MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. rugsėjo 15 d.
Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Violeta Erlickienė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vilijai Rukšėnienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei R. K. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas
nustatė:
ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės R. K. 708 € žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir 16 € žyminio mokesčio. Ieškinyje nurodė, jog tarp ieškovo ir atsakovės R. K. buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 03/343108982, kuria buvo apdrausta automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė. 2015-11-09 Mažeikiuose, Žemaitijos g. įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta R. C.-D. priklausanti transporto priemonė KIA SORENTO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl šio įvykio metu padarytos žalos AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 708 € dydžio draudimo išmoką. Pažymėjo, jog pagal atsakovės su ieškove sudarytą draudimo sutartį draudimo įmoką atsakovė turėjo sumokėti iki 2015-10-27, tačiau draudimo įmoka buvo sumokėta įvykus eismo įvykiui (2015-11-10), todėl yra visos Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 7 dalyje numatytos sąlygos ieškovui, t. y., draudikui, reikalauti žalos atlyginimo.
Atsakovė R. K. atsiliepime į ieškinį prašė leisti ieškinį išsimokėti dalimis per dvejus metus, nes viena išlaiko šeimą, atlyginimas minimalus, turi kitų įsipareigojimų.
Ieškovės atstovas, kuriam apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Nurodė, jog atsižvelgdami į atsakovės materialinę padėtį sutiktų išdėstyti mokėjimą 4 mėn. laikotarpiui, nes, išdėsčius dvejų metų laikotarpiui būtų pažeistas kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyros principas.
Atsakovė R. K., kuriai apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Kadangi atsakovė ieškinį pripažino visiškai, tik prašė išdėstyti jo vykdymą, todėl teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalimi, dėl ieškovės pareikštų reikalavimų surašo sutrumpintus motyvus.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 25 d. tarp ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovės R. K. buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 03/343108982, kuria buvo apdrausta automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė. 144,56 € draudimo įmokos mokėjimas buvo išdėstytas dalimis per dvylika mėnesių, kas mėnesį mokant po 12,25 € (pirmoji įmoka – 12,01 €). Eilinė įmoka turėjo būti sumokėta iki mėnesio 27-tos dienos. Draudėja privalėjo užtikrinti, jog įmokos mokėjimo dieną, t. y. einamojo mėnesio 27-tą dieną, banko sąskaitoje būtų pakankamas lėšų kiekis įmokai nuskaičiuoti. Eilinė įmoka už laikotarpį nuo 2015 m, spalio 27 d. iki 2015 m. lapkričio 27 d. turėjo būti sumokėta iki 2015 m. spalio 27 d., tačiau sumokėta tik 2015 m. lapkričio 10 d. 2015 m. lapkričio 9 d. Mažeikiuose, Žemaitijos g. įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta R. C.-D. priklausanti transporto priemonė KIA SORENTO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl šio įvykio metu padarytos žalos ieškovė išmokėjo 708 € dydžio draudimo išmoką. Padarytos žalos dydį, žalos atlyginimo faktą bei kitas aplinkybes dėl eismo įvykio patvirtina: eismo įvykio deklaracija, nukentėjusiojo draudimo pretenzija, transporto priemonės techninės apžiūros aktas, 2015-11-26 pranešimas apie nuostolių atlyginimą, 2015-11-30 pretenzija atsakovei, draudimo išmokos mokėjimo pavedimas.
Kadangi byloje nustatyta, jog atsakovė nebuvo laiku sumokėjusi nustatyto dydžio draudimo įmokos, o eismo įvykio metu buvo apgadintas trečiųjų asmenų turtas, todėl yra visos TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje numatytos sąlygos ieškovei, t. y. draudikei, reikalauti žalos atlyginimo.
Atsižvelgiant į tai, jog pagal TPVCAPDĮ 11 ir 22 straipsnių nuostatas tuo atveju, jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas, o atsakovė ieškovei padarytų nuostolių neatlygino, priteistina ieškovei iš atsakovės R. K. 708 € žalos atlyginimo regreso tvarka (CK 6.37, 6.210, 6.263 straipsniai).
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016 m. rugpjūčio 22 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti vykdymo tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje iš savo nutarčių pabrėžė, kad ši teismo teisė vertintina kaip teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas įvykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų, o būtent užtikrinti socialinį teisingumą.
Atidėdamas ar išdėstydamas sprendimo įvykdymą, teismas pirmiausia turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Aukščiausiasis Teismas, pabrėždamas išimtinį teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo pobūdį, nurodė, kad galima atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimą. Teismas, spręsdamas atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus arba išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Tad teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais. Spręsdamas, ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, teismas pirmiausia remiasi teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principu, pagal kurį privalu pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises.
Prie atsakovės R. K. prašymo pridėta pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį patvirtina, jog atsakovės pajamas sudaro 306 € (su mokesčiais) darbo užmokestis. Nors atsakovė nurodo viena išlaikanti šeimą bei turinti kitų įsipareigojimų lizingo bendrovėms, šiems savo teiginiams pagrįsti ji nepateikė jokių įrodymų.
Teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas, kaip šiuo atveju prašo atsakovė (po 30 eurų per mėnesį), teismo vertinimu, sąlygotų ne tik teismo sprendimo privalomumo, lygiateisiškumo principų pažeidimą, kitos šalies, šiuo atveju, ieškovės, teisėtų lūkesčių pažeidimą, bet ir neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nes skolos grąžinimas, neskaitant palūkanų, užsitęstų dvejus metus (CK 1.5 straipsnis).
Atsižvelgdamas į tai, jog atsakovė gauna minimalų atlyginimą, turėdamas omenyje įsiskolinimo dydį – 724 €, kuris ieškovei nėra tiek reikšmingas, taip pat į ieškovės nuomonę dėl sprendimo išdėstymo, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą šešių mėnesių laikotarpiui, nebus neproporcingai pažeisti teisėti ieškovės interesai. Dėl minėtų aplinkybių sprendimo įvykdymas išdėstytinas šešių mėnesių laikotarpiui, kiekvieną mėnesį mokant po 120 €, paskutinį mėnesį – 124 € (CPK 284 straipsnis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies <...> (CPK 93 straipsnis). Visiškai patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistina 16 € jos sumokėto žyminio mokesčio.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–268, 270, 284 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės R. K. ieškovei AB „Lietuvos draudimas“:
708 € (septynis šimtus aštuonis eurus) žalos atlyginimo;
5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016 m. rugpjūčio 22 d. – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;
16 € (šešiolika eurų) žyminio mokesčio.
Sprendimo dėl 708 € skolos; 5 procentų dydžio metinių palūkanų ir 16 € žyminio mokesčio išieškojimo iš atsakovės R. K. ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ įvykdymą išdėstyti šešių mėnesių laikotarpiui, kiekvieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokant po 120 € (vieną šimtą dvidešimt eurų), paskutinį mėnesį – 124 € (vieną šimtą dvidešimt keturis eurus).
Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.
Teisėja Violeta Erlickienė