Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas nuosprendis byloje [1-651-827-2015].docx
Bylos nr.: 1-651-827/2015
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
Nusikaltimai, pavojingi žmogaus sveikatai ir gyvybei (BK XIX skyrius)
Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas (BK 145 str.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Bendroji dalis
Nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas (BK III skyrius)
Tyčia (BK 15 str.)
Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės (BK VI skyrius)
Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko ( BK 38 str.)
Specialioji dalis
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
BK 140 str. 1 d. nurodytos veikos padarymas mažamečiui ar kankinant nukentėjusį asmenį (BK 140 str. 2 d.)
Nusikaltimai, pavojingi žmogaus sveikatai ir gyvybei (BK XIX skyrius)
Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas (BK 145 str.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Nuosprendžio priėmimas (BPK XXIII skyrius)
Nuosprendžių rūšys, surašymas ir paskelbimas (BPK 302 str., 308 str.)

Baudžiamoji byla Nr.1-651-827/2015

Proceso Nr. 1-13-1-00853-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.2, 1.2.5.4.

(S)

                                

                 N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2015 m. kovo 20 d.   

Vilnius

 

Vilniaus miesto  apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė,

sekretoriaujant Laimai Baniulytei,

dalyvaujant vertėjai Irinai Pikčilingienei,

prokurorui Alvydui Markauskui,

kaltinamajam Č. S.,

nukentėjusiems V. R., I. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Č. S., (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta prie Vilniaus miesto savivaldybės, neteistas kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje padarymu ir,

 

n u s t a t ė :

 

Č. S. mušdamas nežymiai sužalojo savo šeimos narius, o būtent:

jis 2014-04-05 apie 16.00 val. name, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini)                                                       , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio 2.33% promilių, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio  konflikto metu su savo motina V. R. ir broliu I. S., paėmė V. R. abejomis rankomis už pečių ir stumdamas trenkė į sieną bei broliui I. S. spyrė ne mažiau keturių kartų su koja į nugarą,  taip pat paėmęs pastarąjį dešine ranka už plaukų, tampė jį po kambarį, tokiu būdu padarė motinai V. R. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva dešiniame žaste bei broliui I. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusi odos nubrozdinimu galvos kairėje pusėje momenkaulio užpakalinės dalies projekcijoje.

Šiais savo veiksmais Č. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, Č. S. grasino sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, o būtent:

jis 2014-04-05 apie 16.00 val. name, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio 2.33% promilių, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio  konflikto metu grasino fiziniu susidorojimu savo motinai V. R. ir broliui I. S., teigdamas, kad juos užmuš, sunaikins, jie minėtuose namuose negyvens, todėl buvo pakankamas pagrindas manyti, kad jo grasinimai galėjo būti realiai įgyvendinti.

Šiais savo veiksmais Č. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis Č. S. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad buvo išgėręs, atėjo pas mamą į namą, pradėjau ją gąsdinti. Po įvykio jam dažnai galva sukosi, jam motina greitąją kvietė, ilgai apie įvykį mąstė. Įvykio dieną iš pradžių buvo savo namuose, paskui nuėjo pas mamą. Teigė, kad jis su broliu gyvena ūkiniame pastate, mama gyvena name. Jis, brolis ir mama gyvena viename sklype, namas yra vienoje pusėje sklypo, o ūkinis pastatas yra kitame sklypo gale. Įvykio dieną buvo išgėręs ir pradėjo rėkti atėjęs pas mamą. Mama norėjo jį išvaryti iš namo, dėl to kaltinamasis trenkė ją į sieną, stūmė ją. Mama atsitrenkė į sieną, su nugara, gal su galva truputį. Paskui atėjo brolis, jis norėjo užstoti mamą. Tada broliui irgi trenkė su koja, neprisiminė kur. Po visko išėjo miegoti ir kai jau miegojo, atvažiavo policija. Buvo nuvežtas į PK. Teigė, kad grasino mamai, sakė, kad sudegins jos namą. Ir broliui pasakė, kad jį užmuš. Grasino mamai ir broliui, nes buvo išgėręs. Įvykio dieną gėrė namie vienas, vyną. Alkotesteris parodė 2,3 promilės. Šiaip jautėsi normaliai. Jei būtų negėręs, nebūtų nutikę to, dėl ko dabar yra iškelta byla. Po įvykio kaltinamajam pablogėjo sveikata, galva sukasi, vis įvykį vis prisimena ir, be to, jam auglys šone yra, skauda. Geria, nes alkoholis jį atpalaiduoja, jam neskauda. Ketina dėl auglio važiuoti į Santariškių ligoninę. Kai išgeria jam neskauda tos vietos, kur yra auglys, tačiau išgėręs tampa agresyvus. Su namiškiais konfliktuoju retai. Policija yra važiavusi 1 kartą 2014 metais ir anksčiau yra kviesta 2 kartus. Vieną kartą policija atvažiavo, nes kaltinamasis peiliu supjaustė mamos šiltnamį.

Pamena, kad broliui trenkė su koja, už plaukų jo tikrai netampė, tačiau buvo daug išgėręs, todėl gali būti, kad neatsimena, jog brolį tampė už plaukų. Po įvykio atsiprašė brolio, mamos, mano, kad daugiau taip nebus. Teigė, kad padeda motinai ūkyje. Šiuo metu pragyvena iš socialinės pašalpos. Įvykio metu dirbo Eurocash apsaugos darbuotoju. Dabar jį priima į Maxima bazę dirbti, bet ten reikia dirbti nuo 6 h iki 24.00 h, todėl jis neturi galimybės grįžti namo ir šio pasiūlymo atsisakė. Teigė, kad šiuo metu su broliu nesipyksta. Kaltinamasis daugiausiai būna savo namuose, tarpusavyje su mama bendrauja mažai. Mano, kad po konflikto jo ir mamos santykiai tapo geresni. Anksčiau dažnai rėkdavo ant mamos. Teigė, kad ant šeimos narių rėkia tik tada, kai yra išgėręs. Kitos priežasties nėra. Broliui visada paskolina pinigų. Kai kaltinamasis būna girtas, brolis prie jo neina. Pripažino, kad geria dažnai, tačiau kai turėjo darbą, tai darbe tikrindavo su alkotesteriu, todėl negerdavo. Šiuo metu nedirbu nuo 2014 m. spalio mėnesio. Teigė, kad į savaitę geria du kartus, vyną, kartais Stotyje alaus bare atsigeria, čenachų suvalgo. Teigė, kad ketina įsidarbinti, buvau Argus firmoje, užpildė anketą dėl darbo, dar užpildė anketą Vilniaus skyde.

Kaltinamasis teismo posėdžių salėje atsiprašė nukentėjusiųjų V. R., taip pat I. S..

Apklausta kaip nukentėjusioji V. R. paaiškino, kad kaltinamasis yra jos sūnus. Santykiai su juo buvo geri, kol nepradėjo gerti. Jis gali gerti mėnesiais. Jis vieną kartą prieš ją pakėlė ranką, ji jam atleido, o tada prasidėjo nuolatinis puolimas. Už nieką nemoka namuose. Bomžyną padarė ūkiniame pastate, sofa pas jį nuolatos pūva. Jam buvo duotas mėnesis išsikelti iš namų, bet neišsikėlė.

Įvykio dieną sūnus Igor nuėjo kūrenti pečiaus. Sūnus Č. buvo girtas. Ji išgirdo triukšmą. Jos sūnų I. Č. užvertė ant krosnies ir mušė, paskui puolė ją, teko kviesti policiją. Ne vieną kartą buvo taip, kad Č. be priežasties puola žmogų. Kaltinamasis ją stūmė į sieną, dėl to ji trenkėsi į sieną, buvo mėlynės. Č. taip pat ją smaugė, prispaudė prie sienos. Č. buvo kažkada medžiokliniu peiliu supjaustęs jos šiltnamį, grasino užmušti. Paskutinį kartą po išpuolio, kai ant Č. parašė pareiškimą, jis prašė atsiimti pareiškimą, nes jei neatsiims, tai padegs namus. Po balandžio 5 dienos Č. grasino sudeginti namus. Įvykio metu Č. jai sakė, kad ją užmuš, o brolį pasodins į kalėjimą. Jis nuolat tai kartoja. Konfliktas buvo mažame namelyje, kur gyvena Č.. Igor vartoja alkoholį. Su I. santykiai geri, aišku pasiginčija. Kai sūnūs nusprendė gyventi vieni, nukentėjusioji jiems nupirko namą, o ji prie Žaliųjų ežerų nusipirko butą. Bet sūnūs nesugebėjo vieni gyventi, todėl ji pardavė savo būstą prie Žaliųjų ežerų ir nupirou dabartinį savo būstą. Jos sūnūs yra du skirtingi žmonės. Č. sugadino alkoholis. Prisigeria, nieko nebeprisimena. Šį penktadienį prarado pinigus, išvertė visą sofą. Nuolatos kaltina nukentėjusiąją, kad ji paėmė jo pinigus. Igoris išgėręs būna ramus. Įvykio metu Česlovas jai grasino, jis jos dėl įvykio nė karto neatsiprašė. Nori Č. susirastų naują būstą, nenori, kad pas ją gyventų. Jei su juo susitaikys, jis ir toliau taip darys: naudos smurtą, grasins. Teigė, kad gali susitaikyti su sūnumi, jei jis pasižadės susitvarkyti namus, mokėti už elektrą, pirkti malkas, mokėti už šiukšlių išvežimą. Ji moka už viską, o jos pensija tik 600 lt. Č. turi daug skolų, kadangi jis registruotas pas ją, tai antstolis bando iš jos turto išieškoti skolas. Sklypo, kuriame gyvenu su sūnumis, savininkė yra nukentėjusioji. Jei Č. negers, susitvarkys namus, tada gali su juo taikytis. Pirmą kartą smurtą prieš ją sūnus panaudojo 2005 metais. Jis durimis buvo ranką suspaudęs, 2009 metais buvo sumušęs brolį.

Nurodė, gal gali būti Č. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau tegu gražiai elgiasi. Ji atleidžia sūnui, nori, kad jis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes. Nurodė, kad 2014-04-05 apie 16:00 val. Igoris norėjo užkurti krosnį. Ji atėjo paskui Igorį ir pamatė, kad Č. buvo užpuolęs I. prie krosnies. I. gulėjo ant grindų, o Č. jį puolė, I. stūmė nuo savęs Č.. Tai pamačiusi, ji pradėjo juos skirti. Č. paėmė abiem rankom už liemens ir patraukė nuo I., o I. už rankos išvedė iš namų. Likus su Če., šis pradėjo rėkti, kad I. pavogė jo telefoną. Norėdama padėti surasti telefoną, pradėjo skambinti į Č. telefoną. Tuomet Č. puolė ją. Jis abiem rankom paėmė ją už pečių ir trenkė į sieną, juto fizinį skausmą. Ją prispaudęs prie sienos Č. sakė: „Ty mnie nie mat, ja tebia uničtožu“. Kažkaip pavyko pabėgti į lauką ir V. R. iškvietė policiją. Papildomai apklausta paaiškino, kad su sūnumi Č. susitaikė, šiuo metu sutaria gerai. Č. gyvena kitame name, todėl matosi ertai. Šiuo metu nekonfliktuoja, nes beveik nebendrauja. Sūnus prieš ją smurto nenaudoja, negrasina, nori, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas (b. l. 12, 15).

 

Nukentėjusysis I. S. teismo posėdyje išaiškinus jam BPK 82 straipsnio 2 dalyje numatytą teisę neduoti parodymų, atsisakė duoti parodymus prieš brolį. Nurodė, kad po įvykio su broliu susitaikė, sutinka, kad jis būtų atleistas nuo atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis I. S. paaiškino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šiame sklype yra du namai, viename gyvena jo motina, kitame ji su broliu Č.. Jo brolis Č. nuolat vartoja alkoholį, tada būna agresyvus, jį keikia necenzūriniais žodžiais. Alkoholį vartoja nuolat, net į darbą išeina išgėręs. Jis su motina V. nuolat aiškina Č., kad nustotų tiek daug gerti, tačiau Č. jų neklauso. 2014-04-05 apie 16.00 val., jis grįžo namo ir nusprendė užkurti krosnį, kadangi namuose buvo vėsu. Kai jis pradėjo krauti malkas į krosnį, brolis Č. išėjo iš savo kambario ir su koja jam spyrė į nugarą. Jis buvo atsitūpęs prie krosnies, o Č. buvo jam už nugaros spyrė. Kuria koja jis jam spyrė, pasakyti negalėjo, kadangi nematė. Spyrė ne mažiau keturių kartų, jis nuo smūgių, atsitrenkė į krosnį. Juto fizinį skausmą. Jis gulėjo ant grindų ir tuo metu Č. jam paėmė dešine ranka už plaukų ir nutempė į savo kambarį. Mušdamas jį Č. sakė tokius žodžius: „ja tibia unictozu, ty zdes nebudes“, taip pat keikė necenzūriniais žodžiais. Jo grasinimus suprato kaip realiai įgyvendinamus, kadangi Č. neblaivus savęs nevaldo ir nekontroliuoja. Tuo metu kaip tik į namus užėjo jų motina Vanda. Nukentėjęs liepė jai kviesti policiją, kadangi matė, jog Č. tikrai nenusiramins, jis buvo labai agresyvus. Atvažiavę policijos pareigūnai išvežė Česlovą į antrąjį policijos komisariatą. Č. nuolat būdamas apsvaigęs nuo alkoholio konfliktuoja su juo, nori jam trenkti, kadangi žino, jog jis nesimuša ir negali apsiginti. Č. jam trenkė be jokios priežasties, jis su juo nesipyko ir į jo kambarį neėjo. Nuo Č. veiksmų patyrė fizinį skausmą, jam skauda nugarą. Motinai V. Č. netrenkė, fizinio smurto prieš ją nenaudojo. Papildomai apklausiamas I. S. parodė, kad su savo broliu Č. susitaikė, šiuo metu sutaria gerai. Jis su motina V.gyvena viename name, o brolis Č. gyvena kitame, todėl retai matosi ir beveik nebendrauja. Prašė ikiteisminį tyrimą nutraukti. (b. l. 18, 21).

Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino kaltu padaręs kaltinamajame akte nurodytus veiksmus, padarytos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje yra nesunkūs nusikaltimai (BK 12 straipsni), veikų padarymo aplinkybės yra aiškios, todėl byla, vadovaujantis BK 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

2014-04-05 Vilniaus apskrities VPK  Vilniaus miesto 2 PK gautas V. R. pareiškimas, kuriame ji nurodė, jog jos sūnus Č. S. nuolat girtuokliauja, kelia skandalus, puola brolį I. S., nuolat puldinėja ją. 2014-04-05 apie 16:00 val. I. S. užėjo į namą užkurti krosnį, tuo metu iš kambario išbėgo Č. ir pradėjo mušti Igorį, reikalavo, kad šis atiduotų telefoną. Kai V. R. užėjo į namą, Č. puolė ją. Jis nuolat grasina, kad ją užmuš, net specialiai nusipirko peilį. Kiekvieną dieną jis darosi piktesnis, ji net bijo išeiti į lauką, kai jis būna girtas (b. l. 1-2).

Iš policijos registruojamų įvykių registro informacijos matyti, kad 2014-04-05 15:49 val. registruotas pranešimas, kad pranešėjos sūnus neblaivus, puola muštis su broliu, puola mušti ir pranešėją, adresas (duomenys neskelbtini) Vilniuje(b. l. 6).

 

Iš 2014-05-4-05 tyrėjo T. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad patruliuodami iš operatyvaus valdymo centro gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) sklype, neblaivus pranešėjos sūnus puola muštis su broliu, puola pranešėją, jai grasina. Nuvykus šiuo adresu V. R. paaiškino, kad jos sūnus Č. S. neblaivus yra labai agresyvus, kelis kartus bandė sukelti muštynes su broliu I. S., grasino jai. Kai V. R. puolė skirti brolius, Č. S. elgėsi agresyviai motinos atžvilgiu, keikėsi, grasino. Č. S. pristatytas į PK (b. l. 10

 

Iš 2014-04-09 specialisto išvados Nr. G 1143/14(01) matyti, kad nurodydama įvykio aplinkybes V. R. paaiškino, kad sūnus, sugriebęs už plaukų, galva, viršugalvio sritimi, stipriai trenkė į sieną. Apžiūrint nustatyta, kad galvoje išorinių sužalojimų nematyti. Kairio žasto proksimalinės dalies priekiniame paviršiuje apie 1 cm skersmens žalsvai gelsva poodinė kraujosruva. Nurodytoje vietoje, kairio peties srityje, išorinių sužalojimų nematyti. Kitur sužalojimų nenurodo. Išvadoje nustatyta, kad V. R. padaryta poodinė kraujosruva dešiniame žaste, galimai įvykio aplinkybėmis nurodytu laiku (2014-04-05). Sužalojimas būdingas suspaudimui pirštu Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, jis padarytas vienu trauminiu poveikiu (b. l. 17).

 

Iš 2014-04-11 specialisto išvados Nr. G 1153/14(01) matyti, kad nurodydamas įvykio aplinkybes I. S. paaiškino, kad neblaivus brolis Č. S. spyrė vieną kartą į galvą, į nugarą, ko pasėkoje krūtine atsitrenkė į pečių ir susimušė krūtinę, vėliau suėmęs už plaukų tampė po kambarį. Be sąmonės nebuvo, pas medikus nesikreipė. Skundžiasi dešinės krūtinės ląstos skausmu. Apžiūrint nustatyta, kad galvos kairėje pusėje, momenkaulio užpakalinės dalies projekcijoje 4 cm nuo vidurio linijos 3 cm užpakaliau išorinės klausomosios yra 1x0,5 cm dydžio odos nubrozdinimas, padengtas rusvai rudu, nežymiai iškilusiu šašu, nelygiais, vietomis pleiskanotais pakraščiais. Veide, krūtinės ląstoje išorinių sužalojimo žymių nėra. Kitur sužalojimų nenurodo. Išvadoje nustatyta, kad I. S. padaryta odos nubrozdinimas galvos kairėje pusėje momenkaulio užpakalinės dalies projekcijoje, paveikus kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2014-04-05. I. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje, jis nebūdingas savęs žalojimui ar susižalojimui griūnant. Nustatytas kūno sužalojimas galėjo atsirasti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (b. l. 24).

 

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas F. F. paaiškino, kad 2014-04-05 apie 15:53 min. patruliuodamas su tyrėju T. M. iš Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) sklype vyksta šeimyninis konfliktas. Įvykio vietoje juos pasitiko pranešėja V. R., kuri paaiškino, kad jos sūnus Č. S. yra apsvaigę nuo alkoholio ir konfliktuoja su ja bei savo broliu Igoriu. Sklype buvo du namai, pareigūnai nuėjo į namą, kur gyveno Č. S., kuris buvo apsvaigęs nuo alkoholio, keikėsi necenzūriniais žodžiais, garsiai ant pareigūnų rėkė. Tarp Č. S., jo brolio ir motinos vyko žodinis konfliktas, jie dėl kažko nesutarė. Pareigūnų akivaizdoje Č. S. smurto nenaudojo nei prieš motiną, nei prieš brolį. Ant V. R. ir I. S. kūno smurto žymių nesimatė. Kadangi Č. S. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, keikėsi necenzūriniais žodžiais, V. R. prašė jį sulaikyti, nes bijojo, kad pastarasis gali susimušti su broliu, kadangi pasak jos jau bandė sukelti muštynes su I. S.., todėl Č. S. buvo sulaikytas ir pristatytas į PK (b. l. 26).

 

1š 2014-04-05 alkotesterio kvito matyti, kad 2014-04-05 17:04 val. kaltinamajam Č. S. yra nustatytas 2,33 promilės girtumas (b. l. 29).

 

Kaltinamojo Č. S. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 140  straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje įrodyta aukščiau aptartais įrodymais, t. y. paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiosios V. R. parodymais duotais teisme, kuriuose ji patvirtino, jog sūnus 2014-04-05 ją stūmė į sieną, dėl ko ji trenkėsi galva į sieną ir jautė fizinį skausmą, taip pat grasino ją sunaikinti. V. R. taip pat patvirtino ir tai, kad kai ji atėjo į patalpas, ji matė, jog Č. S. buvo užvertęs ant krosnies I. S. ir jį mušė. Taip pat Č. S. kaltė įrodyta ir I. S. paaiškinimais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis patvirtino, kad Č. S. spyrė jam su koja į nugarą ne mažiau 4 kartų, nuo smūgių jis atsitrenkė į krosnį. O kai jis gulėjo ant grindų, Č. S. jį tampė po grindis už plaukų. Taip pat jam grasino sakydamas, kad jį sunaikins, jo čia nebus. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir specialisto išvadose nurodytos aplinkybės, kurias V. R. ir I. S. nurodė specialistui, bei nustatyti sužalojimai ant V. R. ir I. S. kūno. Įvertinus šiuos įrodymus teismas daro išvadas, jog byloje nustatyta, jog kaltinamasis Č. S. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio V. R. stumdamas trenkė į sieną, o broliui I. S. spyrė ne mažiau 4 kartų su koja į nugarą, bei tampė jį už plaukų, taip šiais veiksmai padarydamas V. R. kraujosruvą dešiniame žaste, o I. S. odos nubrozdinimus galvos kairėje pusėje momenkaulio užpakalinės dalies projekcijoje, t. y. padarydamas jiems nežymius sveikatos sutrikdymus.

Taip pat būdamas apsvaigęs nuo alkoholio grasino motiną ir brolį nužudyti, t. y. sunaikinti, užmušti, kad jie namuose negyvens. Įvertinus tas aplinkybes, kad I. S. konfliktuoja su šeimos nariais ne pirmą kartą, ką patvirtiną į bylą teismo posėdžio metu pateiktos specialisto išvados ir kiti nukentėjusiųjų paaiškinimai, taip pat įvertinus tai, kad V. R. iškvietusi policijos pareigūnus prašė sūnų sulaikyti, nes jis neblaivus ir agresyvus, ji bijo, kad jis susimuš su Igoriu,  grasinimai tiek I. S., tiek V. R. buvo išsakyti fizinio smurto naudojimo metu, todėl atsižvelgus į visa tai, teismas daro išvadą, kad buvo pakankamas pagrindas manyti, jog grasinimai gali būti realiai įgyvendinti. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad I. S. suprato, jog tokiais grasinimais sukelia motinai ir broliui baimės dėl savo sveikatos ir gyvybės jausmą ir to siekė.

Tokiu būdu darytina išvada, kad kaltinamojo Č. S. veiksmai įrodyti visiškai byloje ištirtais įrodymais, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį.

Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme nukentėjusieji ir kaltinamasis susitaikė, prašė atleisti Č. S. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu. Prokuroras teisimo posėdyje neprieštaravo bylos nutraukimui, prašė taikyti Č. S. atžvilgiu BK 38 straipsnį.

Vertinant byloje nustatytas aplinkybes teismas daro išvada, kad Č. S. atžvilgiu tikslinga  taikyti Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnį ir nutraukti baudžiamąją bylą jo atžvilgiu jam susitaikius su nukentėjusiaisiais. Byloje nustatyta, kad Č. S. yra neteistas (b.l. 56), visiškai pripažino savo kaltę ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi. Nors padarė du nesunkius nusikaltimus prieš du nukentėjusiuosius, tačiau įvertintina tai, kad veiksmai padaryti spontaniškai, vieno konflikto metu. Kaltinamasis dėl padarytų veiksmų gailisi, išgyvena, atsiprašė nukentėjusiųjų, su jais susitaikė, jie dar ikiteisminio tyrimo metu norėjo, kad ikiteisminis tyrimas kaltinamojo atžvilgiu būtų nutrauktas, materialinių pretenzijų dėl kaltinamojo veiksmų nepareikšta, todėl laikytina, kad žala nepadaryta. Taip pat atsižvelgiama į Č. S. asmenybę, jo amžių, į tai, kad nors administracine tvarka baustas, dirbantis, tačiau labai seniai ir nuobaudos negaliojančios, Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas, nors šiuo metu nedirba, tačiau iš Sodros duomenų matyti, kad stengiasi dirbti, iš paaiškinimų teisme matyti, kad yra motyvuotas surasti darbą ir jo intensyviai ieško. Nors nusikalstamos veikos padarytos alkoholio vartojimo įtakoje, tačiau iš kaltinamojo pozicijos teisme matyti, kad jis supranta, jog alkoholio vartojimas jam sukelia socialinių problemų ir yra motyvuotas keisti situaciją. Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad ateityje ji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Vertinant visas išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo ir nukentėjusiųjų susitaikymą, kad nukentėjusieji noris, kad jis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas laiko tikslingu taikyti Č. S. atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

Teismas, vadovaudamasis  Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniui, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso   254 straipsnio 5 dalimi, 297 -298, 302 straipsniu,  303 straipsnio  4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

 

n u s p r e n d ė :

 

Č. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje. 

Č. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje. 

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsniu atleisti Č. S. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, taip pat dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo kaltinamajam ir nukentėjusiesiems susitaikius ir baudžiamąją bylą Č. S. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 722 str. skirti Č. S. baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti  panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                                         Inga Štuopienė