Baudžiamoji byla Nr. 1-148-1021/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18279-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.1.7.2.4; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13;

1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017-05-24

Vilkaviškis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Jonas Abraitis,

sekretoriaujant Laimutei Drebulienei,

kaltinimą palaikant prokurorei Gintarei Meškauskienei,

dalyvaujant kaltinamajam R. P., jo gynėjai advokatei Laimutei Bagdzevičienei,

nukentėjusiajai J. B.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. P., asmens kodas  (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r.sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r.sav., teistas:

2016-05-10 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 2 d.  9 mėn. laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė,  įpareigojant jį per šį laikotarpį: būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;  neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; tris mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose,

kaltinamas padaręs  nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas,

n u s t a t ė :

1. R. P. 2017 m. balandžio 17 d. laikotarpyje nuo 00.00 val. iki 00:26 val., būdamas neblaivus, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., virtuvėje,  konflikto metu mušdamas  savo  sugyventinę J. B. jai  tyčia vieną kartą kumščiu sudavė į veido sritį, sukeldamas fizinį skausmą, tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 2 d.

2. Faktiniai duomenys, kuriais teismas grindžia savo išvadas.

1. Kaltinamasis R. P. teisiamajame  posėdyje kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad gailisi labai ką padaręs, nenorėdamas. Susipešę, pastūmęs, nes buvo išgėręs. Įvyko nuo to, kad jų šuniuką suvažinėjo, užmušė sekmadienį, Velykų dieną. Tai buvo balandžio 17 d., šių metų, valandos negalintis pasakyti, naktį, tamsu buvo. Buvo išvažiavęs į Pajevonį, grįžęs, šviesu dar buvo, blaivas grįžęs, parsivežęs ,,Lituanija“ 0,7 litro Velykų proga. Ji gailisi to šuniuko, šuniukas žuvo tą pačią dieną, balandžio 17 d., valandos neatsimenantis. Namuose buvę abu ir jos brolis invalidas, kuris nekalba, vežimėlyje sėdi, atsitiko jam kažkas. Sodyba priklauso J., sugyventinės sūnui, ne jo. Gyvenantis tame kaime 18 metų. Gyvenę Kaune 5 metus, bendrų vaikų neturintys. Išgėrę ir nuėjęs pas draugą Š. parūkyt, užrakinęs, kad nieks nelandžiotų. Tamsu buvo, užtrukęs neilgai, grįžęs, parėjęs, atsirakinęs duris ir susipešę su J., tamsu buvo. Pas kaimyną negėręs, rūkę, kalbėję, nebuvo ką gerti. Sukonfliktavę dėl ko, negalintis pasakyti, neatsimenantis tiksliai. Jis pradėjęs konfliktą, sako – aš tau iškviesiu pareigūnus, sakęs – kviesk, kviesk. Jis buvo nusirengęs, ruošęsis miegoti ir atvažiavo. Jam negėda pasakyti, buvo gėręs, buvo įpūtęs 1.8. Savaitėmis jis negeriantis, į savaitę kartą išgeriantis. Susipešę, pastūmęs jis ją virtuvėje, jis negalėjęs jai smūgiuoti. Pripažįstantis kaltę. Negalėjęs smūgiuoti, jis per girtas buvęs. Buvo sužalota sugyventinė, kai atvažiavo policijos pareigūnai, svetimų nebuvo. Lūpa sužalota, neprakirsta, bet nuo tų peštynių. Jis ją pastūmęs. Girtas buvęs, judesiai silpnesni negu blaivo. Jis ją pastūmęs, negalėjęs smūgiuoti. Daugiau nebuvo sužalota. Ikiteisminio tyrimo metu jį  apklausė Marijampolėje ir paskui Vilkaviškyje. Kairiame šone guzas iš kur pas ją atsirado – jis jos nespardęs. Kai išėjęs iš namų, ji viena liko, ją užrakinęs, ji liko, nebuvo sumušta, kai išėjęs. Brolis negalėjo sumušti. Jis negalėjęs tiek užkirsti. Jis nesiteisinantis, ar sudavęs, neatsimenantis, buvo per daug išgėręs. Neneigiantis, kad galėjęs smūgiuoti, negalėjęs nei smūgiuoti, nei spardyti, neneigiantis kaltės, jam gaila, gėda. Jis gailisi, pripažįsta, jis kaltas. (Teisėjui pagarsinus kaltinamojo pirmos ir antros apklausos įtariamuoju duotus parodymus) Jis netyčia padaręs, jis jos nespardęs, pastūmęs ir nukrito. Tada nusirengęs ir norėjęs eiti miegoti, ji iškvietė policijos pareigūnus dėl pastūmimo. Sudavęs jis netyčia, jos nespardęs. Kad sudavęs vieną kartą kumščiu į veidą ir vieną kartą spyręs – nepamenantis, bet pripažįstantis, kad jis kaltas, kad pastūmęs, susipešę. Ji priekaištavo, kad jis toks anoks, kad išlaikytinis. Kad sudavęs ir kad spyręs, neneigiantis. Jis jos nespardęs. Kai pastūmęs virtuvėje, ji virto ant grindų. Kai pakilo nuo grindų, matęs, buvo susižalojusi. Sakęs – einu miegot. Sako – niekur tu neisi, tuoj iškviesiu pareigūnus. Stūmęs ranka, sakęs – J., baikim peštis, sakęs – tu man priekaištauji.  Virto ji, prie dujinės yra stakta, į tą susimušė. Lūpa neprakirsta buvo, jis  matęs, kad susimušė į ten, sako – tu man va, čia, o šono nerodė. Iš kur ant šono guzas galėjo atsirasti, nežinantis, jis jos negalėjęs spardyti. Pastūmęs kuria ranka, neatsimenantis. Stūmęs ją į petį, ne į veidą, nugriuvo nuo pastūmimo. Atsikėlė, vėl priekaištai. Jis jau ėjęs miegoti. Kai gulėjo, jai nieko nedaręs. Neilgai ji gulėjo ant grindų, atsikėlė. Kai policijos pareigūnai atvažiavo, nemiegojęs, greitai atvažiavo. Kvietė policiją dėl to, kad vėl nepradėtų peštis su ja. Pripažįstantis, kad ją sužalojęs stumdamas.
2. Nukentėjusioji J. B. parodė, kad kartu Kaune dar gyvenę, 20 metų gyvenantys. Bendrų vaikų neturintys. Du sūnus turintys iš santuokos. Gyvenanti ten, kur mamos butas buvo, mama, kai anūkas mylimiausias, ji neprieštaravusi, kad testamentu paliktų. Dabar tėvų neturintys, brolis nevedęs, jam 15 procentų darbingumas, jį slauganti treti metai, dėmesį daugiau broliui skirianti. Yra trys kambariai, brolis atskiram kambary gyvena. Kaltinamasis išgėręs maivosi prieš jį, brolis negali kalbėti. Kaltinamasis klauso kitų nuomonės, blaivas kaip žmogus, padeda, nebūna konfliktų. Alkoholis kaltas, mėgsta, kaimas baigia prasigerti. Ji neduodanti ant alkoholio. Yra asociali šeima, Šeriai – vaikų neprižiūri, landynė, jis aplanko juos. Ar toliau su juo gyvensianti – nežinanti ką čia sakyti, žadėjo remontą padaryti, ji medžiagas susipirkusi. Jis vieną kartą buvo nuteistas, pažadėjo nedaryti. Alkoholis viską padaro. Mušti nemuša taip. Buvo taip, šuniuką turėjusi, sužinojusi kas pamušė, paskambinusi, niekas neatsiliepė, pagal vėžes sužinojusi. Buvo Velykų dieną, sekmadienį, po 12 val., to žmogaus pavardės nežinanti, specialiai pavažiuota ir pamušta, palaidojusi. Šitas į Pajevonį buvo išvažiavęs parvežti kitiems alkoholio, paskui pats prisėdo. Grįžo, pravažiavo pro namus, parsinešė alaus. Ji buvo išgėrusi alaus, ji ir viena galinti išgerti, skandinusi save dėl šunio, gėrusi, turėjusi pasislėpusi. Paskui jis išėjo dasibaigti į kaimą. Prieš tai kol neišėjo, konfliktas buvo, kabinėjosi. Išėjo į kalniuką, taip vadinamą, buvo tamsoka. Ji brolį apsipraususi, išsiskalbusi, grįžo – jį jau buvo sutvarkiusi. Išėjusi pasivaikščioti. Jis tuo momentu nuo kalniuko parėjo. Ji nemiegojusi, laukusi kol grįš. Ji bijojusi palikti brolį, jis rėkia ant jo kartais. Kaltinamasis grįžo, jau brolis miegojo. Jis neužrakino jos, kaip jis gali ją užrakinti, jai ir vandens reikia atsinešti, malkų prisinešti. Kai grįžo, sakiusi – ką aš viena privalanti, tikrai išlaikytinis yra, gyvenanti iš brolio globos, ir jos pensija prasidėjusi, ji  gaunanti pensiją, o jis nieko, iš pavienių darbų, kaime alkoholiu vaišina. Išlaikanti jį daug metų, visą laiką, jis neturi kur gyventi. Jau buvo apsiraminęs. Sakiusi iki Velykų susitvarkom, o vaiko namai, sūnaus, tas pyksta ant jos. Nukentėjusi, kiti visko pripasakoja, su jais geria, šneka už akių. Policiją kvietusi, bijojusi, kad nepastumtų, ji nebūsianti invalidė, jai reikia žmogų prižiūrėti, brolį, jis ją vieną tik turi. Kaltinamasis spjaudo į akis kai ką pasakanti. Buvo toks dalykas, tokioje situacijoje ji bėgusi prie brolio, nes tas pergyvena, kad skriaudžia ją. Kokie buvo sužalojimai, kai policija atvažiavo, rodžiusi, čia, kairėje pusėje skauda šoną, kad atsikosėti negalinti, ar buvo žymės, nepastebėjusi, nepasižiūrėjau, skaudėjo ir dabar skauda. Buvo prakirsta lūpa, kaip negyva. Nuo ko atsirado sužalojimai – ji jį pirma pastūmusi, brolis kai bijo, tai epilepsija krinta, šitas išsigandęs ir dingo. Pradėjo eiti putos su krauju, ji greitai pasiguldžiusi  ant kilimo jį, ne pirmas atvejis. Kaltinamasis dingo, išsigando, sužalojimus padarė jisai. Prieš tai jau brolis pradėjo rėkti, jis stumdymais visokiais, ji tiesiai į brolio kambarį, kad nerėkautų. Jis jai padarė sumušimą su posūkiu kažkaip užkirto, nežinanti, negalinti pasakyti, ji pati buvusi išsigandusi. Jai atrodo, kad jis su alkūne jai kirto, ne su kumščiu. Kiek ten jos yra. Šone sužalojimas nuo ko - nukritusi, išsigandusi, nukritusi, dar jis paspyrė, nedaug reikia. Įspyrė į kairę pusę širdies plote. Ar ką sakė, ar keikėsi - žodžių yra pas jį, visokia vadino. Į veidą su alkūne sudavė. Ikiteisminio tyrimo metu ką sakiusi, atsimenanti. Sakiusi, kad smurtauja, ir koja. Lūpoj sužalojimai nuo sugyventinio. Kuo sudavė, ji gerai neprisimenanti, bet jai atrodo, kad jis žėrė jai su alkūne. Kad kumštimi – tai tikrai ne. Buvo apklausta tą pačią dieną, per Velykas. (Teisėjas pagarsino nukentėjusiosios parodymus, bylos lapas Nr. 14, tarnybinį pranešimą, bylos lapas Nr. 5, nukentėjusiosios parodymus bylos lapas Nr. 15-16) Teisingi parodymai. Lūpą susimušusi nuo smūgio ir šoną nuo spyrio. Jos kaltinamasis atsiprašė, toliau ką žadanti daryti – pradėjo remontą daryti, jis moka gerai remontus daryti.  Ji pirma pastūmusi jį, gal būt, ji bėgusi, brolis bandė stotis ant fotelio ir ji išsigandusi. Galvojanti, kas čia atsitiks dabar. Bėgusi pas jį, kad nebūtų tos epilepsijos, gal ji jį pastūmusi, čia nieko blogo, šitokį vyrą pastumsi. Ką ji jam smūgiuosianti, už tai jis ją visai būtų patiesęs. Anksčiau ji smurtą prieš jį nevartojusi, nežinanti, ji tik žodžiais, jis ją žiurke vadina, nes žiurkės metais gimusi. Jis grįžo kada, tiksliai negalinti pasakyti, tamsu, brolis nemiegojo dar, kai grįžo kaltinamasis. Nes ji vakarienę padavusi, jis mėgsta tuos Lietuvos ryto filmus žiūrėti. Kas pirmas pradėjo ginčą – sakiusi išėjai pusiau blaivas, o parėjai kai čempė, pas ją žodynas platus, tai paskui prasideda. Ji pradėjusi ne kad koliotis, sakiusi  - ką tu sau galvoji, nei tu malkų atneši, nei vandens, reikia ir išmaudyti. Jeigu gyveni kaip žmogus, tai padėk man. Ji bėgusi pas brolį, jis bandė stotis, ją ginti, išsigandusi, kad epilepsija, bėgusi iš virtuvės į kambarį, ir pastūmusi jį. Jis – ką tu čia mane stumdysi, ir prasidėjo. Jis atsistojęs žiūrėjo ir spjaudėsi į jų pusę. Ji nubėgusi pas brolį, pasodinusi, davusi atsigerti validolio.  Smūgiavo jai kuriuo momentu, tamsoka buvo. Kai nubėgusi pas brolį pastūmusi kaltinamąjį, pasodinusi brolį,  sutvarkiusi, atėjusi į virtuvę, ir sako – ką, tu čia mane stumdysi. Kuriuo metu buvo tas smūgis, tamsu buvo, valandų nemačiusi. Policiją po smūgio iš karto kvietusi, jis buvo išėjęs. Sunku prisiminti. Tiek streso buvo. Ji telefoną kišenėje laikanti. Smūgiavo ir išėjo į kaimą. Jis greit grįžo, gal aplinkui ten vaikščiojo. Kai grįžo, ji  jau buvo paskambinusi policijai, iki atvažiavo policija praėjo 15-20 minučių. Jis greit grįžo. Jis dėl to smūgiavo, kad ji pastūmusi jį eidama pas brolį. Ne tada smūgiavo, o kai grįžusi į virtuvę sutvarkiusi broliuką. Vėl susikvirčiję, kai grįžusi į virtuvę. Virtuvėje nestumdžiusi, pastūmusi tik kai bėgusi pas brolį. Daugiau jo nestūmusi. Dėl ko jai smūgiavo - sako – ką tu mane čia kale stumdysi, perpylęs, jau akys krauju pasruvę. Tas prasidėjo, už rankos griebė, patraukė, tada prasidėjo. Paskui jis išėjo sužalojęs. Sužalojo į vakarą, valandų nežinanti. Tas prasidėjo – ką tu mane kale stumdysi, pagriebė už rankos, patraukė. Kada tas veiksmas vyko, dėl kurio atsirado sužalojimas ant lūpos, viskas tada ir prasidėjo, jau važiavo, atsitiko, ne kad atsitiko, o prasidėjo. Nepasakė jai kiek promilių girtumą jai nustatė. Bet sakė – jūs išgėrusi. Taip sakiusi, net nesivaržiusi, atrodžiusi kaip girta. Kad 1.50 promilių nustatytas, nuo alaus tai kvapas yra. Nesigydanti pas gydytojus, sveika, atmintį gerą turinti kol kas. Bijanti, kad nepalūžtų. Jai  62 metai, dirbanti kaip arklys, Jai atrodo, kad stūmė ir alkūne. Kad su kumščiu stūmė, nesakiusi. Ji nežinanti, ne su kumščiu, o su alkūne. Nežinanti ar tyčia. Su alkūne siekė suduoti į burną, amerikietiškas imtynes jeigu žiūri, tai. Sudavė su alkūne, ji ėjusi į kriauklę indus padėti, užkliuvusi už žmogelio. Praeinant tai turi pastumdyt, jeigu lėkštės išlėkė. Pastūmė.  Pas jį natūra – už čia, pagriebti katę. Kada alkūne smūgiavo – negalinti pasakyt, stresas buvo tą dieną, negalinti pilnai viską prisimint. Tada gal ir sakiusi, kad su kumščiu davė kiek ji dabar atriša vaizdus. Jis tiki visokiais pletkais, apkalbom. Jis ruošėsi šaukt policiją, ji užbėgusi už akių, neiššaukė. Kodėl ruošėsi šaukt policiją - juokais pasakė. Ji iškvietusi. Ji  norinti ramybės, ir broliui stresas. Brolis kitam kambary buvo, jis nekalba, nevaikšto, dešinė pusė paralyžuota. Tyčia sudavė tą smūgį, tyčia nesimušama, netyčia sužalojo. Kaip galima netyčia muštis – tyčia tai neužduos. Įsiutęs, alkoholis per akis ir ausis varva, tai jau ką norėt, ir iš pasiutimo. Nežinanti ji ką darysianti, bet jį gydyti tai reikia nuo alkoholio, priklausomybė. O čia specialiai darė, tyčia tai pokštaut gali, o čia pykčio, įsiūčio turbūt, ar ką. Jei sudavė, tai norėjo, ji pati nesimušanti. Jis specialiai savo pyktį parodė, kad valdovas jis čia bus. Sudavė, parkritusi nuo to smūgio, veidą užkliuvusi. Sužalojimą ant lūpos pastebėjusi iš karto, ištino, kraujo skonį pajutusi. Kai atsistojusi, tada pastebėjusi sužalojimą. Šoną kada pradėjo skaudėt - atsikosėt sunku buvo, skaudėt pradėjo iš ryto. Iš pradžių nejautusi. Matyt, kad kumščiu nedavė, o kojom. Kai spyrė, pajutusi čia, sunku pasakyt ką, kai baimėj pradedi gyvent. Jį pastūmusi eidama pas brolį, brolį pasisodinusi greitai į fotelį, davusi atsigert ir validolio. Ir grįžusi į virtuvę. Virtuvėj griebė už rankos, sakiusi - ko tampaisi, ir parodė savo bušido. Smūgis į veidą, griuvusi, už taburetės užkliuvusi po to smūgio, pargriuvusi, įspyrė. Jautusi veidą, kraujo skonį pajutusi, čia guzas yra, o skausmą nejautusi nuo spyrio į šoną tuo metu. Iš ryto atsikėlusi, jautusi, kad kažkas negero. Policijos pareigūnus po smūgių iškvietusi, kai sudavė smūgius. Iš karto skambinusi policijos pareigūnams, papasakojusi kas įvyko.
3. Liudytojo Š. M. parodymai, kad jokių santykių su kaltinamuoju ir nukentėjusiąja. Nukentėjusiąją matęs, atsimenantis. Ir kaltinamąjį prisimenantis. Santykiai tarnybiniai. 2017 m. balandžio 17 d. 0 val.30 min. gavę pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) yra sumušta sugyventinė neblaivaus sutuoktinio, sugyventinio. Nuvykus minėtu adresu apie 0 val. 45 min. pasitiko J. B., paaiškino, kad ją sumušė jos neblaivus sugyventinis R. P.. Veido srityje buvo matyti, kad yra lūpos sumušimas, tai yra kraujosruva. Pats sutuoktinis lygiai tą patį patvirtino, kad jis sudavė tą smūgį moteriai. Kiek moteris paaiškino, tai buvo suduotas vienas smūgis kumščiu. Buvo nustatytas neblaivumas, abiem buvo nustatyti vidutiniai girtumai. Juos iškvietė tai konkrečiai nebuvo nurodyta, tiktai buvo nurodytas telefono numeris, o pranešimą jiems perdavė Marijampolės VPK budėtojas. Pati nukentėjusioji po to paaiškino, kad ji kvietė, pati prisistatė, kad ji yra J. B., ji paaiškino situaciją, kad įvyko šeimyninis konfliktas. Daugiau apie konkrečius smūgius buvo keletą kartų klausta ir tikrai sudavė tiktai tą vieną smūgį, ji visą laiką kartojo, kad buvo suduotas vienas smūgis į veido sritį. Tarnybinį pranešimą surašęs jis. (Teisėjas pagarsino liudytojo tarnybinį pranešimą, bylos lapas Nr. 5-8). Buvo taip, iš pradžių jis ten tvirtino. O vėliau, policijos komisariate pristatytas jisai neneigė, kad sumušė. Pristatant į policijos komisariatą jis nieko neaiškino, pristatant ir pačių sąlygų nebuvo paaiškinti. Vežant į policijos komisariatą tarnybiniame automobilyje jis apie tai nieko neaiškino, elgėsi tarnybiniame automobilyje ramiai. Apie jokį spyrį neaiškino nei pati nukentėjusioji neminėjo. Tik kad buvo suduota į veido sritį ir tai buvo matyti, akivaizdu. Įvykio vietoj nebuvo matyti, kad kažkokie baldai sudaužyta, ne. Viskas buvo kaip turi būti. Nukentėjusiosios būsena – buvo ne tai kad susijaudinusi, o buvo pasipiktinusi, ji tvirtino, kad jau čia ne pirmas atvejis yra jos šeimoje, ji tvirtino, kad tas visas konfliktas įvyko, peraugo į tą smurtą, kad jai sudavė tą smūgį. Sakė, kad jautė fizinį skausmą. Dėl ko vyko konfliktas, sakė, - aiškino, kad tas konfliktas dėl buitinių dalykų, o kad konkrečiai dėl ko, ji neaiškino, tiktai tas vyriškis paskui patvirtino, kad dėl pinigų. Su juo kartu buvo jo kolega N. S.. Jie kartu buvę įvykio vietoje.  
4. Liudytojo N. S. parodymai, kad jis yra Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono policijos komisariato vyriausiasis patrulis. Nukentėjusiosios, kaltinamojo nepažįstantis. Su kaltinamuoju ir nukentėjusiąja santykiai jokie. Šiuos asmenis ji nebuvo matęs, matęs pirmą kartą. Žinantis dėl ko kviečiamas. Buvo gautas pranešimas iš Marijampolės AVPK budėtojo. Dirbę su kolega nustatytam maršrute. Buvo gautas pranešimas iš Marijampolės AVPK budėtojo, kad pas šiuos žmones vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Iš pranešimo buvo aišku, kad vyras muša moterį. Nuvažiavus nurodytu adresu, atėjus į kambarį, pasitiko moteris ir vyras, moteris buvo sustresavusi, matėsi ant veido lyg mušimo žymės, pakraujavimai, kraujosruvos. Toliau aiškinantis, asmuo pats sakė, kad smogė sugyventinei ar žmonai, dabar neatsimenantis. Nuėjęs, atsinešęs alkotesterį, nustatę su kolega jiems girtumus. Asmeniui buvo paaiškinta, kad bus sulaikytas, moteris ant jo rašys pareiškimą. Asmenį nuvedęs į tarnybinį automobilį, jis buvo sulaikytas. Atėjus į kambarį pas moterį į kambarį, jai išrašęs šaukimą atvykti į policijos įstaigą. Asmuo buvo pristatytas į Vilkaviškio policijos komisariatą. Buvo kartu patrulis Š. M.. Kolega rašė tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Nukentėjusiąją apžiūrėjęs vizualiai, buvo veido sritis sumušta, pakraujavimas matėsi. Ji sakė, kad rašys pareiškimą savo sugyventiniui dėl to, kad jis ją sumušė. Ir vyras teigė, kad sudavė smūgį jai į veidą. Daugiau sužalojimų ar skundė nukentėjusioji, neatsimenantis. Aplinka paprasta, nelabai pasakytų, kad ten išvartyta. Nebuvo išdaužyta, išvartyta, ne. Nufotografavęs dar tą virtuvę. Kaltinamasis neparodė, kad sudavė, jis sakė, kad sudavė sugyventinei. Tai pasakė tenai, aiškinantis girtumą, kai nusistatę jam atrodo tada įvykio vietoj. Kur sudavė ir kaip, nepasakojo. Dėl ko sudavė, moteris sakė, o vyras - nesakė. Moteris sakė kaip supratęs, kad šis vyras supyko dėl to, kad ta moteris, nes namuose buvo neįgalus vyras dar, ta moteris sakė, kad jis pavydi, nes ten jos brolis buvo,  tai jis užpavydi jos broliui ir todėl sukonfliktavo. Moteris buvo susijaudinusi, pasimetusi, bet kad ji agresyviai elgtųsi, to nebuvo. Kaip jautėsi po to smūgio, moteris sakė, kad vyras jai sudavė. Po smūgio ką jautė, jis negalinti pasakyti, jis neklausęs, nesakė, tik matėsi. Jie buvo neblaivūs, berods vidutiniai girtumai nustatyti abiem. Vyras jam atrodė žymiai girtesnis, o moteris, kad sustresavusi, matėsi, kad išgėrusi, kad labai girta būtų, neatrodė. Vyro visa kalba pati nerišli tokia ir judesiai - buvo toks nekoordinuotas, matėsi, kad tikrai žymiai girtesnis jis buvo. Nerišli kalba, į tuos klausimus neadekvačiai reagavo, atsakinėjo nerišliai. Negriuvinėjo, matėsi, kad šlaistosi. Nevengė sulaikymo, net nedėję antrankių jam atrodo.   
5. Marijampolės  apskrities VPK Vilkaviškio rajono PK Reagavimo skyriaus patrulių būrio vyr. patrulio Š. M. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota informacija, kad 2017-04-17 apie 00.00 val. neblaivus sugyventinis R. P. sudavė į veidą sugyventinei J. B., dėl ko ši jautė fizinį skausmą, nukentėjusios lūpa buvo prakirsta (b.b.5-8 l.).
6. 2017-04-17 apžiūrėta įvykio vieta, nustatyta, kad ji yra (duomenys neskelbtini) sen. Vilkaviškio r.sav. (b.b.9-12 l.).
7. Asmens apžiūros protokole užfiksuota informacija, kad J. B. viršutinėje lūpoje, kairėje pusėje yra paraudimas, o lūpos vidinėje pusėje sumušimas (b.b.18-21 l.).
8. J. B. 2017-04-17  nustatytas 1,50 ‰ girtumas (b.b. 24-25 l.).
9. R. P. 2017-04-17 01.01 val. nustatytas  1,83 promilių girtumas (b.b.24 l.).
10. Iš ROIK 0117000202491 duomenų matyti, kad  pranešėja apie įvykį pranešė 2017-04-17 00:26 val.,  nurodydama, kad ją sumušė neblaivus sutuoktinis (b. b.26-30 l.)

3. Faktinių duomenų vertinimas, pripažinimas įrodymais, įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija, teismo padarytos išvados.

1. Pagal BK 140 str.2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Sveikatos sutrikdymas tai neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs žmogaus sužalojimą arba susargdinimą. Sužalojimas tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas. Susargdinimas tai organizmo funkcijų sutrikdymas. Fizinis smurtas - tai neteisėtas tyčinis prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis. Fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui.
2. Kaltinamasis R. P. prisipažino iš dalies padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 str.2 d., pripažino stūmęs nukentėjusiąją J. B., dėl ko ji nukrito ir susimušė lūpą, jis jai nespyręs. Teismas šią kaltinamojo poziciją vertina kaip jo gynybinę taktiką siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, ar ją sušvelninti, kadangi ji paneigta teismo ištirtais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys, kad  teismų praktikoje po smurtinio veiksmo-stūmimo nukentėjusiajam padaryti sužalojimai pripažįstami nusikaltimo, numatyto BK 140 str., požymiais. Nors nukentėjusiosios J. B. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu dėl kaltinamojo veiksmų buvo prieštaringi, tačiau ji visais atvejais parodė, kad smurtą patyrė nuo kaltinamojo R. P.. Nukentėjusioji apklausiama tą pačią po įvykio  dieną  parodė, kad kaltinamais jai sudavė vieną smūgį kumščiu į veido kairę, prakirto viršutinę lūpą, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Apklausiama po dviejų dieną šią aplinkybę patvirtino, bei papildė, kad nuo suduoto smūgio ji parkrito, jai koja spyrė į kairį šoną, jautusi fizinį skausmą. Po apklausos buvo atlikta nukentėjusiosios apžiūra, kurioje  nukentėjusiosios viršutinės lūpos kairėje buvo nustatytas paraudimas, bei kairiame šone guzas. Teismo posėdyje nukentėjusioji parodė, kad  kaltinamasis jai sudavė smūgį į veidą alkūne, ne kumščiu, bet to vienareikšmiškai patvirtinti negalėjo. Apklaustas policijos pareigūnas Š. M. teismo posėdyje patvirtino, kad nukentėjusiosios veido srityje matė lūpos sumušimą, pasireiškusį kraujosruva, nukentėjusioji paaiškino, kad sudavė vieną smūgį kumščiu  jos vyras, ką pastarasis patvirtino, paklausus nukentėjusiosios, ar tikrai vyras sudavė tik tą vieną smūgį, ji tai patvirtino, apie jokį spyrį neminėjo. Liudytojas policijos pareigūnas N. S., buvęs įvykyje kartu liudytoju Š. M.,  patvirtino, kad nukentėjusiosios veido sritis buvo sumušta, matėsi pakraujavimas, ji tvirtino, kad vyras ją mušęs, pastarasis patvirtino, kad sudavė vieną smūgį į veidą. Liudytojo Š. M. surašytame tarnybiniame pranešime tuo po įvykio taip pat nurodyta, kad  nukentėjusioji nurodė, kad jai neblaivus sugyventinis sudavė į veidą, dėl ko jautusi fizinį skausmą, jos lūpa buvo prakirsta. Teismas  šiuos paminėtus duomenis pripažįsta kaltinamojo kaltės, sudavus nukentėjusiajai į veido sritį smūgį kumščiu, dėl ko  nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, įrodymais, ir įvertinęs tiek atskirai, tiek bendroje visumoje, atsižvelgdamas į jų pakankamumą, patikimumą neginčijamai nustatė, kad buvo padarytas nusikaltimas, numatytas  BK 140 str.2 d., nusikaltimo kvalifikacija yra pagrįsta, ir šį nusikaltimą padarė kaltinamasis  R. P.. Be to atsižvelgdamas į tai, kad  nukentėjusioji įvykio metu atvykusiems policijos pareigūnams nieko neužsiminė, kad kaltinamasis jai spyrė  į šoną, nors liudytojas Š. M. teigė klausęs, ar nebuvo kitų smūgių, to nenurodė ir  kitas policijos pareigūnas N. S., to  nukentėjusioji nenurodė ir  apklausiama įvykio dieną praėjus  daugiau kaip 10 valandų,  nors teismo posėdyje nurodė, kad supratusi, jog jai  kaltinamasis spyrė į šoną pabudusi ryte po įvykio, tai policijos pareigūnams nurodė tik papildomos apklausos metu, kaltinamasis spyręs nukentėjusiajai neigia, teismas  daro išvadą, kad yra iškilusios abejonės, ar kaltinamasis tikrai įvykio metu įspyrė nukentėjusiajai į šoną, ar ji negalėjo šį sužalojimą patirti kitu laiku ir kitomis aplinkybėmis. In dubio pro reo principas įpareigoja,  kad viso iškilusios abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai.  BPK 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes, vadovaudamiesi įstatymu. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad iškilo abejonės, ar kaltinamasis  spyrė nukentėjusiajai į šoną, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą, šių abejonių nepavyko pašalinti teisiamajame posėdyje, todėl ši aplinkybė, paminėta kaltinime  laikytina neįrodyta, ir pašalinama iš kaltinimo.

4. Bausmės skyrimas.

1. Nusikaltimo, numatyto BK 140 str.2 d. padarymas, yra baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų.
2. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;  nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.2 d.). Taip pat skiriama bausme turi būti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., t.y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
3. Kaltinamasis R. P. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtinį nusikaltimą tiesiogine tyčia. Nusikaltimo tikslas buvo spręsti iškilusį konfliktą su sugyventine panaudojant fizinį smurtą. Nusikaltimo motyvas buvo pyktis. Kaltinamasis 2016-05-10 buvo nuteistas laisvės apribojimo bausme už fizinio smurto panaudojimą prie tą pačią sugyventinę, bausmės vykdymas pasibaigė 2016-12-05, t.y. nusikaltimą padarė pakartotinai, neišnykus teistumui, kas rodo, jog  jam skirta laisvės apribojimo bausmė nepasiekė savo tikslų, todėl turėtų būti skirta griežtesnė bausmė. Šio straipsnio sankcijoje numatytos griežtesnės bausmės yra areštas ir laisvės atėmimas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad  nusikaltimą padarė  veikdamas būdamas recidyvistas  (BK 60 str.1 d.13 p.), taip pat  būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str.1 d.9 p.). Jo padėtį  gerinanti aplinkybė yra ta, kad  jis sudavė nukentėjusiajai tik vieną smūgį į veido sritį, kuris sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, nežymus sveikatos sutrikdymo laipsnis nebuvo nustatytas.
4. Atsižvelgdamas į aplinkybes, išvardintas šio nuosprendžio 4.3 punkte, teismas  daro išvadą, kad įvertinus kaltinamojo padėtį bloginančias ir gerinančias aplinkybes, jų tarpusavio santykį ir reikšmę,  kaltinamajam laivės atėmimo bausmės skirti nėra pagrindo, jam skirtina 30 parų arešto bausmė, ir tuo bus pasiekti bausmės tikslai.
5. R. P. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. balandžio 17 d. 00.10 val. iki 2017 m. balandžio 17 d. 14 val. 20 min.(b. 57 l.), todėl  jam  įskaitytina į paskirtą bausmę  viena  arešto para.

5. Kiti teismo sprendimai.

1. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė  2017-05-09 pažymą Nr.NTP-7-5689 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų – 98,43 EUR priteisimo iš kaltinamojo.  BPK 106 str. 2 d. nustato, kad  pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 str.1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai byloje gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymai netenkinami (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-173/2014, 2K–322/2014). Kaltinamajam  advokatas paskirtas BPK 51 str.1 d.9 p. pagrindu, jo dalyvavimas buvo būtinas, todėl  valstybės garantuojamos teisinės pagalbos  tarnybos paskirto kaltinamajam advokato darbo apmokėjimo išlaidos iš kaltinamojo  nepriteistinos.
2. Kaltinamajam R. P. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (BPK 139 str.3 d.).

Teismas, remdamasis išdėstytu  bei  Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso  291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

n u s p r e n d ž i a :

R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padariusiu nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir jam skirti 30 parų arešto bausmę, nustatant ją atlikti areštinėje.

Į paskirtą arešto bausmę įskaityti laiką prabūtą R. P. nuo 2017 m. balandžio 17 d. 00.10 val. iki 2017 m. balandžio 17 d. 14 val. 20 min., prilyginant vienai parai arešto.

Baumės laiką skaičiuoti nuo  nuteistojo sulaikymo dienos. 

R. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą  panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų – 98,43 EUR, susidariusių apmokant už kaltinamajam valstybės paskirto advokato darbą, iš kaltinamojo R. P. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo  paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono  apylinkės teismą.

              Teisėjas                                                                                                        Jonas Abraitis