Civilinės bylos Nr. e2A-611-881/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01019-2022-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.4; 2.6.2.1; 2.9.1; 4.7.6
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. lapkričio 9 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Irmanto Šulco,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių uždarosios akcinės bendrovės Sutelktinio finansavimo platforma „Profitus“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Pranašumas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo H. B. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Pranašumas“ ir uždarajai akcinei bendrovei Sutelktinio finansavimo platforma „Profitus“ dėl nuosavybės teisių į turtą pripažinimo, hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu, delspinigių priteisimo ir kainos sumažinimo, tretieji asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Vilniaus apygardos prokuratūra.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. H. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Pranašumas“ ir UAB Sutelktinio finansavimo platformai „Profitus“ (toliau – ir UAB ,,Profitus“), prašydamas:
1.1. pripažinti ieškovo H. B. nuosavybės teisę į 1/24 dalį žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), 1/24 dalį automobilių aikštelės, unikalus (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), ir butą, unikalus (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esantį (duomenys neskelbtini);
1.2. pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento sutartinę hipoteką (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Hipotekos sutartis arba Sutartinė hipoteka);
1.3. priteisti iš atsakovės UAB „Pranašumas“ ieškovui 28 530 Eur delspinigius;
1.4. sumažinti buto, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kainą 2 481,50 Eur, t. y. iki 75 906,60 Eur;
1.5. priteisti iš atsakovės UAB „Pranašumas“ ieškovui 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;
1.6. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad su atsakove UAB „Pranašumas“ 2019 m. gruodžio 30 d. sudarė preliminariąją nepastatyto buto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 20191230/2 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo parduoti ieškovui 3 kambarių butą su balkonu UAB „Pranašumas“ statomame daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame sklype, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), kartu su minėto žemės sklypo dalimi bei automobilio statymo vieta (toliau butas, žemės sklypo dalis ir automobilio statymo vieta – Turtas).
3. Sutartimi šalys susitarė, kad bendra perkamo Turto kaina yra 79 250 Eur. Ieškovas 2020 m. sausio 2 d. už perkamą Turtą atsakovui sumokėjo 79 250 Eur. Sutarties šalys, be kita ko, susitarė, kad, jeigu parduodamo buto plotas pagal kadastrinių matavimų bylą bus didesnis nei 60 kv. m, tuomet kaina bus perskaičiuojama 1 250 Eur verte už 1 kv. m. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad buto plotas – 63,91 kv. m, todėl ieškovui tenka pareiga papildomai sumokėti 4 887,50 Eur (3,91 kv. m × 1 250 Eur).
4. Sutartimi atsakovė UAB „Pranašumas“ įsipareigojo daugiabutį namą, kuriame bus butas, pastatyti iki 2020 m. balandžio 1 d. Šalys sutarė ne vėliau kaip per 60 dienų nuo statybos darbų atlikimo patvirtinimo akto pasirašymo dienos sudaryti pagrindinę Turto pirkimo–pardavimo sutartį. Be to, atsakovė UAB „Pranašumas“ įsipareigojo iki 2021 m. kovo 1 d. priduoti daugiabutį namą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) ir kitų norminių aktų nustatyta tvarka sudarytai komisijai. Tačiau atsakovė pažeidė minėtus Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. iki 2021 m. kovo 1 d. daugiabučio namo Statybos įstatymo ir kitų norminių aktų nustatyta tvarka sudarytai komisijai nepridavė, be to, su ieškovu nesudarė pagrindinės Turto pirkimo–pardavimo sutarties.
5. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad daugiabučio namo statyba iki šiol nėra baigta, nors 2021 m. vasario 11 d. buvo įregistruoti tiek daugiabutis namas, kuriame yra ieškovo nupirktas butas, tiek pats butas. Ieškovo nupirktam butui suteiktas unikalus (duomenys neskelbtini) bei adresas (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugsėjo 9 d. buvo įregistruota automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje yra ieškovo įgyta Sutartyje nurodyta automobilio statymo vieta. Be to, atsakovė faktiškai perdavė Turtą ieškovui, kuris bute atliko jo įrengimo darbus, sumontavo baldus ir pradėjo Turtą eksploatuoti savo reikmėms. Kadangi ieškovas yra sumokėjęs 94,19 procentus kainos ir Turtas faktiškai yra perduotas ieškovui, ieškovas prašo pripažinti, kad jis yra įgijęs nuosavybės teisę į butą, 1/24 dalį žemės sklypo ir 1/24 dalį automobilių stovėjimo aikštelės, esančių (duomenys neskelbtini).
6. Iš Nekilnojamojo turto bei Sutarčių ir teisių suvaržymų registrų matyti, kad šiuo metu egzistuoja kliūtis sudaryti pagrindinę Turto pirkimo–pardavimo sutartį, kadangi 2022 m. vasario 14 d. butas buvo apsunkintas Sutartine hipoteka atsakovės UAB ,,Profitus“ naudai. Sutarties sudarymo metu ieškovas nebuvo informuotas apie tai, kad atsakovė UAB „Pranašumas“ ketina sudaryti kokį nors hipotekos sandorį ir įkeisti ieškovo įsigytą butą, ieškovas nėra davęs sutikimo dėl įsigyto buto įkeitimo. Atsakovė UAB „Pranašumas“ neturėjo teisės įkeisti tretiesiems asmenims buto, nes šis buvo parduotas ieškovui, ieškovas sutikimo nedavė, o atsakovė žinojo, kad už butą yra sumokėta beveik visa kaina. Tokie atsakovės veiksmai yra neteisėti ir nesąžiningi, prieštaraujantys viešajai tvarkai bei gerai moralei, todėl Hipotekos sutartis (identifikavimo kodas 30000112724552) yra niekinė ir negalioja ab initio (nuo sudarymo momento).
7. Sutartimi šalys buvo susitarusios ir dėl atsakovės UAB „Pranašumas“ pareigos mokėti 0,2 procentų dydžio delspinigius tuo atveju, jeigu atsakovas nesilaiko Sutartyje numatytų terminų. Atsakovė UAB „Pranašumas“ pagrindinę Turto pirkimo–pardavimo sutartį su ieškovu turėjo sudaryti vėliausiai 2021 m. balandžio 30 d., tačiau iki šiol sutarties nesudarė, todėl turi pareigą sumokėti ieškovui 28 530 Eur delspinigius, skaičiuojamus nuo 2022 m. vasario 13 d. iki 2022 m. rugpjūčio 11 d. Be to, Sutartimi atsakovė UAB „Pranašumas“ įsipareigojo įrengti taupią, tylią ir ekologišką (be ortakių) mikrorekuperacinę sistemą kiekviename kambaryje. Šio įsipareigojimo atsakovė neįvykdė, todėl ieškovas kreipėsi į UAB „Gedarta“ dėl mikrorekuperacinės sistemos įrengimo kainos apskaičiavimo. Ieškovas gavo pasiūlymą, iš kurio matyti, kad šio trūkumo pašalinimo kaina – 2 481,50 Eur. Ieškovas sutiko sumokėti Sutartyje nurodytą Turto kainą tikėdamasis, kad Turtas atitiks Sutartyje numatytas sąlygas. Jeigu ieškovas būtų žinojęs, kad mikrorekuperacinė sistema nebus įrengta, būtų nesutikęs sumokėti už butą sulygtą kainą, būtų pareikalavęs ją sumažinti. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas prašo sumažinti bendrą Turto pirkimo kainą 2 481,50 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pripažino ieškovo nuosavybės teisę į 1/24 dalį žemės sklypo ir 1/24 dalį automobilių stovėjimo aikštelės, esančius (duomenys neskelbtini), bei butą, kurio adresas (duomenys neskelbtini), įpareigojant ieškovą sumokėti atsakovei UAB „Pranašumas“ likusią turto kainos dalį – 4 887,50 Eur; pripažino niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento Hipotekos sutartį; priteisė ieškovui iš atsakovės UAB „Pranašumas“ 28 530 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (28 530 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugpjūčio 12 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė.
9. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog kai nekilnojamojo daikto pirkėjas – vartotojas – už pastatytą būstą yra sumokėjęs didesnę dalį sutartos būsto pirkimo kainos, perdavimas pirkėjui neįformintas sutartyje nustatyta tvarka, tačiau būstas faktiškai perduotas pirkėjui, tolesnis sutarties vykdymas nutrūksta dėl pardavėjo – rangovo – verslininko bankroto ar kitų veiksmų, vartotojas gali būti ginamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.401 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, pripažįstant pirkėjui nuosavybės teisę į statomą būstą. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pakankamas pagrindas pripažinti ieškovo, kaip pirkėjo, nuosavybės teisę į Turtą pagal CK 6.401 straipsnio 5 dalį. Ieškovas už Turtą yra sumokėjęs iš esmės beveik visą kainą (94 procentus), butas yra realiai perduotas ieškovui ir pastarojo visiškai įrengtas bei naudojamas. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovas sumokėjo ne visą Turto kainą, neeliminuoja ieškovo pasirinkto pažeistų teisių gynimo būdo taikymo.
10. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Hipotekos sutarties pripažinimo niekine, nustatė, kad ginčijama hipoteka butui įregistruota 2022 m. vasario 15 d. Anksčiau šio nekilnojamojo daikto atžvilgiu buvo įregistruota 2020 m. rugsėjo 18 d. sutartinė hipoteka Nr. 7977 ir 2021 m. kovo 26 d. sutartinė hipoteka Nr. 2875, kurios pasibaigė 2022 m. kovo 10 d. pranešimais Nr. 8-2250 ir Nr. 8-2252 nuo 2022 m. kovo 14 d. Atsižvelgdamas į tai, kad pripažino ieškovą Turto savininku, teismas konstatavo, jog atsakovams 2022 m. vasario 10 d. sudarant paskolos sutartį Nr. 16-2202-8 ir prievolių įvykdymą pagal šią sutartį užtikrinant 2022 m. vasario 14 d. Hipotekos sutartimi, ieškovas jau buvo Turto, taigi, ir buto, savininkas.
11. Teismas įvertino, kad įkaito davėju pagal hipotekos sandorį gali būti tik įkeičiamo daikto savininkas, o teisės normos, nustatančios, jog daiktą įkeisti gali tik jo savininkas, yra imperatyvios. Kadangi ginčo hipotekos sudarymo metu ieškovas jau buvo Turto teisėtas savininkas, nustačius, kad ginčo hipoteka buvo sudaryta be ieškovo žinios ir sutikimo, taip pažeidžiant jo nuosavybės teisę, Hipotekos sutartis laikytina prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo normoms (CK 4.37, 4.185, 4.186 straipsniai), todėl yra niekinė ir negaliojanti nuo jos sudarymo momento (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).
12. Teismas, spręsdamas dėl atsakovo civilinės atsakomybės – netesybų už netinkamą Sutarties vykdymą priteisimo, atmetė atsakovės UAB „Pranašumas“ argumentus, kad dėl Sutarties nevykdymo nėra jos kaltės. Pasak teismo, atsakovės kaltė pasireiškė tuo, kad be ieškovo žinios atsakovė įkeitė ieškovui priklausantį Turtą atsakovui UAB ,,Profitus“, dėl to Sutarties šalys negalėjo pasirašyti pagrindinės Turto pirkimo–pardavimo sutarties. Vien tai, kad atsakovė UAB „Pranašumas“ ieškovui siūlė susitikti pas notarą ir pasirašyti pagrindinę sutartį, nereiškia, jog atsakovė turėjo realias galimybes panaikinti Turto hipoteką ir sudaryti pagrindinę sutartį su ieškovu. Aplinkybė, kad atsakovė UAB „Pranašumas“ ieškovui suteikė galimybę valdyti Turtą, nepaneigia, jog atsakovė UAB „Pranašumas“ netinkamai vykdė Sutartį ir dėl jos kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis.
13. Šalims nesutariant nuo kokio dydžio skaičiuotinos netesybos, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovui netinkamai vykdant Sutartimi prisiimtą pareigą sumokėti Turto kainą, jam taikytina civilinė atsakomybė sietina su netinkamai sumokėtu kainos (jos dalies) dydžiu, o atsakovės UAB „Pranašumas“, turinčios pareigą sudaryti pagrindinę Turto pirkimo–pardavimo sutartį Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais, civilinė atsakomybė sietina su Sutartyje nustatyta Turto verte. Atsižvelgdamas į tai, teismas patenkino ieškovo reikalavimą ir ieškovui iš atsakovės UAB „Pranašumas“ priteisė 28 530 Eur delspinigius.
14. Teismas, spręsdamas ieškovo reikalavimą dėl Turto kainos sumažinimo, nustatė, kad ieškovas, be kita ko, prašė kainą sumažinti 2 481,50 Eur, t. y. iki 75 906,60 Eur, kadangi Sutartyje šalys buvo aptarę mikrorekuperacinės vėdinimo sistemos įrengimą, o atsakovė UAB „Pranašumas“ šio įsipareigojimo neįvykdė. Teismas pažymėjo, kad, viena vertus, buto vidaus dalinės apdailos specifikacijoje šios vėdinimo sistemos kaina (vertė) nebuvo šalių aptarta. Kita vertus, ieškovas objektyviais įrodymais nepagrindė ieškinyje nurodytos mikrorekuperacinės vėdinimo sistemos įrengimo darbų kainos (2 481,50 Eur), todėl teismas šio ieškovo reikalavimo netenkino.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
15. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Pranašumas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 23 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti ieškovui iš atsakovės UAB „Pranašumas“ 28 530 Eur delspinigius ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugpjūčio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
15.1. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad UAB „Pranašumas“ pažeidė prievolę sudaryti pagrindinę Turto pirkimo–padavimo sutartį, todėl nepagrįstai ieškovui iš atsakovės priteisė 0,2 procentų dydžio delspinigius (iš viso 28 530 Eur). Pagrindinė sutartis buvo nesudaryta ne dėl atsakovės kaltės.
15.2. Civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Galimos tokios situacijos, kai viena preliminariosios sutarties šalis atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau toks jos elgesys yra nulemtas objektyvių – nuo jos valios nepriklausančių – priežasčių (kitos preliminariosios sutarties šalies neteisėti veiksmai, faktinės aplinkybės, kurių atsiradimo rizikos nėra prisiėmusi sutarties šalis, ir pan.), – tokiais atvejais, nors ir egzistuoja pirminė sąlyga, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį.
15.3. Atsakovė UAB „Pranašumas“ negalėjo sudaryti sutarties, kadangi Vilniaus apygardos prokuratūra 2022 m. spalio 12 d. dėl Turto priėmė ir įregistravo turto arešto aktą Nr. 200202936. Šiuo aktu prokuratūra areštavo visą atsakovės turtą, įskaitant ir sąskaitas, nepaisant to, kad atsakovei nebuvo pareikšti įtarimai. Dėl šios priežasties atsakovė negali vykdyti komercinės veiklos. Taigi, atsakovė pagrindinės sutarties nesudaro dėl objektyvių priežasčių. Be to, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad atsakovė UAB „Pranašumas“ nebendradarbiavo, elgėsi nesąžiningai ar nedėjo pastangų, jog pagrindinė Turto pirkimo–pardavimo sutartis būtų sudaryta.
15.4. Delspinigiai turėtų būti sumažinti, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas galėjo Turtu naudotis nuo 2021 m. rugpjūčio mėnesio, todėl gavo tai, ko tikėjosi, sudarydamas Sutartį.
16. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Profitus“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 23 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta pripažinti ieškovo H. B. nuosavybės teisę į Turtą, įpareigojant ieškovą sumokėti atsakovei likusią Turto kainos dalį – 4 887,5 Eur, pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento Hipotekos sutartį, ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
16.1. Teismas neteisėtai pripažino, kad Turtas priklauso ieškovui, nes atsakovė UAB ,,Profitus“ nedavė sutikimo dėl Turto perleidimo. Kadangi teismas neištyrė, ar Turto perleidimui buvo duotas sutikimas, bylos esmė liko neatskleista. Ieškovui nuo 2019 metų turėjo būti žinoma apie Turtui pritaikytą sutartinę hipoteką, todėl, sudarydamas Sutartį, ieškovas veikė savo rizika ir dėl to laikytinas nesąžiningu.
16.2. Sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą turi būt atsižvelgta ir į tai, kad Turto vystymas buvo finansuojamas sutelktinio finansavimo būdu, todėl nepagrįsto ieškovo ieškinio tenkinimas (kiek tai susiję su ginčo hipotekos pripažinimu negaliojančia), visų pirma, reiškia ne atsakovės UAB ,,Profitus“, bet didelio skaičiaus fizinių asmenų – investuotojų, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą. Atitinkamai, vieno asmens (t. y. ieškovo) išimtinis interesų gynimas nepagrįstai pažeistų finansavimo investuotojų (155 fizinių asmenų) interesus.
16.3. Tais atvejais, kai ginčijama įkaito davėjo nuosavybės teisė į hipoteka įkeistą daiktą, hipotekos kreditorius, kaip trečiasis asmuo, nuosavybės įgijimo sandorio atžvilgiu, gali gintis kaip sąžiningas hipotekos (daiktinės teisės) įgijėjas, prašydamas palikti jam hipotekos teisę, jei apie pažeidimus, kurie buvo padaryti įkaito davėjo įgyjant nuosavybę, hipotekos kreditorius nežinojo ir negalėjo žinoti. Atsakovė UAB ,,Profitus“ nežinojo ir negalėjo žinoti, kad Turtas buvo perleistas ieškovui, todėl hipotekos sandoris turi likti galioti. Kadangi teismas netyrė šių aplinkybių, tai sudaro pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
16.4. Teismas nustatė, kad Turtas buvo pastatytas (jo kadastriniai duomenys įregistruoti) 2020 m. gruodžio mėnesį, o Hipotekos sutartis sudaryta tik 2022 m. vasario 14 d. Tai reiškia, kad egzistavo ilgesnis nei vienerių metų trukmės laikotarpis Sutarčiai išviešinti (Sutarties teisinei registracijai atlikti). Taigi, skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodyta, kad 2020 m. sausio mėnesį įgijęs ginčo buto nuosavybės teisę, ieškovas Sutarties registracijos nebūtų galėjęs atlikti.
16.5. Teismas nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo suformuotais precedentais, netinkamai aiškino teisės normas, apibrėžiančias sandorių registracijos reikšmę, bei reglamentuojančias sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisių gynimą. CK 6.393 straipsnio 3 dalis nustato, kad prieš trečiuosius asmenis nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešajame registre.
16.6. Neįregistravus Sutarties viešajame registre, ši sutartis prieš sąžiningus trečiuosius asmenis negali būti panaudota. Toks aiškinimas yra naudingas dėl kelių priežasčių: 1) pirkėjo galimybė įgyti nuosavybės teisę į būsimą gyvenamąjį būstą pagal CK 6.401 straipsnio 5 dalies pagrindu sudarytą preliminariąją sutartį išlieka niekaip nepaneigta ir (ar) nepaveikta, t. y. jokie papildomi reikalavimai pirkėjui nėra iškeliami; 2) CK 6.401 straipsnio 5 dalies pagrindu sudarytų preliminariųjų sutarčių teisine registracija ir toliau išlieka neprivaloma, todėl pats pirkėjas (fizinis asmuo) laisvai apsisprendžia, ar jis nori ginti savo teises ir turėti galimybę panaudoti pastarojo sandorio pasirašymo faktą prieš sąžiningus trečiuosius asmenis (savanoriškai išviešindamas preliminariąją sutartį) (pirkėjo teisių gynybą nėra ribojama); 3) užkertamas kelias nesąžiningam pirkėjų bei pardavėjų (vystytojų) elgesiui, kuomet nuo kitų civilinės apyvartos dalyvių sąmoningai nuslėptų sandorių (preliminariųjų sutarčių) pagrindu kvestionuojamos sąžiningai sudarytos sutartys (kas faktiškai ir įvyko nagrinėjamos bylos situacijoje); 4) tiek sąžiningi tretieji asmenys (hipotekos kreditoriai), tiek civilinės apyvartos teisėtumą turintys užtikrinti subjektai – notarai, yra apsaugomi nuo teisinio neapibrėžtumo situacijų; 5) užtikrinamas civilinių santykių dalyvių lygiateisiškumas (skirtingai nei skundžiamo sprendimo priėmimo atveju, nesuabsoliutinant vartotojo teisių gynybos kitų sąžiningų asmenų teisėtų interesų sąskaita); 6) sudaromos galimybės objektyviai įvertinti civilinių santykių dalyvių sąžiningumą (pvz., itin rizikingai veikęs preliminariosios sutarties išviešinimu nesirūpinęs pirkėjas (šiuo atveju ieškovas) negali būti prilyginamas protingam, apdairiam, o kartu ir sąžiningam asmeniui; 7) lieka nepaneigta viešųjų registrų reikšmė tiek civilinių santykių dalyviams, tiek notarams (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 51 straipsnio 1 dalis) ir kt.
16.7. Teismas padarė aiškias teisės aiškinimo klaidas, nes skundžiamame sprendime konstatavo, kad: pirma, nepaisant egzistuojančio teisinio reglamentavimo, netgi sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisės tokio pobūdžio situacijoje, kokia susiklostė nagrinėjamoje byloje, tariamai gali būti neginamos; antra, CK 6.401 straipsnio 5 dalyje numatytą preliminariąją sutartį sudariusiam pirkėjui neva netaikytini bendrieji reikalavimai dėl sandorio įregistravimo, siekiant jį panaudoti prieš sąžiningus trečiuosius asmenis.
16.8. Toks aptariamų teisės normų aiškinimas sumažintų tiek verslininkų, tiek ir vartotojų skolinimosi galimybes bei padidintų hipotekos sandorių kaštus, sukeltų abejones dėl hipotekos instituto efektyvumo, sudarytų prielaidas reikšti ieškinius notarui, patvirtinusiam hipotekos sandorį, dėl žalos atlyginimo, priverstų suabejoti notaro galimybėmis tinkamai vykdyti valstybės jam pavestas sandorių teisėtumo užtikrinimo funkcijas, sudarytų sąlygas nesąžiningam (neteisėtam) pirkėjų ir pardavėjų elgesiui, reikštų viešojo intereso pažeidimą.
17. Atsiliepimu į atsakovės UAB „Pranašumas“ apeliacinį skundą atsakovė UAB „Profitus“ prašo apeliacinio skundo pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra.
18. Atsiliepimu į atsakovės UAB „Pranašumas“ ir UAB „Profitus“ apeliacinius skundus ieškovas H. B. prašo skundų netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
18.1. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad pagrindinė Turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ne dėl atsakovės UAB „Pranašumas“ kaltės. Atsakovės UAB „Pranašumas“ kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, vertinimas nepriklauso nuo to, ar ji bendradarbiavo su ieškovu, ar bandė sudaryti pagrindinę Turto pirkimo–pardavimo sutartį, ar atsakovės turtas buvo areštuotas. Šios aplinkybės atsakovės atsakomybės nepašalina.
18.2. Atsakovė nepagrįstai ieškovo prašo įrodyti jo patirtų realių nuostolių dydį. Sutartimi šalys buvo susitarusios dėl delspinigių, todėl ieškovui nekilo pareiga įrodinėti realų nuostolių dydį. Priešingai nei teigia atsakovė UAB „Pranašumas“, ieškovui netinkamai vykdant Sutartimi prisiimtą pareigą sumokėti Turto kainą, jam taikytina civilinė atsakomybė sietina su netinkamai sumokėtu kainos (jos dalies) dydžiu, o atsakovo, kuris turi pareigą parduoti Turtą ieškovui Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais, civilinė atsakomybė sietina su Sutartyje nurodyta Turto verte.
18.3. UAB „Profitus“ nepagrįstai teigia, kad ieškovas negalėjo įgyti nuosavybės teisių į Turtą, kadangi Sutarties sudarymo metu ginčo žemės sklypas buvo apsunkintas hipoteka, o hipotekos kreditoriaus sutikimas dėl to nebuvo gautas. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB ,,Profitus“ dėsto iš esmės naujus argumentus, kurie nebuvo teikiami nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, t. y., kad ieškovė negalėjo įgyti nuosavybės teisės į Turtą dėl to, kad nebuvo gautas hipotekos kreditoriaus sutikimas.
18.4. Atsakovė UAB ,,Profitus“ į civilinę bylą nepateikė 2019 metų hipotekos sandorio, jo turinys nei ieškovui, nei pirmosios instancijos teismui nėra žinomas. Be to, atsakovė neginčijo Sutarties, neprašė pripažinti jos negaliojančia. 2019 metų Hipotekos sandoris yra pasibaigęs ir teisinių pasekmių sukelti negali, todėl net jei būtų sprendžiama, kad galiojantis Hipotekos sandoris sutrukdė ieškovui 2020 m. sausio 2 d. įgyti nuosavybės teisę į Turtą, jam pasibaigus, ši kliūtis išnyko ir nuosavybės teisė galėjo būti įgyta vėliau, t. y. iki ginčijamo hipotekos sandorio sudarymo 2022 m. vasario 14 d.
18.5. Atsakovės UAB ,,Profitus“ argumentai, kad ginčo hipoteka užtikrina net 155 fizinių asmenų (investuotojų) teises, yra teisiškai nereikšmingi, kadangi atsakovė yra juridinis asmuo, kuriam taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. UAB ,,Profitus“, sudarydama ginčo Hipotekos sandorį su UAB „Pranašumas“, žinojo, kad į UAB „Pranašumas“ vykdomą projektą investuoja fiziniai asmenys, be to, UAB „Pranašumas“ buvo suteiktas C rizikingumo lygis, reiškiantis padidintą riziką, tačiau tai nepaskatino UAB ,,Profitus“ elgtis atidžiau ir apdairiau – realiai įsitikinti UAB ,,Profitus“ įkeičiamo turto būkle, statusu bei imtis visų įmanomų priemonių investuotojų interesams apsaugoti.
18.6. Ieškovas neprisidėjo prie to, kad UAB „Pranašumas“ 2022 m. vasario 14 d. sudarytų ginčo Hipotekos sandorį su UAB ,,Profitus“, nes nebuvo nei šio sandorio šalis, nei informuotas apie sandorį. Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas laikytinas silpnesniąja teisinių santykių šalimi, vartotoju, kuris sumokėjo didžiąją dalį Turto kainos, buvo sąžiningas, tinkamai naudojosi suteiktomis teisėmis, todėl jam negali kilti tokie neigiami padariniai, kaip turtinė atsakomybė už tas prievoles, už kurių atsiradimą jis nėra atsakingas, kurių neprisiėmė ir apie kurias nežinojo.
18.7. Apsiribojimas vien duomenų patikrinimu viešuosiuose registruose nelaikytinas protingomis pastangomis, siekiant įsitikinti sandorio turto statusu bei sandorio šalių mokumu. Protingomis pastangomis laikytinas tikrinimas, ar patalpose kažkas gyvena, atliekama turto apžiūra, tikrinamas atsakovų mokumas, renkama informacija apie su turtu susijusius sandorius ir pan. Atsakovė UAB ,,Profitus“ nepateikė duomenų, kad būtų vykusi apžiūrėti turtą, pasidomėjusi įkeičiamo turto būkle ir kt.
18.8. Atsakovė UAB ,,Profitus“ nepagrįstai teigia, kad ieškovas, neišviešindamas Sutarties sudarymo fakto, nesuteikė duomenų apie galimas kliūtis ginčo Hipotekos sandoriui sudaryti ir pasirinko nesąžiningą elgesio variantą – šių aplinkybių sąmoningą nutylėjimą. Nei CK nei kituose teisės aktuose nėra nustatyta pareiga preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį registruoti nekilnojamojo turto registre, todėl ieškovas nepažeidė jam, kaip Sutarties šaliai, tenkančių pareigų ar įstatymo reikalavimų.
18.9. Atsakovė UAB „Pranašumas“, būdama sąžininga ir apdairia šalimi, turėdama tokių sutarčių sudarymo patirties, galėjo ir turėjo informuoti ieškovą apie jo teisę Sutartį įregistruoti viešajame registre bei sudaryti sąlygas tai padaryti. Be to, 2020 m. sausio mėnesį ieškovas net neturėjo galimybės Sutarties įregistruoti, nes Turtas dar nebuvo pastatytas ir įregistruotas viešajame registre (buto kadastriniai duomenys įregistruoti tik 2020 m. gruodžio 22 d.). Sutartyje Turtas yra neidentifikuotas, t. y. nurodytas tik adresas ir žemės sklypo unikalusis bei kadastro numeris, o, nesant nurodyto konkretaus buto unikalaus numerio, konkrečios žemės sklypo ir automobilių stovėjimo aikštelės dalių bei unikalių numerių, nėra galimybės atlikti Sutarties įregistravimą.
18.10. Atsakovė UAB ,,Profitus“ nepagrįstai teigiama, kad teismas klaidingai aiškino CK 4.197 straipsnio 6 dalį, nes jos taikymą susiejo ne su hipotekos kreditoriaus sąžiningumo faktu, o su ieškovo, kaip vartotojo, teisiniu statusu. Pagal CK 4.197 straipsnio 6 dalį, sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisė lieka galioti net ir tuo atveju, kai hipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu tokiu pagrindu, už kurį hipotekos kreditorius neatsako. Vis dėlto, hipotekos kreditorius, prašydamas teismo jam palikti hipotekos teisę, remiantis CK 4.197 straipsnio 6 dalimi, turi įrodyti, kad faktiškai nežinojo ir negalėjo žinoti hipotekos sandorio teisinių trūkumų, sudariusių pagrindą tokį sandorį pripažinti negaliojančiu, ir turi teisę prašyti teismo ginti jo, kaip sąžiningo kreditoriaus, interesus. Atsakovė UAB ,,Profitus“ neįrodė, kad nežinojo apie Hipotekos sandorio trūkumus. Hipotekos kreditoriaus pareigos domėtis įkeičiamu objektu nepanaikina ir faktas, kad sandorį tvirtina notaras.
18.11. Atsakovė UAB ,,Profitus“ nepagrįstai nurodo, kad tik minėtų teisės normų aiškinimas atsakovės aptartu būdu užtikrina civilinių teisinių santykių stabilumo principo įgyvendinimą, garantuoja civilinių teisinių santykių dalyvių lygiateisiškumą, teisėtų lūkesčių apsaugą, nepaneigia teisės normų tikslo. Priešingai, teisės normas aiškinant tokiu būdu, kaip nurodo atsakovė, būtų ginami stipresnės šalies – hipotekos kreditoriaus, turinčio didesnius pajėgumus bei resursus nei vartotojas, interesai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundų ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinių skundų ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė UAB „Pranašumas“ sudarė preliminariąją nepastatyto Turto (buto, žemės sklypo ir automobilių stovėjimo aikštelės, bendro naudojimo patalpų dalies) pirkimo–pardavimo Sutartį. Pažeisdama sutartus terminus, atsakovė UAB „Pranašumas“ nesudarė pagrindinės Turto pirkimo–pardavimo sutarties, paaiškėjo, kad Turto dalis (butas), hipoteka įkeistas UAB Sutelktinio finansavimo platformai ,,Profitus“. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nuosavybės teisės į Turtą pripažinimo, Hipotekos sutarties, kuria buvo įkeista Turto dalis (butas), pripažinimo niekine ir negaliojančia, netesybų (delspinigių) priteisimo, buto įsigijimo kainos sumažinimo. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį iš dalies, netenkindamas ieškovo reikalavimo dėl buto įsigijimo kainos sumažinimo.
21. Nepalankią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį apeliacine tvarka apskundė atsakovė UAB „Pranašumas“ ir atsakovė UAB ,,Profitus“. Taigi, šio apeliacinio proceso ribas, pagal atsakovės UAB ,,Profitus“ apeliacinį skundą, sudaro skundžiamo sprendimo dalies, kuria teismas tenkino ieškovo reikalavimą pripažinti Turtą jo nuosavybe bei pripažino niekine ir negaliojančia Hipotekos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Tuo tarpu apeliacinio proceso ribas, pagal atsakovės UAB „Pranašumas“ apeliacinį skundą, sudaro skundžiamo sprendimo dalies, kuria teismas tenkino ieškovo reikalavimą dėl 28 530 Eur netesybų (delspinigių) priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl teisinės išvados priėmimo
22. Atsakovė UAB ,,Profitus“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė prof. habil. dr. V. M. teisinę išvadą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisminė sistema grindžiama principu iura novit curia (teismas žino teisę), kuris reiškia, jog faktinių bylos aplinkybių teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva, todėl teismas to negali pavesti atlikti kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2014; 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-421/2018; 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022).
23. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atsisako priimti atsakovės UAB ,,Profitus“ pateiktą teisinę išvadą.
Dėl nuosavybės teisių į statomą būstą pripažinimo
24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 30 d. ieškovas ir atsakovė UAB „Pranašumas“ sudarė preliminariąją nepastatyto Turto pirkimo–pardavimo Sutartį. Sutartimi atsakovė UAB „Pranašumas“ (pardavėja) įsipareigojo iki 2020 m. balandžio 1 d. pastatyti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti daugiabutį namą, kuriame bus ieškovo (pirkėjo) įsigytinas Turtas (Sutarties 3.1 papunktis), bei per 60 kalendorinių dienų nuo statybos darbų atlikimo patvirtinimo akto pasirašymo dienos su ieškovu sudaryti pagrindinę Turto pirkimo–pardavimo sutartį (Sutarties 3.3 papunktis).
25. Ieškovas Sutartimi įsipareigojo už Turtą sumokėti 79 250 Eur. Šią sumą sudarė 73 500 Eur už 60 kv. m butą su daline apdaila, taip pat 5 750 Eur už automobilių stovėjimo vietą. Jeigu paaiškėtų, kad buto plotas, nustatytas pagal kadastrinių matavimų bylą, yra didesnis, Sutartimi šalys susitarė dėl kainos perskaičiavimo taikant 1 250 Eur už kvadratinį metrą tarifą (Sutarties 4.1.1.1 papunktis). Turto kaina, t. y. 79 250 Eur, turėjo būti pervesta pardavėjui UAB „Pranašumas“ per vieną dieną nuo Sutarties pasirašymo (Sutarties 6.1 papunktis). Sutarties 4.2 papunktyje šalys numatė, kad nuosavybės teisė į butą ieškovui pereina nuo pagrindinės Turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dienos, kuri kartu reikštų ir buto perdavimo–priėmimo aktą.
26. Ieškovas Turto kainą (79 250 Eur) atsakovei UAB „Pranašumas“ sumokėjo 2020 m. sausio 2 d., tačiau pardavėja laiku nekilnojamojo turto nepastatė ir jo neįregistravo Nekilnojamojo turto registre. Nors UAB „Pranašumas“ nuosavybės teisę į butą įregistravo 2021 m. balandžio 20 d., pagrindinė Turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, kadangi nekilnojamasis turtas buvo suvaržytas hipoteka (2020 m. rugsėjo 18 d. sutartinė hipoteka Nr. 7977 (pasibaigė 2022 m. kovo 10 d.); 2021 m. kovo 26 d. sutartinė hipoteka Nr. 2875 (pasibaigė 2022 m. kovo 14 d.); nuo 2022 m. vasario 14 d. sutartine hipoteka dėl Turto dalies (buto) Nr. 8-1414), vėliau – areštuotas (Vilniaus apygardos prokuratūros 2022 m. spalio 12 d. aktas Nr. 200202936 dėl turto arešto). Nors pagrindinė Turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovas Turtu naudojosi nuo 2021 m. rugpjūčio mėnesio.
27. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šios nutarties 23–26 punktuose aptartas aplinkybes, remdamasis CK 6.401 straipsnio 5 dalimi, kuri nekilnojamojo turto pirkėjams (vartotojams) leidžia ginti savo teises pripažįstant jiems nuosavybės teisę į statomą būstą, tenkino ieškovo reikalavimą ir pripažino, kad Turtas priklauso ieškovui. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB ,,Profitus“ ginčija šią teismo išvadą.
28. Atsakovės UAB ,,Profitus“ vertinimu, skundžiamu sprendimu teismas negalėjo pripažinti ieškovo nuosavybės teisės į Turtą, kadangi Turtas ieškovui buvo perleistas negavus viešajame registre įregistruoto Turto dalies, t. y. buto, hipotekos kreditorės – atsakovės UAB ,,Profitus“ – sutikimo. Ieškovas turėjo žinoti, kad Turtas (jo dalis) buvo suvaržytas hipoteka, todėl, sudarydamas preliminariąją nepastatyto būsto Sutartį, veikė savo rizika ir (ar) nepakankamai pasidomėjo Turto statusu, todėl laikytinas nesąžiningu. Be to, ieškovas preliminariosios Sutarties neišviešino viešajame registre, nors turėjo tai padaryti, be kita ko, kaip ir vadovaujančias pareigas užimantis asmuo, kuriam keliami aukštesni rūpestingumo reikalavimai. Teismui neištyrus su ieškovo rūpestingumu ir sąžiningumu susijusių aplinkybių, ši bylos dalis turėtų būti perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovės UAB ,,Profitus“ apeliacinio skundo argumentais.
29. Tarp civilinės bylos šalių nėra ginčo, kad ginčo Sutartis, atsižvelgiant į ja prisiimtų įsipareigojimų pobūdį, šalių statusą, sutarties sąlygas, kvalifikuotina kaip būsimo gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta su vartotoju (ieškovu). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartis yra specifinė preliminariosios sutarties rūšis, kuri pasižymi tam tikrais CK 6.401 straipsnio nuostatose įtvirtintais ypatumais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-353/2010; 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2010).
30. Vienas iš CK 6.401 straipsnyje reglamentuotos sutarties ypatumų yra tas, kad sudarydamas būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį, pirkėjas siekia patenkinti savo poreikį į gyvenamąjį būstą. Tais atvejais, kai jis finansuoja gyvenamojo namo ar būsto statybą (CK 6.401 straipsnio 5 dalis), jis aktyviai savo lėšomis prisideda prie naujo nuosavybės objekto sukūrimo (CK 4.47 straipsnio 4 punktas). Todėl toks pirkėjas, remiantis CK 6.401 straipsnio 5 dalimi, įgyja teisę į specialų pirkėjo nuosavybės įgijimo būdą, besiskiriantį nuo bendrosios CK 6.393 straipsnio 4 dalyje ir 6.398 straipsnyje reglamentuotos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perdavimo ir įgijimo tvarkos. Pagal minėtą CK 6.401 straipsnio 5 dalį pirkėjas įgyja visišką nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ar butą nuo visos preliminariojoje sutartyje nustatytos statybos kainos sumokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011).
31. Pasisakydamas dėl minėtos CK 6.401 straipsnio 5 dalies teisės aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ši norma nekilnojamojo turto pirkėjams – vartotojams – suteikia teises ginti savo teises pripažįstant pirkėjui nuosavybės teisę į statomą būstą, jei pirkėjas už pastatytą būstą yra sumokėjęs didesnę dalį sutartos būsto pirkimo kainos, perdavimas pirkėjui neįformintas sutartyje nustatyta tvarka, tačiau būstas faktiškai perduotas pirkėjui, tolesnis sutarties vykdymas nutrūksta dėl pardavėjo – rangovo – verslininko bankroto ar kitų veiksmų. Nesuteikus vartotojui šios apsaugos, verslininko nemokumo rizika vartotojui būtų perkelta neproporcingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011).
32. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad šiuo atveju egzistuoja visos CK 6.401 straipsnio 5 dalies taikymo prielaidos, reikalingos ieškovo nuosavybės teisei į Turtą įgyti. Ieškovas už Turtą 2020 m. sausio 2 d. sumokėjo beveik visą Turto kainą (94 procentus), šiomis lėšomis prisidėjo prie naujo nuosavybės objekto sukūrimo, Turtas yra realiai perduotas ieškovui, butas yra įrengtas bei naudojamas, po Sutartyje nustatyto pagrindinės Turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo termino pabaigos ir iki dabar Sutarties šalys faktiškai tęsia tarpusavio santykius, t. y. Sutartis nėra nutraukta, pagrindinė Turto pirkimo–pardavimo sutartis Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais nesudaryta dėl atsakovės UAB „Pranašumas“ įsipareigojimų kitiems kreditoriams ir Turto įkeitimo (hipotekos) šiems įsipareigojimams užtikrinti be ieškovo žinios bei valstybės institucijų apribojimų (žr. šios nutarties 24–26 punktus).
33. Nors pardavėjai įregistravus butą Nekilnojamojo turto registre paaiškėjo, kad jis 3,91 kv. m viršija Sutartyje įtvirtintą plotą, todėl buto kaina turi būti perskaičiuota, taikant Sutartyje sulygtą 1 250 Eur už kvadratinį metrą tarifą, ši – ieškovo pardavėjai nesumokėta 4 887,50 Eur – skola nesudaro pagrindo nepripažinti ieškovo nuosavybės teisės į Turtą. Kasacinis teismas vartotojų teisių ir pagrįstų lūkesčių gynimo kontekste yra atkreipęs dėmesį, kad CK 6.401 straipsnio 5 dalis negali būti aiškinama taip, jog tik sumokėjęs visą kainą pirkėjas įgyja nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ar butą. Tokio objekto nuosavybės teisės klausimas turi būti nustatomas kiekvienu atveju atskirai, atsižvelgiant į sumokėtą kainos dalį, sukurto objekto dalį, į tai, ar gyvenamasis namas ar butas perduotas pirkėjui, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011). Taigi, net ir nustačius, kad ieškovas nesumokėjo visos perkamo Turto kainos, nedidelės dalies kainos nesumokėjimas (4 887,50 Eur), palyginus su sumokėta suma (79 250 Eur), nepaneigia fakto, jog ieškovas iš esmės už turtą atsiskaitė, todėl vien likusios sumos nesumokėjimas nesudarytų pagrindo nepripažinti daiktinių teisų atsiradimo fakto. Kadangi ieškovas už Turtą (79 250 Eur) sumokėjo 2020 m. sausio 2 d., ieškovas nuosavybės teisę į Turtą įgijo 2020 m. sausio 2 d.
34. Nors, kaip teigia atsakovė UAB ,,Profitus“, Hipotekos sutartimi atsakovė UAB „Pranašumas“ įsipareigojo neperleisti nuosavybės ar valdymo teisės tretiesiems asmenims be išankstinio įkaito davėjo sutikimo (Hipotekos sutarties 4.1 papunktis), tačiau pagal CK 6.401 straipsnio dalį, nepastatytas butas gali būti įkeičiamas tik tuo atveju, kai kita šalis raštu sutinka, jeigu preliminarioji sutartis nenumato ko kita. Nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų apie ieškovo sutikimą įkeisti nepastatytą butą. Kadangi hipoteka ieškovo įsigytam Turtui įregistruota vėliau (2022 m. vasario 15 d.), nei atsirado jo nuosavybės teisė į butą (2020 m. sausio 2 d., žr. šios nutarties 33 punktą), teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog atsakovų sudarytos Hipotekos sutarties sąlygos dėl draudimo perleisti turtą ir hipoteka užtikrintų prievolių apimties, kurios ieškovui nebuvo žinomos, teisėtam nekilnojamojo turto savininkui (ieškovui) netaikytinos (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-200-943/2019).
35. Vertinant apeliacinio skundo argumentą dėl paties ieškovo nesąžiningumo, neišviešinant Turto pirkimo–pardavimo preliminarios sutarties viešajame registre, reikšmės, aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai, kad asmens teisių registracija viešajame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją; kad asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas ir kt.) (CK 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Todėl aplinkybė, kad ieškovas nebuvo išviešinęs preliminariosios Turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo fakto, savaime nepaneigia jo, kaip nekilnojamojo turto įgijėjo, teisių bei teisėtų interesų, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, jog įstatymas nenumato prievolės viešinti preliminariąsias nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-200-943/2019).
36. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ieškovui nuosavybės teisę į Turtą CK 6.401 straipsnio 5 dalies pagrindu, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Kadangi ieškovas už padidėjusį buto plotą atsakovei UAB „Pranašumas“ šiuo metu nėra sumokėjęs 4 887,50 Eur, pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė iš ieškovo atsakovei UAB „Pranašumas“ priteisti 4 887,50 Eur kompensaciją už padidėjusį ginčo nekilnojamojo turto plotą.
Dėl hipotekos pripažinimo niekine ir negaliojančia (hipotekos pabaigos)
37. Atsakovė UAB ,,Profitus“ apeliacine tvarka taip pat skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas tenkino ieškovo reikalavimą dėl Hipotekos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia (pabaigos) tuo pagrindu, kad sandoris prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms – Hipotekos sutarties sudarymo metu Turto dalis (butas) nebepriklausė atsakovei UAB „Pranašumas“ (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 4.37, 4.185, 4.186 straipsniai, CK 1.81 straipsnio 1 dalis). Atsakovės UAB ,,Profitus“ teigimu, jis yra sąžiningas hipotekos kreditorius; iš atsakovės UAB „Pranašumas“ gavo patvirtinimą, kad įkeičiamas turtas nėra suvaržytas, šių duomenų patikimumą atsakovė UAB ,,Profitus“ patikrino viešuosiuose registruose, Hipotekos sutartis patvirtinta notarine tvarka, todėl atsakovės UAB ,,Profitus“ teisės turėtų būti ginamos CK 4.197 straipsnio 6 dalies pagrindu, pagal kurį sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisė lieka galioti net ir tuo atveju, kai hipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu tokiu pagrindu, už kurį hipotekos kreditorius neatsako.
38. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto argumentai nesudaro pagrindo nuspręsti dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo. Pagal CK 4.170 straipsnio 2 dalį, įkaito davėju pagal hipotekos sandorį gali būti hipotekos objektu esančio nekilnojamojo daikto savininkas (CK 4.170 straipsnio 2 dalis). Tik turto savininkui priklauso teisė valdyti, naudoti turtą ir juo disponuoti, ir niekas prieš savininko valią šio turto negali paimti, apriboti nuosavybės teisę, išskyrus įstatymus ir teismo sprendimą (CK 4.37 – 4.39 straipsniai). Teisėjų kolegija jau pasisakė dėl ieškovo nuosavybės teisės į Turtą įgijimo CK 6.401 straipsnio 5 dalies pagrindu, kuris nekilnojamojo turto pirkėjams (vartotojams) leidžia ginti savo teises pripažįstant jiems nuosavybės teisę į statomą būstą. Nustatyta, kad ieškovas nuosavybės teisę į ginčo Turtą nagrinėjamu atveju įgijo sumokėjęs Turto kainą, t. y. 2020 m. sausio 2 d. (žr. šios nutarties 33 punktą). Kadangi atsakovė UAB „Pranašumas“ Turto dalį (butą) atsakovei UAB ,,Profitus“ Hipotekos sutartimi įkeitė 2022 m. vasario 14 d. (hipoteka įregistruota 2022 m. vasario 15 d.), šio sandorio sudarymo metu atsakovė UAB „Pranašumas“ įkeitė jai nuosavybės teise nepriklausantį nekilnojamąjį turtą.
39. Negalima tokia išvada, kad nagrinėjamu atveju tarp ieškovo ir atsakovių susiformavo svetimo daikto hipotekos teisiniai santykiai, t. y. hipoteka buvo įkeistas daiktas, kai skolininkas yra kitas asmuo negu įkeisto daikto savininkas (CK 4.181 straipsnio 1 dalis). Pagal CK nuostatas svetimo turto hipoteka paprastai atsiranda tik sutartinių santykių, kuriuose dalyvauja kreditorius, skolininkas ir daiktą įkeičiantis asmuo, pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-183/2012). Byloje nėra duomenų, kad ieškovas, įgyvendindamas pirkėjo teises ir vykdydamas pirkėjo pareigas, būtų sutikęs nusipirkti Turtą, teisės į kurį yra suvaržytos tų daiktų įkeitimu pardavėjo kreditoriui. Vertinant bylos aplinkybių visumą, taip pat negalima daryti išvados, kad ieškovas, priimdamas iš pardavėjo Turtą, tuo pačiu sutiko, jog pardavėjo skolinių įsipareigojimų atsakovei UAB ,,Profitus“ vykdymą jis užtikrintų perduoto turto hipoteka. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad Hipotekos sutartis buvo sudaryta be nekilnojamojo turto savininko – ieškovo – žinios. Nustačius, kad Hipotekos sutartis prieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms (CK 4.37, 4.185, 4.186 straipsniai), daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai Hipotekos sandorį pripažino niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).
40. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka, kad Turto dalies (buto) hipoteka atsakovei UAB ,,Profitus“ turėtų būti palikta galioti CK 4.197 straipsnio 6 dalies pagrindu. Minėta norma numato, kad tuo atveju, kai hipotekos sandoris įstatymų nustatyta tvarka pripažintas negaliojančiu ir nėra būtinybės ginti sąžiningo hipotekos kreditorių, Hipotekos registre įregistruota hipoteka baigiama ir išregistruojama iš Hipotekos registro pateikus įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės suponuoja pagrindą ginti ne hipotekos kreditorės UAB ,,Profitus“, o ieškovo, kaip sąžiningo Turto savininko ir vartotojo, nuosavybės teisių būtinumą.
41. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad, viena vertus, atsakovė UAB „Pranašumas“, bendravusi su ieškovu, žinodama apie įkeičiamo turto faktinę padėtį, privalėjo informuoti kreditorę UAB ,,Profitus“ apie preliminariojo sandorio su ieškovu egzistavimą, nurodyti aplinkybę, jog ieškovas įkeičiamą turtą jau faktiškai valdo ir naudoja. Tačiau atsakovė UAB „Pranašumas“ to nepadarė, priešingai – hipoteka įkeitė ieškovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, be kita ko, Hipotekos sutartyje pareikšdama, kad įkeičiami daiktai nėra perleisti kitiems asmenims, dėl jų nėra sudaryta preliminariųjų sutarčių, nėra kitų apribojimų disponuoti įkeičiamais daiktais. Kita vertus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąžiningu gali būti pripažįstamas tas kreditorius, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo dėl hipotekos sandorio sąlygų ir objekto, galimų negaliojimo pagrindų. Tokie duomenys gaunami iš įvairių šaltinių, pirmiausia iš turto savininko ar jo atstovo paaiškinimų, iš registrų ar kitų asmenų, oficialių ir privačių šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580-686/2015). Taigi, nors nagrinėjamu atveju atsakovė UAB ,,Profitus“ domėjosi sandorio objektu, t. y. tikrino registrus, dėl įkeičiamo objekto statuso priėmė skolininkės UAB „Profitus“ patvirtinimus ir pareiškimus (žr. šios nutarties 41 punktą), duomenys apie įkeičiamą objektą gali būti gaunami ir iš kitų kasacinio teismo praktikoje minėtų šaltinių, iš kitų kitų asmenų, privačių šaltinių ir pan. Atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovė UAB „Pranašumas“ priklausė padidintos rizikos skolininko C kategorijai, todėl atsakovė UAB ,,Profitus“, kaip sutelktinio finansavimo platforma, kreditavimo srities profesionalas, galėjo imtis ir kitų būtinųjų veiksmų savo teisių įgyvendinimui užtikrinti.
42. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad neigiami atsakovės UAB ,,Profitus“ kylantys padariniai nagrinėjamu atveju negali būti perkeliami silpnesnei šaliai – ieškovui (vartotojui) – už prievoles, dėl kurių atsiradimo jis nėra atsakingas. Byloje nėra nustatyta, kad ieškovas buvo nesąžiningas ar netinkamai naudojosi jam suteiktomis teisėmis. Ieškovas, įvykdęs savo prievolę atsiskaityti už perkamą Turtą bei vadovaudamasis įprasta komercine praktika, galėjo pagrįstai tikėtis, jog toks Turtas bus įgytas nuosavybėn ir atlaisvintas nuo bet kokių suvaržymų. Palikus galioti Hipotekos sutartį ieškovas atsidurtų daug blogesnėje padėtyje, nei hipotekos kreditorius, nes privalėtų sumokėti likusią Turto kainos dalį pardavėjai ir iš nusipirkto buto patekinti hipotekos kreditoriaus reikalavimą, t. y. sumokėti kito asmens skolą, užtikrintą hipoteka. Susiklosčiusi situacija, įvertinus interesų pusiausvyros principą, lemia tai, kad nėra būtinybės ginti sąžiningą hipotekos kreditorių, todėl hipoteka turi būti užbaigiama teismo sprendimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-28-881/2023).
43. CK 4.197 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta, kad tuo atveju, kai hipotekos sandoris įstatymų nustatyta tvarka pripažintas negaliojančiu ir nėra būtinybės ginti sąžiningą hipotekos kreditorių, Hipotekos registre įregistruota hipoteka baigiama ir išregistruojama iš Hipotekos registro, pateikus įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu. Kadangi nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Pranašumas“ elgėsi nesąžiningai ir neteisėtai, kreditorė UAB ,,Profitus“, pripažinus Hipotekos sutartį negaliojančia, gali pasinaudoti įstatymo jai suteiktomis teisėmis ir reikšti atitinkamus reikalavimus tiek pačiai bendrovei, tiek asmenims, kurie priėmė atitinkamus sprendimus, ir tokiu būdu ginti savo pažeistas teises (CK 1.138 straipsnis).
Dėl netesybų (delspinigių) priteisimo
44. Sutarties 5 punkte šalys susitarė, kad abejoms šalims dėl terminų nesilaikymo taikomas 0,2 procentų delspinigių dydis nuo nesumokėtos sumos per dieną. Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad atsakovė UAB „Pranašumas“ laiku nesudarė pagrindinės Turto pirkimo–pardavimo sutarties, teismas tenkino ieškovo reikalavimą dėl delspinigių, priteisdamas jam iš atsakovės UAB „Pranašumas“ 28 530 Eur delspinigius. Atsakovė UAB „Pranašumas“ su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi nesutinka. Jos vertinimu, delspinigius ieškovo naudai priteisęs teismas netinkamai įvertino Sutarties neįvykdymo priežastis, apeliantė Turtą ieškovui perdavė dar 2021 m. rugpjūčio mėnesį, todėl, nors šalys laiku ir nesudarė pagrindinės Turto pirkimo – pardavimo sutarties, ieškovas iš esmės gavo tai, ko tikėjosi pagal Sutartį.
45. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl netesybų (delspinigių) priteisimo nurodė, jog delspinigiams taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CPK 1.125 straipsnio 5 dalis), todėl ieškovas delspinigius prašė skaičiuoti nuo 2022 m. vasario 13 d. iki ieškinio pateikimo, teismui dienos, t. y. už 180 dienų. Pagal teisinį reguliavimą, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius sutartinių arba ikisutartinių įsipareigojimų ar juos įvykdžius netinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Todėl nustačius, kad netesybas prašoma apskaičiuoti už laikotarpį, kada prievolė buvo įvykdyta, toks reikalavimas netenkintų netesybų, kaip civilinės atsakomybės formos, nustatymui reikalingų sąlygų bei prieštarautų kompensacinei netesybų paskirčiai.
46. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas reikalavimą dėl netesybų (delspinigių) grindžia netinkamu Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymu, kadangi atsakovė UAB „Pranašumas“ laiku nepastatė ir registre neįregistravo daugiabučio namo, pažeidė pagrindinės Turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo terminą (Sutarties 3.1, 3.2 papunkčiai ). Tačiau tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovas Turtu galėjo naudotis nuo 2021 m. rugpjūčio mėnesio atsakovei šį Turtą jam perdavus naudoti. Jau minėta, kad vienas būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarties (CK 6.401 straipsnis) ypatumų yra tas, kad sudarydamas tokią sutartį pirkėjas siekia patenkinti savo poreikį į gyvenamąjį būstą (žr. šios nutarties 30 punktą). Todėl laikotarpiu, už kurį ieškovas prašo priteisti netesybas (delspinigius), ieškovas ne tik buvo įgijęs nuosavybės teisę į Turtą (žr. šios nutarties 33 punktą), bet ir galėjo patenkinti poreikį į gyvenamąjį būstą juo naudodamasis, t. y. gavo tai, ko tikėjosi, sudarydamas ginčo Sutartį. Atsižvelgusi į tai, kad ieškovas laikotarpiu, už kurį prašo priteisti netesybas (delspinigius), galėjo patenkinti savo poreikį į gyvenamąjį būstą, juo naudojosi, faktiškai buvo įgijęs nuosavybės teisę į Turtą, teisėjų kolegija netenkina ieškovo reikalavimo dėl 28 530 Eur netesybų priteisimo.
Dėl bylos procesinės baigties
47. Teisėjų kolegija nutaria, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dalyje dėl ieškovo nuosavybės teisės į Turtą įgijimo CK 6.401 straipsnio 5 dalies pagrindu, atsakovei UAB „Pranašumas“ iš ieškovo priteistos 4 887,50 Eur kompensacijos už padidėjusį ginčo nekilnojamojo turto plotą priteisimo, taip pat dėl Hipotekos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia. Pagrindo panaikinti minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį atsakovės UAB ,,Profitus“ apeliacinio skundo argumentais nėra, todėl ši sprendimo dalis paliekama nepakeista. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nutartyje nustatytas faktines bylos aplinkybes bei nurodytus teisinius argumentus, nutaria, kad pirmosios instancijos teismas suklydo dėl ieškovui iš atsakovės UAB „Pranašumas“ priteistų 28 530 Eur delspinigių netesybų (delspinigių), todėl apeliacinės instancijos teismas tenkina atsakovės UAB „Pranašumas“ apeliacinį skundą ir panaikina skundžiamo sprendimo dalį dėl priteistų delspinigių.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo
48. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo (jo dalį) ar jį pakeitus, turi būti pakeistas ir pirmosios instancijos teisme atsiradusių bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 98 straipsnyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Be to, pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamas žyminis mokestis.
49. Apeliacinės instancijos teismo nutartimi panaikinus sprendimo dalį dėl netesybų (delspinigių) priteisimo ir šį ieškovo reikalavimą atmetus, iš ieškovo pareikštų keturių reikalavimų – dėl nuosavybės teisės į Turtą pripažinimo, Hipotekos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia, 28 530 Eur delspinigių priteisimo, buto kainos sumažinimo – lieka patenkinti du, t. y. dėl nuosavybės teisės į Turtą pripažinimo bei Hipotekos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia. Kadangi atmesti reikalavimai dėl 28 530 Eur delspinigių priteisimo ir buto kainos sumažinimo išimtinai susiję su ieškovo ir atsakovės UAB „Pranašumas“ teisine padėtimi, keičiasi tik ieškovui iš atsakovės UAB „Pranašumas“ ir atsakovei UAB „Pranašumas“ iš ieškovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos.
50. Nustatyta, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 1 311,50 atstovavimo išlaidas. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) maksimalaus dydžio, apskaičiuoto pagal 8.2 papunktyje numatytą 2,5 užmokesčio dydžio koeficientą. Ieškovas pirmosios instancijos teisme taip pat patyrė 1 951 Eur žyminio mokesčio išlaidas, kurias sudarė: 1 801 Eur žyminis mokestis už turtinius reikalavimus (priteisti 28 530 Eur delspinigius bei pripažinti nuosavybės teisę į 81 656 Eur vertės Turtą); 100 Eur žyminis mokestis už neturtinius reikalavimus (pripažinti negaliojančiu hipotekos sandorį); 50 Eur žyminis mokestis už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Atsakovė UAB „Pranašumas“ pirmosios instancijos teisme patyrė 1 100 Eur atstovavimo išlaidas. Ši suma taip pat neviršija Rekomendacijų maksimalaus priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą dydžio, apskaičiuoto pagal 8.2 papunktyje numatytą 2,5 užmokesčio dydžio koeficientą.
51. Atsižvelgusi į patenkinamų ir atmetamų ieškinio reikalavimų proporciją, teisėjų kolegija nutaria, kad ieškovui iš atsakovės UAB „Pranašumas“ priteisiama: 1 409,7 Eur žyminis mokestis (pirmasis reikalavimas (1 334,7 Eur) + ½ antrojo reikalavimo (50 Eur); ½ už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą (25 Eur); 491,81 Eur atstovavimo išlaidos (pirmasis reikalavimas ir ½ antrojo reikalavimo). Iš viso – 1 901,51 Eur. O atmetus trečiąjį ir ketvirtąjį ieškinio reikalavimą atsakovei UAB „Pranašumas“ iš ieškovo priteisiama 550 Eur atstovavimo išlaidos (1100 Eur × 50 procentų). Ši suma įskaitoma į ieškovui iš atsakovės UAB „Pranašumas“ priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, atitinkamai, sumažinant šiame punkte nurodytą ieškovui iš atsakovės UAB „Pranašumas“ priteisiamą sumą iki 1 351,51 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
52. Atsakovė UAB ,,Profitus“ pateikė įrodymus, kad už apeliacinį skundą sumokėjo 1 560 Eur žyminį mokestį, taip pat patyrė 4 908,61 Eur atstovavimo išlaidas. Atmetus atsakovės UAB ,,Profitus“ apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos jai neatlyginamos.
53. Atsakovė UAB „Pranašumas“ pateikė įrodymus, kad už apeliacinį skundą sumokėjo 642 Eur žyminį mokestį, ir nepateikė duomenų, patvirtinančių atsakovės UAB „Pranašumas“ patirtas atstovavimo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės UAB „Pranašumas“ apeliacinis skundas buvo tenkintas, iš ieškovo atsakovei UAB „Pranašumas“ priteisiama 642 Eur bylinėjimosi išlaidos.
54. Ieškovas pateikė įrodymus, kad patyrė 1 320 Eur atstovavimo išlaidas, ši suma neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą dydžio, apskaičiuoto pagal 8.11 papunktyje numatytą 1,3 užmokesčio dydžio koeficientą (1,3×1 959,5 Eur = 2 547,35 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės UAB ,,Profitus“ apeliacinis skundas atmetamas, o atsakovės UAB „Pranešimas“ apeliacinis skundas tenkinamas, iš atsakovės UAB ,,Profitus“ ieškovui priteisiama 660 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 23 d. sprendimą pakeisti.
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Atmesti ieškovo H. B. reikalavimą dėl 28 530 Eur delspinigių ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (28 530 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugpjūčio 16 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Pranašumas“ priteisimo.
Priteisti ieškovui H. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pranašumas“ (juridinio asmens kodas 303180994) 1 351,51 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų penkiasdešimt vieno euro ir 51 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Kitą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 23 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui H. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Sutelktinio finansavimo platforma „Profitus“ (juridinio asmens kodas 304570552) 660 Eur (šešių šimtų šešiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pranašumas“ (juridinio asmens kodas 303180994) iš ieškovo H. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 642 Eur (šešių šimtų keturiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Dalia Kačinskienė
Vilija Mikuckienė
Irmantas Šulcas