Baudžiamoji  byla Nr. 1-2291-891/2016

Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00234-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.29.1.; 2.10.1.4.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS

ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugpjūčio 17 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys, išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuratūros prokuroro Ričardo Bendiko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

     A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, turinti vidurinį išsilavinimą, išsituokusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininke, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-03 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalį 20 MGL bauda, bausmę atlikusi, teistumas neišnykęs,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje,

n u s t a t ė :

    A. B., būdama UAB „M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), vienintele akcininke ir direktore bei atstovaudama šią bendrovę, 2013 metų birželio mėnesį, tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatytas, mobiliojo ir internetinio ryšio priemonėmis susitarė su UAB „D.“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi D. M. už 5000 litų atlygį perrašyti A. B. atstovaujamos UAB „M.“ vardu skolų turinčios ir realios veiklos nebevykdančios UAB „D.“ visas akcijas ir perimti šios bendrovės buhalterinius apskaitos dokumentus, 2013-06-19 VĮ „Registrų centras“ patalpose Lvovo g. 25, Vilniuje, pasirašė D. M. pateiktą netikrą 2013-06-19 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį be numerio, kurioje buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenis apie UAB „M.“ atliktą UAB „D.“ 10 000 vienetų akcijų pirkimą už 1 000 Lt (289,62 Eur), nes ji kaip UAB „M.“ atstovė UAB „D.“ 10 000 vienetų akcijų už 1000 Lt (289,62 Eur) iš D. M. nepirko, o už UAB „D.“ akcijų perrašymą UAB „M.“ vardu D. M. sumokėjo I. B. 5 000 Lt (1 448,10 Eur), pasirašius minėta sutartis buvo pateikta VĮ „Registrų centras“ Vilniaus skyriui įregistravimui, be to, tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu tiksliu laiku, kompiuterinės technikos pagalba pagamino netikrą UAB „M.“ 2013-06-19 kasos išlaidų orderį Nr. 2, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad ji atstovaudama UAB „M.“ 2016-06-19 akcijų pirkimo pardavimo sutarties pagrindu išmoka D. M. 1000 Lt (289,62 Eur) grynais, nors ji 1000 Lt (289,62 Eur) D. M. neišmokėjo, vėliau 2013-06-19 susitikimo metu VĮ „Registrų centras“ patalpose Lvovo g. 25, Vilniuje, pateikė šį kasos išlaidų orderį pasirašyti D. M. ir pati pasirašė savo parašu, tokiu būdu A. B. savo parašu patvirtino netikrus dokumentus, t. y. 2013-06-19 akcijų pirkimo pardavimo sutartį bei pačios pagamintą netikrą 2013-06-19 kasos išlaidų orderį Nr. 2 ir šiuos žinomai netikrus dokumentus panaudojo.

Šiais savo veiksmais A. B. padarė BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

           A. B. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta rašytine bylos medžiaga.

           Kaltinamosios A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais ji savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2013 metais su savo sūnumi I. B. internete įdėjo skelbimą, kad perka įmones ir bendroves, tuo pačiu ir parduoda įsigytas bendroves bei įmones, t. y. vertėsi tarpininkavimo paslaugomis tarp bendroves norėjusių parduoti ir jas pirkti. Ieškojo pelningų pasiūlymų, kad būtu galima uždirbti pinigų. Tuo metu įtariamosios šeima buvo labai sunkioje finansinėje padėtyje, trūko lėšų pragyvenimui, neturėjo pragyvenimo šaltinio ir pastovios gyvenamosios vietos, todėl labai reikėjo pinigų. Apie tai, kad yra toks būdas užsidirbti pinigų, su I. sužinojo iš pažįstamų asmenų, kurie patarė taip ieškotis lengvo uždarbio. Su sūnumi neplanavo vykdyti jokios nusikalstamos veiklos, įstatymai nedraudė pirkti ir parduoti veikiančiu bendrovių bei įmonių akcijas, tačiau suvokė, kad tokia veikla yra rizikinga, nes galėjo pasitaikyti ir nesąžiningų žmonių ir jų vadovaujamų įmonių. Paveikta tos bendros beviltiškos situacijos su sūnumi Irmantu įsitraukė į tokią veiklą. Tai iš esmės atsitiko, nes reikėjo elementariai išgyventi ir tam reikėjo pinigų. Per tą laiko tarpą turėjo daug emocinių išgyvenimų.Tai buvo jau ne pirma įsigyta įmonė, tikslaus laiko nepamena, galėjo būti 2013 metai, į skelbimą atsiliepė vienas žmogus, kuris pasiūlė pirkti jo vadovaujama bendrovę UAB „D.“, nepamena visų pardavimo-pirkimo derinimo aplinkybių, tai greičiausiai vyko elektroniniu paštu ir telefonu, sandorį vykdyti padėjo jos sūnus I., jis galėjo tiesiogiai bendrauti ir tartis su UAB „D.“ direktoriumi. Jo vardo ir pavardės neatsimena, tik vėliau pasirašydama dokumentus sužinojo, kad tai D. M., su juo susitiko Vilniuje, prie VĮ „Registrų centras“ pastato. Kokia tai buvo diena ir koks tai buvo laikas neatsimena, tai galėjo būti vasara 2013 metais, minėtas vyras UAB „D.“ pardavėjas buvo ne vienas, su juo kartu buvo moteris šviesių trumpų plaukų, kas ji tokia buvo įtariamajai nebuvo pranešta. Į šį susitikimą atvyko kartu su I. B., minėti žmones buvo matyti pirmą kartą, iki tol jų nepažinojo. Visi keturi nuėjo į Registrų centro patalpas perrašyti UAB „D.“ akcijas įtariamosios vardu. Tai jau buvo nuspręsta iš anksto, kad UAB „D.“ akcijos bus perrašytos įtariamosios vardu, už tai tas bendrovės pardavėjas žadėjo sumokėti pinigų. Atsimena, kad sutarimas toks ir buvo- už bendrovės akcijų perrašymą gaunamas piniginis atlygis. Kodėl D. M. norėjo fiktyviai parduoti bendrovę nežino, galėjo tik numanyti, kad bendrovė yra su skolomis ir jis tiesiog nori atsikratyti akcijų, įtariamoji teigia nesigilinusi į tai, nes domino tik pinigai, kurie bus sumokėti už perrašytas akcijas. UAB „D.“ direktorius (pardavėjas) atsivežė jau paruoštus akcijų pirkimo-pardavimo sandorio dokumentus, dokumentų perdavimo-priėmimo aktą, įtariamajai reikėjo tik pasirašyti juos, ką ji ir padarė Vilniuje, Registrų centro patalpose per susitikimą. Dokumentuose buvo nurodyta, kad ji perka akcijas už 1000 Lt, tačiau viskas buvo atvirkščiai, D. M. ji jokių pinigų už UAB „D.“ akcijas nemokėjo, jis vėliau įtariamosios sūnui perdavė 5000 litų už įvykdytą
sandorį, toks buvo susitarimas, įtariamoji ir jos sūnus perka bendrovės akcijas su skolomis, už tai
gauna pinigų, kur toliau atsiduria šios bendrovės akcijos yra įtariamosios ir jos sūnaus galvos
skausmas. Su pardavėju pasirašinėjo jo atvežtus dokumentus, tuo metu įtariamosios sūnus stovėjo
kartu su atvykusia moterimi atokiau. Po to kai dokumentai buvo pasirašyti įtariamoji išėjo iš
Registrų centro patalpų palikdama Irmantą su minėtu pardavėju ir su juo atvykusia moterimi.
Nematė kaip ir kur Irmantas pasiima iš D. M. UAB „D.“ buhalterinės apskaitos
dokumentus, jis įtariamajai tik vėliau namuose pasakė, kad juos pasiėmė ir padėjo buto kuriame
tuo metu gyveno jis ir įtariamoji rūsyje. Įtariamoji nežiūrėjo tų dokumentų ir nežino kiek jų buvo
ir kas ten buvo per dokumentai. Kiek įtariamajai žinoma, jokio UAB „D.“ turto su
sūnumi neperėmė, nebuvo perduotas joks šios bendrovės turtas, ar jis buvo ir kur jis buvo niekas
nieko neminėjo. Tą pačia dieną Registrų centre visos UAB „D.“ akcijos buvo
įregistruotos įtariamosios vardu ir ji tapo UAB „D.“ direktorė. Su minėta bendrove jokios
veiklos vykdyti nesiruošė, norėjo ją parduoti kam nors ir tiek. Apie minėtoje bendrovėje esančias
rimtas finansines problemas nieko nebuvo žinoma, apie tai buvęs jos akcininkas ir direktorius
nieko neminėjo. Koks galėjo būti UAB „D.“ turtas, kuris nebuvo D. M. mums
perduotas negali įsivaizduoti, tikrai nežino. Vėliau praėjus tam tikram laikui UAB „D.“ akcijos buvo parduotos vienam įtariamosios sūnaus Irmanto pažįstamam, tokiam P. B.,
kuriam buvo perduoti visi UAB „D.“ buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuos sūnus Irmantas perėmė iš D. M.. Nežino visų sandorio derinimo aplinkybių, sandoriu rūpinosi
įtariamosios sūnus I., įtariamoji tik pasirašė pardavimo ir perdavimo dokumentuose (2 t.,
b. 1. 2-5). Papildomos apklausos, 2016-07-28, metu A. B. pasiliko prie savo 2016-02-11 ankstesnių duotų parodymų, patvirtino juos ir papildė, kad pripažįsta epizodą dėl 2013-06-19 kasos išlaidų orderio Nr. 2 klastojimo ir panaudojimo, tačiau dėl praėjusio laiko negalėjo nurodyti tikslių minėto dokumento suklastojimo ir pagaminimo aplinkybių (2 t., b. l. 25- 27).

            Liudytojos J. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad įsidarbino UAB „D.“ 2007 m. spalio pradžioje, buvo įdarbinta buhalterės pareigose, pusei etato. Bendrovė buvo neseniai įsisteigusi, bepradedanti veiklą, pradžioje bendrovėje dirbo ji pati ir direktorius D. M., kuris buvo ir vienintelis įmonės akcininkas. Vėliau į įmonę buvo priimti dirbti vairuotojai, tikslaus skaičiaus pasakyti negali, jų galėjo būti apie 10. Kiek pamena, veiklos rezultatai buvo geri, veiklos metu įmonė buvo įsigijusi 4 krovininius mikroautobusus. Transporto priemonių įsigijimu rūpinosi D. M., kuris buvo ir įmonės kasininku, o pati J. R. buvo atsakinga už įmonės apskaitą. Įmonės veikla buvo stabili maždaug iki 2012 pradžios, tačiau tais metais rezultatai pablogėjo. Nuo tų metų pradžios pradėjo kauptis skolos tiek valstybės biudžetui, tiek kreditoriams. Tikslios datos nepamena, bet UAB „D.“ tapo nemoki, kai užsienyje buvo sulaikytas įmonės vilkikas. Įmonė nebegalėjo vykdyti mokėjimų bankui pagal lizingo sutartį, taip pat neatsiskaitė su kreditoriais. 2013-01-01 dieną įmonė tapo visiškai nemokia, buvo atleisti visi darbuotojai, paliudijo, kad ji buvo atleista paskutinė. Visi apskaitos dokumentai nuo veiklos nebevykdymo pradžios buvo pas D. M.. Perdavė likusius dokumentus ir sužinojo, jog su D. M. vyks į Vilnių perduoti bendrovės pirkėjams. Teigė, kad D. M. apie bendrovės pirkėjus neinformavo, sakė, jog juos rado internete. Pamena, kad bendrovės pardavimo dieną automobiliai buvo nurašyti kaip nusidėvėję, perduoti į metalo supirktuvę, ar visi automobiliai buvo utilizuoti nežino. Į Vilnių vyko D. M. prašymu dalyvauti bendrovės perdavime. Su pirkėjai susitiko šalia Vilniaus registrų centro. Pirkėja buvo maždaug 45 metų moteris, vidutinio ūgio ir svorio sudėjimo, šviesių plaukų, teigė, jog abejoja, ar atpažintų. Su ja buvo apie 30 metų amžiaus vyras, vidutinio ūgio, trumpai kirptų plaukų. Moters vardą vėliau pamatė sutartyje- A. B., vyro vardo neatsimena. Liudytojai susidarė įspūdis. Jog D. M. juos matė pirmą kartą. Matė, kad D. M. ir moteris registrų centre perrašinėjo dokumentus, o pati su pirkėja atvykusiu vyru laukė lauke. Atlikus formalumus A. B. pasišalino, minėtas su ja atvykęs vyras susirinko UAB „D.“ apskaitos dokumentus ir spaudus, įsidėjo į savo mašiną. Ar D. M. už bendrovės perdavimą buvo mokami pinigai, neprisimena, pinigų mokėjimo fakto patvirtinti negali. Jokio bendrovės turto liudininkei dalyvaujant pirkėjams tą dieną perduota nebuvo. Neatsimena, kad būtų kalbama apie bendrovės skolas ir kreditorius. Kur gali būti bendrovės apskaitos dokumentai, teigia nežinanti, negali pasakyti, koks turtas buvo nurašytas iki bendrovės pardavimo dienos. Atlygio, kurį už įmonės perdavimą gavo D, M., nematė. Nežino, kur gali būti bendrovės perdavimo-priėmimo dokumentų originalai. Grįžus į Šiaulius, D. M. kurį laiką nematė, neseniai 2015 m. rugpjūtį D. M. buvo sutikusi mieste, tačiau tik pasisveikino ir apie bendrovės UAB „Dainilukas“ reikalus nekalbėjo (1 t., b.1.101-103).

           Liudytojo I. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad internetiniame portale buvo įdėjęs skelbimą, kad pirktų įmonę. D. M. atsiliepė į skelbimą ir paskambinęs telefonu pasiūlė įsigyti įmonę su skolomis- UAB „D.“. Už sutikimą nupirkti įmonę D. M. žadėjo 5000 Lt atlygį. Su motina A. B. nuomojo gyvenamąsias patalpas ir turėjo dideles skolas už patarnavimus ir nuomą. Esant sunkiai finansinei padėčiai nusprendė su motina pirkti įmonę su skolomis. Su D. M. ir J. R. liudytojas ir jo motina susitiko Vilniaus m. registrų centre. Ar su D. M. buvo susitikta dar iki bendrovės perdavimo- neatsimena, su J. R. iki susitikimo bendrauta nebuvo. UAB „D.“ buvo perregistruota į UAB „M.“ turint tikslą apsisaugoti nuo antstolių veiksmų vykdant išieškojimus areštuojant UAB „D.“ akcijas. Kokiu transportu į „Registrų centrą“ atvyko D. M. ir J. R., nepamena. A. B. liudytojui matant pasirašė ant UAB „D.“ 2013-06-19 dokumentų perdavimo akto, vienintelio UAB „D.“ akcininko- UAB „M.“- 2013-06-20 sprendimas, 2013-06-19 akcijų pirkimo pardavimo sutarties, UAB „M.“ kasos išlaidų orderio, UAB „D.“ 20113-06-20 dokumentų perdavimo akto. Šių dokumentų pasirašymo metu D. M. UAB „D. dokumentų neturėjo, šie dokumentai buvo perduoti PC „Europa“ parkavimo aikštelėje, juos paėmė iš D. M. automobilio. Visų dokumentų nesutikrino, pamena, kad tikrai buvo bendrovės antspaudas. UAB „D. auditas nebuvo atliekamas. Paėmę su motina D. M. duodamus bendrovės dokumentus, pasidėjo juos į savo automobilį Alfa Romeo. Dokumentai nuvežti ir patalpinti adresu (duomenys neskelbtini). Svarbiausi dokumentai, tokie kaip registracijos pažymėjimas, antspaudas, buvo laikomi gyvenamosiose patalpose, kiti- rūsyje. D. M. už perduotą įmonę sumokėjo 5000 Lt, kada tiksliai tai buvo padaryta, neprisimena. Liudytojo motina pinigų perdavimo momento nematė, matė J. R., pinigus perdavė D. M., priėmė pats liudytojas. Apie UAB „D.“ dviejų automobilių areštą D. M. minėjo, ar bendrovė turėjo kokio nors neareštuoto turto D. M. neklausė. Apie tai, kad bendrovės turtas yra areštuotas T. U. antstolių kontoros D. M. neminėjo. Kalbant telefonu pradžioje D. M. buvo minėjęs, kad bendrovės skolos siekia 50 000 Lt, ar D. M. minėjo apie bendrovės turto balansą 2013 m. pradžiai, neatsimena. Nei liudytojui, nei jo mamai D. M. neminėjo, kodėl A. B. neperduoda jokio bendrovės turto sandorio metu. J. R. apie tai taip pat neaiškino. Po UAB „D. perrašymo liudytojo motinos vardu nebuvo vykdoma jokia veikla, darbuotojai nebuvo įdarbinami, deklaracijos ir ataskaitos nebuvo teikiamos. Bendrovė buvo nupirkta UAB „A. b.“. Visi UAB „D.“ buhalterinės apskaitos dokumentai perduoti UAB A. b.“ darbuotojui P. B., asmeniškai jo nepažįsta. UAB „D.“ buhalterinės apskaitos dokumentai buvo perduoti liudytojo ir A. B. sprendimu, remiantis akcijų pirkimo- pardavimo sutartimi. Su P. B. liudytoja sieja tik darbo santykiai. P. B. vadovaujamoje įmonėje liudytojas dirbo nuo 2013-05-21 iki 2013-08 mėn. direktoriaus pareigose. UAB „D.“ pardavimą derino ne su P. B., kad UAB „D.“ pirks P. B. sužinojo tik kai buvo suderinta pirkimo pardavimo sutartis (1 t., b.1.121, 122).

           2013-06-19 UAB „D.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi, kurios pagrindu D. M. perleido bendrovės „D.“ akcijas UAB „M.“, atstovaujamai A. B. (1 t., b. 1. 110-111).

           2013-06-19 UAB „M.“ kasos išlaidų orderiu Nr. 2, kurio pagrindu D. M. neva išduota 1000 Lt (1 t. b. 1. 47).

    Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji A. B., būdama UAB „M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), vienintele akcininke ir direktore bei atstovaudama šią bendrovę, 2013 metų birželio mėnesį, tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatytas, mobiliojo ir internetinio ryšio priemonėmis susitarė su UAB „D.“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi D. M. už 5000 litų atlygį perrašyti A. B. atstovaujamos UAB „M.“ vardu skolų turinčios ir realios veiklos nebevykdančios UAB „D.“ visas akcijas ir perimti šios bendrovės buhalterinius apskaitos dokumentus, 2013-06-19 VĮ „Registrų centras“ patalpose Lvovo g. 25, Vilniuje, pasirašė D. M. pateiktą netikrą 2013-06-19 akcijų pirkimo- pardavimo sutartį be numerio, kurioje buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenis apie UAB „M.“ atliktą UAB „D.“ 10 000 vienetų akcijų pirkimą už 1 000 Lt (289,62 Eur), nes ji kaip UAB „M.“ atstovė UAB „D.“ 10 000 vienetų akcijų už  1000 Lt (289,62 Eur) iš D. M. nepirko, o už UAB „D.“ akcijų perrašymą UAB „M.“ vardu D. M. sumokėjo I. B. 5 000 Lt (1 448,10 Eur), pasirašius minėta sutartis buvo pateikta VĮ „Registrų centras“ Vilniaus skyriui įregistravimui, be to, tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu tiksliu laiku, kompiuterinės technikos pagalba pagamino netikrą UAB „M.“ 2013-06-19 kasos išlaidų orderį Nr. 2, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad ji atstovaudama UAB „M.“ 2016-06-19 akcijų pirkimo pardavimo sutarties pagrindu išmoka D. M. 1000 Lt (289,62 Eur) grynais, nors ji 1000 Lt (289,62 Eur) D. M. neišmokėjo, vėliau 2013-06-19 susitikimo metu VĮ „Registrų centras“ patalpose Lvovo g. 25, Vilniuje, pateikė šį kasos išlaidų orderį pasirašyti D. M. ir pati pasirašė savo parašu, tokiu būdu A. B. savo parašu patvirtino netikrus dokumentus, t. y. 2013-06-19 akcijų pirkimo pardavimo sutartį bei pačios pagamintą netikrą 2013-06-19 kasos išlaidų orderį Nr. 2 ir šiuos žinomai netikrus dokumentus panaudojo. Kaltinamoji A. B. veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamosios veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, kaip baigtas nesunkus nusikaltimas.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. B. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – bauda, bei jos dydžiu (t. 2, b. l. 28-29).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus tyčinis), į nustatytą įtariamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąją A. B. - praeityje vieną kartą teista (1 t., b. l. 191-193), administracine tvarka nebausta (1 t., b. l. 194), dirba (1 t., b. l. 188-189), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre gydyta II moterų skyriuje nuo 1988-01-20 iki 1988-02-08, diagnozė: ūmi pogimdyvinė psichozė (1 t., b. l. 196). Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – baudą. Įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes teismas sprendžia, kad prokuroro siūlomas bausmės dydis (18 MGL (677,88 €)) šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį pagrindo nėra.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamoji pilnai pripažino savo kaltę, A. B. skirtina bauda mažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis).

Kaltinamajai A. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 6-8, 9) – paliktina nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

A. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 18 MGL, t. y. 677,88 € (šešių šimtų septyniasdešimt septynių eurų aštuoniasdešimt aštuonių euro centų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, skirtą  bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 12 MGL, t. y. 451,92 € (keturių šimtų penkiasdešimt vieno euro devyniasdešimt dviejų euro centų) dydžio baudą.

Kaltinamajai skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios.

Išaiškinti A. B., kad:

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda t. y. 451,92 €, turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Nurodytu terminu nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas nuteistosios sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

2. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto  apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.     

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. 

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. 

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas                    (parašas)                   Arūnas Budrys

Nuorašas tikras

Teisėjas Arūnas Budrys