Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S – 598 – 198 / 2011
Nida Solovjovienė Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
110.1; 110.5; 121.14; 122.4
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. rugsėjo 8 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės pranešėjos Birutės Jonaitienės,
kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės, Laimutės Sankauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. atskirąjį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-714-434/2011 pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui J. G., trečiajam asmeniui V. I. dėl paprastojo vekselio nuginčijimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
Ieškovas V. S. pateikė teismui ieškinį dėl 2011-04-13 paprastojo vekselio, kuriame nurodyta, kad V. S. besąlygiškai įsipareigoja sumokėti J. G. skolos sumą, sudarančią 80 000 Lt, iki 2011-11-01, pripažinimo negaliojančiu. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti 2011-04-13 paprastąjį vekselį, uždraudžiant atsakovui ginčijamą vekselį perduoti ar perleisti kitiems asmenims, pateikti jį apmokėjimui, įregistruojant teismo nutartį turto arešto aktų registre. Nurodė, kad priešingu atveju atsakovas gali paleisti vekselį į apyvartą, perleisti jį kitiem asmenims ar pats pateikti vykdymui, dėl bus apsunkintas ar taps neįmanomu teismo sprendimo įvykdymas.
Biržų rajono apylinkės teismas 2011 m. liepos 8 d. nutartimi ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino, motyvuodamas tuo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas galėtų paleisti vekselį į apyvartą, perleisti jį kitiems asmenims ar pats pateikti vykdymui, tuo apsunkinant ginčo išsprendimą teisme. Taip pat nėra duomenų, kad atsakovas neturi turto, jo turtinės teisės yra kaip nors suvaržytos, ar kitų duomenų apie skolininko sunkią finansinę padėtį. Be to, ieškovas atsakovui 80 000 Lt skolą besąlygiškai įsipareigojo sumokėti iki 2011-11-01, todėl atsakovui pateikti vykdymui paprastąjį vekselį nėra jokio teisinio pagrindo, nes minėta data dar nėra suėjusi. Toks terminas yra pakankamas tam, kad šalims būnant aktyvioms kilęs ginčas būtų išspręstas teisme iki minėtos datos.
Atskiruoju skundu ieškovas prašo 2011-07-08 apylinkės teismo nutartį, kaip nepagrįstą, panaikinti ir priimti naują nutartį – laikinąsias apsaugos priemones pritaikyti. Nurodo, kad nors jis neturi jokių faktinių duomenų apie tai, kad atsakovas šiuo metu siekia paleisti ginčo vekselį į apyvartą, perleisti jį kitiems asmenims ar pats pateikti vykdymui, tačiau tokia galimybė bei tikimybė yra reali ir bet kuriam tokiam faktui įvykus būtų apsunkintas pats šios bylos nagrinėjimo teisme procesas (reikėtų tikslinti ieškinio dalyką, įtraukti į bylą kitus asmenis ir pan.), tai neigiamai atsilieptų proceso koncentracijai bei ekonomiškumui, apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą, nes ieškinio teisiniuose argumentuose yra nurodyti skirtingos ieškinio pripažinimo negaliojančiu teisinės pasekmės pirminiam ar paskesniam vekselio turėtojui.
Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą atsakovas prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog jis nesiekia ginčo vekselio paleisti į apyvartą, perleisti jį kitiems asmenims ar pateikti vykdymui, byloje apie tai duomenų taip pat nėra, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrindo nėra.
Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės, tenkinant ieškovo V. S. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 337 str. 2 p.).
Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
Taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas išdėstytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje, kurioje, be kita ko, yra nustatyta, kad teismas gali imtis tokių laikinųjų apsaugos priemonių, kurios numatytos kituose įstatymuose ir kurių nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 145 str. 1 d. 13 p.). Taigi kiekvienu konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į kilusio ginčo ypatumus, sprendžia, kokių laikinųjų apsaugos priemonių imtis, kad maksimaliai būtų užtikrintas galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas.
Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu. Sprendimo įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė uždrausti ginčo vekselį perduoti ar perleisti kitiems asmenims, pateikti jį apmokėjimui. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas galėtų paleisti vekselį į apyvartą, perleisti jį kitiems asmenims ar pats pateikti vykdymui, tuo apsunkinant ginčo išsprendimą teisme, be to, ieškovas atsakovui 80 000 Lt skolą besąlygiškai įsipareigojo sumokėti iki 2011-11-01, todėl atsakovui pateikti vykdymui paprastąjį vekselį nėra jokio teisinio pagrindo, nes ši data dar nėra suėjusi. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su tokia teismo išvada, tačiau kartu pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad esant dabartinei situacijai nėra užkirstas kelias atsakovui perleisti ginčo vekselį kitam asmeniui, kuris gali būti sąžiningas įgijėjas. Akivaizdu, jog ieškovas, prašydamas pripažinti negaliojančiu ginčo vekselį, tuo pačiu siekia apsaugoti ir savo turtines teises, susijusias su išieškojimu iš jo turto minėto vekselio pagrindu. Perleidus ginčo vekselį trečiajam asmeniui, o vėliau pripažinus jį negaliojančiu, susidarytų teisinė situacija, kuri sukeltų neigiamas pasekmes tiek ieškovui, tiek trečiajam asmeniui, t. y. tokia situacija prieštarautų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams. Be to, nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl vekselio, išrašyto 80 000 Lt sumai, galiojimo. Taigi ginčo suma yra labai didelė, į sumos dydį, kaip matyti iš suformuotos teismų praktikos, galima atsižvelgti sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką tokiu atveju padidina ir tai, jog atsakovas, kuris ir turėtų gauti nurodytas lėšas pagal ginčo vekselį, yra fizinis asmuo, todėl, atsižvelgiant į tai, jog pinigai yra likvidus turtas, apmokėjus vekselį, taikyti restituciją gali būti sudėtinga ar neįmanoma.
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – areštuoti 2011 m. balandžio 13 d. paprastąjį vekselį, išrašytą 80 000 Lt sumai, uždraudžiant atsakovui ginčijamą vekselį perduoti ar perleisti kitiems asmenims bei vykdyti išieškojimą (CPK 145 str. 1 d. 6 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, tokio masto laikinosios apsaugos priemonės atitinka proporcingumo siekiamiems tikslams principą, nes tokios laikinosios apsaugos priemonės neperžengia ieškinio reikalavimo. Atsižvelgiant į tai, jog ieškinio ribose pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra įstatyme įtvirtinta galimybė užtikrinti būsimo teismo sprendimo veiksmingumą, nėra pagrindo laikyti, kad tai pažeidžia kitos šalies teisėtus interesus (CPK 144 str.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,
n u t a r i a :
Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti V. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Areštuoti 2011 m. balandžio 13 d. paprastąjį vekselį, kuriuo V. S. besąlygiškai įsipareigojo sumokėti J. G. 80 000 Lt, uždraudžiant J. G. šį vekselį perduoti ar perleisti kitiems asmenims bei vykdyti išieškojimą.
Teisėjai Margarita Dzelzienė
Birutė Jonaitienė
Laimutė Sankauskaitė