Byla Nr. ATP-753-458/2015

(Proceso Nr. 4-06-3-03308-2015-5)

Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.7

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gruodžio 1 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arvydas Daugėla, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

n u s t a t ė:

V. R. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodyta, kad V. R. 2015 m. rugpjūčio 29 d. apie 18 val. 17 min.  Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus (nustatytas vidutinis 2,52 prom. girtumas), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę. Šia veika V. R. kaltintas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus ir padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 str.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 6 d. nutarimu V. R. iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 129 str. nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia, o nė vienas iš liudytojų negalėjo patvirtinti matęs, kad automobilį vairavo V. R.. Nors liudytojas I. P. parodė, kad matė V. R. sėdintį už automobilio vairo, tačiau automobilis tuo metu nejudėjo.

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuras prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepanaikino prieštaravimų liudytojų parodymuose, nevertino aplinkybės, kad liudytojai pranešė apie galimai neblaivaus asmens vairuojamą transporto priemonę, nes pamatė keistai manevruojantį automobilį. Iš J. T. tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad liudytojai stebėjo neblaivaus asmens vairuojamą automobilį, pranešė apie jo judėjimo kryptį, automobilį sustabdė ir pareigūnams nurodė, kad vairavo būtent V. R..

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 30211 str. 1 d. numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ATPK 248 str., 257 str. ir 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos bylai išspręsti reikšmingos aplinkybės.

ATPK 9 str. 1 d. numato, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.

Atsakomybė pagal ATPK 129 str. vairuotojui kyla už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, neturint teisės vairuoti ar neturint teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones, arba vengiant neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, taip pat už alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. V. R. 2014 m. rugpjūčio 29 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis apie 18.17 val. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę neblaivus (nustatytas vidutinis 2,52 prom. girtumas), neturėdamas teisės ją vairuoti.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 73 d. numato, kad transporto priemonės vairavimas – transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė.  Liudytojas I. P. posėdžio metu nurodė, kad matė V. R. sėdintį prie vairo, tačiau kad automobilis judėjo, t. y. transporto priemonė buvo valdoma V. R., patvirtinti negalėjo. Priešingai, jis posėdžio metu nurodė, kad nors už vairo sėdėjo V. R., paprašius patraukti automobilį, tai padarė V. B. (V. B.). Be to, V. R. patvirtino sėdėjęs vairuotojo sėdynėje, tačiau neigia vairavęs automobilį. Jis nurodo, kad reguliavo muzikos grotuvą automobiliui stovint, vairuotoju įvardijo V. B., kuris posėdžio metu patvirtino vairavęs automobilį. Liudytoja J. T., dirbanti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiąja patrule, parodė, kad V. B. vienintelis iš trijų asmenų buvo blaivus. Tai patvirtina V. R. parodymus, kad V. B. vyko kartu dėl to, jog buvo blaivus ir galėjo vairuoti transporto priemonę. Nors apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuras teigia, kad liudytojų parodymai prieštaringi, tačiau apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad liudytojų parodymuose nėra jokių prieštaravimų, parodymai papildo vieni kitus.

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuras V. R. kaltę įrodinėja J. T. tarnybiniu pranešimu, tačiau konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tarnybinis pranešimas surašytas remiantis liudytojų I. P. ir K. P. pranešimu apie galimai neblaivų vairuotoją ir jų parodymais įvykio vietoje, tačiau teismo posėdžio metu nė vienas iš liudytojų negalėjo patvirtinti, kad V. R. vairavo transporto priemonę.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas neįvertino aplinkybės, jog liudytojai pranešė apie galimai neblaivaus asmens vairuojamą transporto priemonę, nes pamatė keistai manevruojantį automobilį. Teismas pažymi, kad aplinkybė, jog buvo pranešta dėl keisto automobilio manevravimo, neleidžia preziumuoti, kad vairuotojas buvo neblaivus. Be to, iš V. R., liudytojų H. M. ir V. B. parodymų nustatyta, kad vyrai pasiklydo, nežinojo, kaip pasiekti kelionės tikslą, todėl neužtikrintumas dėl kelionės krypties galėjo būti įvertintas kaip keistas manevravimas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą V. R. veikoje nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 129 str., įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). 

Vadovaudamasis ATPK 30212 str. 1 d. 1 p., teismas

n u t a r i a :

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. nutarimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                                  Arvydas Daugėla