Civilinė byla Nr. eB2-1193-601/2023

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00716-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.2.3.2; 3.2.4.11; 3.2.7.1; 3.4.3.11

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

2023 m. rugsėjo 13 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos nemokumo administratorės Versus Veto, UAB, prašymus pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „Arda adoria LT“ bankrotą tyčiniu ir apriboti šios bendrovės buvusio vadovo teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

Teismas

1.       Uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Arda adoria LT“ bankroto byla iškelta Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartimi, įmonės nemokumo administratore paskirta Versus Veto, UAB; nutartis įsiteisėjo 2023 m. vasario 21 d. Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutartimi patvirtintas bendrovės kreditorių sąrašas, o 2023 m. birželio 14 d. nutartimi nutarta UAB „Arda adoria LT“ likviduoti dėl bankroto.

2.       Nemokumo administratorė 2023 m. rugpjūčio 8 d. pateikė teismui prašymą DOK-20002 apriboti V. M. teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Prašyme nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2023 m. birželio 14 d. nutartimi buvusiam bendrovės vadovui jau buvo pritaikęs sankciją už pareigos perduoti nemokumo administratoriui bendrovės turtą ir dokumentus netinkamą vykdymą, tačiau net ir po paskirtos baudos už bendrovės dokumentų neperdavimą, bendrovės vadovas nustatytų įpareigojimų neįvykdė. Administratorės nuomone, buvusio bendrovės vadovo nebendradarbiavimas bankroto byloje rodo tyčinį vengimą atskleisti bendrovės finansinę padėtį, jos kaitą, tokie vadovo veiksmai kliudo nustatyti bendrovės nemokumą sukėlusias priežastis bei apriboja galimybes efektyviai vykdyti bankroto procedūras, pažeidžia kreditorių teises. Tokie buvusio vadovo veiksmai, anot administratorės, taip pat nėra suderinami su socialiniu siekiu išlaikyti aukštus įmonių veiklos standartus bei sąžiningu vadovo elgesiu įmonių valdymo srityje.

3.       Nemokumo administratorė 2023 m. rugpjūčio 9 d. pateikė teismui prašymą DOK-20098 pripažinti UAB „Arda adoria LT“ bankrotą tyčiniu, nurodant, kad asmuo, sukėlęs tyčinį bankrotą, yra V. M.. Nemokumo administratorės vertinimu, yra pagrindas bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu dėl sąmoningai blogo bendrovės valdymo bei apgaulingos ir aplaidžios bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo. Paaiškino, kad iš paskutinio Juridinių asmenų registrui pateikto bendrovės balanso duomenų matyti, jog bendrovė dar 2021 m. gruodžio 31 d. turėjo 39 444 Eur vertės turto, kurio galėjo užtekti UAB „Arda adoria LT“ bankroto byloje patvirtintiems reikalavimams, kurių bendra suma – 11 724,81 Eur, padengti. Tačiau buvęs bendrovės vadovas nebendradarbiauja su nemokumo administratore, neperduoda jokių bendrovės dokumentų ir turto, tokiu būdu sąmoningai slėpdamas aplinkybes dėl bendrovės finansinės padėties bei jos kitimo laikotarpiu iki bankroto. Dėl tyčinių buvusio bendrovės veiksmų (neveikimo) neįmanoma nustatyti, kur yra 2021 m. gruodžio 31 d. bendrovės turėtas turtas, taip pat nėra galimybės įvertinti realios bendrovės turtinės padėties, atliktų ūkinių operacijų, sudarytų sandorių ir veiksmų teisėtumo bei galimybės atsiskaityti su kreditoriais. 

4.       Atsiliepimų į prašymus nepateikta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

5.       2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje (JANĮ 155 straipsnio 1 dalis).

6.       Kartu pažymėtina tai, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, jog normos dėl įmonės nemokumo nustatymo kriterijų, asmenų, atsakingų už pavėluotą bankroto bylos inicijavimą, sąrašas, taip pat Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymui (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnyje įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiojo pobūdžio. Proceso teisės normoms savo ruožtu priskirtinos normos, nustatančios pasirengimo bankroto bylą nagrinėti teisme taisykles, veiksmų atlikimo terminus ir pan. Perskyra tarp proceso ir materialiosios teisės normų darytina atsižvelgiant į normos tikslą – ar ja siekiama nustatyti teisės ar pareigos turinį (materialioji teisė), ar įgyvendinimo priemones (proceso teisė). Taigi sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialiojo pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016, 24 punktas). Prašymo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo klausimas susijęs su veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas (pareigų dėl tinkamo įmonės valdymo pažeidimo), atlikimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo taikymu, todėl taikytinas teisinis reglamentavimas turi būti nustatomas pagal veiksmų (neveikimo), kuriais buvo įrodinėjamas tyčinis bankrotas, atlikimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021 32–33 punktai).

7.       Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2023 m. vasario 9 d. teismas iškėlė UAB „Arda adoria LT“ bankroto bylą, konstatavęs, jog bendrovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs byloje buvusius duomenis apie UAB „Arda adoria LT“ įsiskolinimų dydį bei turėtą turtą. UAB „Arda adoria LT“ nemokumo administratorės įsitikinimu, UAB „Arda adoria LT“ bankrotą nulėmė sąmoningai blogas juridinio asmens valdymas laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 31 d., kuomet bendrovė dar turėjo turto, kurio būtų pakakę byloje pareikštiems kreditoriniams reikalavimams padengti, iki bankroto bylos iškėlimo. Taigi, vertinant ar UAB „Arda adoria LT“ bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, turi būti vadovaujamasi JANĮ nuostatomis.

Dėl tyčinio bankroto požymių

8.       JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. JANĮ 70 straipsnio 2 dalis nustato požymius, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

9.       Sistemiškai aiškinant JANĮ 70 straipsnio 1 ir 2 dalis, darytina išvada, kad pagal naująjį reglamentavimą, tyčiniu bankrotas gali būti pripažintas tik nustačius, jog juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Taigi vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teisės ir (ar) teisėtus interesus, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1438-553/2020).

10.       Naujasis tyčinio bankroto instituto reglamentavimas iš esmės atitinka kasacinio teismo praktiką, suformuotą pagal anksčiau galiojusį ĮBĮ, kurioje pasakyta, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiama tyčinio bankroto apibrėžtimi. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinės, baudžiamosios atsakomybės taikymą ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348-219/2019, kt.).

11.       Nemokumo administratorė prašo pripažinti UAB „Arda adoria LT“ bankrotą tyčiniu iš esmės argumentuodama tik tuo, kad buvęs bendrovės vadovas V. M. neperduoda nemokumo administratorei turto ir dokumentų. Nemokumo administratorės nuomone, sąmoningai neatsakingas tyčinis buvusio bendrovės vadovo neveikimas, vengiant perduoti bendrovės dokumentus ir turtą teismo paskirtai nemokumo administratorei, patvirtina siekį užkirsti nemokumo administratorei kelią išsiaiškinti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis, bendrovės netinkamo valdymo aplinkybes bei galimą turto pasisavinimą ar išvaistymą.

12.       Teismas sutinka su nemokumo administratorės pozicija, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis bei visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jos veikla (JANĮ 57 straipsnio 1 dalis). Tačiau, teismo vertinimu, vien tik ši aplinkybė savaime nelemia išvados dėl UAB „Arda adoria LT“ tyčinio bankroto. Pažymėtina, kad įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, jei teismui yra pakankamo pagrindo manyti, kad įmonės dokumentų neperdavimu siekiama nuslėpti įmonės turto iššvaistymą ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais. Kitais atvejais įmonės vadovo nebendradarbiavimas su bankroto administratoriumi ir bankroto bylą nagrinėjančiu teismu gali būti įvertintas taikant jam įstatyme nustatytas sankcijas, tačiau savaime nelemia išvados dėl įmonės tyčinio bankroto (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-304-823/2019). 

13.       Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju vien faktas, kad buvęs įmonės vadovas neperduoda bendrovės turto ir dokumentų, nereiškia, jog tokiais veiksmais siekiama nuslėpti įmonės turto iššvaistymą. Juolab tai, kad bendrovė 2021 m. gruodžio 31 d. turėjo 39 444 Eur vertės turto, nereiškia, kad jis vėliau buvo iššvaistytas (tokių įrodymų byloje nėra). Taip pat nėra įrodymų, kad buhalterinė apskaita buvo tvarkoma sąmoningai netinkamai, siekiant, kad UAB „Arda adoria LT“ taptų nemoki. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad aptartos byloje aplinkybės nepatvirtinta priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo UAB „Arda adoria LT“ valdymo ir jos nemokumo. Nenustačius priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo UAB „Arda adoria LT“ valdymo ir jos nemokumo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai, kaip buhalterinės apskaitos apgaulingas ar aplaidus tvarkymas, taip pat įmonės vadovui nustatytų pareigų nevykdymas, kaip įmonės visų dokumentų bankroto administratorei nepateikimas ir pan., gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (pvz., neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑348‑219/2019). Dėl to teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo UAB „Arda adoria LT“ bankrotą pripažinti tyčiniu, nemokumo administratorė neįrodė JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymių, patvirtinančių UAB „Arda adoria LT“ privedimą prie bankroto tyčia. UAB „Arda adoria LT“ nemokumo administratorės pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu netenkinamas.

Dėl teisės eiti vadovo pareigas apribojimo

14.       JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo vienerių iki penkerių metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis: 1) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti; 2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą; 3) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos.

15.       Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorė siekia apriboti teisę buvusiam likviduojamos dėl bankroto UAB „Arda adoria LT“ vadovui V. M. eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu vienu iš aukščiau nurodytų pagrindų, t. y. JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu. Šis pagrindas kildinamas iš JANĮ 57 straipsnio 1 dalies, kurioje įtvirtina, kad iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai <...> per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui: 1) juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; 2) visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (toliau – juridinio asmens informacija), nevykdymo.

16.       Juridinių asmenų registre esantys duomenys patvirtina, kad UAB „Arda adoria LT“ direktoriumi nuo 2022 m. balandžio 28 d. iki 2023 m. vasario 21 d. (nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo diena) buvo V. M., todėl būtent jam ir teko pareiga perduoti nemokumo administratorei visą UAB „Arda adoria LT“ turtą ir dokumentus. Tačiau nemokumo administratorė tvirtina, kad V. M. jai neperdavė nei likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens dokumentų, nei turto. Neturėdama visų įmonės dokumentų, administratorė negali atlikti veiksmų, numatytų JANĮ 59 straipsnyje, neturi galimybės nustatyti įmonės turtinių teisių bei įsipareigojimų. Teismas 2023 m. birželio 14 d. nutartyje įvertino tokį V. M. elgesį ir atsižvelgdamas į tai bei protingumo, sąžiningumo, teisingumo principus, UAB „Arda adoria LT“ vadovui nustatytų įpareigojimų pobūdį, ir skyrė jam 300 Eur baudą. Vis tik, tokios sankcijos taikymas buvusio įmonės vadovo nepaskatino keisti savo elgesį ir bendradarbiauti su nemokumo administratore. Dėl to administratorė prašo buvusio bendrovės vadovo atžvilgiu taikyti pačią griežčiausią sankciją – apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo vienerių iki penkerių metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

17.       Lietuvos teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal savo paskirtį (tikslą) juridinio asmens vadovo teisės eiti tam tikras pareigas apribojimas, kaip griežčiausia vadovui taikoma sankcija, negali būti taikoma tik dėl formalių priežasčių, ji turėtų būti taikoma išimtiniais atvejais, tik tada, jeigu nustatomas akivaizdus įmonės vadovo aplaidumas (nerūpestingumas) einant savo pareigas ar sąmoningas jų netinkamas vykdymas. Ar padaryti pažeidimai yra formalūs, ar ne, nustatinėjama kvalifikuojant konkretaus ginčo faktines aplinkybes ir jų pagrindu kilusias materialines teisines pasekmes (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1057-196/2015). Be to, sprendžiant dėl vadovo pareigos perduoti įmonės turtą ir / ar dokumentus administratoriui, įstatyme nustatytos sankcijos taikymas priklauso ir nuo šiame straipsnyje numatytų pareigų pažeidimo sukeliamų pasekmių. Atsižvelgiant į minėtoje normoje nustatytos sankcijos griežtumą, teismas spręsdamas dėl pareigos perduoti turtą ir / ar dokumentus, turi atsižvelgti į neperduoto turto ir / ar dokumentų reikšmę bankroto procesui (įmonės turto nustatymui, kreditorinių reikalavimų patenkinimui ir pan.) ir dėl šios pareigos nevykdymo kylančias pasekmes.

18.       Nors nemokumo administratorė šiuo atveju nurodė, kad buvusio bendrovės vadovo veiksmai, kai neperduodami jokie bendrovės dokumentai ir turtas, kliudo nustatyti bendrovės nemokumą sukėlusias priežastis bei apriboja galimybes efektyviai vykdyti bankroto procedūras, pažeidžia kreditorių teises, tačiau, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos duomenų, Kauno apygardos teismas UAB „Arda adoria LT“ bankroto byloje yra patvirtinęs kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, nutaręs bendrovę likviduoti dėl bankroto. Taigi nurodyti veiksmai iš dalies patvirtina, kad buvusio vadovo laiku neįvykdytas įpareigojimas nesutrukdė nemokumo administratorei atlikti eilę veiksmų bankroto procese ar sukėlė sunkias pasekmes nemokumo procesui, kurios leistų taikyti pačią griežčiausią sankciją buvusiam vadovui. Juolab, kad šiuo atveju teismas iš civilinės bylos Nr. eB2-949-638/2022 nustatė, jog Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 13 d. nutartimi, be kita ko, buvo apribota V. M. teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu penkerius metus nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos; nutartis įsiteisėjo 2022 m. rugsėjo 29 d. Be to, civilinėje byloje Nr. eB2-1428-601/2022 Kauno apygardos teismas 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi taip pat apribojo V. M. teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu penkerius metus nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos; nutartis įsiteisėjo 2023 m. sausio 24 d. Taigi, minėtomis nutartimis V. M. teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu yra apribota iki 2028 m. sausio 24 d. Teismo vertinimu, dar viena nutartimi apribojus buvusio vadovo teises, šios sankcijos taikymas savo tikslų nepasieks. Kita vertus, teismas V. M. išaiškina, kad tolesnis jo vengimas bendradarbiauti, kliudymas (aktyviais veiksmais ar pasyviu neveikimu) tinkamai užfiksuoti įmonės turtinę padėtį, gali lemti pakartotinį klausimo svarstymą ir JANĮ 57 straipsnio 3 dalyje nurodytos sankcijos taikymą.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 13 straipsniu, 15 straipsnio 2 dalimi, 70–71 straipsniais, 152–155 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

n u t a r i a :

netenkinti pareiškėjos nemokumo administratorės Versus Veto, UAB, prašymo dėl uždarosios akcinės bendrovės „Arda adoria LT“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

Netenkinti pareiškėjos nemokumo administratorės Versus Veto, UAB, prašymo apriboti buvusio uždarosios akcinės bendrovės „Arda adoria LT“ vadovo V. M. teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

Šios nutarties patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos priėmimo dienos išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, buvusiam uždarosios akcinės bendrovės „Arda adoria LT“ vadovui V. M. ir nemokumo administratorei Versus Veto, UAB i.

Nutarties dalis dėl atsisakymo bankrotą pripažinti tyčiniu per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą, kita nutarties dalis neskundžiama.

Teisėjas                                                Evaldas Burzdikas