Civilinė byla Nr. 2S-505-431/2013
Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00550-2012-9 Procesinio sprendimo kategorija: 121.7; 121.21
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. sausio 16 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės M. S. atskirąjį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei M. S. dėl skolos priteisimo,
n u s t a t ė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas A.B. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės M. S. jai įmokėtus 6400 Lt, 6400 Lt minimalių nuostolių sumą, 460,80 Lt delspinigių bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl nuosavybės perleidimo draudimo atsakovės M. S. nekilnojamajam turtui: žemės sklypui ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamajam namui ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkiniams pastatams ( unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), esantiems (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Švenčionių rajono apylinkės teismas 2012-06-18 nutartimi ieškovo A. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino. Teismas padarė įrašą viešame registre dėl nuosavybės perleidimo draudimo atsakovės M. S. nekilnojamajam turtui: žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkiniams pastatams (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini).
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės iš viso 13658,62 Lt. Ši suma kaip fiziniam asmeniui nėra maža. Teismo teigimu, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes realizavus turtą, ieškinio patenkinimo atveju, nebus į ką nukreipti priteistos sumos išieškojimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė M.S. prašo Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012-06-18 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) nei įstatymuose, nei teismų praktikoje nėra numatyta prezumpcija dėl ne mažos ieškinio sumos grėsmės būsimo teismo sprendimo vykdymui. Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi laikinąsias apsaugos priemones pritaikė be pagrindo;
2) grėsmės, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, apskritai nėra. Vien apeliantės nekilnojamojo turto, kurio nuosavybės teisės perleidimas buvo uždraustas skundžiama nutartimi, rinkos vertė yra ne mažesnė nei 48 000 Lt. Tuo tarpu ieškovo reikalavimas yra 13 658,62 Lt. Taigi taikyti suvaržymus visiems 4 objektams nėra objektyviai būtina. Suvaržymų pritaikymas vien pirčiai arba garažui atskirai būtų absoliučiai pakankamas ieškovo ieškinio reikalavimams užtikrinti.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą gauta nebuvo.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012-06-18 nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdamas jo ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias teisės normas. Skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais motyvais įstatyminių pagrindų nėra.
Įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, t.y. jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su pareikštų reikalavimų esme, pobūdžiu ir apimtimi. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia individualios šalių ginčo, t.y. konkrečios bylos aplinkybės. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr.2-786/2008, 2009-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr.2-323/2009, 2009-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr.2-330/2009 ir kt.).
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi laikinąsias apsaugos priemones taikė atsižvelgęs ir į tai, kad ieškinio suma – 13 260,80 Lt yra didelė fiziniam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės nurodytu argumentu, kad didelė ieškinio suma nėra besąlyginis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagal teismų praktiką didelė ieškinio suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, tačiau ši prezumpcija gali būti paneigiama atsakovui pateikus duomenis apie savo gerą turtinę padėtį (CPK12, 178 str.). Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad reikalavimo suma jai nėra didelė ir kad neegzistuoja ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad 13 260,80 Lt ieškinio suma atsakovės fizinio asmens atžvilgiu laikytina didele ir pagrindžia būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str.).
Atsakovė taip pat teigia, kad vien jos nekilnojamojo turto, kurio nuosavybės teisės perleidimas buvo uždraustas skundžiama nutartimi, rinkos vertė yra ne mažesnė nei 48 000 Lt. Tuo tarpu ieškovo reikalavimas yra 13 658,62 Lt. Taigi taikyti suvaržymus visiems 4 objektams nėra objektyviai būtina. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais skundo argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. R. V. B., bylos Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. B. v. D. B., bylos Nr. 3K-3-92/2008). Vertinant nekilnojamąjį turtą, gali būti remiamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, taip pat individualaus vertinimo išvadomis. Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, t. y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Individualaus vertinimo išvados, kuriose atsispindi specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir pan. turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-285/2009). Nagrinėjamoje byloje atsakovė nepateikė jokių individualaus vertinimo išvadų. Atsakovė nekilnojamojo turto vertę įrodinėja 2011-09-15 preliminarioje sutartyje dėl nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo šalių sutarta nekilnojamojo turto pardavimo kaina – 48 000 Lt. Tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad turto rinkos vertė yra ne mažesnė nei 48 000 Lt. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė yra 280 Lt, gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) – 11 500 Lt, ūkinio pastato - garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) – 1540 Lt, ūkinio pastato – pirties (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) – 633 Lt. Taigi nekilnojamojo turto, kurio skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nuosavybės teisės perleidimas yra uždraustas, vidutinė rinkos kaina yra 13 953 Lt. Tuo tarpu ieškovo reikalavimas yra 13 260,80 Lt. Vadinasi teigti, jog suvaržymų pritaikymas vien pirčiai arba garažui atskirai būtų absoliučiai pakankamas ieškovo ieškinio reikalavimams užtikrinti nėra jokio teisinio pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis civilinėje byloje Nr. 2-308-884/2011 Švenčionių rajono apylinkės teismas 2012-11-22 sprendimu ieškovo ieškinį patenkino. Teismas priteisė iš atsakovės M. Se. ieškovui 6400 Lt sumokėto avanso, 6400 Lt minimalių nuostolių, 460,80 Lt delspinigių, 397,82 Lt žyminį mokestį, 605 Lt atstovavimo išlaidų, iš viso – 14263,62 Lt. Sprendimas įsiteisėjo. Jo pagrindu 2013-01-07 buvo išduotas vykdomasis raštas. CPK 150 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstytu, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso kodekso 144-152 straipsnio normas, dėl to ieškovo prašymą išsprendė teisingai, pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Švenčionių rajono apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. p.), o atsakovės atskirasis skundas netenkinamas.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
n u t a r i a :
Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Laima Gerasičkinienė