Civilinė byla Nr. e2A-1411-661/2019

Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-29463-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.2.4.1.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m spalio 24 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) UAB „Domus centras“  apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Domus centras“ patikslintą ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas“ ir uždarajai akcinei bendrovei „City Service Engineering“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje – akcinė bendrovė „Baltic Underwriting Agency“, uždaroji akcinė bendrovė „Švaros biuras“, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimą, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė UAB „Domus centras“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Mano būstas“ ir UAB „City Service Engineering“ (toliau – atsakovės) 38 207,32 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

3.       Ieškovė ieškinį grindė tuo, kad ji nuosavybės teise valdo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame yra įsikūręs prekybos ir interjero centras „Domus galerija“ ir verslo centras (toliau – pastatas). Ieškovė nuomoja pastate esančias patalpas tretiesiems asmenims. Ieškovė pastato techninei priežiūrai bei tinkamam funkcionavimui užtikrinti 2014 m. liepos 11 d. sudarė sutartį Nr. 14-07-02B (toliau – sutartis) su atsakove UAB „Mano būstas“, teikiančia pastatų techninės priežiūros ir ūkio valdymo paslaugas. Sutartyje ieškovė ir atsakovė UAB „Mano būstas“ susitarė dėl pastato su visais jo inžineriniais statiniais, įrenginiais ir sistemomis ūkio valdymo paslaugų, turinčių užtikrinti tinkamą pastato funkcionavimą, teikimo. 2017 m. sausio mėnesį priimtas sprendimas pakeisti visas pastato santechnines lanksčiąsias žarneles, iš viso – 102 vienetus, į, atsakovės UAB „Mano būstas“ teigimu, patikimesnius varinius vamzdelius. 2017 m. vasario 12 d. vienoje iš objekte esančių tualeto patalpų pastebėta, kad trūko šalto vandens žarnelė ir buvo aplietos pastate esančios nuomojamos patalpos (salonai) bei sugadintas patalpose esantis nuomininkų turtas. Apie minėtą įvykį atsakovė UAB „Mano būstas“ informuota nedelsiant. Atsakovė UAB „Mano būstas“ pakeitė įvykio metu trūkusią žarnelę. Kadangi ieškovės civilinė atsakomybė tretiesiems asmenims už žalą, kilusią dėl ieškovės valdomo objekto buvo apdrausta pagal bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį, sudarytą su trečiuoju asmeniu ADB „Gjensidige“, ieškovė apie įvykį nedelsiant informavo savo draudiką. Ieškovė nurodė, kad dėl įvykio trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ administravo žalos bylą Nr. 2017/019375, užregistruotą pagal ieškovės pranešimą. Ieškovės draudikas iškart po įvykio pradėjo įvykio tyrimą, užfiksavo faktinę padėtį įvykio vietoje bei dėl įvykio aplietose patalpose, įvykio metu trūkusią žarnelę perdavė tyrimui specialistams, taip pat įvertino aplietų patalpų nuomininkams padarytos žalos dydį.

4.       2017 m. vasario 21 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę UAB „Mano būstas“ dėl įvykio tyrimui reikalingos informacijos pateikimo. 2017 m. vasario 21 d. atsakovė UAB „Mano būstas“ informavo, kad santechnikos prietaisų ir jų pajungimo apžiūra vykdoma 1 kartą per mėnesį, o paskutinio vizualaus patikrinimo metu, t. y. 2017 m. sausio 10 d., žarnelės būklė atrodė patikima. 2017 m. vasario 22 d. ieškovės draudikas raštu kreipėsi į atsakovę UAB „Mano būstas“ dėl įvykio tyrimui reikalingos informacijos pateikimo. 2017 m. kovo 9 d. raštu Nr. 30-17-134 atsakovė UAB „Mano būstas“ informavo ieškovės draudiką, kad visus klausimus, susijusius su įvykiu, pateiktų atsakovės UAB „Mano būstas“ draudikui – trečiajam asmeniui AB „Baltic Underwriting Agency“. 2017 m. kovo 14 d. raštu atsakovės UAB „Mano būstas“ draudikas buvo informuotas apie administruojamą žalos bylą dėl įvykio, jo paprašyta pateikti atsakymus į atsakovei UAB „Mano būstas“ užduotus klausimus dėl įvykio. Nurodytu raštu atsakovės UAB „Mano būstas“ draudikui pasiūlyta perimti žalos bylos administravimą, kol dar nėra priimtas trečiojo asmens ADB „Gjensidige“ sprendimas dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ar nedraudžiamuoju. 2017 m. kovo 15 d. atsakovės UAB „Mano būstas“ draudikas informavo, kad žalos bylos administravimo perimti nepageidauja bei nurodė, kad tuo atveju, jei atsakovė UAB „Mano būstas“ pateiks savo draudikui prašomą pateikti informaciją, atsakovės UAB „Mano būstas“ draudikas ja pasidalins su ieškovės draudiku.

5.       Ieškovės draudikas 2017 m. balandžio 12 d. sprendimu žalos byloje Nr. 2017/019375 įvykį pripažino nedraudžiamuoju. Trečiojo asmens ADB „Gjensidige“ atlikto tyrimo metu nustatyta, kad patalpoje, kurioje įvyko įvykis, tarp praustuvės ir sienos bei maišytuvo tvirtinimo buvo nesandarumas, per kurį, naudojantis praustuve ar ją valant, nešvarumai galėjo tekėti žemyn ir kaupėsi ant santechnikos įrangos detalių, o dėl ilgalaikio tęstinio korozijos poveikio, kurio metu suiro žarnelės apsauginis šarvas ir pakito gumos savybės, įvyko žarnelės trūkimas ir buvo aplietos pastate esančios patalpos.

6.       Ieškovė, kaip objekto savininkė, atlygino įvykio metu užlietų patalpų nuomininkams dėl įvykio patirtus nuostolius. Teigė, jog ieškovės pastangų dėka įvykio metu aplietų patalpų nuomininkai sutiko ženkliai sumažinti reikalavimų sumas, sudarydami susitarimus ieškove. Bendra ieškovės atlygintos žalos suma – 38 207,32 Eur.

7.       2017 m. gegužės 12 d. ieškovė pateikė reikalavimą atsakovei UAB „Mano būstas“ dėl įvykio metu patirtos žalos atlyginimo, prašydama sumokėti ieškovės nuomininkams atlygintų nuostolių dydžio sumą. Kadangi atsakovė UAB „Mano būstas“ buvo apdraudusi savo civilinę atsakomybę, ieškovės reikalavimo kopija išsiųsta atsakovės UAB „Mano būstas“ draudikui.

8.       2017 m. gegužės 25 d. atsakovės UAB „Mano būstas“ draudikas informavo ieškovę apie priimtą sprendimą žalos byloje Nr. BAFL-1220070416-C43, kuriame nurodyta, kad nenustačius atsakovės UAB „Mano būstas“ civilinės atsakomybės kilimo pagrindų, ieškovės patirti nuostoliai regreso tvarka neatlyginami.

9.       2017 m. birželio 6 d. atsakovė UAB „Mano būstas“ elektroniniu paštu informavo, kad atsakovės UAB „Mano būstas“ draudikas nenustatė atsakovės „Mano būstas“ civilinės atsakomybės kilimo pagrindų, nes jai nebuvo sudarytos galimybės užtikrinti saugų pastato funkcionavimą, todėl atsakovė UAB „Mano būstas“ neturi pagrindo tenkinti ieškovės pretenzijos.

10.       Ieškovei pateikus pradinį ieškinį, atsakovė UAB „Mano būstas“ buvo reorganizuota – iš UAB „Mano būstas“, kuri po atskyrimo tęsią veiklą, atskirto turto, teisių ir pareigų dalies pagrindu įsteigtas naujas juridinis asmuo – UAB „City Service Engineering“. Reorganizavimo sąlygose nėra aptarta, kuri iš po atskyrimo veikiančių bendrovių – UAB „Mano būstas“ ar UAB „City Service Engineering“, turės pareigą atlyginti nuostolius ieškovei, teismui tenkinus jos ieškinį, todėl pareigą sumokėti ieškovei aplietų patalpų nuomininkams dėl įvykio atlygintos 38 207,32 Eur žalos sumą turi abi atsakovės.

11.       Atsakovė UAB „Mano būstas“ su pateiktu ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė tinkamai neištyrė įvykio aplinkybių, būtinų įvykio faktui, nenustatė tikrosios įvykio priežasties, padarinių ir tinkamai nenustatinėjo žalos dydžio.

12.       Atsakovė UAB „Mano būstas“ pažymėjo, jog ieškovė ir atsakovė UAB „Mano būstas“ 2014 m. liepos 11 d. sudarė sutartį Nr. 14-07-02B dėl pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ūkio valdymo paslaugų teikimo. Atsakovė UAB „Mano būstas“, teikdama sutartimi numatytas paslaugas, įsipareigojo prižiūrėti santechnikos prietaisus, įskaitant ir lanksčiąsias žarneles, elgėsi rūpestingai ir atidžiai bei tinkamai vykdė sutartimi prisiimtas pareigas.

13.       Perėmusi pastato priežiūra, atsakovė UAB „Mano būstas“ 2014 metais ieškovei iš karto nurodė, jog lanksčiosios žarnelės yra nesertifikuotos bei neatitinka saugumui keliamų reikalavimų. Atsakovė UAB „Mano būstas“ 2015 m. rugsėjo 14 d. apžiūros akte, taip ir elektroniniu paštu ieškovei ne kartą nurodė, jog pastate esančios žarnelės yra nesaugios naudojimui, paveiktos korozijos ir bet kada gali trūkti.

14.       Šalys 2017 m. vasario 9 d. susitarė dėl žarnelės keitimo darbų ir nusimatė tokių darbų atlikimo grafikus. Ieškovė nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio, kai atsakovė UAB „Mano būstas“ perėmė pastato priežiūrą, neatsižvelgė į atsakovės UAB „Mano būstas“ nurodymus ir tik 2017 m. vasario 9 d., likus 3 dienoms iki įvykio priėmė sprendimą dėl tokių žarnelių priežiūros. Akivaizdu, jog būtent ieškovės delsimas lėmė, kad žarnelės iki įvykio nebuvo pakeistos. Teigė, jog ieškovei buvo nurodyta, kad visuose sanitariniuose mazguose praustuvių žarnelės surūdijusios ir tai, jog žarnelės nesaugios naudoti ir gali trūkti. Pažymėjo, kad tokių žarnelių pardavėjai rekomenduoja jas keisti kas 5 metus. Kadangi pastate esančios žarnelės buvo nesertifikuotos, žalos kilimas buvo neišvengiama pasekmė. Pabrėžė, jog atsakovei UAB „Mano būstas“ nėra žinoma, kada ieškovė montavo ar įrengė žarneles. Atsakovė UAB „Mano būstas“ teikdama pasiūlymą dėl žarnelių keitimo nurodė, jog preliminari žarnelių keitimo darbų sąmata - 2025,00 Eur. Kadangi ieškovė nei sąmatos, nei atsakovės UAB „Mano būstas“ nurodytų reikalingų atlikti darbų nepatvirtino, buvo pažeistas sutarties bendradarbiavimo principas. Ieškovei nevykdžius pareigos bendradarbiauti, atsakovė UAB „Mano būstas“ neturėjo galimybės vienašališkai atlikti darbų.

15.       Atsakovė UAB „Mano būstas“ pažymėjo, kad savo pareigas vykdė tinkamai: organizavo objekto priežiūrą, atliko profilaktinius darbus pagal sutartyje nurodytą teikiamų paslaugų sąrašą, nedelsiant reagavo į avarinį iškvietimą ir lokalizavo avariją. Priežiūros darbai buvo atlikti tinkamai ir atitiko įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus.

16.       Pabrėžė, jog nėra atsakovės UAB „Mano būstas“ neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, nes atsakovė UAB „Mano būstas“ savo sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai. Atsakovės UAB „Mano būstas“ manymu, ieškovė visiškai neįrodė, kokie būtent atsakovės UAB „Mano būstas“ veiksmai / neveikimas galimai nulėmė žalos atsiradimą ir kaip tie neteisėti veiksmai pasireiškė. Ieškovei neįrodžius atsakovės UAB „Mano būstas“ neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo kalbėti ir apie priežastinį ryšį tarp tariamai neteisėtų veiksmų ir žalos. Žalingi padariniai būtų atsiradę, net jeigu nebūtų buvę atsakovės UAB „Mano būstas“ tariamai neteisėtų veiksmų.

17.       Ieškovė remiasi Vilniaus Gedimino technikos universiteto Medžiagotyros ir suvirinimo katedros paruošta ataskaita, kurioje nurodyta, jog žarnelės trūkimo priežastimi tapo agresyvios cheminės medžiagos, naudojamos valant kriauklę, kurios po truputį, ilgą laiko tarpą patekdavo ant santechnikos detalių. Atsakovė UAB „Mano būstas“ valymo paslaugų neteikia, todėl negali atsakyti už valytojų naudojamas agresyvias valymo priemones.

18.       Ieškovė savo pateiktą ieškinį grindžia ir trečiojo asmens ADB „Gjensidige“ pateikta išvada, jog patalpoje, kurioje įvyko įvykis, tarp praustuvės ir sienos bei maišytuvo tvirtinimo buvo nesandarumas, per kurį, naudojantis praustuve ar ją valant, nešvarumai galėjo tekėti žemyn siena ir kauptis ant santechnikos įrangos detalių. Byloje esančios nuotraukos tokių ieškovės teiginių nepatvirtina. Atsakovės UAB „Mano būstas“ atlikto tyrimo metu nenustatyta, jog yra tarpas tarp kriauklės ir sienos. Trečiojo asmens ADB „Gjensidige“ nurodytos skysčių nubėgimo žymės nėra žarnelės trajektorijoje. Ieškovė nurodo, jog trūkusi žarnelė yra priešingoje pusėje. Apie žarnelių netinkamą būklę atsakovė UAB „Mano būstas“ ieškovę informavo iš karto perėmusi objektą, taip pat ir tolimesniais apžiūros aktais bei papildomais raginimais elektroniniu paštu, todėl ieškovė visiškai neįrodo priežastinio ryšio tarp atsakovės UAB „Mano būstas“ tariamai neteisėtų veiksmų ir įvykusios žalos. Nesant neteisėtų veiksmų, negali būti analizuojamas ir priežastinio ryšio klausimas. Ieškovė dar nuo 2014 metų žinojo apie esančią problemą, tačiau jokių reikiamų veiksmų susidariusiai probleminei situacijai spręsti nesiėmė.

19.       Atsakovė UAB „Mano būstas“ jokia apimtimi negalėjo žarnelių keisti dėl to, kad be ieškovės sutikimo tokie sprendimai vienašališkai nepriimami. Kadangi žarnelės buvo įrengtos anksčiau nei atsakovė UAB „Mano būstas“ perėmė pastato priežiūrą, pasirūpinti tinkamu žarnelių įrengimu atsakovė UAB „Mano būstas“ negalėjo.

20.       Ieškovės reikalaujama suma nėra aiškiai detalizuota. Anot atsakovės UAB ,,Mano būstas”, byloje esanti medžiaga nepagrindžia objekte aplietoms patalpoms padarytos žalos dydžio. Ieškovė privalo pašalinti abejones dėl žalos dydžio ir pateikti objektyvią informaciją apie patalpų ir joje buvusių objektų būklę prieš ir po apliejimo.

21.       Atsakovė UAB „City Service Engineering“ su pateiktu ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 25 d. atsakovė UAB „Mano būstas“ raštu dėl paslaugų teikimo po UAB „Mano būstas“ veiklos atskyrimo Nr. 30-17-699 informavo ieškovę, jog dėl vykstančio teisminio proceso ir tam tikrų teisinių niuansų, susijusių su atsakovės UAB „Mano būstas“ veiklos atskyrimu, ieškovės sutarties vykdymas neperleidžiamas atsakovei UAB „City Service Engineering“, kol nepasibaigs teisminis procesas, visus sutartinius įsipareigojimus ir toliau tinkamai vykdo atsakovė UAB „Mano būstas“. Pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo laikyti atsakove UAB „City Service Engineering“, kuri po atskyrimo nėra perėmusi tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Mano būstas“ 2014 m. liepos 11 d. sudarytos sutarties Nr. 14-07-02B dėl pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ūkio valdymo paslaugų teikimo ir paslaugų pagal minėtą sutartį neteikia.

22.       Trečiasis asmuo UAB „Baltic Underwriting Agency“ su pateiktu ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, jog ieškovė teigusi, kad pats įvykis pastebėtas 2017 m. vasario 12 d. (sekmadienį), tačiau konkrečiai nepatikslina, kokiu paros metu. Ieškovė nenurodė, kas įvykį pastebėjo, kokia žala aptikimo momentu buvo jau padaryta prekybos centro patalpoms, jeigu ji apskritai buvo, kokių priemonių imtasi mažinti nuostolius, jeigu šie buvo atsiradę. Ieškovė nenurodė konkrečios patalpos, kurioje įvyko įvykis, šios patalpos vietos ieškovės pastate, kokiais paviršiai plūdo vanduo, nors šios aplinkybės reikšmingos vertinant ieškovės nurodomos žalos realumą.

23.       Trečiojo asmens UAB „Baltic Underwriting Agency“ nuomone, svarbi bylai faktinė aplinkybė, kad atsakovė UAB „Mano būstas“ dar 2014 metais pasiūlė pakeisti visas pastate buvusias lanksčiąsias žarneles į nelanksčiąsias metalines. Praėjus mažiau nei mėnesiui nuo 2014 m. liepos 11 d. ieškovės ir atsakovės UAB „Mano būstas“ sutarties dėl ieškovės pastato ūkio valdymo paslaugų sudarymo, 2014 m. rugpjūčio 8 d. atsakovė UAB „Mano būstas“ savo defektiniame akte, parengtame po įvadinės išsamios pastato apžiūros, nurodė, kad daugumos pastato sanitarinių prietaisų vandens žarnelės korodavusios, rekomenduotina žarneles keisti į vamzdelius. Vietoje to, kad vadovautųsi profesionalės rekomendacijomis, ieškovė pati priėmė savarankišką sprendimą nekeisti visų objekto žarnelių į vamzdelius, o keisti žarneles pagal poreikį, t. y. keisti žarneles, jei jų būklė yra pablogėjusi, netinkama. Ieškovė pati savarankiškai priėmė ne atsakovės „Mano būstas“ pasiūlytą nuo rizikų apsaugantį ūkinį sprendimą, o tokį sprendimą, kuriuo prisiėmė šias rizikas. Ieškovė neneigia, kad sprendimą ji priėmė pati, neįrodinėja, kad tai buvo kieno nors kito, ne jos, sprendimas.

24.       Atsakovė UAB „Mano būstas“, pagal sutartį pradėjusi rūpintis pastatu, nurodė, kad žarnelių būklė yra prasta ir jas reikia pakeisti visas, o ieškovė liepė palūkėti su tokio keitimo įgyvendinimu iki atskiro jos sprendimo, kurį priėmė neproporcingai vėlai. Ieškovė nusprendė, kad 2014 metais neverta išleisti apie 2 209,74 Eur sumą lanksčiųjų žarnelių pakeitimui, kad būtų apsidrausta nuo pakankamai realių rizikų, kaip jas vertino atsakovė UAB „Mano būstas“, būdama šios srities profesionale. Ieškovė nusprendė rizikuoti, eksploatuodama pastatą su esama įranga. Kitų priežasčių, kodėl ieškovė priėmė sprendimą nesivadovauti profesionalo rekomendacijomis, ieškovė nenurodė.

25.       Trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ su pateiktu ieškiniu sutiko ir prašė teismo ieškinį tenkinti. Rašytiniuose paaiškinimuose trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ nurodė, kad trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ ir trečiasis asmuo UAB „Švaros biuras“ yra sudarę bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį (toliau – draudimo sutartis), draudimo liudijimas GJELT Nr. 2388115, kuria laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 6 d. iki 2018 m. vasario 5 d. apdrausta trečiojo asmens UAB „Švaros biuras“ vykdoma patalpų valymo ir priežiūros, prekybos higieninėmis priemonėmis veikla.

26.       Teigė, kad draudimo bendrovėje buvo administruojama žalos byla Nr. 2017/019375 dėl 2017 m. vasario 12 d. įvykio, kurio metu trūkus pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), šalto vandens žarnelei buvo aplietos šiame pastate esančios patalpos bei sugadintas patalpose esantis ieškovės nuomininkų turtas. Trūkusi vandens žarnelė buvo perduota Vilniaus Gedimino technikos universitetui žarnelės būklei ir trūkimo priežasčiai nustatyti.

27.       Vilniaus Gedimino technikos universitetas 2017 m. kovo 28 d. parengė tyrimų ataskaitą, kurioje nustatyta, kad ant santechnikos detalių, sumontuotų po kriaukle, patekdavo agresyvūs skysčiai, kurie sukeldavo korozijos procesą; žarnelės trūkimo priežastimi tapo suiręs apsauginis šarvas ir pažeista viduje esanti guma; žarnelės trūkimo priežastimi tapo agresyvios cheminės medžiagos, naudojamos valant kriauklę, kurios po truputį, ilgą laiko tarpą patekdavo ant santechnikos detalių; lanksčios žarnelės šarvas pagamintas iš nerūdijančio plieno, todėl, kad korozija dėl patenkančių valymo priemonių sunaikintų nerūdijančio plieno šarvo atkarpą, procesas turėjo vykti ilgą laiko tarpą, tikėtina 1-3 metus. Pažymėjo, kad patalpoje, kurioje įvyko įvykis, tarp praustuvės ir sienos bei maišytuvo tvirtinimo buvo nesandarumas, per kurį naudojantis praustuve ar ją valant, nešvarumai galėjo nutekėti žemyn siena ir kauptis ant santechnikos įrangos detalių.

28.       Trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ nusprendė, kad įvykis įvyko dėl ilgalaikio tęstinio korozijos poveikio, kurio metu suirus žarnelės apsauginiam šarvui ir pakitus gumos savybėms, įvyko žarnelės trūkimas ir buvo aplietos patalpos, todėl įvykis buvo pripažintas nedraudžiamuoju bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 034 II dalies 3.1.31 punkto pagrindu. 

29.       Net ir nustačius, kad trečiojo asmens UAB „Švaros biuras“ veiksmai turėjo įtakos žalos atsiradimui, įvykis būtų laikytinas nedraudžiamuoju. Pabrėžė, jog nesant nesandarumo tarp praustuvės ir sienos bei maišytuvo, jokie skysčiai ir cheminės medžiagos ant vandentiekio žarnelės nebūtų nusėdę ir kaupęsi, todėl įvykio būtų išvengta. Tad įvykio priežastimi laikytinas ne trečiojo asmens UAB „Švaros biuras“ naudotų medžiagų ir valymo priemonių netinkamumas, o blogas užsandarinimas tarp praustuvės ir sienos bei maišytuvo. Trečiojo asmens ADB „Gjensidige“ nuomone, trečiojo asmens UAB „Švaros biuras“ civilinė atsakomybė dėl ginčo įvykio nekilo, o už atsiradusią žalą yra atsakingos atsakovės, kurios turėjo pasirūpinti tinkamu užsandarinimu tarp praustuvės ir sienos bei maišytuvo.

30.       2018 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdžio metu ekspertas S. S. nurodė, jog apnašos galėjo susidaryti tiek dėl visumos priežasčių, tiek atskirai dėl kiekvienos nurodytos priežasties: plovimo, valymo priemonių, vandens patekimo, drėgmės kondensavimosi ant žarnelės. Paaiškino, kad esant aplinkos temperatūrai +20 °C ir 80,00 procentų santykinei oro drėgmei, 1 m3 oro yra apie 14 g vandens. Šis vandens kiekis atitinka 100 procentų drėgmę. Vandens garai kondensuojasi ant paviršiaus, kurio temperatūra žemesnė nei +16,5 °C, kai santykinė oro drėgmė yra 80,00 procentų. Kai aplinkos santykinė drėgmė yra 60,00 procentų, vandens garai kondensuojasi ant paviršiaus, kurio temperatūra žemesnė nei +11,5 °C. Teigė, kad guma senėja ir jos savybės laikui bėgant dėl aplinkos veiksnių keičiasi. Pažymėjo, jog besikaupiančios cheminės medžiagos galėjo paspartinti žarnelės šarvo irimą, tačiau, kaip aiškino ekspertas, žarnelė savo funkciją būtų atlikusi ir be apsauginio šarvo, nes šis tik apsaugo žarnelę nuo mechaninių pažeidimų.

31.       Pabrėžė, jog žarnelės trūkimo priežastis buvo tik jos vidinio vamzdelio įtrūkimas. Trūkio vietoje vidinės žarnelės vamzdelio guma buvo kietesnė ir trapesnė. Vidinio įtrūkimo užuomazgos galėjo būti jau žarnelės pagaminimo ar sumontavimo metu, tai nustatyti nėra galimybių. Galutinis trūkimas įvyko staiga, gumai, iš kurios pagaminta vidinė žarnelė, senstant ir prarandant turėtas savybes. Siekiant nustatyti, kiek apytiksliai reikėtų laiko, kad žarnelė galutinai truktų esant mikroįtrūkimui žarnelės vidinėje sienelėje bei įprastam vandens spaudimui, atsižvelgtina į daugelį aplinkybių ir jų tarpusavio variacijas, pradinio įtrūkimo dydį, hidraulinių smūgių tinkle dažnį, slėgio pokyčius, gumos, iš kurios pagamintas žarnelės vidinis vamzdelis, savybes, sumontavimą ir kita. Laikas gali svyruoti nuo kelių mėnesių iki kelerių metų.

32.       Eksperto S. S. tvirtinimu, žarnelės įtrūkimą lėmė gumos senėjimas. Pažymėjo, jog kartais mikroįtrūkimų galima rasti ir naujose žarnelėse, tai priklauso nuo techninių gamintojo sąlygų. Žarnelės įtrūkimą gali lemti ir vandentiekyje vykstantys hidrauliniai smūgiai, ypač vandens paleidimo ir užsukimo metu. Mikroįtrūkimo padidėjimui ar sumažėjimui žarnelės užlaužimas įtakos neturi. Įtaką mikroįtrūkimo padidėjimui ar sumažėjimui žarnelės užlaužimas galėtų daryti atsiradus hidrauliniam smūgiui.

33.       Ekspertas S. S. patvirtino, jog išoriniai žarnelės įtrūkimai nebuvo žarnelės trūkimo priežastimi. Žarnelės šarvas suiro tik po to, kai įvyko vidinis įtrūkimas. Vidinis mikroįtrūkimas turėjo įtakos vidinio žarnelės guminio vamzdelio sukietėjimui ir trapumui, nes toje vietoje prasidėjo plyšimas, plyšiui didėjant, keitėsi žarnelės storis. Teigė, kad plyšio atsiradimas darė įtaką gumos senėjimui bei jos trapumui. Eksperto S. S. vertinimu, žarnelės mikroįtrūkimo greičiausiai būta jau gaminimo stadijoje. Mikroįtrūkimas galėjo atsirasti ir nuo hidraulinių smūgių, toje vietoje galėjo būti silpnesnė guma.

34.       2018 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdžio metu ekspertas I. G. patvirtino, kad žarnelės užlaužimas neturėjo įtakos trūkimui. Paklaustas, ar užlaužimas galėjo įtakoti didesnius hidraulinius pokyčius, nurodė, jog hidrauliniam smūgiui pokytis nežymus.

35.       Žarnelės apsauginio šarvo sudėtis – nerūdijantis plienas. Pažymėjo, jog nerūdijantis plienas rūdija, nes jame yra 13,00 procentų ir daugiau chromo. Nerūdijantis plienas gali būti paveiktas korozijos, dėl kurios susidaro pačių įvairiausių spalvų nuosėdos, priklausomai nuo to, kokia cheminė medžiaga paveikia ir kokie junginiai susidaro. Konkrečiu atveju baltos spalvos nuosėdos atsirado todėl, kad apsauginį šarvą veikė rūgštinės kilmės agresyvūs skysčiai. Rūgštis su šarmu reagavo, gavosi fazės, mišinys. Jeigu būtų veikęs tik šarmas, be rūgščių, šarmas nebūtų sugraužęs nerūdijančio plieno.

36.       Žarnelės vidinio vamzdelio įtrūkimo priežastis yra įtrūkimas vamzdelio vidiniame paviršiuje. Atlikdamas žarnelės tyrimą, šį įtrūkimą ekspertas pastebėjo. Išilginis iš vidaus trūkimas įvyko dėl didesnio slėgio neatlaikymo, pakitus mechaninėms žarnelės savybėms. Trūkio vietoje gumos vidinės savybės pakito, t. y. guma dėl agresyvių skysčių, paveikusių gumos savybes, sukietėjo. Šie skysčiai sugraužė nerūdijančio plieno apvalkalą, tokiu būdu tiesiogiai paveikdami gumą. Ekspertas rėmėsi senesne geriamojo vandens įrenginių lanksčiųjų žarnų sąrankos standarto versija, siedamas išorinio vamzdelio trūkį su vidiniu vamzdelio trūkiu. Nurodė, jog ir pagal senesnįjį standartą, apsauginis šarvas vidinį vamzdelį turėjo laikyti nuo slėgio. Kadangi apsauginio šarvo neliko, guminė žarnelė neatlaikė. Korozijos paveiktas šarvas nebeatliko savo apsauginės funkcijos, neapsaugodamas vidinės guminės žarnelės. Pabrėžė, jog pažeistas korozijos apsauginis šarvas negalėjo būti eksploatuojamas.

37.       Agresyvių skysčių pėdsakų rasta išoriniame žarnelės apvalkale, pamačius korozijos produktus, plėmus, pasikeitimus. Apnašos galėjo susidaryti dėl ilgalaikio agresyviųjų skysčių poveikio, rūgštinės terpės. Korozija, kaip procesas, nerūdijančio plieno žarnelės savybių pasikeitimui įtakos neturėjo. Cheminės medžiagos turėjo įtakos korozijai, rūgštims veikiant nerūdijančio plieno apsauginį šarvą ir pačią gumą. Toje vietoje, kur buvo sankaupos, vyko ir korozija, ir tuo pačiu pateko cheminės medžiagos, veikusios žarnelę. Korozijos procesas trūko keletą metų. Mažai tikėtina, kad per vienerius metus apsauginis šarvas būtų taip sugraužtas. Per vienerius metus būtų galima pastebėti nebent svorio padidėjimą, atsiradus apnašoms. Vizualiai patalpos nematė, tik nuotraukas. Nurodė, jog nepapuolus skysčiams, žarnelė galėjo būti eksploatuojama 5 metus. Cheminės medžiagos, iš kurios pagaminta vidinė guminė žarnelė, neidentifikavo. Gumos cheminių savybių nustatyti neturi galimybių. Eksperto nuomone, visas sanitarinis mazgas buvo netinkamai eksploatuojamas, nes pro tarpus, kurie buvo nesiimta užsandarinti, pratekėjo skysčiai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

38.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m spalio 24 d. nusprendė ieškovo UAB „Domus centras“ ieškinį atmesti. Teismas konstatavo, kad bylos medžiaga patvirtina, kad šalių sutarties priede Nr. 2 esančia informacija, šalių buvo susitarta, kad atsakovė UAB ,,Mano būstas“ be kitų sutartyje numatytų paslaugų, teiks ir vandentiekio sistemos uždaromosios ir reguliavimo armatūros, santechninių prietaisų apžiūros ir patikros paslaugas. Sutarties 2.1.1 punktu buvo įtvirtinta nuostata, pagal kurią atsakovės UAB „Mano būstas“ turėjo informuoti ieškovę apie defektiniame akte užfiksuotus objekto ir / ar įrangos defektus bei juos šalinti šalių tarpusavio susitarimu nustatytais terminais, sąlygomis ir tvarka. Kaip matyti iš 2014 m. rugpjūčio 8 d. defektinio akto, pirminės vizualinės patikros, atliktos 2014 m. birželio – liepos mėnesiais, nustatyta, kad daugumos pastato sanitarinių prietaisų vandens žarnelės korodavusios. Atsakovė UAB „Mano būstas“, vykdydama sutartimi prisiimtas pareigas informavo ieškovę apie vizualiai matomą vandens žarnelių būklę, siūlydama visuose pastato sanitariniuose mazguose keisti žarneles į vamzdelius. Iš bylos medžiagos matyti, jog atsiradus poreikiui keisti pastato inžinerinių sistemų dalis, dėl jos įsigijimo tvarkos ir sąlygų šalių atstovų buvo tartasi. 2015 m. rugsėjo 14 d. atsakovės UAB „Mano būstas“ darbuotojas – pastatų administravimo vadybininkas K. V. išsiuntė ieškovės atstovei elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) pasiūlymą kriauklių pajungimams permontuoti naudojant vamzdelius vietoje žarnelių, įspėdamas, kad žarnelės naudojimui nėra patikimos, yra buvę atvejų, kai vizualiai puikiai atrodančios žarnelės trūksta ir užpila patalpas. Atsakovės UAB „Mano būstas“ atstovo teiginius pagrindžia prie 2015 m. rugsėjo 14 d. elektroninio laiško pridėtas 2015 m. rugsėjo 14 d. numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktas Nr. DA52014, kuriai aiškiai nurodyta vykdant techninę pastato priežiūrą nustatyta aplinkybė, kad visose tualeto patalpose praustuvių vandens maišytuvai pajungti per lanksčiąsias žarneles, kurios pripažintos naudojimui nesaugiomis, galinčiomis trūkti net ir vizualiai atrodant tvarkingai. Kadangi pagal sutarties 2.1.8 punktą atsakovė UAB „Mano būstas“ privalėjo derinti su ieškove eksploatacinių (remontinių) medžiagų, kurių bendra vertė per mėnesį didesnė kaip 200,00 Lt (be PVM), įsigijimo klausimus, ieškovės atstovei kartu su 2015 m. rugsėjo 14 d. elektroniniu laišku išsiųstas pasiūlymas už preliminarią 2 025,00 Eur + PVM sumą žarneles pakeisti į varinius vamzdelius. 2015 m. lapkričio 25 d. elektroniniame laiške atsakovės UAB „Mano būstas“ darbuotojas – pastatų administravimo vadybininkas K. V. patikslinęs, jog pasiūlymas teikiamas tik dėl antro aukšto tualeto patalpų, kitur esant sumontuotiems vamzdeliams, iš viso priskaičiuotos 27 keičiamos vietos. Teismo posėdžio metu šalys patvirtinusios aplinkybę, jog ieškovė, kvestionuodama atsakovės UAB „Mano būstas“ rekomendaciją visose tualeto patalpose keisti žarneles į vamzdelius, vykdė vandens žarnelių apžiūrą, tikrindama pastarųjų būklės tinkamumą funkcijų atlikimui. Ieškovei atsisakius nurodytu mastu keisti vandens žarneles, tikinant, jog esančios gali vykdyti joms priskirtas funkcijas, teismas konstatavo, kad tokiu būdu ieškovė prisiėmė atsakomybę už galimas avarijų pasekmes (sutarties 2.1.1 punktas).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

39.       Apeliantė (ieškovė) UAB „Domus centras“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d.  sprendimą ir ieškinį patenkinti visiškai.

40.       Apeliantė nurodo, jog Byloje nėra duomenų nei kad ieškovas iki įvykio būtų atsakovą UAB „Mano Būstas" informavęs apie tarp sienos ir kriauklės bei vandens maišytuvo atsiradusį tarpą, nei kad atsakovas UAB „Mano Būstas“ būtų ieškovui apie atsiradusį tarpą pranešęs ir savo iniciatyva jį sutvarkęs. Vertinant UAB „Mano būstas“ veiksmus Sutarties vykdymo laikotarpiu, ši pagal turimas galimybes ėmėsi visų veiksmų, kuriuos ir privalėjusi pagal sutartį atlikti, užtikrindama tinkamą pastato funkcionavimą, todėl neteisėtas neveikimas, kaip būtinoji civilinės atsakomybės taikymo sąlyga, šioje situacijoje teismo nenustatytas (Sprendimo 86, 87 p.).

41.       Ieškovas neįrodė, jog šalto vandens žarnelė antro aukšto tualeto patalpoje trūko dėl atsakovės UAB „Mano Būstas" netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo neužsandarinant tarpo tarp praustuvės ir sienos bei maišytuvo, kuris būtų sudaręs sąlygas prabėgti skysčiams ir kauptis ant santechnikos įrangos detalių, taip pažeidžiant trukusios žarnelės apsauginį šarvą ir sąlygojant guminės žarnelės trūkimą (Sprendimo 78 p.). Tokia pirmosios instancijos teismo išvada grindžiama teismo paskirto eksperto S. S. 2018-07-16 surašytu ekspertizės aktu Nr. 18-07/02.

42.       Šalims Sutartyje aiškiai susitarus dėl defektų šalinimo ir/ar Užsakovo atsisakymo šalinti nustatytus defektus tvarkos, nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad ieškovas atsisakė šalinti defektus, o tuo labiau, kad prisiėmė riziką dėl galimų avarijų pasekmių.

43.       Ieškovas jau ieškinio pateikimo metu nurodė aplinkybes dėl atsakovo UAB „Mano Būstas“ siūlymų keisti žarneles į vamzdelius 2014 ir 2015 m., tačiau po šių siūlymų buvo priimtas bendras šalių sprendimas keisti žarneles pagal poreikį, t.y. keisti žarneles, jei jų būklė yra pablogėjusi, netinkama, o ne ieškovas atsisakė šalinti defektus. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas Spendimo 106 p. atkreipė dėmesį, jog visuotinai žinoma, kad lanksčioji žarnelė vandens tiekimui naudojama labai plačiai, todėl tinkamų civilinėje apyvartoje esančių žarnelių eksploatavimas negali būti laikomas defektais.

44.       Nei vienas defektinis aktas nebuvo pasirašytas abiejų Sutarties šalių. 2014 m. akte (t. 3, b.l. 6) nurodyta, kad daugumos pastato sanitarinių prietaisų vandens žarnelės yra korodavusios, tačiau nei kurios konkrečiai žarnelės yra korodavusios, nei korodavusių žarnelių skaičius nebuvo nurodyti, o šalims patikrinus vietoje, paaiškėjo, kad 2014 m. akte nurodyta aplinkybė netiksli, būtent todėl abi šalys ir priėmė sprendimą keisti žarneles pagal poreikį, t.y. keisti, jei būklė pablogėjusi, netinkama (žarnelės yra korodavusios). Aplinkybes, kad atsakovas UAB „Mano Būstas“ nežinojo ir nesigilino, kokie įrenginiai ir prietaisai yra Objekte (todėl ir 2014 m. akte (t. 3, b.l. 6) buvo netikslumų) patvirtina atsakovo 2015-11-25 laiškai (t. 3, b.l. 15), kuriuose atsakovas UAB „Mano Būstas“ nurodė, kad Objekte visur yra sumontuoti vamzdeliai, ir yra tik 27 vnt. keistinų žarnelių, nors 2017 m. atsakovas nurodė, kad pakeitė žarneles visame Objekte (virš 100 žarnelių).

45.       Ieškovas į bylą pateikė įrodymą, patvirtinantį, kad atsakovas UAB „Mano Būstas“ Sutarties vykdymo metu, t.y. 2015 m. kovo mėnesį, vienoje iš Objekto 2 aukšto tualeto patalpų (t. 5, b. 1. 36, akto eilutė 14) pakeitė žarnelę, kuri, tikėtina, ir trūko įvykio metu. Atsakovas UAB „Mano Būstas“ bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių aplinkybę, kad atsakovo 2015 m. pakeista žarnelė buvo įvykio metu trūkusi žarnelė. Pažymėtina, kad atsakovas UAB „Mano Būstas”, atlikdamas darbus 19 000 kv.m. ploto pastate, darbų aktuose nefiksavo, kur yra atlikti konkretūs darbai, o ieškovui kreipusis dėl informacijos pateikimo prasidėjus šiai civilinei bylai, atsakovas UAB „Mano Būstas” informavo, kad dėl UAB „Mano Būstas“ atliktų IT darbų nebėra galimybės matyti darbus, Objekte atliktus iki 2015-12-31 (t. 7, b.l. 23). Vertinant šias aplinkybes pagal civiliniame procese taikytiną didesnio tikėtinumo principą, įvykio metu trūko atsakovo UAB „Mano Būstas“ 2015 m. pakeista žarnelė.

46.       Byloje nustatyta, kad įvykio vietoje tarp praustuvės ir sienos bei maišytuvo tvirtinimo buvo nesandarumas, per kurį prabėgdavo vanduo ir kitos buityje naudojamos medžiagos, kurios kaupėsi ant santechnikos prietaisų detalių ir sukėlė korozijos procesą. Šias aplinkybes patvirtina visos į bylą pateiktos specialių žinių turinčių asmenų išvados (teismo paskirto eksperto S. S., UAB „Mano Būstas“ pasitelkto eksperto S. M., ieškovo pasitelkto eksperto E. L.), faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, įvykio vietos nuotraukos. Liudytoju byloje apklaustas R. P. patvirtino, kad be jokių specialių prietaisų ir/ar specialių žinių įvykio vietoje pritūpus ir pažiūrėjus po kriaukle akivaizdžiai matėsi skysčių prabėgimo žymės, nuosėdos. Byloje esančios nuotraukos (patvirtina, kad po kriaukle esančios santechnikos detalės (ne tik žarnelės) yra surūdijusios, pro maišytuvo tvirtinimą prabėga skysčiai (t. 1 , b.l. 46, 352-357).

47.       Atsakovas UAB „Mano būstas” niekada nebuvo informavęs ieškovo apie tokią įvykio vietoje esančių santechnikos prietaisų būklę, neužsandarino ir neinformavo ieškovo apie buvusius nesandarumus, pro kuriuos prabėgę skysčiai su valymo medžiagomis lėmė žarnelės trūkimą. Aplinkybė, kad ieškovo darbuotojai nepastebėjo šių nesandarumų, nes objektyviai ir negalėjo jų pastebėti, kadangi įvykio vietos patalpa nesinaudoja (ji yra rakinama ir skirta tik Objekto nuomininkų reikmėms, ši aplinkybė buvo nurodyta ieškinyje, o atsakovas UAB „Mano Būstas“ šios aplinkybės niekada neginčijo (UAB "Mano Būstas" darbuotojas pilnu etatu dirba Objekte ir UAB „Mano Būstas“ yra gerai žinomos Objekto eksploatavimo sąlygos)], nėra pagrindas daryti išvadai, kad nesandarumas „nebuvo akivaizdus“ (Sprendimo 85 p.), o tuo labiau netaikyti atsakovo UAB "Mano Būstas" atsakomybės.

48.       Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog šalto vandens žarnelė 2 aukšto tualeto patalpoje trūko dėl atsakovo UAB „Mano Būstas“ netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo neužsandarinant tarpo tarp praustuvės ir sienos bei maišytuvo tvirtinimo, kuris būtų sudaręs sąlygas prabėgti skysčiams ir kauptis ant santechnikos įrangos detalių, taip pažeidžiant trukusios žarnelės apsauginį šarvą ir sąlygojant guminės žarnelės dalies trūkimą.

49.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Ekspertizės akto išvadomis, nes Ekspertizės aktas neatitinka CPK 216 straipsnio 1 d. nustatytų reikalavimų, pagal kuriuos ekspertizės akte turi būti smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pagrįsti atsakymai į teismo iškeltus klausimus. Teismo nutartimi teismo ekspertui buvo suformuluoti klausimai, į kuriuos atsakydamas ekspertas turėjo sumodeliuoti situaciją, nustatyti aplinkos drėgmę (4, 7 - 9 klausimai). Byloje esantys įrodymai (vaizdo įrašai, Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, pateikti su pareiškimu dėl teismo eksperto nušalinimo) patvirtina, kad jvykio patalpoje ekspertas užtruko apie 5 minutes. Pažymėtina, kad ekspertui atliekant ekspertizės veiksmus, patalpoje, kurioje įvyko įvykis, nebuvo šviesos (buvo perdegusi lemputė). Akivaizdu, kad per 5 minutes, tamsoje neįmanoma atlikti nutartimi pavestus veiksmus, jokių tyrimų ekspertas neatliko ir jų neaprašė, nepateikė atsakymo į konkretų teismo suformuluotą klausimą dėl žarnelės trūkimo priežasties, išvadas grindė prielaidomis, apsiribodamas nuorodomis į internete skelbiamą informaciją.

50.       Apelianto įsitikinimu, Ekspertizės aktas neatitinka CPK 216 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, teismo paskirtas ekspertas Ekspertizės akte neatsakė į teismo užduotą pagrindinį klausimą: kokia yra žarnelės trūkimo priežastis. Apeliantas prašė pirmosios instancijos teismo skirti pakartotinę ekspertizę, užduodant tuos pačius klausimus, kurie buvo suformuluoti pirmosios instancijos teismo 2018-05-16 nutartyje, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas prašymo dėl pakartotinės ekspertizės netenkino, nurodydamas, kad byloje yra daug specialių žinių turinčių asmenų išvadų.

51.       Byloje esančios specialių žinių turinčių asmenų išvados prieštarauja Ekspertizės akte padarytoms išvadoms. Teismo paskirtas ekspertas neatlikto tyrimų, kurių pagrindu būtų padarytos išvados, Ekspertizės akte neatsakė j esminį klausimą, kokia žarnelės trūkimo priežastis, savo išvadas, kad agresyvių skysčių /cheminių medžiagų patekimas ant žarnelės nebuvo jos trūkimo priežastis, grindė EPDM gumos atsparumo savybėmis, nors netyrė ir nenustatė, t.y. neidentifikavo, trukusios žarnelės medžiagiškumo, todėl apeliantas prašo paskirti ekspertizę apeliacinėje instancijoje žarnelės trūkimo priežasčiai nustatyti. Apeliantas prašo pavesti atlikti ekspertizę teismo ekspertui T. M., įrašytam į teismo ekspertų sąrašą.

52.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Baltic Underwriting Agency, AB, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis asmuo laikėsi pozicijos, išdėstytos savo atsiliepime į ieškinį. Be to, jis nurodė, kad priešingai negu teigia Apeliantė, teismo ekspertas S. S. visiškai nepatvirtino, kad vanduo patekdavo ant žarnelės, kaip šią tariamai eksperto padarytą išvadą pateikia Apeliantas. Teismo ekspertas tik pagrindė, kad net ir ant žarnelės patekdavęs vanduo (jeigu hipotetiškai jis būtų ten patekęs) nebūtų priežastis žarnelės trūkimui.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

53.       Suinteresuotas asmuo Baltic Underwriting Agency, AB, likus 12 minučių iki teismo posėdžio pradžios, pateikė teismui prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Bylos nagrinėjimo metu žodinio proceso atveju apeliacinės instancijos teismas išklauso dalyvaujančių byloje asmenų kalbas, kalbų turinys turi atitikti pateiktų procesinių dokumentų turiniui (CPK 324 str. 2 d.); įstatymas draudžia teikti naujus apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teisme, nesvarbu kokia tvarka apeliacinis skundas nagrinėjamas – žodinio ar rašytinio proceso tvarka. Naujų įrodymų pateikimas ir tyrimas apeliacinės instancijos teisme taip pat yra ribojamas (CPK 314 str.). Visi argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo turi būti išdėstyti apeliaciniame skunde ar atsiliepimuose į jį, todėl vien minėtų argumentų išdėstymas žodžiu nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nesudaro pagrindo tenkinti suinteresuoto asmens prašymo. Kolegija žodinio šios bylos nagrinėjimo būtinumo nenustatė, todėl suinteresuoto asmens prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nepagrįstas ir netenkintinas (CPK 322 str.).

54.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

55.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės taikymą, bei proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą.

56.       Apeliantė (ieškovė) prašo iš atsakovės UAB „Mano būstas“ priteisti 38 207,32 Eur nuostolių, padarytų nuomininkams apliejus jiems nuomojamas patalpas vandeniu dėl atsakovės UAB „Mano būstas“ netinkamo sutartinių įsipareigojimo vykdymo.

57.       Civilinės teisės, inter alia (be kita ko), ginamos, taikant asmeniui, pažeidusiam šias teises, civilinę atsakomybę (CK 1.138 straipsnio 6 punktas). Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis).

58.       Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015).

59.       Taigi, šiuo atveju reikia išsiaiškinti, ar sutarties vykdymo metu egzistavo atsakovės UAB „Mano būstas“ neteisėti veiksmai, susiję priežastiniu ryšiu su ieškovės patirtais nuostoliais. Sutarties sąlygų aiškinimas yra reglamentuojamas CK 6.193 straipsnio normose.

60.       Byloje nustatyta, kad 2014 m. liepos 11 d. tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Mano būstas“ sudaryta sutartis Nr. 14-07-02B (toliau – sutartis), kuria atsakovė UAB „Mano būstas“ įsipareigojo teikti ieškovės pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – objektas), su visais jo inžineriniais statiniais, tinklais (įskaitant komunalinius, vietinius), įrenginiais bei sistemomis (įskaitant bendrąsias, atskirąsias, technologines), konstrukcijomis, lauko tinklais ir sistemomis, kiek jie funkciškai yra susiję su pastatu, ūkio valdymo paslaugas, užtikrinančias tinkamą objekto funkcionavimą, o ieškovė įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis bei terminais atsiskaityti su atsakove UAB „Mano būstas“ už teikiamas paslaugas (sutarties 1.1 punktas) (t. 1, b. l. 9).

61.       Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė UAB „Mano būstas“ įsipareigojo teikti sutarties priede Nr. 1, 2, 3 nurodytas ūkio valdymo paslaugas, kurios užtikrintų tinkamą objekto funkcionavimą (sutarties 1.1, 1.2 punktai). Remiantis sutarties priede Nr. 2 esančia informacija, šalių buvo susitarta, kad atsakovė UAB ,,Mano būstas“ be kitų sutartyje numatytų paslaugų, teiks ir vandentiekio sistemos uždaromosios ir reguliavimo armatūros, santechninių prietaisų apžiūros ir patikros paslaugas. Sutarties 2.1.1 punktu buvo įtvirtinta nuostata, pagal kurią atsakovės UAB „Mano būstas“ turėjo informuoti ieškovę apie defektiniame akte užfiksuotus objekto ir / ar įrangos defektus bei juos šalinti šalių tarpusavio susitarimu nustatytais terminais, sąlygomis ir tvarka. Kaip matyti iš 2014 m. rugpjūčio 8 d. defektinio akto, pirminės vizualinės patikros, atliktos 2014 m. birželio – liepos mėnesiais, nustatyta, kad daugumos pastato sanitarinių prietaisų vandens žarnelės korodavusios. Atsakovė UAB „Mano būstas“, vykdydama sutartimi prisiimtas pareigas informavo ieškovę apie vizualiai matomą vandens žarnelių būklę, siūlydama visuose pastato sanitariniuose mazguose keisti žarneles į vamzdelius. Iš bylos medžiagos matyti, jog atsiradus poreikiui keisti pastato inžinerinių sistemų dalis, dėl jos įsigijimo tvarkos ir sąlygų šalių atstovų buvo tartasi. 2015 m. rugsėjo 14 d. atsakovės UAB „Mano būstas“ darbuotojas – pastatų administravimo vadybininkas K. V. išsiuntė ieškovės atstovei elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) pasiūlymą kriauklių pajungimams permontuoti naudojant vamzdelius vietoje žarnelių, įspėdamas, kad žarnelės naudojimui nėra patikimos, yra buvę atvejų, kai vizualiai puikiai atrodančios žarnelės trūksta ir užpila patalpas. Atsakovės UAB „Mano būstas“ atstovo teiginius pagrindžia prie 2015 m. rugsėjo 14 d. elektroninio laiško pridėtas 2015 m. rugsėjo 14 d. numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktas Nr. DA52014, kuriai aiškiai nurodyta vykdant techninę pastato priežiūrą nustatyta aplinkybė, kad visose tualeto patalpose praustuvių vandens maišytuvai pajungti per lanksčiąsias žarneles, kurios pripažintos naudojimui nesaugiomis, galinčiomis trūkti net ir vizualiai atrodant tvarkingai. Kadangi pagal sutarties 2.1.8 punktą atsakovė UAB „Mano būstas“ privalėjo derinti su ieškove eksploatacinių (remontinių) medžiagų, kurių bendra vertė per mėnesį didesnė kaip 200,00 Lt (be PVM), įsigijimo klausimus, ieškovės atstovei kartu su 2015 m. rugsėjo 14 d. elektroniniu laišku išsiųstas pasiūlymas už preliminarią 2 025,00 Eur + PVM sumą žarneles pakeisti į varinius vamzdelius. 2015 m. lapkričio 25 d. elektroniniame laiške atsakovės UAB „Mano būstas“ darbuotojas – pastatų administravimo vadybininkas K. V. patikslinęs, jog pasiūlymas teikiamas tik dėl antro aukšto tualeto patalpų, kitur esant sumontuotiems vamzdeliams, iš viso priskaičiuotos 27 keičiamos vietos. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu šalys patvirtino aplinkybę, jog ieškovė, kvestionuodama atsakovės UAB „Mano būstas“ rekomendaciją visose tualeto patalpose keisti žarneles į vamzdelius, vykdė vandens žarnelių apžiūrą, tikrindama pastarųjų būklės tinkamumą funkcijų atlikimui. Ieškovei atsisakius nurodytu mastu keisti vandens žarneles, tikinant, jog esančios gali vykdyti joms priskirtas funkcijas, darytina išvada, kad tokiu būdu ieškovė prisiėmė atsakomybę už galimas avarijų pasekmes (sutarties 2.1.1 punktas).

62.       Taigi, nustatytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovė tinkamai įspėjo ieškovę apie santechnikos mazgų techninę būklę, dėl to ieškovei kilo pareiga ir rizika priimti tinkamą sprendimą dėl ginčo žarnelių pakeitimo laikotarpio bei būdo. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pagrįstu argumentu, jog vykdant sutartines pareigas, atsakovė UAB „Mano būstas“ bandė galimų rizikų išvengti, įspėdama ieškovę jau 2014 metais. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nustatyta, jog pati ieškovė, nepaisydama atsakovės UAB ,,Mano būstas“ įspėjimų, laikėsi pozicijos, kad vandens žarnelės turi būti keičiamos tik pagal poreikį, jų būklei esant netinkamai toliau eksploatuoti. Akivaizdu, jog šiuo atveju atsakovės UAB ,,Mano būstas“ rekomendacijų ieškovė nepaisiusi, neproporcingai ilgai esamai rizikai delsdama priimti sprendimą keisti vandens žarneles. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad vertinant atsakovės UAB „Mano būstas“ veiksmus sutarties vykdymo laikotarpiu, ši pagal turimas galimybes ėmėsi visų veiksmų, kuriuos ir privalėjusi pagal sutartį atlikti, užtikrindama tinkamą pastato funkcionavimą, todėl neteisėtas neveikimas, kaip būtinoji civilinės atsakomybės taikymo sąlyga, šioje situacijoje apeliantės neįrodytas.

Dėl kitų ginčo įvykio aplinkybių

63.       Ieškovė, kreipdamasi į teismą, pateikė trečiojo asmens ADB „Gjensidige“ prašymu administruojant žalos bylą Nr. 2017/019375 doc. dr. I. G. atliktą ekspertizę lanksčiosios vandentiekio žarnelės trūkimo priežasčiai nustatyti (t. 1, b. l. 41). 2017 m. kovo 28 d. tyrimų ataskaitoje nurodyta, kad ant lanksčios vandentieko žarnelės buvo aptikti agresyvių skysčių pėdsakai ir korozijos produktai, atsiradę dėl ant žarnelės eksploatacijos metu patekusių agresyvių skysčių. Teigė, jog tikėtina, kad tai buvusios valymo priemonės, naudojamos valyti kriauklę. Atlikti tyrimai leido prieiti prie išvadų, jog ant santechnikos detalių, sumontuotų po kriaukle, patekdavo agresyvūs skysčiai, sukeldavę korozijos procesą; žarnelės trūkio priežastimi tapo suiręs apsauginis šarvas ir pažeista viduje esanti guma; žarnelės trūkimo priežastimi tapo agresyvios cheminės medžiagos, naudojamos valant kriauklę, kurios po truputį, ilgą laiko tarpą patekdavo ant santechnikos detalių; kad korozija dėl patenkančių valymo priemonių sunaikintų nerūdijančio plieno šarvo atkarpą, procesas turėjo vykti ilgą laiko tarpą, tikėtina 1-3 metus (t. 1, b. l. 49).

64.       Byloje taip pat nustatyta, jog trečiojo asmens AB „Baltic Underwriting Agency“ prašymu, prie bylos prijungtas teismo eksperto profesoriaus dr. S. M. 2017 m. gruodžio 8 d. ekspertinio tyrimo aktas Nr. 17-30 (t. 7, b. l. 141). Tyrimui buvo pateiktas klausimas nustatyti, ar žarnelės trūkimo priežastimi galėjo būti vandens pratekėjimas pro praustuvo tvirtinimo prie sienos tarpą ir maišytuvo tvirtinimo prie praustuvo tarpą. Tyrimo metu nustatyta, jog sienoje po praustuvės ir sienos jungtimi matosi vandens pratekėjimo žymės (nuosėdos). Tai, anot teismo eksperto, reiškia, kad pro praustuvės ir sienos sandūrą prasiskverbdavo vanduo ir jis tekėdavo žemyn. Pažymėta, jog praustuvės horizontalus paviršius ties jungtimi su siena yra apie 1 cm pločio, toliau – vertikali plokštuma, kuria vanduo negali kilti, tuo tarpu trūkusi lanksčioji žarnelė buvo nuo sienos nutolusi apie 2,5 cm. Teismo ekspertas pabrėžė, jog tai reiškia, kad net ir vandeniui dėl adhezijos jėgos plintant praustuvės apačia, nebūtų galimybės vandeniui pasklisti tiek, kad jis būtų vertikaliai virš trūkusios lanksčiosios žarnelės. Atlikus vandens pratekėjimo pro praustuvės ir sienos jungtį tyrimą, padarytos išvados, jog vanduo galėjo pratekėti pro maišytuvo ir praustuvės jungtį bei praustuvės ir sienos jungtį. Nei vienu iš šių pratekėjimų atveju vanduo negalėjo patekti ant trūkusios lanksčiosios žarnelės, todėl trūkusios žarnelės trūkio priežastimi negalėjo būti vandens pratekėjimas pro praustuvės tvirtinimo prie sienos tarpą ir maišytuvo tvirtinimo prie praustuvo tarpą (t. 7, b. l. 157).

65.       Ieškovės teigimu, 2017 m. gruodžio 8 d. ekspertinio tyrimo akte Nr. 17-30 išvados padarytos įvertinus šiuo metu esančią, o ne žarnelės trūkimo metu buvusią situaciją, todėl jomis nėra pagrindo remtis. Siekiant papildomai įvertinti žarnelės trūkimo priežastis, ieškovė pateikusi teismo eksperto E. L. 2018 m. sausio 12 d. ekspertinio tyrimo aktą Nr. 2018-01-12-1 (t. 8, b. l. 3). Tiriamo objekto apžiūrą teismo ekspertas atlikęs 2018 m. sausio 11 d. Apžiūros metu nustatyta, kad po praustuvu esantys vamzdžiai, fasoninės dalys ir prijungimai prie vandens šildytuvo pakeisti, vandens šildytuvas sumontuotas 9 cm žemiau nei buvo anksčiau, todėl esama situacija ženkliai skiriasi nuo lanksčiosios žarnelės trūkimo metu buvusios situacijos. Išorinio šarvo korozija aiškiai parodė, kad korozija vyko drėgmei bei cheminėms priemonėms pastoviai ir ilgą laiką patenkant ant lanksčiosios žarnelės šarvo. Agresyvi aplinka (drėgmė bei cheminės priemonės) veikė labai lokaliai ir koncentruotai, jiems užsilaikant šioje vietoje, tai galėjo vykti tik vienu atveju, kai žarnelė šia vieta, kurioje pasireiškė korozija, buvo prie ko nors prisilietusi. Šarvas trūkio vietoje turi ir mechaninio pažeidimo (trinties) požymių. Tokia pažaida galėjo susiformuoti tik žarnelei liečiantis bei trinantis į kitą daiktą. Lanksčią žarnelę veikė ne tik drėgmė bei agresyvi aplinka, bet ji taip pat galėjo būti veikiama ir trinties, todėl šioje vietoje žarnelės pažaida formavosi daug greičiau. Tyrimo metu bandyta atstatyti avarijos metu buvusią situaciją, siekiant nustatyti kaip galėjo būti sumontuota lanksčioji žarnelė ir ar ji galėjo liestis prie sienos, vamzdyno ar kitos vandens šildytuvo ir maišytuvo pajungimo armatūros. Modeliuojant situaciją, vandens šildytuvas buvo pakeltas ir sumontuotas toje vietoje, kurioje buvo įvykio metu. 30 cm ilgio lanksčiąją žarnelę pajungus prie vandens šildytuvo be trišakio, nustatyta, kad tik taip sumontuota ji galėjo tinkamai funkcionuoti, tuo pačiu liesdamasi prie vandens šildytuvo ir maišytuvo pajungimo armatūros. Žarnelės lietimosi vieta tiksliai atitinka trūkusios lanksčios žarnelės trūkio vietą. Tyrimo metu nustatyta, kad vanduo, praustuvo valymui naudotos cheminės medžiagos bei rankų plovimo priemonės pratekėjo pro maišytuvo-praustuvo jungtį ir tai įrodo pratekėjimo žymės. Pratekėjęs vanduo bei cheminės medžiagos nuo maišytuvo iki vandens šildytuvo sumontuota karšto vandens tiekimo lanksčiąja žarnele, tekėdavo žemyn, tai įrodo ir ant vandens šildytuvo likusios vandens ir cheminių valymo priemonių kaupimosi žymės – nuosėdos. Atsukus maišytuvą, dėl vandens cirkuliacijos sistemoje, lanksčiosiose jungtyse pasireiškia vibracijos, šios vibracijos ir sukėlė lanksčiosios žarnelės trintį į pajungimo armatūrą. Pratekėjęs vanduo, šarminės ir rūgštinės cheminės medžiagos kaupėsi lanksčiosios žarnelės susilietimo su vandens šildytuvo pajungimo armatūra vietoje. Ilgalaikis, pastovus ir koncentruotas drėgmės bei cheminių medžiagų poveikis, o taip pat ir trintis su besiliečiančiu paviršiumi įtakojo lanksčiosios žarnelės apsauginio šarvo korozijos procesą, mechaninį jo pažeidimą ir lanksčiosios žarnelės trūkimą.

66.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4251-967/2018 skirta ekspertizė, pavedant ją atlikti teismo ekspertui doc. dr. S. S.. 2018 m. liepos 16 d. ekspertizės akte Nr. 18-07/02 nustatyta, jog trūkusi žarnelė buvo naudojama šalto vandens tiekimui iš vandentiekio įvado į boilerį (t. 9, b. l. 98). Ekspsertas padarė išvadą, jog ginčo žarnelė trūko staiga ir netikėtai, susiformavus vidinio vamzdelio įtrūkimui. Atsakydamas į klausimą, kiek laiko žarnelė yra paprastai tinkama naudoti, teismo ekspertas nurodė, jog žarnelės naudojimo laikas priklauso nuo jai pagaminti naudotų medžiagų. Žinomi gamintojai suteikia skirtingas garantijas savo pagamintoms lanksčiosioms žarnelėms, kurios gali būti ir 5 ar 10 metų. Teismo ekspertas neneigė, kad vanduo, valymo priemonės galėjo kauptis ant maišytuvo apačioje esančių santechnikos detalių, įskaitant ir žarnelę, tačiau agresyvių skysčių, cheminių medžiagų patekimas nebuvo žarnelės vidinio vamzdelio trūkimo priežastis. Ekspertizės akte patvirtino, jog žarnelė galėjo liestis su vandens šildytuvo žalvarine armatūra. Staigaus vandens paleidimo ar stabdymo maišytuve metu susidarantys hidrosmūgiai, plintantys į visą vandens tiekimo vamzdyną ir jam sumontuotą įrangą, galėjo turėti įtakos žarnelės mikro poslinkiams, tačiau žarnelės lietimasis su kitomis detalėmis bei vibracija įtakos žarnelės vidinio vamzdelio trūkimui neturėjo. Apnašos ant žarnelės galėjo susidaryti dėl visų priežasčių: plovimo, valymo priemonių, vandens patekimo, drėgmės kondensavimosi ant žarnelės.

67.       Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ekspertinių tyrimų ir ekspertų išvados byloje dėl žarnelės trūkimo priežasties išsiskyrė. Ieškovės pateikta eksperto E. L. išvada iš esmės sutampa su trečiojo asmens ADB „Gjensidige“ pasitelktojo eksperto doc. dr. I. G., kad cheminių medžiagų poveikis lėmė lanksčiosios žarnelės apsauginio šarvo korozijos procesą ir lanksčiosios žarnelės trūkimą. Teismo ekspertas profesorius dr. S. M., kurio įžvalgomis rėmėsi trečiasis asmuo AB „Baltic Underwriting Agency“, laikėsi pozicijos, jog vanduo, kaip ir, manytina, cheminės medžiagos, galėjo pratekėti pro maišytuvo ir praustuvės jungtį bei praustuvės ir sienos jungtį, tačiau nei vienu iš šių atveju negalėjo patekti ant trūkusios lanksčiosios žarnelės, todėl nebuvo trūkusios žarnelės trūkio priežastimi.

68.       Apeliantė ginčija nurodytą ekspertizę ir prašo skirti pakartinę. Apelianto įsitikinimu, Ekspertizės aktas neatitinka CPK 216 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, teismo paskirtas ekspertas Ekspertizės akte neatsakė į teismo užduotą pagrindinį klausimą: kokia yra žarnelės trūkimo priežastis.

69.       Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).

70.       Nagrinėjamoje byloje teismas, esant byloje prieštaringiems įrodymams, skyrė teismo ekspertizę, kurią pavedė atlikti teismo ekspertui doc. dr. S. S.. Ekspertizės akte, kurį pateikė teismo ekspertas doc. dr. S. S., aiškiai nurodoma, jog žarnelės trūkimo priežastimi tapo susiformavęs vidinio vamzdelio įtrūkimas. Teismo posėdžio metu, teismo ekspertas paaiškino, jog vidinio įtrūkimo užuomazgos galėjo būti jau žarnelės pagaminimo ar sumontavimo metu, - nustatyti tai dabar nėra galimybių. Teismo ekspertas teismo posėdžio metu kelis kartus išsakė savo poziciją, kad žarnelės vidinio vamzdelio įtrūkimas galėjo atsirasti ir dėl vykstančių gumos senėjimo procesų. Įtrūkimą, eksperto manymu, taip pat galėjo lemti vykstantys hidrauliniai smūgiai, ypač vandens paleidimo ir užsukimo metu. Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, teismo eksperto doc. dr. S. S. išvada, jog konkrečiomis sąlygomis eksploatuojama EPDM guma, iš kurios tikėtinai buvo pagamintas lanksčiosios žarnelės vidinis vamzdelis, galėjo būti pakankamai atspari cheminėms medžiagoms, nepaneigta. Dėl nurodytos priežasties, pritartina teismo ekspertui doc. dr. S. S., jog vanduo, cheminės medžiagos, korozijos produktai, net ir patekę ant žarnelės vidinio vamzdelio, galėjo įtakos jo trūkimui neturėti. Taigi, kolegijos nuomone ekspertas iš esmės atsakė į pateiktus klausimus.

Dėl bylos baigties

71.       Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

72.       Kiti apelianto skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

73.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje Baltic Underwriting Agency, AB, pateikė teismui duomenis apie patirtas 798,60 eurų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos neviršija Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių. Dėl šio, iš ieškovo trečiajam asmeniui priteistinos 798,60 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.).

74.       Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

n u t a r i a  :

apelianto (ieškovo) UAB „Domus centras“  apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Domus centras“ į.k. 126074425, trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje Baltic Underwriting Agency, AB į.k. 303489019, 798,60 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai                                        Alvydas Barkauskas

                                        Andrius Ignotas

                                        Jelena Šiškina