Civilinė byla Nr. 2-1924-861/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00368-2022-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.3.; 2.6.10.; 2.6.10.9.; 2.6.20.4.2.6.10.2.4.;
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugpjūčio 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė,
sekretoriaujant Sonatai Aidukei,
dalyvaujant ieškovui A. G.,
atsakovo Lietuvos advokatūros atstovei advokatei Beatai Vilienei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. G. ieškinį Lietuvos advokatūrai dėl Advokatų garbės teismo sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo D. V.
n u s t a t ė :
1. Ieškovas ieškiniu atsakovui prašė teismo panaikinti Advokatų garbės teismo sprendimą ir skirti advokatui drausminę nuobaudą, įvertinti advokato piktnaudžiavimą ir grąžinti ieškovui 1000 Eur. Nurodė, kad nesutinka su Advokatų garbės teismo 2022-02-24 sprendimu, kadangi advokatas atstovavo ieškovą be atstovavimo sutarties, palaikė prokuroro poziciją byloje dėl ieškovo pripažinimo neveiksniu. Advokatas paėmė 1000 Eur, nors buvo paskirtas teikti paslaugas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, taigi pasinaudojo ieškovo teisiniu neišprusimu ir apgaulės būdu išviliojo 1000 Eur.
2. Atsakovas atsiliepimu nurodė, kad ieškovas kreipėsi į Lietuvos advokatūrą su skundu dėl advokato profesinės veiklos, nurodė, kad advokatas jo interesams atstovavo trijose bylose – Nr. M1-634-1109/2021, Nr. E2-372-848/2021 ir Nr. E2YT-80-952/2021. Ieškovo teigimu, bylose Nr. M1-634-1109/2021 ir Nr. E2-372-848/2021 jam buvo skirta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, o byloje Nr. E2YT-80-952/2021 tokia pagalba jam nebuvo skirta. Pasak ieškovo, su advokatu nebuvo sudaryta ir teisinių paslaugų sutartis. Nepaisant to, jis ieškovui šioje byloje atstovavo, be to, palaikė ne ieškovo, o prokuroro poziciją, reikalavo jam sumokėti 1 500 Eur, tad ieškovo sesuo du kartus sumokėjo advokatui po 500 Eur (2020-03-10 ir 2020-05-26). Advokatas pateikė paaiškinimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, paaiškino, kad ieškovo interesams atstovavo ar jo interesus gynė trijose bylose – Nr. M1-634-1109/2021, Nr. E2-372-848/2021 ir Nr. E2YT-80-952/2021. Advokatas nurodė, jog ieškovas į jį kreipėsi 2019-02-08 ir tą pačią dieną sudarė teisinių paslaugų sutartį, kuri iki šiol nėra nutraukta. Minėtu laikotarpiu buvo pradėta ieškovo santuokos nutraukimo byla, kurioje iki 2019-02-18 sutarties su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sudarymo advokatui veikiant privačiais pagrindais 2019-02-11 buvo parengtas ir pateiktas teismui kliento vardu atsiliepimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje Nr. E2-5202-848/2019. Be to buvo renkami duomenys ir susipažįstama su bylos medžiaga, o nuo 2019-02-18 atstovavimo santykiai šioje byloje vedami Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo pagrindais. Teikiant ieškovui teisinę pagalbą, su juo buvo derinti klausimai dėl baudžiamųjų bylų, advokatas ieškovo prašymu 2019-07-23 nuvyko pas jį į Kauno tardymo izoliatorių, rinko duomenis, teikė telefonu teisines konsultacijas bei patyrė su šiais atliktais veiksmais kelionės išlaidas. Iki 2020-02-12 sprendimo teikti antrinę teisinę pagalbą byloje Nr. M1-634-1109/2021 priėmimo, advokatas su teikė konsultacijas ir padėjo rinkti duomenis ieškovui privačiais pagrindais. Ieškovui iškėlus klausimą dėl negalėjimo iš karto atsiskaityti už teikiamas paslaugas, kadangi vyksta daug teisminių procesų, siekiant palengvinti ieškovo situaciją, jam buvo pasiūlyta kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos. Gavus advokato sutikimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, jis su ieškovu sutarė, kad šis atsiskaitys už privačiai teiktas teisines paslaugas. Ieškovas pageidavo, kad advokatas privačiai jam atstovautų ir santuokos nutraukimo procese, t. y. civilinėje byloje Nr. E2-372-848/2021.
3. Advokatų taryba 2021-12-16 sprendimu iškėlė advokatui drausmės bylą dėl galimai pažeistų Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo, Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų. Garbės teismas sprendimu konstatavo, kad advokatas nesilaikė pareigos sudaryti teisinių paslaugų sutartį, buvo nutarta apsiriboti advokato drausmės bylos svarstymu ir drausminės nuobaudos neskirti.
4. Akcentavo, kad advokatų drausmės bylų nagrinėjimo ir drausminių nuobaudų taikymo funkciją įstatymu pavesta vykdyti vienam iš Lietuvos advokatūros organų – Garbės teismui, kuris skiria drausmines nuobaudas. Skundžiamu sprendimu Garbės teismas advokatui neskyrė drausminės nuobaudos. Garbės teismas atsižvelgė į tai, kad advokatas pats pripažino, jog pasielgė nederamai, drausmės bylos nagrinėjimo metu savo veiksmus įvertino savikritiškai, kad gailisi dėl padaryto nusižengimo. Garbės teismas advokato padaryto pažeidimo nelaikė pagrindu taikyti drausminę atsakomybę ir nusprendė drausminės nuobaudos neskirti. Pabrėžė, kad ieškinyje nėra argumentuotai pagrįsta, kodėl rašytinės sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo nesudarymo aplinkybė turėtų būtų vertinama griežčiau – nėra nurodyta, kaip aptariama aplinkybė pažeidė ieškovo teises ir teisėtus interesus.
5. Dėl įpareigojimo advokatui grąžinti 1 000 Eur paaiškino, kad ieškovo prašymas teismui įpareigoti advokatą grąžinti 1 000 Eur šioje byloje negali būti nagrinėjamas, nes skundu ieškovas prašė pradėti tyrimą dėl neteisėtų advokato veiksmų, t. y. dėl neteisėto ieškovo atstovavimo, dėl neteisėto pinigų paėmimo už teisines paslaugas, už kurias jis gavo pinigų iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, o prašymo įpareigoti advokatą grąžinti 1000 Eur skunde nebuvo.
6. Dėl prašymo skirti advokatui drausminę nuobaudą akcentavo, kad drausminės atsakomybės taikymas yra Garbės teismo prerogatyva, o ieškovas nepagrindė, kodėl reikia naikinti Garbės teismo sprendimą, kuriuo Garbės teismas nusprendė, kad drausminės atsakomybės tikslai šiuo atveju pasiekti neskiriant drausminės nuobaudos.
7. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad prašo 1000 Eur, nes tiek buvo sumokėta už advokato paslaugas, nors reikalavo sumokėti nesąžiningai, nes gavo atlygį iš valstybės. Taip pat prašo skirti advokatui drausminę nuobaudą. Nurodė, kad reikalavimą grąžinti 1000 Eur Advokatų tarybai taip pat buvo suformulavęs, o pinigus sumokėjo dėl teisinio neišprusimo, bet suprato, kad advokatas visose bylose palaikė prokuroro poziciją. Patikslino, kad gal Advokatų tarybai ir neteikė prašymo dėl 1000 Eur, bet tokį reikalavimą teikia teismui. Paaiškino, kad iki bylų teismuose visus dokumentus ruošė pats ieškovas, be advokato. Sutiko, kad advokatas dėl klaidų gailėjosi, atsiprašė, todėl mano, kad griežtos nuobaudos jam taikyti nereikėtų. Baigiamųjų kalbų metu prašė teismo tik grąžinti jam 1000 Eur.
8. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad klausimo dėl 1000 Eur grąžinimo Advokatų taryba nenagrinėjo, nes ieškovas to neprašė. Advokatas teikė paslaugas iki teisminių bylų nagrinėjimų, todėl paslaugos buvo, advokatas jas suteikė, šalys dėl paslaugų susitarė. Paaiškino, kad sprendimo naikinti nėra pagrindo, nes suteikta teisė apsiriboti tik bylos svarstymu, toks sprendimas yra pagrįstas, kadangi advokatas gailėjosi, jog nesudarė su klientu sutarties; visgi paslaugos suteiktos, jos kokybiškos.
9. 2022 m. birželio 7 d. Vilniaus apygardos teismas nutarė, jog yra pagrindas atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, paaiškino, kad ieškovas kreipdamasis į teismą su ieškiniu ir teikdamas teismui paaiškinimus teismo posėdyje tam tikras aplinkybes aiškino skirtingai, jas tikslino arba keitė, tačiau ieškovui iš esmės palaikant reikalavimą tik dėl 1000 Eur priteisimo iš advokato, teikusio jam paslaugas, laikytina, kad ieškovas prašo teismo įvertinti advokato veiksmus ir skirti jam drausminę nuobaudą bei priteisti iš trečiojo asmens 1 000 Eur. Teismas išaiškino ieškovui, kad reiškiant reikalavimą priteisti iš trečiojo asmens 1 000 Eur, jam siūloma pakeisti byloje trečiojo asmens procesinę padėtį į atsakovo ir nustatė terminą pateikti į bylą prašymą dėl trečiojo asmens procesinės padėties pakeitimo bei atkreipė dėmesį, kad nepakeitus procesinės trečiojo asmens padėties, teismas bylą nagrinės iš esmės.
10. Į teismo posėdį 2022 m. rugpjūčio 9 d. ieškovas neatvyko, šaukimas jam įteiktas tinkamai; ieškovas nei per teismo nustatytą terminą, nei iki teismo posėdžio ieškinio nepatikslino, trečiojo asmens teisinės padėties nepakeitė.
11. Teismo posėdyje atsakovo atstovė nurodė, kad reikalavimas priteisti iš atsakovo 1000 Eur yra pareikštas netinkamam atsakovui.
Ieškinys atmetamas
12. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į Lietuvos advokatūrą su skundu dėl advokato profesinės veiklos. Ieškovo teigimu, su advokatu nebuvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis, bet jis ieškovui atstovavo, be to, palaikė prokuroro poziciją, o ieškovo sesuo du kartus sumokėjo advokatui po 500 Eur. Advokatų taryba 2021-12-16 sprendimu iškėlė advokatui drausmės bylą dėl galimai pažeistų Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo, Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų. Garbės teismas sprendimu konstatavo, kad advokatas nesilaikė pareigos sudaryti teisinių paslaugų sutartį, buvo nutarta apsiriboti advokato drausmės bylos svarstymu ir drausminės nuobaudos neskirti. Garbės teismas atsižvelgė į tai, kad advokatas pats pripažino, jog pasielgė nederamai, drausmės bylos nagrinėjimo metu savo veiksmus įvertino savikritiškai, kad gailisi dėl padaryto nusižengimo.
13. Teismas pabrėžia, kad nors kreipdamasis į teismą su ieškiniu ir teikdamas teismui paaiškinimus teismo posėdyje ieškovas tam tikras aplinkybes aiškino skirtingai, jas tikslino arba keitė, laikytina, kad ieškovas prašo teismo įvertinti advokato veiksmus ir skirti jam drausminę nuobaudą bei įpareigoti advokatą grąžinti sumokėtą 1 000 Eur sumą.
14. Teismas atkreipia dėmesį, kad Garbės teismo sprendimas buvo grindžiamas motyvais, jog advokatas turi laikytis šiai profesijai keliamų Etikos kodekso reikalavimų, duotos priesaikos ir įstatymų, o pažeidęs imperatyviuosius įstatymo reikalavimus, negali teisintis nei įstatymo ar profesinės etikos taisyklių nežinojimu, nei nepakankamu įstatymo detalumu. Taip pat pabrėžtina, kad Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta advokatui sąžiningai atlikti savo pareigas, laikytis Etikos kodekso, elgtis dorai bei pilietiškai, savo veikloje laikytis duotos advokato priesaikos ir įstatymų, o Etikos kodeksas nurodo, kad advokatas visada privalo veikti profesionaliai, pareigingai ir dalykiškai, savo profesines pareigas vykdyti nepriekaištingai, laiku, kvalifikuotai, stropiai ir protingai; jis susitaria su klientu dėl pavedimo apimties, atlyginimo ir kitų esminių advokato paslaugų sąlygų bei sudaro sutartį Advokatūros įstatyme nustatyta tvarka.
15. Iš bylos nagrinėjimo metu analizuotų aplinkybių matyti, kad Garbės teismo 2022-01-31 posėdžio metu trečiasis asmuo iš esmės pripažino, kad nesilaikė Advokatūros įstatyme nustatyto įpareigojimo sudaryti su klientu rašytinę sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo, tačiau nurodė, kad gailisi dėl pažeidimo, kad padarė atitinkamas išvadas ir ateityje tai nepasikartos. Garbės teismas šias aplinkybes įvertino advokato naudai.
16. Teismas sutinka su atsakovo atsiliepime, taip pat teismo posėdžio metu išdėstytais argumentais, kad advokato drausmės bylos nagrinėjimas ir atsakomybės taikymas yra išimtinė Lietuvos advokatūros savivaldos prerogatyva, o Garbės teismas, įgyvendindamas šią teisę, inter alia siekia tikslo užtikrinti advokatų profesinės etikos ir veiklos drausmę, advokato veiklai keliamų reikalavimų laikymąsi, saugoti advokatūros autoritetą ir advokato vardą. Vykdydamas šią specifinę veiklą, spręsdamas advokato atsakomybės klausimą už aukščiau nurodytą profesinės etikos reikalavimų pažeidimą ir parinkdamas nuobaudą, Garbės teismas atsižvelgia į eilę aplinkybių, tačiau privalo atkreipti dėmesį ir į advokato elgesį po pažeidimo. Nagrinėjamu atveju Garbės teismas atsižvelgė ir įvertino aplinkybes, kad Advokatas pats pripažino, jog pasielgė nederamai, drausmės bylos nagrinėjimo metu savo veiksmus vertino savikritiškai, dėl padaryto nusižengimo gailėjosi. Būtent dėl šių priežasčių Garbės teismas manė, jog drausminės atsakomybės tikslai gali būti pasiekti ir neskiriant drausminės nuobaudos, su kuo teismas visiškai sutinka.
17. Nors ieškovas, prašydamas teismo tinkamai įvertinti advokato piktnaudžiavimą tokiu būdu išreiškia savo nesutikimą su skundžiamu sprendimu ir siekia, kad jis būtų teismo panaikintas, akcentuotina, kad advokatų drausmės bylų nagrinėjimo ir drausminių nuobaudų taikymo funkciją įstatymu pavesta vykdyti ne teismui, o vienam iš Lietuvos advokatūros organų – Garbės teismui, kuris ir skiria drausmines nuobaudas.
18. Advokatūros įstatymo 52 straipsnis numato, kad advokatui už Advokatūros įstatymo ir Etikos kodekso reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimus gali būti keliama drausmės byla, o sprendimą iškelti drausmės bylą priima Lietuvos advokatūra arba teisingumo ministras. Pagal Advokatūros įstatymo 60 straipsnio 2 dalies 10 punktą Advokatų taryba priima sprendimus iškelti drausmės bylą advokatui ir advokato padėjėjui. Advokatūros įstatymo 61 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Garbės teismas Lietuvos advokatūros nustatyta tvarka nagrinėja advokatų drausmės bylas ir Advokatų tarybos teikimu aiškina Etikos kodekso nuostatas. Lietuvos advokatūra Advokatų tarybos sprendimą ar teisingumo ministro įsakymą iškelti advokatui drausmės bylą kartu su visa sprendžiant drausmės bylos iškėlimo klausimą surinkta medžiaga ir advokato asmens byla (kopija) perduoda Garbės teismui. Kartu su drausmės byla Lietuvos advokatūra Garbės teismui pateikia duomenis apie pirmiau šiam advokatui iškeltas drausmės bylas ir paskirtas drausmines nuobaudas, jei šių duomenų nėra asmens byloje (Teisingumo ministro 2020-10-05 įsakymu Nr. 1R-321 paskelbto Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 17 p.). Garbės teismas drausmės bylą iš esmės išsprendžia priimdamas sprendimą. Teismas nėra varžomas Advokatų tarybos sprendime (teisingumo ministro įsakyme) iškelti drausmės bylą nurodyto teisinio pagrindo. Priimdamas sprendimą, Garbės teismas įvertina advokato kaltės laipsnį, pažeidimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, pažeidimo padarinius ir galiojančias advokatui paskirtas drausmines nuobaudas (Aprašo 56 p.). Vadovaujantis Aprašo 57 punktu, sprendimu Garbės teismas gali nutraukti drausmės bylą, nes nėra drausminės atsakomybės pagrindo arba baigėsi drausminės atsakomybės taikymo senatis, arba apsiriboti drausmės bylos svarstymu, pažeidimo konstatavimu ir drausminės nuobaudos neskirti, arba paskirti vieną iš Advokatūros įstatymo numatytų drausminių nuobaudų ir (ar) laikinai uždrausti advokato veiklą. Advokatūros įstatymo 53 straipsnyje numatytos drausminių nuobaudų rūšys išdėstytos jų griežtėjimo tvarka – pastaba, papeikimas, viešai paskelbiamas papeikimas ir siūlymas panaikinti Lietuvos advokatūros sprendimą pripažinti asmenį advokatu. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju Garbės teismui tenka išimtinė pareiga individualizuoti advokato atsakomybę ir parinkti jam teisingą nuobaudos rūšį.
19. Kaip minėta, skundžiamu sprendimu Garbės teismas trečiajam asmeniui neskyrė drausminės nuobaudos, o iš sprendimo turinio matyti, kad Garbės teismas atsižvelgė į tai, jog advokatas pats pripažino, kad pasielgė nederamai, drausmės bylos nagrinėjimo metu savo veiksmus įvertino savikritiškai, gailisi dėl padaryto nusižengimo. Todėl, nors ir egzistavo formalus nuobaudos skyrimo pagrindas, įvertinęs drausminės bylos aplinkybes, Garbės teismas advokato padaryto pažeidimo nelaikė tokiu pagrindu, kuris leistų taikyti drausminę atsakomybę ir drausminės nuobaudos nusprendė neskirti.
20. Teismas sutinka su atsakovo išdėstytais argumentais, kad ieškinyje ieškovas nepagrindžia savo nuomonės, kodėl rašytinės sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo nesudarymo aplinkybė turėtų būtų vertinama griežčiau, nenurodo, kaip ši aplinkybė pažeidė ieškovo teises ir teisėtus interesus, o byloje apskritai nėra nepateikta duomenų, kad ieškovo teisinė ar faktinė padėtis kaip nors buvo įtakota minėtos sutarties nesudarymo. Kaip pabrėžė atsakovas, ginčo drausmės byloje be nurodytų aplinkybių taip pat nebuvo nustatyta, kad advokatas ankščiau darė kokius nors panašaus pobūdžio pažeidimus ar kad pažeidimu buvo pakenkta trečiųjų asmenų teisėms ir interesams.
21. Dėl ieškovo reikalavimo įvertinti advokato veiksmus ir skirti jam nuobaudą atkreiptinas dėmesys, kad pagal kasacinio teismo praktiką nagrinėjamos kategorijos bylose gindamas pažeistas teises teismas gali pripažinti negaliojančiu Garbės teismo sprendimą, kuriuo advokatui paskirta drausminė nuobauda, tačiau negali pakeisti sprendimo, paskirdamas kitą drausminę nuobaudą, arba panaikinti sprendimą ir paskirti kitą drausminę nuobaudą. Sutiktina su atsakovo nuomone, kad viena esminių drausminės atsakomybės taikymo sąlygų yra nuoseklumas, kuris reikalauja, kad už analogiškus ar panašius pažeidimus visiems būtų taikomos tokios pačios drausminės priemonės, taigi kasacinio teismo vertinimu, viena iš pagrindinių prielaidų užtikrinant nuoseklumą yra tai, kad drausminę atsakomybę visais atvejais taikytų viena institucija, užtikrinanti nuoseklios drausminės atsakomybės taikymo politikos formavimą. Kaip aukščiau nurodė teismas, įstatymų leidėjui šią funkciją pavedus advokatų savivaldą įgyvendinančios institucijos organui Garbės teismui būtent jam tenka pareiga ir atsakomybė formuoti advokatų drausminės atsakomybės standartus.
22. Todėl teismas negali pakeisti Garbės teismo sprendimo ir paskirti kitą drausminę nuobaudą trečiajam asmeniui, tačiau, kaip išdėstė sprendimo motyvuose aukščiau, taip pat nemato pagrįstų aplinkybių pripažinti negaliojančiu priimto Garbės teismo sprendimo.
23. Kaip nurodė atsakovas ir iš esmės teismo posėdyje pripažino ieškovas, 1 000 Eur grąžinimo klausimas aptariamu Advokatų tarybos sprendimu keliamas nebuvo ir negalėjo būti keliamas, nes advokatui drausmės byla pagal Advokatūros įstatymo 52 straipsnio 1 dalį gali būti keliama už Advokatūros įstatymo ir Etikos kodekso reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimus, o ne ginčuose dėl apmokėjimo už advokato teikiamas teisines paslaugas. Pastebėtina, kad pagal Advokatūros įstatymo 51 straipsnio, reglamentuojančio ginčus dėl teisinių paslaugų teikimo, 2 dalį Advokatų taryba ar jos sudarytas organas turi teisę priimti tik rekomendacinio pobūdžio sprendimus, todėl atsakovė negalėtų įpareigoti advokato grąžinti ieškovui 1 000 Eur sumą, o teismas šioje byloje taip pat negali įpareigoti advokato grąžinti ieškovui pinigines lėšas, kadangi advokatas į bylą yra įtrauktas trečiuoju asmeniu, civilinės bylos dalykas yra Garbės teismo sprendimas, kuriame iš viso nėra pasisakyta apie 1 000 Eur grąžinimą ir aplinkybės apie pinigų grąžinimą niekaip nebuvo nagrinėtos.
24. Teismas pabrėžia, kad reikalavimas grąžinti 1 000 Eur negali būti nagrinėjamas šioje byloje, kurios dalykas yra specifinis – Garbės teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, taip pat yra numatyta speciali Garbės teismo apskundimo tvarka. Vis dėl to, LR CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, o kreipimasis su ieškiniu į teismą, kaip vienas iš teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo būdų, gali būti įgyvendinamas tik tada, kai pateikiamas ieškinys atitinka įstatymo reikalavimus. Asmuo, manydamas, kad jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, realizuoti teisę į teisminę gynybą gali tik tokiu atveju, jei kreipdamasis į teismą laikysis nustatytų taisyklių, reikalavimų ir tvarkos.
25. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, teismas atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės išaiškindamas ieškovui jo teisę pakeisti jam teikusio paslaugas advokato procesinę padėtį, nurodydamas, kad to nepadarius, byla bus išnagrinėta. Ieškovui neteikus prašymo pakeisti trečiojo asmens procesinę padėtį į atsakovo ir reikalaujant iš trečiojo asmens priteisti jam 1000 Eur, toks reikalavimas dėl advokato įpareigojimo grąžinti ieškovui 1 000 Eur atmestinas kaip pareikštas netinkamam atsakovui (Lietuvos advokatūrai), taigi nepagrįstas.
26. Teismas, įvertinęs nurodytus motyvus pabrėžia, kad ieškovas nepagrindė savo teiginių, neįrodė, jog Garbės teismo sprendimas nėra teisėtas ir pagrįstas, todėl sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl drausminės nuobaudos trečiajam asmeniui, o reikalavimas įpareigoti grąžinti ieškovui 1000 Eur atmestinas kaip pareikštas netinkamam atsakovui, kadangi Lietuvos advokatūra negali būti įpareigota grąžinti ieškovui sumos, kurią jis sumokėjo trečiajam asmeniui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
27. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį atmetus ieškinį, bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia atsakovui iš ieškovo. Atsakovas pateikė į bylą įrodymus apie patirtas 1120 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios priteistinos iš ieškovo.
28. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, dalis neviršija 5,00 Eur, todėl nespręstinas jų priteisimo klausimas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui Lietuvos advokatūrai, j. a. k. 300099149, iš ieškovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 1120 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Donata Kravčenkienė