacinį skundą šių apibrėžties punktų atžvilgiu. Tuo tarpu patento apibrėžties 3 punktas nebuvo keičiamas, tačiau apeliacinės instancijos teismas atitinkamos apeliacinio skundo dalies apskritai nenagrinėjo, kas, nepriklausomai nuo vertinimo, ar teismas turėjo teisinį pagrindą bylą perduoti pirmos instancijos teismui patento apibrėžties 1 ir 2 punktų atžvilgiu, sudaro absoliutų apeliacinės instancijos nutarties panaikinimo pagrindą pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies, 4 punktą, o šis procesinių teisės normų pažeidimas lėmė nepagrįstos teismo nutarties priėmimą.

5. Lietuvos apeliacinis teismas neteisingai aiškinio ir taikė civilinio proceso principus bei šalių procesines pareigas (CPK 7, 8, 42 straipsniai). Teismas nepagrįstai nustatė, kad pareiga pranešti apie patento pakeitimus civilinės bylos nagrinėjimo metu tenka būtent atsakovėms, priešingu atveju yra pažeidžiami proceso koncentracijos ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis) bei kooperacijos (bendradarbiavimo) principai (CPK 8 straipsnis). Informacija apie pakeitimus patentų registre yra vieša, todėl ji turėjo būti žinoma ir ieškovių atstovėms – patentų patikėtinėms.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „SERFAS“ (j. a. k. 133830481) 57,50 (penkiasdešimt septynis eurus 50 ct) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. kovo 19 d., AB SEB banke, mokėjimo nurodymu Nr. 951, kodas ZP30343.

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „IRIS“ (j. a. k. 149587593) 57,50 (penkiasdešimt septynis eurus 50 ct) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. kovo 19 d., Swedbank AB banke, mokėjimo nurodymu Nr. 497, kodas ZP30341.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos                                                                                     Gražina Davidonienė 

                                                                                                  Egidija Tamošiūnienė 

                                                                                              Jūratė Varanauskaitė