Civilinė byla Nr. 2A-1836-480/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-22669-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.5.; 1.3.9.2.2.; 3.3.1.14.; 3.3.1.20.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU   

2017 m. spalio 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Gintauto Koriagino, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arvydo Žibo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-762-894/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Megalogistika“ ieškinį atsakovui P. M. dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2016 m. spalio 4 d. sprendimo darbo byloje Nr. DGKS-4426 dalies pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Megalogistika“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2016 m. spalio 4 d. sprendimą, priimtą darbo byloje Nr. DGKS-4426, dalyje dėl dienpinigių ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą laiką priteisimo pripažinti negaliojančiu, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad darbo ginčų komisija 2016 m. spalio 4 d. sprendimu iš dalies tenkino P. M. prašymą ir nutarė išieškoti iš UAB „Megalogistika“ 282,00 Eur dienpinigių ir 282,00 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, skaičiuojant nuo 2016 m. birželio 28 d. iki 2016 m. spalio 4 d. 2016 m. gegužės 20 d. darbo sutartimi atsakovas ieškovės įmonėje buvo priimtas dirbti tolimųjų reisų vairuotoju. Šalių sulygtas darbo užmokestis – 456,00 Eur per mėnesį. Laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 25 d. iki 2016 m. birželio 3 d. atsakovas buvo išsiųstas į komandiruotes, atskirais pavedimais jam buvo išmokėta 900,00 Eur kelionės išlaidoms. Atsakovas iš esmės pažeidė darbo sutartį, kadangi be pateisinamos priežasties neatvyko į darbą, darbo sutartis su juo buvo nutraukta 2016 m. birželio 28 d. DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu. Darbo sutarties nutraukimo dieną buvo atlikti atsakovui priklausančio mokėti darbo užmokesčio skaičiavimai bei atliktas mokėjimas į jo sąskaitą. Darbo ginčų komisija sprendime konstatavo, kad UAB „Megalogistika“ nepateikė jokių įrodymų, jog su P. M., grįžusiu iš komandiruotės būtų atsiskaičiusi darbo užmokesčio išmokėjimo dieną, tai yra būtų išmokėjusi darbuotojui priklausančius dienpinigius. Tačiau atsakovas neatliko jam teisės aktų numatytos pareigos grįžus iš komandiruotės per 3 darbo dienas pateikti darbdaviui privalomus dokumentus apie faktines išlaidas, taip pat iš esmės neatliko procedūros, kurią galima būtų įvardinti kaip grįžimą iš komandiruotės. Jam patikėtą darbdaviui priklausantį automobilį, kuriuo atsakovas vyko į komandiruotę, atsakovas paliko be priežiūros (duomenys neskelbtini), automobilių servise su pavojingu kroviniu, nenuvyko į muitinės postą muitinimo procedūrai atlikti. Tuo tarpu ieškovė savo pareigos nepažeidė, atsakovui buvo išmokėtos sumos viso 900 Eur kelionės išlaidoms. Pas atsakovą yra likusi nepanaudoto avanso suma, kurią atsakovas privalo grąžinti ieškovei.
2. Atsakovas P. M. su ieškiniu nesutiko, prašė  ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad darbo sutartis buvo nutraukta 2016 m. birželio 28 d., tačiau nei atleidimo dieną, nei vėliau ieškovė su juo pilnai neatsiskaitė, nesumokėjo viso darbo užmokesčio, dienpinigių, ir kitų išmokų, o tik bankiniu pavedimu sumokėjo dalį darbo užmokesčio - 163,94 Eur. Atsakovas buvo komandiruotas į Baltarusijos Respubliką ir Lenkiją, tačiau ieškovė nesumokėjo jam dienpinigių. Be to, atsakovas buvo kaltinamas dėl automobilio gedimo. Atsakovas 2016 m. birželio 10 d. pasiaiškinimą dėl automobilio gedimo kartu su prašymu nutraukti darbo sutartį, registruotu laišku nusiuntė ieškovei, tačiau ieškovė korespondencijos nepriėmė. Visas ieškovės kelionės išlaidoms pervestas sumas išleido kurui įsigyti, kelių mokesčiams sumokėti. Dalį kelių mokesčių mokėjo grynaisiais pinigais. Ieškovė pati pripažino, jog atsakovui dienpinigių nesumokėjo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai; panaikino 2016 m. spalio 4 d. Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-4426 dalyje dėl 282,00 Eur dienpinigių ir 282,00 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo; priteisė iš atsakovo P. M. 400,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 17,00 Eur žyminio mokesčio ieškovei UAB „Megalogistika“ bei 4,94 Eur  pašto išlaidų valstybei.
4. Teismas nurodė, kad į bylą pateikti ieškovės mokėjimo nurodymai atsakovui patvirtina, jog bendra atsakovui darbdavio pervesta suma sudaro 1063,94 Eur, o bendra kelionės išlaidoms pervesta suma – 900,00 Eur. Atsakovui už 2016 m. gegužės mėnesį darbo užmokestis (išmokėtina suma) sudarė 132,03 Eur, o už 2016 m. birželio mėnesį – 31,91 Eur. Atsakovo darbo užmokestis (išmokėtina suma) už visą dirbtą laikotarpį sudarė 163,94 Eur. Ši suma atsakovui buvo sumokėta jo atleidimo dieną darbdavio mokėjimo pavedimu. Atsakovui buvo išmokėta priklausiusi kompensacija už nepanaudotas atostogas – 13,36 Eur. Atsakovas neginčijo, kad visas jam priklausantis darbo užmokestis buvo sumokėtas.
5. Teismas nurodė, kad atsakovui priskaičiuotų išmokėti dienpinigių dydis atitinka Finansų ministro Finansų ministro 1996 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 116 patvirtintas normas. Prieš išvykstant į pirmąją komandiruotę, atsakovui ieškovė išmokėjo 100,00 Eur, skirtumas tarp išmokėtos sumos ir už šią komandiruotę priskaičiuotos išmokėti dienpinigių sumos – 24,00 Eur. Prieš išvykstant į antrąją komandiruotę, atsakovui ieškovė išmokėjo 300,00 Eur, skirtumas tarp išmokėtos sumos ir už šią komandiruotę priskaičiuotos išmokėti dienpinigių sumos – 216,00 Eur. Prieš išvykstant į trečiąją komandiruotę, 2016 m. gegužės 30 d. atsakovui ieškovė išmokėjo 100,00, o 2016 m. gegužės 31 d. – 400,00 Eur. Skirtumas tarp išmokėtos sumos ir už šią komandiruotę priskaičiuotos išmokėti dienpinigių sumos – 374,00 Eur. Ieškovė įrodinėjo, kad į byloje pateiktų keturių mokėjimo nurodymų, kurių mokėjimo paskirtyje nurodyta „kelionės išlaidoms“, sumas buvo įskaitytos atsakovo dienpinigių sumos, skirtumui tarp išmokėtų sumų ir už komandiruotę priskaičiuotų išmokėti dienpinigių sumos – 614,00 Eur pagrįsti atsakovas privalėjo pateikti komandiruočių ataskaitas ir išlaidas patvirtinančius dokumentus. Atsakovas jo nurodomoms aplinkybėms, kad visus komandiruotės išlaidas patvirtinančius kvitus buvo pateikęs J. Z. į rankas, jokių objektyvių įrodymų nepateikė. Aplinkybę, kad atsakovas nebaigė paskutiniojo reiso patvirtina 2016 m. birželio 10 d. ieškovei pateikta jos užsakovo pretenzija. Teismas sprendė, kad atsakovui pripažinus, jog į tarnybinę komandiruotę į Lenkiją jis neišvyko, nėra teisinio pagrindo už minėtą komandiruotę jam priteisti komandiruotės užsienyje dienpinigių.
6. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė į bylą objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog jis visus ieškovės kelionės išlaidoms pervestus 900,00 Eur panaudojo būtent komandiruočių išlaidoms apmokėti, taip pat neįrodė, jog komandiruotėse mokestį už kelius mokėjo grynaisiais pinigais. Pateikto banko sąskaitos išrašo mokėjimo paskirtyse yra nurodyti žodžių trumpiniai valstybine ar nevalstybine kalba. Atsakovas nepateikė kitų įrodymų ir/ar išsamių paaiškinimų apie komandiruotėse patirtas konkrečias išlaidas. Dėl šių priežasčių, teismas neturi galimybės nustatyti, kokiai paskirčiai buvo nurašomos lėšos iš atsakovo banko sąskaitos. Ieškovė pripažino, kad darbo ginčų komisijos išreikalautoje byloje esantis atsakovo banko sąskaitos išrašas patvirtina, jog atsakovas ginčo komandiruočių metu 251,00 Eur išleido kurui, o 25,00 Eur išleido kelių mokesčiams sumokėti. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad darbdavys keturių mokėjimų atsakovui paskirtyje nenurodė, jog darbuotojui pervedami ir dienpinigiai už komandiruotę užsienyje, pati savaime nepaneigia fakto, jog atsakovui iš viso buvo sumokėta 900,00 Eur. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas sprendė, jog ieškovė įrodė, kad atsakovui dienpinigiai buvo išmokėti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Apeliaciniu skundu atsakovas P. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimą, ieškovės UAB „Megalogistika“ ieškinį atmesti  (b. l. 108-111). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai įvertino atsakovo nurodytas aplinkybes, kad darbo sutartis buvo nutraukta 2016 m. birželio 28 d., tačiau ieškovė neatsiskaitė su atsakovu. Atleidimo dieną ieškovė bankiniu pavedimu sumokėjo tik dalį darbo užmokesčio 163,94 Eur, tačiau nepateikė apeliantui duomenų, kuriuos privalėjo teikti pagal DK 202 straipsnį. Todėl iš ieškovės buvo reikalaujama pateikti atsiskaitymo lapelius, nurodant dienpinigius, priskaičiuotas, išmokėtinas dienpinigių, darbo užmokesčio kompensacijos už gyvenamosios patalpos nuomą (nebuvo užsakomi viešbučiai) sumas, atskaičiuotus mokesčius, nesumokėtas dienpinigių, darbo užmokesčio sumas. Apeliantas buvo komandiruotas į Baltarusijos Respubliką ir Lenkiją, tačiau pagal DK 220 straipsnio 1 dalį ieškovė jam nesumokėjo dienpinigių.
2. Teismas išnagrinėjo bylą pažeisdamas teismingumo taisykles, tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. l p.).  Ieškinys turėjo būti teikiamas Šalčininkų rajono apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą, kuri buvo nurodyta darbo sutartyje ir sprendime, tai yra (duomenys neskelbtini). Teismas akivaizdžiai iš esmės suvaržė apelianto, kaip silpnesnės darbo sutarties šalies, teises į gynybą, nes gyvenant Šalčininkų rajone jam buvo sunku vykti į Kauną susipažinti su byla, atlikti kitus procesinius veiksmus.
3. Teismas neįvertino, kad ieškovė praleido vieno mėnesio ieškininės senaties terminą, nes  ieškinys turėjo būti paduotas Šalčininkų rajono apylinkės teismui iki 2016 m. lapkričio 4 d., o buvo paduotas 2017 m. lapkričio 7 d. Kauno apylinkės teismui. Pagal CK 1.130 straipsnio 1 dalį iki šiol nepareiškus ieškinio Šalčininkų rajono apylinkės teismui ieškinio senaties terminas nutrūko ir nebegali būti atnaujintas, todėl procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus šiam terminui, turėjo būti grąžinti juos pateikusiems asmenims (CPK 75 str. 1 d.). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti.
4. Apelianto nuomone, nagrinėjant teisme ieškinį, kuriame prašoma panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimą, apylinkės teismas vykdo apeliacinės instancijos funkcijas, todėl teismas gali vadovautis tik Darbo ginčų komisijai pateiktais įrodymais. Ieškovė turėjo pakankamai galimybių ir laiko Darbo ginčų komisijai pateikti visus įrodymus, todėl teismas nepagrįstai leido ieškovei ištaisyti ieškinio trūkumus ir pateikti naujus įrodymus.
5. Teismas neįvertino aplinkybės, kad nei viename iš UAB „Megalogistika“ atliktų mokėjimo pervedimų apeliantui nėra nurodyta mokėjimo paskirtis „dienpinigiai“ arba nurodytas vienų mokėjimų užskaitymas kitais, todėl laikytina, jog dienpinigiai apeliantui išmokėti nebuvo. Teismui pateiktuose komandiruočių išlaidų mokėjimų pavedimų sumos neatitinka dienpinigių sumų. Dienpinigiai neapmokestinami, todėl teismas, įskaitydamas apmokestinamas komandiruotės išlaidas, įteisino apgaulingą buhalterinę apskaitą ir ydingą teismo praktiką.
6. Teismas neatsižvelgė į darbo ginčų nagrinėjimo ypatumus ir DK 224 straipsnio nuostatas. Apeliantas po kiekvienos komandiruotės pateikė administracijai ataskaitas su įrodymais apie pervestų 900 Eur panaudojimą. Tačiau teismas patikėjo ieškovės vadovo melagingu aiškinimu, kad apeliantas jam nedavė atitinkamų dokumentų. Po to, kai darbdavys atleidžiant darbuotoją su juo atsiskaitė, nei darbdavys, nei teismas nebegali daryti užskaitų pagal mokėjimų pavedimus, kuriuose nėra nurodyta mokėjimo paskirtis „dienpinigiai“.
8. Ieškovė UAB „Megalogistika“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas  (b. l. 114-117). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Ginčo dėl darbo užmokesčio bei kitų išmokų išmokėjimo apeliantui nebuvo, jokių pretenzijų dėl išmokėto darbo užmokesčio dydžio bei būdo apeliantas nepateikė nei Darbo ginčų komisijai, nei teismui. Todėl apelianto skunde nurodyti motyvai dėl ieškovės, kaip darbdavio, pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo dėl darbo užmokesčio mokėjimo yra nepagrįsti bei negali būti nagrinėjami sprendžiant apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą.
2. Ieškovė pateikė duomenis, jog registruotos pašto siuntos ankstesniu žinomu P. M. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), jam nebuvo įteiktos. Skundžiamame sprendime buvo nurodyta, jog P. M. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl ieškinys buvo pareikštas Kauno miesto aplinkės teismui, nepažeidžiant teismingumo taisyklių. Ieškinys teismui buvo pateiktas nustatytu terminu, senaties terminas praleistas nebuvo.
3. Procesiniai dokumentai P. M. buvo įteikti tinkamai, teismo šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį taip pat buvo įteiktas. Nei pateikdamas atsiliepimą į ieškinį, nei parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas jokių pastabų dėl ieškinyje nurodytos neteisingos jo gyvenamosios vietos adreso nereiškė. Aplinkybę, jog atsakovas ieškinyje nurodytu adresu negyvena, nurodė tik antro teismo posėdžio metu.
4. CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, jog absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu gali būti pripažintas atvejis, kai byla yra išnagrinėjama neteisėtos sudėties teismo. Apeliantas nenurodė nei vieno įstatyme reglamentuoto pagrindo pripažinti faktą, jog civilinė byla buvo išnagrinėta neteisėto sudėties teismo.
5. Civilinė byla teisme nagrinėjama iš esmės, teismas nėra saistomas sprendimo, kuris buvo priimtas Darbo ginčų komisijos posėdyje. Remiantis bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas išanalizavo visus byloje pateiktus įrodymus, kurie yra būtini sprendžiant šalių ginčą ir taikant teisės normas šiam ginčui reguliuoti, juos įvertino nepažeisdamas CPK 185 straipsnio nuostatų.
6. Atsakovo teiginiai, kad teismas be jokio pagrindo pradėjo ydingą teismo praktiką įteisindamas apgaulingą buhalterinę apskaitą, nepagrįsti nei faktinėmis nagrinėjamos bylos aplinkybėmis nei teisiniais argumentais. Apeliacinis skundas nepagrįstas, surašytas neatsižvelgiant į teismo nustatytas faktines aplinkybes ir ydingai aiškinant teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 str.).
11. Byloje sprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas dėl dienpinigių ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo.
12. Byloje nustatyta, kad 2016 m. gegužės 20 d. tarp šalių sudaryta darbo sutartis Nr. 16, pagal kurią atsakovas P. M. (toliau – atsakovas arba apeliantas) ieškovės įmonėje – UAB „Megalogistika“ buvo įdarbintas tolimųjų reisų vairuotoju. 2016 m. birželio 28 d. darbo sutartis nutraukta pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, joje nekilo ginčo dėl apelianto faktiškai dirbto laiko ir priskaičiuoto darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl dienpinigių (ne)išmokėjimo. Pirmosios instancijos teismas panaikino 2016 m. spalio 4 d. Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-4426 dalyje dėl 282,00 Eur dienpinigių ir 282,00 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, padaręs išvadą, jog atsakovui dienpinigiai buvo išmokėti.
13. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nekeistinas.  Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.
14. Darbo ginčų komisija darbo ginčo byloje, kurioje buvo priimtas skundžiamas sprendimas, nesprendė darbo ginčo, susijusio su atsakovui priskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas paskaičiavimo pagrįstumo ir teisingumo, todėl apeliantas, ginčydamas ieškovės jam išmokėtos 163,94 Eur sumos teisėtumą, iš esmės apeliaciniame skunde kelia naujus reikalavimus, kurie nebuvo ir negalėjo būti ginčo dalyku pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad aplinkybės dėl darbo užmokesčio dydžio nagrinėjamu atveju yra reikšmingos tiek, kad pagal jas būtų galima spręsti ar atsakovui priklausantys išmokėti dienpinigiai buvo sumokėti.
15. Bylos duomenys patvirtina, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, kad bendra atsakovui darbdavio pervesta suma sudaro 1 063,94 Eur, iš kurių bendra kelionės išlaidoms pervesta suma – 900,00 Eur. Ieškovės pateiktame kompensacijos už nepanaudotas atostogas paskaičiavime, darbo užmokesčio pažymose 2016 m. gegužės, birželio mėnesių periodui, atsiskaitymų lapelyje, mokėjimo nurodyme Nr. 834, nurodytos visos, kurių bendra išmokėtina suma 163,94 Eur, atsakovui su jo darbo santykiais pas ieškovę susijusios išmokos. DK 202 straipsnis reglamentavo (iki 2017 m. liepos 1 d. gal. red.), kad darbdavys ne rečiau kaip kartą per mėnesį privalo raštu ar elektroniniu būdu darbuotojui pateikti informaciją apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydamas viršvalandinių darbų trukmę. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų įteikusi atsakovui atsiskaitymo lapelius, tačiau vien šis faktas nesuponuoja išvados, kad byloje esantys įrodymai yra nepatikimi. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bei įvertinęs ieškovės į bylą pateiktus įrodymus, o taip pat remdamasis Finansų ministro 1996 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. 116 „Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų vykstantiems į užsienio komandiruotes“ nuostatomis, teisingai nustatė, kad atsakovui už 3 komandiruotes priskaičiuotų išmokėti dienpinigių bendra suma yra 614,00 Eur (24,00 + 216,00 +374), kad darbdavio atliktais keturiais mokėjimo pavedimais atsakovui P. M. kelionės išlaidoms buvo pervesta bendra 900 Eur, kad komandiruotėse patirtas išlaidas atsakovas pagrindė bendrai 276 Eur sumai (251,00 Eur išlaido kurui ir 25,00 Eur išleido kelių mokesčiams sumokėti), todėl vadovaujantis teismų praktikoje nustatyta taisykle, kad išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-; kt.), atsakovui nepateikus kitų įrodymų ir nesant galimybės nustatyti, kokiai paskirčiai buvo nurašomos lėšos iš jo banko sąskaitos, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovui dienpinigiai buvo išmokėti, nors tai ir nebuvo nurodyta darbdavio mokėjimų paskyroje.
16. Apelianto argumentai, kad dienpinigiai neapmokestinami, yra teisingi (LR gyventojų pajamų mokesčio 17 str. 1 d. 5 p. (iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusi red.), LR pelno mokesčio įstatymo 21 str. 1 d.), tačiau kiti argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, įskaitydamas neapmokestinamas komandiruotės išlaidas, įteisino apgaulingą buhalterinę apskaitą ir ydingą teismo praktiką, yra deklaratyvūs, nepagrįsti nei faktinėmis bylos aplinkybėmis, nei teisiniais argumentais.
17. Teisėjų kolegija atmeta atsakovo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą pažeisdamas teismingumo taisykles ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 1 p.).
18. Pirma, CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė. Laikoma, kad teismo sudėtis yra neteisėta, jeigu ji neatitinka įstatymo reikalavimų (CPK 62 str.), teismas buvo šališkas (CPK 65, 66 str.), buvo pažeistas draudimas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą (CPK 71 str., 370 str. 5 d.). Teismo sudėtis gali būti neteisėta ne tik dėl to, kad neatitinka įstatymo reikalavimų, bet ir pažeidus jo skyrimo arba bylų paskirstymo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1019/2002). Apeliantės nenurodė nei vieno įstatyme reglamentuoto pagrindo pripažinti faktą, jog civilinė byla buvo išnagrinėta neteisėto teismo sudėties.
19. Antra, apeliantas tik apeliaciniame skunde teikia argumentus, kad ieškinys turėjo būti teikiamas Šalčininkų rajono apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą, tačiau, kaip jau nurodyta ir šios nutarties 14 punkte, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.). Nors, kaip teisingai nurodo apeliantas, darbo sutartyje nurodyta, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), tačiau skundžiamame Darbo ginčų komisijos sprendime, kuris buvo priimtas išnagrinėjus P. M. prašymą, nurodyta, kad jo gyvenamojo vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Be to, darbo byloje yra duomenys, jog registruotos pašto siuntos ankstesniu žinomu gyvenamosios vietos adresu (t. y. (duomenys neskelbtini)) atsakovas neatsiėmė. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys ir buvo pareikštas Kauno apylinkės teismui (CPK 29 str.). Atsakovas apie Kauno apylinkės teisme nagrinėjamą bylą žinojo, teikė atsiliepimą į ieškinį, dalyvavo teismo posėdžiuose pats ir buvo atstovaujamas Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos pirmininko P. G., todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, jo procesinės teisės nebuvo suvaržytos.
20. Trečia, pagal kasacinės instancijos teismo suformuluotą praktiką, kai proceso normos nenustato, kad bendrosios kompetencijos teismų teismingumo taisyklių pažeidimas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, todėl netgi tokio pažeidimo konstatavimo atveju, nesant kitokių proceso normų pažeidimų, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla, jis nesudarytų pagrindo pripažinti sprendimą negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-219/2015).
21. Atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ieškovė praleido vieno mėnesio ieškininės senaties terminą, nes  ieškinys turėjo būti paduotas Šalčininkų rajono apylinkės teismui iki 2016 m. lapkričio 4 d., o buvo paduotas 2017 m. lapkričio 7 d. Kauno apylinkės teismui. Išnagrinėjusi P. M. prašymą UAB „Megalogistika“ dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimų, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija 2016 m. spalio 4 d. priėmė sprendimą Nr. DGKS-4426. Ieškovės ieškinys dėl minėto Darbo ginčų komisijos sprendimo pripažinimo negaliojančiu, kaip matyti iš spaudo ant voko, teismui buvo išsiųstas 2016 m. lapkričio 4 d., todėl DK 296 straipsnyje (iki 2017 m. liepos 1 d. gal. red.) nurodytas darbo ginčų komisijos sprendimo apskundimo terminas nebuvo praleistas.
22. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėjant teisme ieškinį, kuriame prašoma panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimą, apylinkės teismas vykdo apeliacinės instancijos funkcijas, todėl teismas gali vadovautis tik Darbo ginčų komisijai pateiktais įrodymais.
23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbo ginčų komisijos bylos įrodymus teismas turi vertinti kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais CPK 185 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120-681/2015). CPK XX skyriaus normos, nustatančios darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, nereglamentuoja įrodymų vertinimo ir nenustato kitokios jų vertinimo taisyklės. Taigi ir darbo bylose taikomos bendrosios įrodymų vertinimo taisyklės, nustatytos CPK 185 straipsnyje. Pagal CPK 185 straipsnį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios (išskyrus CPK nurodytas išimtis), teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).
24. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tiek kiekvieną jų atskirai, tiek jų visumą ir padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas, o byloje esančių įrodymų visuma patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų teisingumą.
25. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir taip pat nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
26. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, todėl apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Apeliacinį skundą atmetus, tenkintinas ieškovės prašymas priteisti jai bylinėjimosi išlaidas, turėtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 200 Eur. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.10 punkte nustatytos sumos, yra pagrįstos, atitinka teisingumo bei protingumo kriterijus, todėl priteistinos iš atsakovo ieškovei (CPK 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :             

Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei “Megalogistika“, j. a. k. 303237630, 200,00 (du šimtus) eurų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                Gintautas Koriaginas

Albina Rimdeikaitė

Arvydas Žibas