Baudžiamoji byla Nr. 1A-229-843/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-6-00003-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.1.8.15; 1.2.17.11.1; 1.2.29.1.1

 (S)

Teisėjas R. R.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Justo Namavičiaus ir Ernesto Rimšelio, 

sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,

dalyvaujant prokurorėms Austėjai Abromaitienei, Daivai Skorupskaitei-Lisauskienei,

nuteistajam S. L.,

nuteistųjų S. L. ir K. B. gynėjui advokatui Gediminui Bukauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistųjų K. B. ir S. L. gynėjo advokato Gedimino Bukausko ir civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, patikslinto 2024 m. sausio 9 d. nutartimi, kuriuo K. B. pripažinta kalta ir nuteista:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ir jai skirtos po 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudos;

– pagal BK 207 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ir jai skirtos po 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudos;

– pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir jai skirta 250 MGL (12 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir skirta galutinė 450 MGL (22 500 Eur) dydžio bauda.

K. B. pagal BK 220 straipsnio 2 dalį išteisinta, nenustačius nusikaltimo požymių.

S. L. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ir jam skirtos po 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudos;

– pagal BK 207 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ir jam skirtos po 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir skirta galutinė 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda.

Civilinis ieškinys dėl pelno mokesčio išieškojimo tenkintas iš dalies ir Vilniaus apskrities VMI naudai iš K. B. priteista 12 411,73 Eur pelno mokesčio.

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 9 d. nutartimi nutarta 2023 m. gruodžio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalį dėl 12 411,73 Eur pelno mokesčio priteisimo iš K. B. Vilniaus apskrities VMI naudai laikyti įvykdytu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.       K. B. ir S. L. pripažinti kaltais pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad jie, iš anksto susitarę ir veikdami kartu, pagamino ir laikė žinomai netikrus dokumentus, o būtent:

1.1.       K. B., nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. būdama UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas: (duomenys neskelbtini) vienintele akcininke, turinčia 100 procentų bendrovės akcijų, nuo 2017 m. birželio 23 d. būdama šios įmonės direktore, ir S. L. veikė kartu, turėdami tikslą apgaule gauti kreditą iš kredito unijos ,, (duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas: (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Unija). S. L. tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei iki 2018 m. birželio 15 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, kompiuterinės technikos pagalba pagamino netikrus dokumentus, tai yra sukūrė ir atspausdino:

1.2.       tikrovės neatitinkančią 2018 m. birželio 15 d. įrangos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) tarp K. B. atstovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir V.) ir Ispanijos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, ant kurios kiekvieno lapo ir prie pardavėjo „(duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), CIF (duomenys neskelbtini), direktorius V. Č.“ S. L. kompiuteriniu būdu perkėlė iš anksčiau turėtą V. Č. parašą, o K. B., kaip V. direktorė, šį dokumentą pasirašė, taip pat pasirašė ir ant kiekvieno sutarties lapo, patvirtindama žinomai melagingą informaciją, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 245 997 Eur perka odontologinę įrangą iš kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ (CIF (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Ispanija, veikla – gyvenamųjų namų statyba), o minėtą sumą reikia pervesti į Ispanijos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nors realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ odontologinės įrangos iš nurodytos Ispanijos bendrovės nepirko, pinigų Ispanijos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nepervedinėjo, o sutartyje nurodyta sąskaita yra asmeninė K. B. sąskaita, atidaryta 2018 m. kovo 12 d. Ispanijos banko „(duomenys neskelbtini)“ filiale ((duomenys neskelbtini)) K. B. vardu;

1.3.       tikrovės neatitinkantį Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priedą Nr. 1, kuriame išvardinta neva perkama odontologinė įranga, ant kurio S. L. kompiuteriniu būdu perkėlė iš anksčiau turėtą V. Č. parašą, o K. B., kaip V direktorė, ant šio dokumento pasirašė, taip patvirtindama žinomai melagingą informaciją dėl įrangos pirkimo;

1.4.       tikrovės neatitinkantį Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priedą Nr. 2 – (duomenys neskelbtini) bendrai 245 997 Eur sumai, kuriame nurodyta Ispanijos bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), perkamos prekės ir pirkinio suma, ant kurio S. L. kompiuteriniu būdu perkėlė iš anksčiau turėtą V. Č. parašą, o K. B., kaip V direktorė, ant šio dokumento pasirašė, taip patvirtindama žinomai melagingą informaciją dėl įrangos pirkimo;

1.5.       tikrovės neatitinkantį Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priedą Nr. 2 – (duomenys neskelbtini) bendrai 245 997 Eur sumai, kuriame nurodytos perkamos prekės, pirkinio suma ir Ispanijos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra asmeninė K. B. sąskaita, atidaryta 2018 m. kovo 12 d. Ispanijos banko „(duomenys neskelbtini)“ filiale ((duomenys neskelbtini)) K. B. vardu;

1.6.       tikrovės neatitinkantį 2018 m. liepos 12 d. Ispanijos bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorės V. Č. patvirtinimą, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ su jos vadovaujama bendrove pilnai atsiskaitė, ant jo S. L. kompiuteriniu būdu perkėlė iš anksčiau turėtą V. Č. parašą ir rankraštinį įrašą „V. Č.“;

1.7.       K. B.

2.       K. B. ir S. L. pripažinti kaltais pagal BK 207 straipsnio 1 dalį už tai, kad tęsdami nusikalstamą veiką, iš anksto susitarę ir veikdami kartu, S. L. parengus nusikalstamos veikos planą apgaule gauti kreditą, panaudojo žinomai netikrus dokumentus, pateikė juos kredito unijos ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams bei S. L. nurodymu K. B. pasirašius pagal pateiktus žinomai netikrus dokumentus paruoštą Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal ją UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ apgaule gavo 210 000 Eur kreditą, o būtent :

2.1.        K. B., nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. būdama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas: (duomenys neskelbtini)) vienintele akcininke, turinčia 100 procentų bendrovės akcijų, nuo 2017 m. birželio 23 d. būdama šios įmonės direktore, ir S. L., veikdami kartu, turėdami tikslą apgaule gauti kreditą, panaudojo žinomai netikrus dokumentus, kurių suklaidinti kredito unijos darbuotojai suteikė 210 000 Eur kreditą UAB „(duomenys neskelbtini)“:

2.2.        2018 m. birželio 15 d., vykdydami S. L. parengtą nusikalstamos veikos planą, K. B. kartu su S. L. kredito unijos ,, (duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), jos darbuotojams pateikė žinomai netikrus dokumentus: tikrovės neatitinkančią 2018 m. birželio 15 d. įrangos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp K. B. atstovaujamos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir Ispanijos bendrovės ,, (duomenys neskelbtini).“; tikrovės neatitinkantį Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priedą Nr. 1; tikrovės neatitinkantį Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priedą Nr. 2 – (duomenys neskelbtini) bendrai 245 997 Eur sumai; 2018 m. birželio 22 d. pateikė tikrovės neatitinkantį Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priedą Nr. 2 – (duomenys neskelbtini) bendrai 245 997 Eur sumai; 2018 liepos 12 d. pateikė tikrovės neatitinkantį 2018 m. liepos 12 d. Ispanijos bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorės V. Č. patvirtinimą, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ su jos vadovaujama bendrove pilnai atsiskaitė, kuriuose įrašyti melagingi duomenys apie tai, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ perka už 245 997 Eur odontologinę įrangą iš kompanijos ,,(duomenys neskelbtini)“ (CIF (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Ispanija, veikla – gyvenamųjų namų statyba), o minėtą sumą reikia pervesti į Ispanijos bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nors realiai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ odontologinės įrangos iš nurodytos Ispanijos bendrovės nepirko, o sutartyje nurodyta sąskaita yra asmeninė K. B. sąskaita, atidaryta 2018 m. kovo 12 d. Ispanijos banko ,, (duomenys neskelbtini)“ filiale ((duomenys neskelbtini)) K. B., vardu, tokiu būdu šiuos žinomai netikrus dokumentus panaudojo. Suklaidinti ir apgauti kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai pateiktų netikrų dokumentų pagrindu nusprendė suteikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 210 000 Eur dydžio kreditą.

2.3.        2018 m. birželio 22 d. kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini)., vykdydama S. L. nurodymą, pasirašė pagal minėtus žinomai netikrus dokumentus parengtą Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ iš kredito unijos ,, (duomenys neskelbtini)“ apgaule gavo 210 000 Eur kreditą neva odontologinei įrangai iš Ispanijos bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ pirkti, nors piniginės lėšos buvo panaudotos kitu tikslu ir pervestos ne į Ispanijos bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, o į asmeninę K. B. sąskaitą.

3.       K. B. ir S. L. pripažinti kaltais pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad jie, iš anksto susitarę ir veikdami kartu, pagamino ir laikė žinomai netikrus dokumentus, o būtent, K. B., nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas: (duomenys neskelbtini)) vienintele akcininke, turinčia 100 procentų bendrovės akcijų, nuo 2017 m. birželio 23 d. būdama šios įmonės direktore, ir S. L. veikė kartu, turėdami tikslą apgaule gauti kreditą iš AB „(duomenys neskelbtini)“ banko (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)). S. L. tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei iki 2018 m. birželio 19 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje kompiuterinės technikos pagalba pagamino netikrą dokumentą, tai yra sukūrė ir atspausdino tikrovės neatitinkantį Ispanijos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. birželio 19 d. Invoice (sąskaitą faktūrą) Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 264 046 Eur sumai, kuriame nurodytos neva perkamos prekės, pirkinio suma ir Ispanijos bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra asmeninė K. B. sąskaita, atidaryta 2018 m. kovo 12 d. Ispanijos banko „(duomenys neskelbtini)“ filiale ((duomenys neskelbtini)) K. B. vardu. Minėtą žinomai netikrą dokumentą K. B. ir S. L. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje laikė iki 2018 m. birželio 19 d., kol jį pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“ banko darbuotojams.

4.       K. B. ir S. L. pripažinti kaltais pagal BK 207 straipsnio 1 dalį už tai, kad tęsdami nusikalstamą veiką, iš anksto susitarę ir veikdami kartu, S. L. parengus nusikalstamos veikos planą apgaule gauti kreditą, panaudojo žinomai netikrą dokumentą, pateikė jį ir tokiu būdu suklaidino AB „(duomenys neskelbtini)“ banko darbuotojus, kurie šio žinomai netikro dokumento bei 2018 m. balandžio 6 d. atviro kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu suteikė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 237 180 Eur kreditą, o būtent :

4.1.        K. B., nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. būdama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas: (duomenys neskelbtini)) vienintele akcininke, turinčia 100 procentų bendrovės akcijų, nuo 2017 m. birželio 23 d. būdama šios įmonės direktore, ir S. L., veikdami kartu, turėdami tikslą apgaule gauti kreditą, panaudojo žinomai netikrą dokumentą, kurio suklaidinti AB „(duomenys neskelbtini)“ banko darbuotojai suteikė 237 180 Eur kreditą UAB „(duomenys neskelbtini)“.

4.2.        2018 m. birželio 19 d., K. B., vykdydama S. L. parengtą nusikalstamos veikos planą, kartu su S. L., AB „(duomenys neskelbtini)“ banko patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), darbuotojams pateikė žinomai netikrą dokumentą – Ispanijos bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ 2018 m. birželio 19 d. Invoice (sąskaitą faktūrą) Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 264 046 Eur sumai, kuriame įrašyti melagingi duomenys apie tai, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ perka už 264 046 Eur odontologinę įrangą iš Ispanijos bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ (Ispanijos Karalystės mokesčių mokėtojo Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)), o Ispanijos bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ banko sąskaita yra Nr. (duomenys neskelbtini), nors realiai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ odontologinės įrangos iš nurodytos Ispanijos bendrovės nepirko, o sutartyje nurodyta sąskaita yra asmeninė K. B. sąskaita, atidaryta 2018 m. kovo 12 d. Ispanijos banko ,, (duomenys neskelbtini)“ filiale ((duomenys neskelbtini)) K. B. vardu, tokiu būdu šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo.

4.3.        Suklaidinti ir apgauti AB „(duomenys neskelbtini)“ banko darbuotojai pateikto netikro dokumento bei 2018 m. balandžio 6 d. atviro kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytos pagal 2018 m. vasario 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotą įgaliojimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) veikiančio J. B., pagrindu suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 237 180 Eur dydžio kreditą neva odontologinei įrangai iš Ispanijos bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ pirkti, nors piniginės lėšos buvo panaudotos kitu tikslu ir pervestos ne į Ispanijos bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, o į asmeninę K. B. sąskaitą.

5.       K. B. pripažinta kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent :

5.1.        ji, nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas: (duomenys neskelbtini)) vienintele akcininke, turinčia 100 procentų bendrovės akcijų, nuo 2017 m. birželio 23 d. būdama šios įmonės direktore, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (įsigaliojusio nuo 2002 m. sausio 1 d.) (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsnio 1 dalies nuostatas būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, žinodama, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio nuostatą privaloma įmonės apskaitą tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 19 d. iki 2019 m. gegužės 9 d., pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio nuostatą, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad ,,į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 12 straipsnio 4 dalies nuostatas, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėn.“, 16 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 19 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir 2 dalies nuostatas, kad ,,patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“;

5.2.        į suvestinį apskaitos registrą „Bendrųjų sąskaitų apyvarta nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.“ įtraukė stomatologinės įrangos pirkimus, iš viso už 510 043 Eur, nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ stomatologinės įrangos iš kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ už 264 046 Eur ir iš kompanijos „(duomenys neskelbtini).“ už 245 997 Eur neįsigijo;

5.3.        į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. birželio 19 d. – 2019 m. gegužės 9 d. laikotarpio apskaitą, t. y. apskaitos registrus „272-Kasa“ ir įmonės kasą neįtraukė ūkinių operacijų, susijusių su įplaukomis grynaisiais pinigais – 360 267,64 Eur, gautais iš pacientų už odontologines paslaugas;

5.4.        13 darbuotojų grynaisiais pinigais „vokeliuose“ išmokėjo 50 400,17 Eur sumą, kuri nepagrįsta jokiais 2017 m. birželio 19 d. – 2019 m. gegužės 9 d. laikotarpio apskaitos dokumentais (atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais ar kitais grynųjų pinigų išmokėjimo dokumentais), jų priskaitymo 75 105,07 Eur ir išmokėjimo neužregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. birželio 19 d. – 2019 m. gegužės 9 d. laikotarpio buhalterinėje apskaitoje;

5.5.        už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 19 d. – 2019 m. gegužės 9 d. neapskaičiavo ir nesumokėjo 35 598,82 Eur mokesčių nuo papildomai apskaičiuoto darbo užmokesčio darbuotojams „vokeliuose“, iš jų: 13 420,46 Eur GPM, 4 928,62 Eur PSD įmokų; 17 099,54 Eur VSD įmokų; 150,20 Eur įmokų į Garantinį fondą;

5.6.        UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytomis sąskaitomis faktūromis (2 vnt.) įformintų gautų paslaugų už 4 700 Eur (2 200 Eur 2019 m. sausio 3 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 2 500 Eur 2019 m. sausio 9 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir MB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytais kasos pajamų orderiais (2 vnt.) įformintų sumokėtų lėšų grynaisiais pinigais 7 942,67 Eur (5 011,22 Eur 2018 m. liepos 31 d. Nr. 005; 2 931,45 Eur 2018 m. gruodžio 31 d. Nr. 008).

5.7.        Tokiu būdu per UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkiusią buhalterę – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) atstovę D. R., nesuvokusią jos, t. y. K. B., nusikalstamų veiksmų pobūdžio, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2017 m. birželio 19 d. – 2019 m. gegužės 9 d. laikotarpį.

6.       K. B. buvo kaltinama pagal BK 220 straipsnio 2 dalį tuo, kad pateikė neteisingus duomenis apie pajamas ir pelną, siekiant išvengti mokesčių, kurių suma viršija 750 MGL, o būtent:

6.1.        nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas: (duomenys neskelbtini)) vienintele akcininke, turinčia 100 procentų bendrovės akcijų, nuo 2017 m. birželio 23 d. būdama šios įmonės direktore, atstovaudama šiai įmonei, priimdama sprendimus jos vardu, kontroliuodama jos veiklą, siekdama išvengti turtinės prievolės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai mokėti mokesčius į Lietuvos Respublikos biudžetą, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatas būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, nesilaikydama 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, 7 straipsnio reikalavimų, kad „pajamos ir sąnaudos pripažįstamos pagal pajamų ir sąnaudų kaupimo <...> nustatytus apskaitos principus“, veikdama per UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkiusią buhalterę – UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) atstovę D. R., nesuvokusią jos, t. y. K. B., nusikalstamų veiksmų pobūdžio, 2018 m. liepos 13 d. elektroniniu būdu VMI pateikė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Metinę pelno deklaraciją už 2017 metus, kurioje nedeklaravo 389 887 Eur UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ gautų pajamų už odontologines paslaugas, jų neįrašė į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. Metinės pelno mokesčio deklaracijos 18 laukelį („į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų (apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų, pozityviųjų pajamų) bendra suma“), nuo jų neapskaičiavo ir nesumokėjo 31 840 Eur pelno mokesčio, bei 2019 m. rugpjūčio 22 d. elektroniniu būdu VMI pateikė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Metinę pelno deklaraciją už 2018 metus, kurioje nedeklaravo 564 745 Eur bendrovės pajamų už odontologines paslaugas, jų neįrašė į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. Metinės pelno mokesčio deklaracijos 18 laukelį, nuo jų neapskaičiavo ir nesumokėjo 36 308 Eur pelno mokesčio.

6.2.        Tokiais veiksmais K. B., veikdama per UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkiusią buhalterę D. R., nesuvokusią jos, t. y. K. B., nusikalstamų veiksmų pobūdžio, už 2017 m. ir 2018 m. VMI neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautas pajamas ir pelną, ir tokiu būdu už 2017–2018 metus nedeklaravo ir į Lietuvos Respublikos biudžetą nesumokėjo 68 148 Eur pelno mokesčio, kurio suma viršija 750 MGL.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

7.       Nuteistųjų K. B. ir S. L. gynėjas advokatas G. Bukauskas prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nuosprendį K. B. atžvilgiu pakeisti. Veikas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ir 207 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) perkvalifikuoti kaip vieną BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir vieną BK 207 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirti 100 MGL (5 000 Eur) baudą. Už BK 207 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirti 100 MGL (5 000 Eur) baudą. BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu bausmes, paskirtas už BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 207 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti 100 MGL (5 000 Eur) baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, apėmimo būdu subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ir galutinę bausmę nustatyti 280 MGL (14 000 Eur) baudą. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio dalį S. L. atžvilgiu panaikinti. Veikas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ir 207 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) perkvalifikuoti kaip vieną BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir vieną BK 207 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Atleisti S. L. BK 40 straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o bylą S. L. atžvilgiu nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

7.1.       Pirmosios instancijos teismas K. B. ir S. L. veikas kvalifikavo kaip du savarankiškus BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus ir du savarankiškus BK 207 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus. Nors nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme gynyba argumentavo, kad tokia veikų kvalifikacija nėra teisinga, kadangi veikos atitinka ne savarankiškų, o tęstinių nusikaltimų požymius, nuosprendyje teismas dėl šių argumentų nepasisakė ir galimybės veikas kvalifikuoti kaip tęstinius nusikaltimus nesvarstė.

7.2.       Nuteistieji pirmosios instancijos teisme parodė, kad jie 2018 m. birželio pirmoje pusėje nutarė gauti patalpų pirkimui trūkstamą pinigų sumą iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ banko, pateikiant šioms įstaigoms netikrus dokumentus, neva patvirtinančius įrangos įsigijimą iš Ispanijos bendrovių „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Tuo metu jau žinojo, kad kreditai bus imami iš dviejų finansų įstaigų, kadangi viena įstaiga reikiamos pinigų sumos kaip kredito būtų neišmokėjusi. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos dokumentų, kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ žinomai netikri dokumentai buvo pateikti 2018 m. birželio 15 d., o AB „(duomenys neskelbtini)“ bankui – 2018 m. birželio 19 d. Taigi, abiem finansų įstaigom dokumentai buvo pateikti keturių dienų laikotarpyje, buvo teikiami savo turiniu analogiški dokumentai, patvirtinantys tariamą įrangos įsigijimą iš Ispanijos bendrovių.

7.3.       Pagal teismų praktiką tęstine nusikalstama veika pripažįstama tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių paprastai laiko atžvilgiu viena nuo kitos nenutolusių analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis padarytų veikų, kurių kiekviena, atskirai paėmus, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau visas jas sieja vienas nusikalstamas sumanymas, vieninga tyčia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-650/2010, Nr. 2K-7-96/2012, Nr. 2K-77/2013, Nr. 2K-436/2014). Vieningai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad kaltininkas, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo.

7.4.       Iš nuteistųjų parodymų, kuriuos patvirtina bylos rašytiniai įrodymai, akivaizdu, kad jie turėjo išankstinę susiformavusią tyčią UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu gauti apie 450 000 Eur dydžio kreditą. Kadangi viena finansų įstaiga visos kredito sumos negalėjo suteikti, nuteistieji 2018 m. birželio pradžioje kreipėsi iškart į dvi Lietuvos finansų įstaigas – kredito uniją „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ banką. Tuo pačiu laikotarpiu nuteistieji pagamino ir finansų įstaigoms kelių dienų skirtumu pateikė iš esmės analogiško turinio netikrus dokumentus, patvirtinančius tariamą odontologijos įrangos pirkimą. Kadangi analogiško turinio dokumentai buvo klastojami ir finansų įstaigoms teikiami tuo pačiu laikotarpiu ir siekiant to paties tikslo – gauti kreditus bendrai 450 000 Eur sumai, t. y. turint vieningą tyčią, nuteistųjų K. B. ir S. L. veikos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 207 straipsnio 1 dalį turėjo būti kvalifikuotos kaip du tęstiniai nusikaltimai. Pirmosios instancijos teismas šias veikas kvalifikavo kaip atskiras veikas, tad netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

7.5.       Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad nuteistieji K. B. ir S. L. BK 207 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas padarė realiojoje sutaptyje. Ši teismo išvada yra nepagrįsta, prieštaraujanti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai analogiškose baudžiamosiose bylose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2021 m. kovo 16 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-788/2021 konstatuota, kad žinomai netikrų ar žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas siekiant sau ar kitam asmeniui gauti tikslinę paramą, subsidiją ir dotaciją, kaip ir turtinio sukčiavimo bylose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-82-699/2018), papildomai pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuotinas, nes tokių dokumentų panaudojimas apimamas apgaulės požymio. Tačiau jeigu kaltininkas, prieš pateikdamas tokius dokumentus kaip apgaulės priemonę, pats juos pagamino, suklastojo ar įgijo iš kitų asmenų, jo veika kvalifikuotina kaip sutaptis pagal BK 207 ir 300 straipsnių atitinkamas dalis. Nustačius, kad šios nusikalstamos veikos iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, padaromos viena po kitos per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą, jos kvalifikuojamos kaip idealioji sutaptis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K-207/2013).

7.6.       Šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamu atveju netikrų dokumentų pagaminimą ir laikymą pirmosios instancijos teismas vertino kaip neatskiriamą kreditinio sukčiavimo dalį, kadangi nuosprendyje esančiame K. B. inkriminuotų BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų aprašyme, analogiškai kaip ir kaltinime, nurodoma, kad nuteistoji BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė „turėdama tikslą apgaule gauti kreditą“. Be to, aprašydamas K. B. inkriminuotą BK 207 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, teismas naudoja sąvoką „tęsdama nusikalstamą veiką“, t. y. konstatuojama, kad BK 207 straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos tęsinys. Analogiškos sąvokos naudojamos ir aprašant nuteistojo S. L. veikas.

7.7.       Taigi, įvertinus minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, aplinkybę, kad nuteistųjų padarytos BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos buvo būtina kreditinio sukčiavimo dalis, darytina išvada, jog šioje baudžiamojoje byloje teismas BK 207 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas nepagrįstai vertino kaip sudarančias realiąją nusikaltimų sutaptį. Kadangi šios veikos sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį, pirmosios instancijos teismas bausmes, paskirtas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 207 straipsnio 1 dalį, turėjo bendrinti ne BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu dalinio sudėjimo būdu, o BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu apėmimo būdu. Taigi, pirmosios instancijos teismas bendrindamas bausmes netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

7.8.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija 2008 m. gegužės 20 d. nutartyje Nr. 2K-P-85/2008 yra išaiškinusi, kad asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį. Taigi, nagrinėjamu atveju pritarus apeliacinio skundo argumentams, kad nuteistasis S. L. padarė vieną BK 207 straipsnio 1 dalyje ir vieną BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. dvi nusikalstamas veikas, kurios nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį, darytina išvada, jog S. L. laikytinas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką ir atitinkančiu BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto numatytą sąlygą. Pirmosios instancijos teismas nekėlė abejonių, kad S. L. atitinka kitas BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytas būtinąsias sąlygas, tad darytina išvada, jog nuteistasis jas visas atitinka ir gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

7.9.       Apelianto manymu, teismas nepagrįstai pripažino M .P. netinkamu laiduotoju vien tik todėl, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme jis buvo nuteistojo S. L. gynėjas. BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Kaip matyti iš M. P. pasisakymo teismo posėdyje, su nuteistuoju S. L. jį sieja pirmiausia ne dalykiniai, bet ilgalaikiai asmeniniai santykiai, jie pažįstami nuo vaikystės, S. L. yra jo artimas draugas, šioje byloje tapęs ir klientu. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino advokato M. P. sutikimą būti laiduotoju kaip jo teisinės paslaugos formą, o ne kaip įsipareigojimą daryti teigiamą įtaką savo artimam draugui. Pažymėtina, kad 2023 m. gruodžio 29 d. teisinių paslaugų sutartis tarp advokato M. P. ir nuteistojo S. L. buvo nutraukta (kopija pridedama), juos vėl sieja tik asmeniniai santykiai. Taigi, M. P. yra tinkamas laiduotojas, vertas teismo pasitikėjimo.

8.       Civilinio ieškovo VMI įgaliotas atstovas R. J. apeliaciniu skundu prašė panaikinti 2023 m. gruodžio 28 d. nuosprendį patikslinančią 2024 m. sausio 9 d. nutartį kaip prieštaraujančią faktinėms aplinkybėms dėl pelno mokesčio turtinės žalos atlyginimo ir civilinio ieškovo ieškinį dėl 12 411,73 Eur pelno mokesčio priteisimo laikyti neįvykdytu. 2024 m. birželio 14 d. civilinis ieškovas raštu informavo, kad K. B. 2024 m. vasario 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 40 atlygino valstybės biudžetui padarytą pelno mokesčio turtinę žalą, todėl VMI savo apeliacinį skundą atšaukia.

9.       Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistųjų K. B. ir S. L. gynėjas advokatas G. Bukauskas ir nuteistasis S. L. prašė gynėjo apeliacinį skundą tenkinti, tačiau S. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį laiduotojo Z. L. atsakomybei pagal laidavimą. Prokurorė prašė skundą atmesti.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

        Nuteistųjų K. B. ir S. L. gynėjo advokato G. Bukausko apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Teismo procesas pagal civilinės ieškovės VMI apeliacinį skundą nutraukiamas.

10.       Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus, nuteistųjų gynėjo apeliacinio skundo ir proceso dalyvių išsakytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – nepagrįstai K. B. ir S. L. įvykdytą vieną tęstinį nusikaltimą, numatytą BK 207 straipsnio 1 dalyje, ir vieną tęstinį nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavo kaip du savarankiškus BK 207 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus ir du savarankiškus BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus. Be to, teismas be pagrindo bausmes už šias nusikalstamas veikas, padarytas esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, subendrino iš dalies sudėdamas, nors turėjo taikyti bausmių apėmimą. Tai yra pagrindas pirmosios instancijos teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nuosprendį pakeisti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 1 punktas). Perkvalifikavus K. B. ir S. L. nusikalstamas veikas, už jas nuteistajai K. B. skiriamos naujos bausmės bei naujai sprendžiamas jų subendrinimo klausimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybių, reikšmingų bausmei skirti, visumą atitinka griežtesnių, nei prašo apeliantas, bausmių už atskiras nusikalstamas veikas bei griežtesnės galutinės bausmės skyrimas. Be to, perkvalifikavus nusikalstamas veikas, taip pat įvertinus naujai byloje pateiktą Z. L. prašymą perduoti S. L. jo atsakomybei pagal laidavimą, 2023 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio dalis dėl S. L. naikinama ir byla jo atžvilgiu nutraukiama, nes yra BK 40 straipsnyje numatytas pagrindas atleisti S. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Z. L. laidavimą su užstatu (BPK 327 straipsnio 2 punktas). Civilinė ieškovė VMI apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio atšaukė, tad jis paliekamas nenagrinėtu, o teismo procesas pagal jį nutraukiamas (BPK 316 straipsnio 5 dalis).

        Dėl veikų, numatytų BK 207 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo kaip tęstinių nusikalstamų veikų

11.       Kaip ir nurodoma gynėjo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepateikė jokių išsamesnių argumentų, kodėl nustatytus K. B. ir S. L. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo kaip keturis atskirus nusikaltimus, padarytus esant realiajai veikų sutapčiai, o ne kaip dvi tęstines nusikalstamas veikas, numatytas atitinkamai BK 207 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, padarytas esant idealiajai veikų sutapčiai, nors baigiamųjų kalbų metu abiejų nuteistųjų gynėjai pateikė daug argumentų, pagrindžiančių būtent tokį veikų vertinimą ir kvalifikavimą. Šias klaidas ištaisys apeliacinės instancijos teismas.

12.       BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Kasacinės instancijos teismo praktikoje tęstinės nusikalstamos veikos sąvokos turinys aiškinamas gana plačiai. Šis aiškinimas kiek keitėsi, tačiau, apibendrinant kasacinio teismo praktiką ir teisinį reguliavimą – nusikalstama veika yra tęstinė tais atvejais, kai tas pats asmuo padaro dvi ar daugiau tame pačiame BK straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų, iš kurių kiekviena, vertinama atskirai, atitinka tame pačiame BK straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką, arba kai, padarius dvi ar daugiau veikų, vienas ar keli veiksmai (ar neveikimas) atitinka administracinio nusižengimo (ar kitokio teisės pažeidimo) požymius, tačiau jų visuma atitinka BK įtvirtintą nusikalstamą veiką ir visas veikas jungia bendras sumanymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-51-719/2023). Taigi, pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo paprasto pavienio nusikaltimo, yra bendras kaltininko sumanymas, sujungiantis du ar daugiau veiksmų, kurie kiekvienas atskirai, nesant bendro sumanymo, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus, administracinius nusižengimus ar kitokius teisės pažeidimus. Antras būtinas požymis yra susijęs su objektyviaisiais požymiais – visi atlikti veiksmai turi atitikti to paties BK straipsnio dispozicijoje nurodytus veikos požymius, tarp jų ir tokius, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai. Kiti požymiai, kurie paprastai teismų praktikoje įvardijami kaip papildomi (neesminiai) tęstinės veikos kriterijai, – nedidelis laiko tarpas, tas pats šaltinis, veikų pobūdis, intensyvumas ir kt., – dažniausiai yra tik požymiai, padedantys atskleisti subjektyviuosius tęstinės nusikalstamos veikos požymius – bendrą sumanymą (bendrą kaltės formą), tačiau jų nebuvimas jokiu būdu nepaneigia tęstinės veikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-51-719/2023). Kartu teismų praktikoje pažymima, kad veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl atskirų kategorijų baudžiamosiose bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011).

13.       Byloje nustatyti K. B. ir S. L. kreditinio sukčiavimo ir žinomai netikrų dokumentų pagaminimo bei jų laikymo veiksmai, gynėjo apeliaciniame skunde siūlomi kvalifikuoti kaip du tęstiniai nusikaltimai, atitinka to paties BK straipsnio dispozicijoje nurodytus objektyviuosius veikos požymius. Dėl to ginčo nėra, skundžiamame nuosprendyje nusikaltimai kvalifikuoti pagal tas pačias BK 207 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Be to, nuteistieji K. B. ir S. L. pirmosios instancijos teisme nuosekliai tvirtino veikę pagal vieną nusikalstamą sumanymą, siekdami vieno nusikalstamo tikslo – panaudojant žinomai netikrus dokumentus gauti apie 450 000 Eur dydžio pinigų sumą medicininės paskirties nekilnojamojo turto Ispanijoje pirkimui. Jie abu nurodė, kad 2017 m. K. B. Ispanijoje, Malagos provincijoje, Steponos savivaldybėje, Cancelada mieste, rado areštuotą ir banko parduodamą apie 800 kv. m. ploto medicininės paskirties pastatą, tinkamą medicininėms paslaugoms teikti. Nutarė šį pastatą įsigyti. 2018 m. Ispanijos bankas K. B. patvirtino kaip galimą pastato pirkėją ir davė trumpą terminą 505 000 Eur sumokėjimui. K. B. norėjo, kad ją kaip pirkėją pakeistų UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau Ispanijos įstatymai to neleido, jie būtų praradę pirmumo teisę pirkti. Teko skubiai keisti planus ir ieškoti būdų, kaip K. B. įgytų galimybę disponuoti kredito suma. Buvo nuspręsta, kad gautus pinigus pastatui pirkti įmonė paskolins K. B.. Tokio dydžio kreditą paprasčiau galėjo paimti įmonė. S. L. pagamino netikras odontologinės įrangos pirkimo-pardavimo iš bendrovių „(duomenys neskelbtini).“ ir „(duomenys neskelbtini)“ sutartis, PVM sąskaitas faktūras, kitus kaltinime nurodytus dokumentus, odontologinės įrangos pardavėjų parašus. Dokumentus pateikė kredito įstaigoms. Kreipėsi į KU „(duomenys neskelbtini)“, S. L. buvo jos narys. Unijai buvo svarbu ne tai, ką jie už gautus pinigus pirks, o tai, iš kokių pajamų bus mokamas kreditas, kokia bus užtikrinimo priemonė. Kredito unija nurodė maksimalią sumą, kurią gali skirti, kurios nepakako, reikėjo antro kredito. Todėl jie kreipėsi ir į AB „(duomenys neskelbtini)“ banką dėl kredito suteikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiame banke jau turėjo paėmę kreditą. Sutartį su „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu tikru parašu pasirašė K. B., o kitą sutartį pasirašė J. B., nes jie buvo išvykę. Jų prašymu, abi kredito įstaigos pinigus pervedė į Ispanijos banke atidarytą K. B. asmeninę sąskaitą, kuri kredito davėjams buvo įvardinta kaip odontologinės įrangos pardavėjo sąskaita. Lėšomis, kurias Lietuvos kredito įstaigos pervedė į K. B. asmeninę sąskaitą Ispanijos banke, buvo sumokėta už minėtą perkamą pastatą Malagos regione. K. B. yra jo savininkė, tačiau panaudos sutartimi jis perduotas naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo metu patalpos remontuojamos, ruošiamasi jose atidaryti odontologines paslaugas teikiančią įstaigą. Kreditai yra grąžinti, tai padaryta UAB „(duomenys neskelbtini)lėšomis, nes bendrovė naudosis patalpomis ir iš to gaus pajamų. Jokių pretenzijų dėl kreditų mokėjimo ir jų vykdymo kredito įstaigos neturėjo ir neturi (t. 31, b. l. 111–116). Kad aptariami kreditai buvo paimti siekiant gauti reikiamą pinigų sumą įsigyti pirmiau minėtą nekilnojamąjį turtą Ispanijoje, nuteistieji tvirtino ir apklausti ikiteisminio tyrimo metu ( t. 21, b. l. 143–145, 149–153, 160–164; t. 23, b. l. 46–48, 62–63).

14.       Paminėtus nuteistųjų parodymus patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga. Ja remiantis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama K. B., paraišką Kredito Unijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl ilgalaikio 210 000 Eur kredito gavimo pateikė 2018 m. birželio 4 d. Teismo nuosprendyje nurodyti žinomai netikri dokumentai – 2018 m. birželio 15 d. odontologinės įrangos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos priedai, kuriuose buvo pateikti duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ neva perkamą odontologinę įrangą 245 997 Eur sumai bei nurodyta Ispanijos bendrovės „ (duomenys neskelbtini)“ sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra asmeninė K. B. sąskaita, kredito unijai buvo pateikti 2018 m. birželio 15 d. Kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašyta 2018 m. birželio 22 d. Minėtų dokumentų pagrindu Kredito Unija „(duomenys neskelbtini)“ UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu suteikė kreditą, 2018 m. birželio 29 d. 245 997 Eur suma buvo pervesta į asmeninę K. B. sąskaitą banke „(duomenys neskelbtini)“ (t. 11, b. l. 197–200; t. 17, b. l. 143–144; prie bylos pridėtas segtuvas Nr. 1 (dėžėje Nr. 1), l. 1–12, 32–34, 61–62, 63–66, 68–69). Savo ruožtu AB „(duomenys neskelbtini)“ bankui žinomai netikras dokumentas – Invoice (sąskaita-faktūra) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nurodyta neva perkama odontologinė įranga bendrai 264 046 Eur sumai bei Ispanijos bendrovės ,,H. S. Espana“ sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra asmeninė K. B. sąskaita, kredito įstaigai pateiktas 2018 m. birželio 19 d. Šio dokumento ir 2018 m. balandžio 6 d. atviro kredito sutarties Nr. KS/18-94 dėl 237 180 Eur kredito suteikimo pagrindu AB „(duomenys neskelbtini)“ bankas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu suteikė kreditą, 2018 m. birželio 21 d. 264 046 Eur suma buvo pervesta į asmeninę K. B. sąskaitą banke „(duomenys neskelbtini)“ (t. 19, b. l. 82–92, 93, 97). Banko „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame K. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išraše nurodoma, kad 502 000 Eur iš sąskaitos nurašyta 2018 m. liepos 17 d. pagal banko čekį Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 17, b. l. 142–144). Ispanijos nekilnojamojo turto registro išraše nurodoma, kad K. B. yra gyvenamojo ir sveikatos priežiūros komplekso, kurio plotas 952 kv. m., esančio Esteponos savivaldybėje, savininkė pagal tą pačią dieną, tai yra 2018 m. liepos 17 d., notaro patvirtintą pirkimo aktą (t. 28, b. l. 81–89).

15.       Taigi, pirmiau aptartų duomenų visuma patvirtina, kad nuteistieji K. B. ir S. L., iš anksto susitarę ir veikdami kartu, žinomai netikrus dokumentus pagamino, juos laikė ir vėliau pateikė dviem kredito įstaigom nedideliu laiko tarpu. Abiem atvejais buvo pagaminti ir pateikti savo turiniu labai panašūs žinomai netikri dokumentai, patvirtinantys tariamą odontologinės įrangos įsigijimą iš Ispanijos bendrovių, kaip jų sąskaitas nurodant tą pačią asmeninę K. B. sąskaitą Ispanijos banke. Apgaulės būdu panaudojant žinomai netikrus dokumentus gautos abiejų kreditų sumos buvo panaudotos iš anksto sumanytam tam pačiam tikslui – vieno nekilnojamojo turto objekto Ispanijoje įsigijimui. Kaip ir nurodė prokurorė, apgaulės būdu gautų pinigų sumos panaudojimas nuteistiesiems nėra inkriminuotas, šios aplinkybės nėra minimos nusikalstamų veikų aprašyme, tačiau tai nėra kliūtis duomenis apie jas vertinti kartu su kitais bylos įrodymais. Šiuo atveju jų visuma leidžia spręsti apie nuteistųjų veikimą vieninga tyčia, turint vieną iš anksto sutartą nusikalstamą sumanymą.

16.       Teisėjų kolegija atsižvelgė ir į kitas aplinkybes, kurias baigiamųjų kalbų metu akcentavo proceso dalyviai. Iš tiesų, abu kreditai buvo paimti iš skirtingų kredito įstaigų, kreditų sumos skiriasi, joms pateikti dokumentai iš dalies skyrėsi savo turiniu, nes juose nurodytos įmonės, iš kurių neva buvo pirkta odontologinė įranga, yra skirtingos. Be to, vieną kredito sutartį pasirašė pati K. B., o kitą – jos įgaliojimu J. B.. Visgi, kaip minėta, tokio pobūdžio aplinkybės teismų praktikoje vertinamos tik kaip požymiai, padedantys atskleisti subjektyviuosius tęstinės nusikalstamos veikos požymius – bendrą sumanymą (bendrą kaltės formą), tačiau jų nebuvimas jokiu būdu nepaneigia tęstinės veikos. Byloje surinkti ir pirmiau aptarti duomenys patvirtina, kad nuteistieji į dvi kredito įstaigas kreipėsi tik todėl, kad viena jų negalėjo išduoti reikiamo dydžio kredito, koks jiems buvo reikalingas norint įsigyti jau minėtas patalpas Ispanijoje. Į antrą kredito įstaigą buvo kreiptasi dar negavus kredito sumos iš pirmosios, o tai tik papildomai patvirtina išvadą apie išankstinį, pakankamai konkretizuotą sumanymą ir iš anksto susiformavusią tyčią apgaulės būdu gauti tokio dydžio kreditą, koks būtų pakankamas numatyto nekilnojamojo turto Ispanijoje įgijimui. Kredito sutartį su AB „(duomenys neskelbtini)“ banku nors ir pasirašė J. B., visgi jis veikė pagal K. B. įgaliojimą, jos prašymu ir vykdydamas jos valią. Tai patvirtina ne tik byloje esantis K. B. pasirašytas 2018 m. vasario 26 d. įgaliojimas J. B., bet ir jo paties parodymai, kuriais jis patvirtino, kad jo dukra K. B. formaliai įgaliojo jį atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kol ji negalės. 2018 m. balandžio 6 d. atvirto kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė jos prašymu, nes ji su šeima buvo išvykusi į Ispaniją. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, kredito gavimo ir pinigų išmokėjimo aplinkybėmis jis nesidomėjo (t. 19, b. l. 62–66, 106–108). Be to, pati K. B. pasirašė bankui pateiktą 2018 m. birželio 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą finansuoti sandorį pagal 2018 m. birželio 19 d. bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ Invoice (sąskaitą-faktūrą) Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu ir buvo išmokėta kredito suma (t. 10, b. l . 28; t. 17, b. l. 142–144; t.19, b. l. 93, 97).

17.       Teisėjų kolegija vertino ir tai, kad kredito įstaigoms pateiktų žinomai netikrų dokumentų turinys iš tiesų iš dalies skyrėsi. Kaip pažymėjo prokurorė, jose buvo nurodytos skirtingos Ispanijos bendrovės, iš kurių neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko odontologinę įrangą, tačiau, kaip patvirtina bylos duomenys, šiuos skirtumus lėmė ne nuteistųjų realizuojamas skirtingas nusikalstamas sumanymas, o vienos iš kredito įstaigų veiksmai. Nustatyta, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ bankui kartu su 2018 m. gegužės 29 d. odontologinės įrangos pirkimo-pardavimo sutartimi tarp K. B. atstovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pardavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, be kita ko, buvo pateiktas priedas – 2018 m. gegužės 18 d. „(duomenys neskelbtini).“ Invoice (sąskaita-faktūra) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl odontologinės įrangos pirkimo 245 997 Eur sumai. Pažymėtina, kad toks pats dokumentas buvo pateiktas ir KU „(duomenys neskelbtini)“ (t. 11, b. l. 197–200; t. 19, b. l. 67–68; prie bylos pridėtas segtuvas Nr. 1 (dėžėje Nr. 1), l. 69, 77–78). 2018 m. birželio 15 d. raštu AB „(duomenys neskelbtini)“ bankas atsisakė suteikti kreditą paminėtų dokumentų pagrindu, nes pirkimo-pardavimo sutartyje įrangos pardavėju nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, kurios išrašytą sąskaitą prašoma apmokėti. Be to, kredito įstaigai papildomų abejonių sukėlė tai, kad banko turimais duomenimis nei bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla nėra susijusi su prekyba odontologine įranga ir jos garantiniu ir/ar pogarantiniu aptarnavimu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nurodyta, kad bankas priims sprendimą dėl kredito lėšų išmokėjimo tik gavęs dokumentus, atitinkančius 2018 m. balandžio 6 d. kredito sutarties 1.8.1.3 punkto nuostatas (t. 19, b. l. 69). Kaip jau buvo minėta, po to bankui buvo pateikta 2018 m. birželio 19 d. bendrovės ,, (duomenys neskelbtini) (sąskaita-faktūra) Nr. v kartu su 2018 m. birželio 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymu, pasirašytu K. B., finansuoti sandorį pagal pateiktą sąskaitą-faktūrą. Būtent pateikta žinomai netikra sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) ir lėmė sprendimą išmokėti kredito sumą.

18.       Šių duomenų visuma leidžia teismui pripažinti, kad nuteistieji K. B. ir S. L., tiek pagamindami ir laikydami žinomai netikrus dokumentus, kurie buvo pateikti KU „(duomenys neskelbtini)“, tiek pagamindami ir laikydami žinomai netikrus dokumentus, kurie buvo pateikti AB „(duomenys neskelbtini)“ bankui, kaip ir panaudodami minėtus dokumentus apgaule gaudami kreditą tiek iš KU „(duomenys neskelbtini)“, tiek ir vėliau iš AB „(duomenys neskelbtini)“ banko, realizavo vieną bendrą nusikalstamą sumanymą apgaule gauti reikiamo dydžio kreditus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu tam, kad K. B. kaip fizinis asmuo įgytų patalpas Ispanijoje. Jos buvo reikalingos ir vėliau naudojamos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ekonominei veiklai plėtoti ir vykdyti, iš to gaunant pelną ir atsiskaitant su kreditoriais. Visus aptartus nuteistųjų K. B. bei S. L. veiksmus, kurie nuosprendyje kvalifikuoti kaip du savarankiški kreditinio sukčiavimo ir du savarankiški žinomai netikrų dokumentų pagaminimo ir laikymo nusikaltimai, jungė jų vieninga tyčia. Tai yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir pripažinti, kad nuteistoji K. B. veiksmais, nurodytais skundžiamo 2023 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio 1.1.1 ir 1.1.3 punktuose, taip pat nuteistasis S. L. veiksmais, nurodytais 2023 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio 1.2.1 ir 1.2.3 punktuose, iš anksto susitarę ir veikdami kartu, padarė vieną tęstinę nusikalstamą veiką. Ši veika abiem nuteistiesiems iš dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikuojama kaip viena nusikalstama veika pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Be to, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nuteistoji K. B. veiksmais, nurodytais 2023 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio 1.1.2 ir 1.1.4 punktuose, taip pat nuteistasis S. L. veiksmais, nurodytais 2023 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio 1.2.2 ir 1.2.4 punktuose, iš anksto susitarę ir veikdami kartu, padarė vieną tęstinę nusikalstamą veiką. Ši veika abiem nuteistiesiems iš dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 207 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikuojama kaip viena nusikalstama veika pagal BK 207 straipsnio 1 dalį.

19.       Perkvalifikuodama nusikalstamas veikas pagal BK 207 straipsnio 1 dalį, teisėjų kolegija kartu nurodo taikomą baudžiamojo įstatymo redakciją. Ji pirmosios instancijos teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nuosprendyje nėra įvardyta, o tai gali reikšti, kad taikomas įstatymas, galiojantis sprendimo priėmimo metu. Toks vertinimas šioje situacijoje nėra galimas. Nagrinėjamos kreditinio sukčiavimo veikos įvykdytos galiojant 2000 m. rugsėjo 26 d. priimto įstatymo Nr. VIII-1968 redakcijai. Vėliau BK 207 straipsnis buvo pakeistas du kartus. 2019 m. liepos 16 d. įstatymas Nr. XIII-2334, galiojęs nuo 2019 m. liepos 27 d., BK 207 straipsnio 1 dalyje nors ir numatė naujas, švelnesnes už laisvės atėmimą, bausmes, tai yra laisvės apribojimą ir areštą, tačiau kartu papildė straipsnį 2 dalimi, be kita ko, numačiusia naują kreditinį sukčiavimą kvalifikuojantį požymį – didelę turtinę žalą, kartu už tokią veiką numatant griežtesnės bausmės skyrimo galimybes (veika tapo apysunkiu nusikaltimu). Savo ruožtu 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925, galiojančiu nuo 2023 m. birželio 1 d., BK 207 straipsnis buvo papildytas 3 dalimi, be kita ko, numačiusia naują kreditinį sukčiavimą kvalifikuojantį požymį – labai didelę turtinę žalą, už tokią veiką numatant dar griežtesnės bausmės skyrimo galimybes (veika tapo sunkiu nusikaltimu). Pagal naujos redakcijos BK 212 straipsnio 1 dalį labai didelė žala yra tada, kai jos dydis viršija 900 MGL, tai yra 45 000 Eur. Įvertinus nagrinėjamu atveju apgaulės būdu gautų kreditų bendrą sumą (447 180 Eur) spręstina, kad paminėti baudžiamieji įstatymai nuteistiesiems yra griežtinantys bausmę ir sunkinantys jų teisinę padėtį, tad jie grįžtamosios galios neturi. Šiuo atveju taikytinas nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas (BK 3 straipsnio 1, 3 dalys).

Dėl bausmių skyrimo nuteistajai K. B. ir jų bendrinimo

20.       Perkvalifikavus dalį K. B. nusikalstamų veikų, spręstini naujų bausmių skyrimo už jas bei bausmių subendrinimo klausimai. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, taip pat vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 2–3 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį.

21.       Nuteistosios K. B. įvykdyti BK 207 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatyti tyčiniai, baigti nusikaltimai priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai. Teisėjų kolegija atsižvelgė tiek į pagamintų bei laikytų žinomai netikrų dokumentų kiekį, tiek ir į jau minėtą juos panaudojant apgaulės būdu gauto kredito dydį. Visgi kartu atsižvelgė ir į tai, kad tiek iš AB „(duomenys neskelbtini)“ banko, tiek ir iš KU „(duomenys neskelbtini)“ paimti kreditai buvo grąžinti dar ikiteisminio tyrimo metu (t. 19, b. l. 21; t. 29, b. l. 124). K. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad ji prisipažino padariusi BK 207 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus, padėjo juos išaiškinti (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimai padaryti bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). K. B. praeityje neteista, dirba, turi du mažamečius vaikus. Šių duomenų visuma teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajai už BK 207 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas skiriant griežtesnes bausmes, nei prašo apeliantas, tačiau artimas minimaliems jos dydžiams.

22.       Apeliaciniame skunde pateikti argumentai ir dėl skirtų bausmių subendrinimo, prašant taikyti BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jas subendrinti apėmimo būdu, nes, anot apelianto, BK 207 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos buvo padarytos esant idealiajai jų sutapčiai. Teisėjų kolegija su pateiktais argumentais sutinka.

23.       Baudžiamajame įstatyme nėra pateiktas idealiosios nusikalstamų veikų sutapties apibrėžimas. Pagal teismų praktiką ši sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nustatytų skirtinguose BK straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2010, Nr. 2K-361/2011, Nr. 2K-37/2011, Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K-385/2014, Nr. 2K-144-489/2015, Nr. 2K-345-507/2015, Nr. 2K-30-788/2023 ir kt.). Nusikalstamų veikų sutaptis gali būti pripažįstama idealiąja ir tuo atveju, kai įgyvendinant bendrą sumanymą padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose nurodytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą. Teismas šią idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį gali konstatuoti atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K-145-511/2019, Nr. 2K-243-697/2020, Nr. 2K-P-31-788/2021, Nr. 2K-185-976/2021 ir kt.).

24.       Savo ruožtu pagal teismų praktiką realioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas skirtingu laiku keliomis savarankiškomis veikomis padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, nustatytų tiek skirtinguose, tiek tuose pačiuose BK straipsniuose ar straipsnių dalyse. Esant realiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, bausmės bendrinamos sudėjimo būdu, išskyrus atvejus, nustatytus BK 63 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-511/2022).

25.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad K. B. ir S. L. nusikalstamas sumanymas ir vykdytų nusikalstamų veiksmų tikslas buvo apgaulės būdu įgyti būtent tokio dydžio kreditą, kurio pakaktų medicininės paskirties patalpų Ispanijoje įgijimui tam, kad jose galėtų būti plėtojama ir vykdoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekonominė veikla. Įgyvendinant šį sumanymą buvo atlikti veiksmai, atitinkantys dviejuose skirtinguose BK straipsniuose, tai yra BK 207 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje aprašytas nusikalstamas veikas. Byloje nustatytos aplinkybės taip pat leidžia spręsti, kad šiuo konkrečiu atveju nuteistųjų pagamintų ir laikytų žinomai netikrų dokumentų panaudojimas buvo būtina apgaulės, suklaidinusios KU „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ banko darbuotojus, realizavimo sąlyga. Nepateikę kredito įstaigoms minėtų dokumentų, nuteistieji nebūtų apgaule užvaldę siekto dydžio pinigų sumos, nes kreditai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, pinigus pervedant į minėtuose dokumentuose nurodytą K. B. asmeninę sąskaitą, nebūtų suteikti.

26.       Teisėjų kolegija atsižvelgė ir į prokurorės baigiamojoje kalboje paminėtą konkretų teismų praktikos pavyzdį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-88-1073/2024), kuria remdamasi ji tvirtino, kad šiuo atveju nustatytos K. B. ir S. L. nusikalstamos veikos buvo padarytos esant realiajai, o ne idealiajai veikų sutapčiai. Paminėtoje byloje asmuo buvo nuteistas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad įgijo nusikalstamu būdu gautą turtą – automobilį, ir, siekdamas pargabenti jį iš Jungtinės Karalystės į Lietuvos Respubliką, suklastojo tikrą dokumentą – šios transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, taip pat panaudojo šį suklastotą tikrą dokumentą ir kitą žinomai netikrą dokumentą – minėtos transporto priemonės registracijos liudijimą, pateikdamas juos pareigūnams. Kasacinės instancijos teismas pritarė byloje padarytai išvadai, kad nusikalstamos veikos įvykdytos esant realiajai veikų sutapčiai, tai argumentuodamas tuo, kad, pagal nustatytas aplinkybes, nors pirkimo-pardavimo sutarties suklastojimas buvo svarbi sąlyga norint transporto priemonę pargabenti ir eksploatuoti Lietuvos Respublikoje, tačiau tai nebuvo neišvengiama nusikalstamu būdu gauto turto (automobilio) įgijimo dalis. Todėl šiuo atveju pripažinta, kad nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas ir dokumentų suklastojimas yra viena kitą lydinčios, bet atskiros ir nesutampančios nusikalstamos veikos. Taigi, prokurorės nurodytoje kasacinio teismo nutartyje nustatytos aplinkybės, lėmusios padarytas išvadas, nebuvo tapačios nagrinėjamoje byloje nustatytoms aplinkybėms. Kaip minėta, šiuo atveju netikrų dokumentų panaudojimas buvo būtina apgaulės gaunant kreditus realizavimo sąlyga. Prokurorės įvardytas teismų praktikos pavyzdys šiuo atveju nėra aktualus, jis pirmiau padarytų išvadų nepaneigia. Savo ruožtu paminėtini ir kiti teismų praktikos pavyzdžiai, kai save esme panašiais kreditinio sukčiavimo ir dokumentų klastojimo atvejais bylose buvo konstatuota būtent idealioji šių veikų sutaptis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2015, Nr. 2K-73-689/2019, Nr. 2K-223-976/2020, Nr. 2K-P-31-788/2021, Nr. 2K-174-628/2022).

27.       BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu subendrinus K. B. pagal BK 207 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį skirtas bausmes apėmimo būdu, subendrinta bausmė bendrinama su bausme, 2023 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu skirta už nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje. Šiuo atveju taikytinas pirmosios instancijos teismo taikytas subendrinimo būdas, tai yra dalinis bausmių sudėjimas, jo apeliantas neginčija. Už atskirus nusikaltimus skyrus griežtesnes bausmes, taip pat skirtina griežtesnė apėmimo būdu subendrinta bausmė ir griežtesnė galutinė bausmė nei prašo apeliantas. Visgi ji yra mažesnė, nei buvo skirta pirmosios instancijos teismo, tad pagrindo išvadai apie nuteistosios teisinės padėties pabloginimą nesant prokuroro skundo nėra.

        Dėl S. L. baudžiamosios atsakomybės

28.       Apeliaciniame skunde prašoma S. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu. BK 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Kitos minėtame BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos yra: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laidavimas gali būti taikomas, jei yra nustatyta šiame BK straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-7-75/2011, Nr. 2K-196-697/2018, Nr. 2K-153-976/2018, Nr. 2K-67-942/2019). Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, nepripažinus asmens, siekiančio tapti laiduotoju, tinkamu būti laiduotoju ir vertu teismo pasitikėjimo, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra galimas.

29.       Nuteistasis S. L. iki nagrinėjamų nusikaltimų padarymo teistas nebuvo (t. 25, b. l. 117–122). Apeliacinės instancijos teismui perkvalifikavus padarytas nusikalstamas veikas kaip tęstines ir pripažinus, kad jos viena kitos atžvilgiu sudaro idealiąją sutaptį, S. L. laikytinas asmeniu, pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką. Tokia išvada atitinka ir teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, Nr. 2K-340/2012, Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-164-895/2018, Nr. 2K-224-1073/2023). Nuteistasis S. L. bylos procese buvo nurodęs, kad kaltės nepripažįsta ar pripažįsta iš dalies, visgi tokia jo pozicija buvo siejama iš esmės su inkriminuotų aplinkybių vertinimu. Duodamas parodymus jis pripažino visas esmines jam inkriminuotų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, išreiškė teismui savo nuoširdžius apgailestavimus ir pasiryžimą ateityje nebenusikalsti (t. 21, b. l. 143–145, 149–153, 160–164; t. 31, b. l. 111–114, 168). Šiuos duomenis teisėjų kolegija vertina atsižvelgusi ir į šias aplinkybes. Nustatytos nusikalstamos veikos buvo įvykdytos prieš daugiau nei šešerius metus, o naujų apkaltinamųjų nuosprendžių S. L. atžvilgiu nebuvo priimta. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo matyti, kad S. L. 2022 m. spalio 18 d. buvo pripažintas įtariamuoju ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), vykstančiame pagal BK 226 straipsnio 1 dalį (4 veikos), visgi duomenų apie bylos perdavimą teismui, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą nėra. Todėl, vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, taip pat įvertinus visumą aptartų aplinkybių, yra pagrindas manyti, kad S. L. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, yra nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos.

30.       Apeliaciniame skunde buvo pateikti argumentai, kuriais ginčytos pirmosios instancijos teismo išvados dėl to, kad tuo metu S. L. gynėjo procesinį statusą byloje turėjęs advokatas M. P. nėra tinkamas laiduotojas, tai argumentuojant tiek S. L. ir M. P. ilgalaikiais asmeniniais tarpusavio santykiais, tiek ir pasikeitusiu pastarojo asmens procesiniu statusu byloje. Visgi bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gautas prašymas dėl naujo laiduotojo skyrimo, kartu nurodant, kad M. P. nesieks tapti S. L. laiduotoju byloje. Tai įvertinusi teisėjų kolegija nepasisakys dėl M. P. kaip laiduotojo tinkamumo.

31.       Kaip minėta, byloje buvo gautas naujas Z. L. prašymas dėl S. L. perdavimo jo atsakomybėn pagal laidavimą (t. 32, b. l. 96–98). Vertindama, kiek Z. L. atitinka įstatyme numatytus laiduotojui keliamus reikalavimus, teisėjų kolegija atsižvelgė į šių aplinkybių visumą. Z. L. yra nuteistojo S. L. tėvas. Praeityje jis nėra teistas ar baustas administracine tvarka. Tiek prašyme teismui, tiek ir apklaustas teisme Z. L. nurodė su sūnumi palaikantis šiltus santykius, dažnai bendraujantis tiek su juo, tiek su jo šeimos nariais. S. L. su šeima gyvena Ispanijoje, tačiau šią vasarą praleido pas jį. Kitu metu dažnai bendrauja vaizdo skambučiais. Su sūnum bendrauja atvirai, jie kalbasi apie verslą, buvo pokalbis ir apie padarytas nusikalstamas veikas. Dėl jų S. L. labai gailisi ir pergyvena. Jis yra sūnui autoritetas, yra įsitikinęs, kad gali daryti jam teikiamą įtaką ir tokie dalykai nesikartos. Laiduotojo pareigos ir atsakomybė jam žinomi. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme nuteistasis S. L. taip pat nurodė, kad jo santykiai su tėvu Z. L. yra geri. Pakaitomis su žmona pas jį leidžia vasaras, tėvas taip pat atvažiuoja ir į Ispaniją. Jie taip pat reguliariai, 3–4 kartus per savaitę, bendrauja vaizdo skambučiais. Tėvo nuomonė jam svarbi, nes yra daug kartų gyvenime padėjęs, nukreipęs. Jie daug kalbasi gyvenimiškais klausimais, apie anūkus, šeiminius reikalus. Toks jų bendravimas bus ir ateityje. Tėvui yra žinoma ir apie byloje nagrinėjamas jo padarytas nusikalstamas veikas, į jas jis (Z. L.) reagavo neigiamai, nes auklėjo jį tvarkingai. Įvertinusi šių aplinkybių visumą teisėjų kolegija sprendžia, kad Z. L. asmenybės duomenys, nustatyti artimi, pasitikėjimu ir pagarbos santykiais grįsti tarpusavio ryšiai su sūnumi, Z. L. neigiamas požiūris į byloje nustatytus nusikalstamus veiksmus, yra pakankamas pagrindas išvadai, kad Z. L. gali daryti teigiamą įtaką savo S. L., todėl Z. L. pripažįsta vertu teismo pasitikėjimo asmeniu ir tinkamu S. L. laiduotoju. Pateiktame rašytiniame prašyme Z. L. nurodė, kad užstato nesiūlo, tačiau teismo posėdžio metu patikslino sutinkantis iš savo asmeninių lėšų sumokėti 500 Eur. Taip pat nurodė, kad yra senatvės pensininkas, gauna 906 Eur pensiją ir 38 Eur našlio pensiją. Z. L. dėl laidavimo termino teismui paaiškino, kad garantuos tiek, kiek reikės, o jo sūnaus S. L. gynėjas teigė, kad galimas laiduotojo nurodytas užstato dydis, jei teismas nuspręstų, jog jis nepakankamas, nesukeltų sunkumų ir teismo nurodytas užstatas būtų sumokėtas.

32.       Teisėjų kolegija, spręsdama atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą, atsižvelgė ir į šias aplinkybes. Nuteistasis S. L. įvykdė BK 207 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytus tyčinius, baigtus nusikaltimus, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai. Teisėjų kolegija atsižvelgė tiek į pagamintų bei laikytų žinomai netikrų dokumentų kiekį, tiek ir į jau minėtą juos panaudojant apgaulės būdu gautų kreditų dydį. Visgi kartu atsižvelgė ir į tai, kad tiek iš AB „(duomenys neskelbtini)“ banko, tiek ir iš KU „(duomenys neskelbtini)“ paimti kreditai buvo grąžinti dar ikiteisminio tyrimo metu (t. 19, b. l. 21; t. 29, b. l. 124). S. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs BK 207 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus, padėjo juos išaiškinti (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimai padaryti bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). S. L. praeityje neteistas, dirba, turi du mažamečius vaikus.

33.       Apibendrindamas išsakytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju, esant visumai BK 40 straipsnyje nustatytų aplinkybių, yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti S. L. nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytus BK 207 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus pagal Z. L. laidavimą, o baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Įvertinus visumą pirmiau nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nustatytinas minimalus vienerių metų laidavimo terminas su užstatu, kuris būtų pakankamas laidavimo tikslams pasiekti ir veiktų kaip rimtas ir nedeklaratyvus nuteistojo bei laiduotojo išsakytos pozicijos garantas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir nusikalstamu būdu gautų kreditų dydį, 500 Eur užstatas būtų formalus, todėl jį didina iki 5 000 Eur.

Dėl civilinės ieškovės VMI apeliacinio skundo

34.       Baudžiamojo proceso įstatymas numato apelianto teisę apeliacinį skundą atšaukti (BPK 316 straipsnio 1 dalis). Prašymai dėl skundų atšaukimo gali būti paduoti iki teismo pranešimo posėdžių salėje apie nuosprendžio ar nutarties paskelbimo laiką ir vietą (BPK 316 straipsnio 3 dalis). Atšaukus apeliacinį skundą, teismas palieka skundą nenagrinėtą ir teismo procesą nutraukia (BPK 316 straipsnio 5 dalis). VMI 2024 m. birželio 14 d. pateikė prašymą dėl apeliacinio skundo atšaukimo, tai argumentuodama tuo, kad valstybės biudžetui padaryta pelno mokesčio žala buvo atlyginta (t. 32, b. l. 81–82). Prašymas atitinka tokio pobūdžio dokumento formai ir turiniui keliamus reikalavimus, jame nurodyta apelianto valia išreikšta aiškiai, skundo atšaukimo priežastį patvirtina ir teismui pateiktas mokėjimo nurodymas (t. 32, b. l. 79–80). Tai įvertinus civilinės ieškovės VMI apeliacinis skundas paliekamas nenagrinėtu, o teismo procesas dėl šio skundo nutraukiamas.

        Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, 327 straipsnio 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 316 straipsnio 5 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nuosprendį, patikslintą 2024 m. sausio 9 d. nutartimi, pakeisti.

Du nusikaltimus, už kuriuos K. B. nuteista pagal BK 207 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti į vieną tęstinį nusikaltimą pagal BK 207 straipsnio 1 dalį (įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir paskirti bausmę – 170 MGL (8 500 Eur) dydžio baudą.

Du nusikaltimus, už kuriuos K. B. nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti į vieną tęstinį nusikaltimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę – 170 MGL (8 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti tarpusavyje apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 170 MGL (8 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, ir K. B. paskirti galutinę bausmę – 400 MGL (20 000 Eur) dydžio baudą.

Du nusikaltimus, už kuriuos S. L. nuteistas pagal BK 207 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti į vieną tęstinį nusikaltimą pagal BK 207 straipsnio 1 dalį (įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

Du nusikaltimus, už kuriuos S. L. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti į vieną tęstinį nusikaltimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, S. L., padariusį nusikalstamas veikas, nustatytas BK 207 straipsnio 1 dalyje (įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį Z. L. atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams su 5 000 Eur užstatu, ir baudžiamąją bylą S. L. nutraukti.

Kitos Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, patikslinto 2024 m. sausio 9 d. nutartimi, dalies nekeisti.

Civilinio ieškovo Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą palikti nenagrinėtą ir apeliacinį procesą dėl šio skundo nutraukti.

Išaiškinti S. L., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui Z. L., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Užstatas grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, jei S. L. per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarys naujos nusikalstamos veikos.

Teisėjai                                      Aušra Bielskė

                                  Justas Namavičius

                                              Ernestas Rimšelis