Nr. DOK-2521

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08572-2021-6 

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Andžej Maciejevski ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė), 

susipažinusi su 2023 m. gegužės 17 d. paduotu ieškovės UAB „Furnitūra marketingas“ ir trečiųjų asmenų G. L. M. bei M. M. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 16 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. kovo 16 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimą, kuriuo teismas atmetė ieškinį dėl atleidimo ieškovės nuo prievolės sumokėti atsakovei AB SEB bankui procesinių palūkanų dalį pagal 2011 m. sausio 18 d. taikos sutartį ir 2015 m. liepos 3 d. papildomą susitarimą už 2020 m., sudarančią 39 254,95 Eur sumą. 

Kasaciniu skundu ieškovė UAB „Furnitūra marketingas“ ir tretieji asmenys G. L. M. bei M. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 16 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimą, ir ieškinį tenkinti. 

Ieškovės ir trečiųjų asmenų kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu kasacijos pagrindu – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Ieškovės ir trečiųjų asmenų kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1.       Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė materialinės teisės normų, reglamentuojančių kredito įstaigos prisiimamos skolinimo rizikos apimtį ir įtaką kreditoriaus teisių ir prievolių vykdymo procese vertinimui, pažeidimus. Atsakovo (banko) prisiimtos skolinimo rizikos ir šios prievolės vertinimas vykdymo procese svarbus vertinant atsakovo kategorišką atsisakymą per 10 metų (nuo 2013 metų) net svarstyti perimti jam įkeistą, už tikslines paskolos lėšas įsigytą turtą – žemės sklypą. 

2.       Teismai neteisingai aiškino Finansų įstaigų įstatymo (FĮĮ) 31 straipsnio 3 dalies 1 punkto normų, reglamentuojančių kredito įstaigos prisiimamą skolinimo sandorio riziką, turinį, dėl ko šio specialiojo subjekto teisinis statusas (teisės ir prievolės) vykdymo procese buvo nepagrįstai sutapatintas su bet kurio kito kreditoriaus, kurio veikla nėra reguliuojama ir kuriam teisės aktais nėra nustatytas privalomas rizikos prisiėmimo imperatyvas, statusu. Teismų atliktas profesionalaus kreditoriaus, kurio veikla ir rizikos prisiėmimas reguliuojami viešosios teisės aktais, teisių ir prievolių vykdymo procese aiškinimas grindžiamas išimtinai formaliu CPK normų, reglamentuojančių įkeisto turto realizavimo procesą, lingvistinių formuluočių atkartojimu, neatsižvelgiant į taikytinas FĮĮ normas. 

3.       Teismų išaiškinimais sukūrus kreditoriaus teisių absoliutumo pripažinimą, buvo paneigta kitose teisės normose įtvirtinta kreditoriaus pareiga bendradarbiauti su skolininku, išieškojimą vykdyti ekonomiškai, nepiktnaudžiauti savo teisėmis, bei, naudojantis savo formaliosiomis subjektinėmis teisėmis, nedaryti kitiems asmenims (įskaitant trečiuosius asmenis) žalos. Teismų buvo paneigtos skolininko teisių apsaugos garantijos, nustatytos CK 1.137 straipsnio 3 dalies ir 4.1941 straipsnio 4 dalies normose. 

4.       Būtent FĮĮ 31 straipsnio 3 dalies 1 punkto norma nustato banko prievoles, susijusias su prisiimamos rizikos elementu – naudojimusi įkaito turėtojo teisėmis, kas reiškia, kad bankas turi prisiimti riziką, susijusią ir su tuo, ar tokiomis teisėmis galės pasinaudoti. Aptariama FĮĮ norma nenumato bankui prievolės skolinti tik su užtikrinimo priemone – turto įkeitimu. Šia norma reguliuojamas visiškai kitas rizikos prisiėmimo aspektas – prievolė prieš prisiimant skolinimo riziką įsivertinti turto, kurio įsigijimas finansuojamas paskolos lėšomis, verte ir likvidumu. Tokia rizika tenka bankui.

5.       Kreditorius nesiima visiškai jokių realių veiksmų, kad skola būtų padengta ir toliau skaičiuodamas jam naudingas palūkanas didina ieškovei žalą. Areštuoto žemės sklypo nebeįmanoma parduoti ir dėl drastiškai kritusios turto vertės, kuomet dėl 10 metų besitęsiančio atsakovo nebendradarbiavimo, bendras skolos dydis dėl skaičiuojamų palūkanų yra neproporcingai padidėjęs. Tokia kreditoriaus neveikimu išieškojimo procese skurta situacija negali būti laikoma ekonomišku išieškojimo vykdymu, o teismai tą privalėjo įvertinti spręsdami ginčą. Kreditoriaus piktnaudžiavimas darant skolininkui žalą pasireiškia tuo, kad ieškovė negali įkeisto turto (sandėlių likučius) paleisti į apyvartą ir uždirbti iš jų pelną, iš kurio galėtų bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriumi, kartu negali ir mažinti savo įsiskolinimo už sandėlių likučius gauta suma.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovei UAB „Furnitūra marketingas“ (j. a. k. 123026667) 814 (aštuonis šimtus keturiolika) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2023 m. gegužės 8 d. Luminor banke mokėjimo nurodymu Nr. 7348.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Alė Bukavinienė 

                                                                                                   Andžej Maciejevski 

        Dalia Vasarienė