Civilinė byla Nr. 2-14642-476/2019

Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01056-2019-18

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 3.4.1.6.; 2.3.5.2.1.;

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 30 d.

Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė,

sekretoriaujant Linai Indilienei,

dalyvaujant ieškovo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone atstovei Rimai Bardauskienei,

trečiojo asmens Raseinių pagalbos šeimai namų atstovei Inai Norkevičienei,

        viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone ieškinį atsakovui M. T., trečiajam asmeniui BĮ Raseinių socialinių paslaugų centrui dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.

        Teismas

n u s t a t ė :

        ieškovas Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone ieškiniu prašė neterminuotai apriboti tėvo valdžią M. T. sūnaus E. T., gimusio (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

        Ieškovo atstovė Rima Bardauskienė ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovui M. T. Šiaulių apylinkės teismo 2019-01-21 sprendimu buvo laikinai apribota tėvo valdžia nepilnamečio sūnaus E. T. atžvilgiu. Teismas nustatė, kad M. T. pats neaugina ir neišlaiko savo nepilnamečio sūnaus, atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl esant tokioms faktinėms aplinkybėms atsakovui M. T. tėvo valdžia turėtų būti apribojama laikinai. Iš antstolės Eurikos Rulienės 2019-03-08 pateiktos informacijos darytina išvada, kad tėvas nevykdė pareigos išlaikyti sūnų. M. T. yra teikęs tik 656 Eur išlaikymo (sūnui išlaikymą mokėjo tik kelis mėnesius dirbdamas įkalinimo įstaigoje). 2019-10-01 išlaikymo skola buvo 2682 Eur.

        Atsakovas, būdamas įkalinimo įstaigoje, neturėjo realios galimybės lankyti sūnaus, tačiau
jam buvo suteikta galimybė domėtis sūnumi, susisiekti su globos institucija, pasiteirauti apie sūnų. Šia galimybe atsakovas nei karto nepasinaudojo. 2019-07-23 M. T. buvo paleistas į laisvę, pasibaigus laisvės atėmimo bausmei. Grįžęs iš įkalinimo įstaigos, atsakovas nei karto neaplankė sūnaus, nepasidomėjo jo sveikata, ugdymu, nesusisiekė su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriumi Raseinių rajone nesikreipė į kitas institucijas dėl galimybės susigrąžinti sūnų į šeimą. Skyriaus turimais duomenimis, M. T. grįžo gyventi pas savo sūnaus motiną J. T., kuriai neterminuotai apribota motinos valdžia sūnaus E. T. atžvilgiu.  Raseinių r. sav. administracijos Šiluvos seniūnijos 2019-10-11 raštu informavo, kad M. T. grįžęs iš įkalinimo įstaigos, apie du mėnesius gyvena Šiluvos sen., Žaiginio mstl., socialiniame būste, kuris paskirtas J. T.. M. T. darbo neturi, darbo biržoje neregistruotas, pragyvenimui pinigų, jo teigimu, duoda artimieji: sesuo ir močiutė. Būstas, kuriame M. T. gyvena kartu su J. T., netvarkingas, sienos apipelijusios, būtina atlikti bent minimalų remontą. Apsilankymo metu mėtėsi tuščia tara nuo alaus. Abu sugyventiniai pripažino, kad vartoja alkoholį. J. T. pastovaus darbo neturi, teigė, kad pragyvena užsidirbdama iš pavienių darbų, darbo biržoje neregistruota. Seniūnijos nuomone, M. T. šiuo metu neturi galimybės rūpintis savo mažamečiu sūnumi. Raseinių pagalbos šeimai namai 2019-10-11 raštu pateikė informaciją, kad M. T. sūnumi visiškai nesidomi, įstaigoje nelanko, neskambina. VšĮ Raseinių pirminės sveikatos priežiūros centras 2019-10-19 raštu informavo, kad M. T. sūnaus E. T. sveikata niekada nesidomėjo, su gydymo įstaiga nebendradarbiauja. Vaiko ugdymo įstaiga Raseinių lopšelis-darželis „Saulutė“ 2019-10-30 pateikė informaciją apie tai, kad E. T. tėvas M. T. į lopšelį-darželį atvykęs nebuvo, nesidomėjo sūnaus ugdymu ir nebendravo su darželio pedagogais.

        Iš skyriaus surinktos informacijos darytina išvada, kad atsakovas grįžęs iš įkalinimo
įstaigos grįžo prie įprasto gyvenimo būdo, gyvena amoraliai, vartoja alkoholį, niekur nedirba,
nesistengia susirasti darbo, nesiekia sūnaus susigrąžinti į šeimą, todėl prašė ieškinį tenkinti. 

        Atsakovas M. T. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apie posėdžio vietą, datą ir laiką informuotas tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

            Raseinių pagalbos šeimai namų atstovė Ina Norkevičienė su ieškiniu sutiko. Tėvas sūnumi domėjosi tik tuomet, kai buvo įkalinimo įstaigoje. Grįžęs iš įkalinimo įstaigos, pas sūnų nei karto neatvyko, neteikė materialinio išlaikymo.

        Ieškinys tenkintinas visiškai.

          Bylos duomenimis nustatyta, kad E. T., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvai yra J. T. ir M. T. (b. l. 4). Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)laikinai apribota tėvo valdžia  M. T. sūnaus E. T. atžvilgiu (b. l. 5-9). Pravieniškių pataisos namai pateikė informacija, kad 2019-07-23 M. T. buvo paleistas į laisvę, pasibaigus laisvės atėmimo bausmei (b. l. 10). Raseinių r. sav. administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija 2019-10-10 raštu informavo, kad M. T. pasibaigus bausmės atlikimo laikui gyventi į (duomenys neskelbtini), negrįžo, jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su J. T. (b. l. 11). Raseinių r. sav. administracijos (duomenys neskelbtini)seniūnija 2019-10-11 raštu informavo, kad M. T. grįžęs iš įkalinimo įstaigos gyvena (duomenys neskelbtini) socialiniame būste, kuris paskirtas J. T.. M. T. darbo neturi, darbo biržoje neregistruotas, pragyvenimui pinigų, jo teigimu, duoda artimieji: sesuo ir močiutė. Būstas, kuriame M. T. gyvena kartu su J. T., netvarkingas, sienos apipelijusios, būtina atlikti bent minimalų remontą. Apsilankymo metu mėtėsi tuščia tara nuo alaus. Abu sugyventiniai pripažino, kad vartoja alkoholį (b. l. 12). VšĮ Raseinių pirminės sveikatos priežiūros centras 2019-10-19 raštu informavo, kad M. T. sūnaus E. T. sveikata niekada nesidomėjo, su gydymo įstaiga nebendradarbiauja (b. l. 13). Vaiko ugdymo įstaiga (duomenys neskelbtini) 2019-10-30 pateikė informaciją apie tai, kad E. T. tėvas M. T. į lopšelį-darželį atvykęs nebuvo, nesidomėjo sūnaus ugdymu ir nebendravo su darželio pedagogais (b. l. 14). Raseinių pagalbos šeimai namai 2019-10-11 raštu pateikė informaciją, kad M. T. sūnumi visiškai nesidomi, įstaigoje nelanko, neskambina (b. l. 15). Iš 2019-07-27 globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto matyti, kad globėjas užtikrina vaiko saugumą, priežiūrą, bei sveiką jo vystymąsi skatinančią aplinką (b. l. 16-17). Iš antstolės Eurikos Rulienės 2019-10-25 pateiktos informacijos matyti, kad M. T. įsiskolinimas už sūnaus išlaikymą yra 2682 Eur (b. l. 18).

        Dėl tėvo valdžios apribojimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Civilinio kodekso 3.155 straipsnis).

Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais. Kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimą riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas, kurią ir prašo taikyti ieškovas. To paties straipsnio antroji dalis numato, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokios priemonės turėtų būti taikomos tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir ginant geriausius vaiko interesus, t. y. šių priemonių taikymą teismas pripažįsta išimtiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008). Pažymėtina, kad teismas spręsdamas tėvų valdžios apribojimo klausimą, visų pirma turi atsižvelgti į šeimos santykių teisinio reglamentavimo principą – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, įtvirtintą tiek Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje, tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Taip pat pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo būdai – laikinai ar neterminuotai – nėra tolygūs. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra gerokai griežtesnė sankcija, o laikinas tėvų valdžios apribojimas suprantamas kaip prevencinė priemonė, skatinanti vaiko tėvus pakeisti gyvenimo būdą ir nustatomas konkrečiam laikui turint vilties, kad tėvai pasitaisys ir vėliau galės tinkamai auklėti savo vaikus.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas M. T. grįžo iš įkalinimo įstaigos 2019-07-23, tačiau nei karto sūnaus E. neaplankė globos įstaigoje, juo visiškai nesirūpina ir nesidomi. Iš ieškovo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone ieškinio, jo atstovės teismo posėdžio metu paaiškinimų ir byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas grįžęs iš įkalinimo įstaigos nesiima jokių aktyvių veiksmų siekiant susigrąžinti sūnų į šeimą, pakeisti savo gyvenimo būdą. Atsakovas gyvena amoraliai, vartoja alkoholį, niekur nedirba, nesistengia susirasti darbą.

Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju M. T. yra pagrindas neterminuotam laikui apriboti tėvo valdžią sūnaus E. T. atžvilgiu, nes bylos aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovas nevykdo tėvo pareigų dėl savo kaltės, abejingumo, savo neveikimu neužtikrina vaiko teisės gyventi biologinėje šeimoje. Duomenų, kad situacija gali keistis, byloje nėra, todėl ieškovo prašymas M. T. neterminuotai apriboti tėvo valdžią sūnaus E. T. atžvilgiu tenkintinas visiškai (CK 3.180 str.). 

        Atsakovui M. T. neterminuotai apribojus tėvo valdžią sūnaus atžvilgiu, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams. Apribojus tėvo valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). 

        Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo

        2017-07-01 įsigaliojus civilinio proceso kodekso pakeitimams (Lietuvos Respublikos 2016 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XII-2751 redakcija), įsigaliojo ir nauja bylų dėl tėvų valdžios apribojimo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo vaikui nagrinėjimo tvarka. CPK 496¹ straipsnis numato, kad teismas priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globgėjo ar rūpintojo paskytrimo nagrinėjimą.

        CPK 406 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. Atsižvelgiant į tai, kad  2019 m. sausio 21 d. sprendimu E. T. nustatyta globa ir paskirtas globėjas, šis klausimas pakartotinai nespręstinas.

        Sprendimo dalis dėl tėvo valdžios ribojimo, išlaikymo priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p., 496 str. 1 d.).        

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

        Šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistos, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 83 str. 1 d. 14 p.).

        Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 - 270 str., 402 str., 406 str., 496 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį patenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus E. T., gimusio (duomenys neskelbtini)asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

        Sprendimą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

                  Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus apylinkės teismą.

Teisėja                                                                               Irena Narbutienė