Nr. DOK-114

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00908-2025-1

(S)                

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2026 m. sausio 9 d. paduotu trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – uždarosios akcinės bendrovės „B.G.M.“ kasaciniu skundu

n u s t a t ė :

trečiasis asmuo padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Suomijos įmonės Thales DIS Finland Oy ieškinį atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimų viešajame pirkime panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – uždaroji akcinė bendrovė „B.G.M.“ ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje – uždaroji akcinė bendrovė „Neurotechnology“.

Vilniaus apygardos teismas 2025 m. spalio 9 d. sprendimu civilinės bylos dalį dėl reikalavimo pripažinti trečiąjį asmenį UAB Neurotechnology“ pateikus melagingą informaciją Pirkime nutraukė; kitą ieškinio dalį atmetė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. gruodžio 18 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 9 d. sprendimą paliko nepakeistą. Priteisė trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Neurotechnology“ iš ieškovės Suomijos įmonės Thales DIS Finland Oy 3 103 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Trečiasis asmuo kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 9 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 18 d. nutartį bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys būtų patenkintas visa apimtimi; įpareigoti Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vykdomame „Daktiloskopinių duomenų registro kūrimo ir diegimo paslaugos“ viešajame pirkime (pirkimo Nr. 90981, senojo CVP IS Nr. 744692) nesudaryti viešojo pirkimo sutarties iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; iš atsakovo priteisti trečiojo asmens UAB „B.G.M.“ naudai, jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1.       Teismai nukrypo nuo teismų praktikos pagal kurią kvalifikacija gali būti grindžiama tik jo paties savarankiškai atliktais darbais arba teisėtai pasitelktų kitų ūkio subjektų pajėgumais. Teismai nukrypo nuo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktikos pagal kurią, kai ūkio subjektas remiasi įmonių grupės, kuriai jis priklausė, patirtimi, ši turi būti vertinama atsižvelgiant į konkretų šio subjekto dalyvavimą, taigi į jo faktinį indėlį vykdant veiklą, kurios reikalauta iš šios grupės vykdant tam tikrą viešojo pirkimo sutartį; ūkio subjektas negali kaip perkančiosios organizacijos reikalaujamos patirties nurodyti prekių ar paslaugų, kurias pristatė ar suteikė kiti įmonių grupės nariai, nors jis pats faktiškai ir konkrečiai šios veiklos nevykdė (ESTT 2017 m. gegužės 4 d. sprendimas byloje Esaprojekt, C-387/14).

2.       Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024 58, 67 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-381/2024, 40 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-690/2017, 59 punktas). Teismai netinkamai atliko jiems tenkančią funkciją įvertinti tiekėjo kvalifikaciją pagal Lietuvos Respublikos viešojo pirkimo įstatymą (toliau – VPĮ) ir pirkimo sąlygas. Spręsdami dėl trečiojo asmens
UAB „Neurotechnology“ atitikties kvalifikaciniams reikalavimams, teismai formaliai kliovėsi pateiktų pažymų buvimu, tačiau nepatikrino jų turinio ir neįvertino esminių aplinkybių – ar trečiasis asmuo UAB „Neurotechnology“ iš tiesų pats įgijo reikiamą profesinę patirtį ar ši patirtis nėra bendrai įgyta kartu su partneriais, kurie nedalyvauja pirkime. Toks paviršutiniškas vertinimas prieštarauja tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek ESTT praktikos reikalavimui nustatyti konkretų tiekėjo indėlį į vykdytus projektus. Kadangi trečiojo asmens UAB „Neurotechnology“ kvalifikacija buvo grindžiama pirkime nedalyvaujančių Ukrainos bendrovės TALAN ir Pangea (buvęs pavadinimas NIP Global) bendrai įgyta patirtimi kartu su trečiuoju asmeniu UAB „Neurotechnology“, teismai turėjo konstatuoti, jog trečiasis asmuo UAB „Neurotechnology“  neatitinka kvalifikacijos reikalavimų. Neįvertinęs šių esminių teisinių ir faktinių aspektų, teismas priėmė išvadą, kuri prieštarauja tiek pirkimo sąlygoms, tiek viešųjų pirkimų principams – skaidrumui, lygiateisiškumui ir objektyvumui (VPĮ 17 straipsnis).

3.       Teismai netinkamai aiškino ir taikė VPĮ 47 straipsnio 6 dalį, tokiu būdu formuodami praktiką, kad profesinio pajėgumo reikalavimą atitinkantis tiekėjas gali neturėti reikalaujamą kvalifikaciją atitinkančio personalo ir atvirkščiai – personalas turintis reikiamą kvalifikaciją gali neturėti reikiamos profesinio pajėgumo patirties, o pirkimas tampa išskaidytu. Teismai kvalifikacijos elementus – profesinę patirtį ir personalo kvalifikaciją – vertino atsietai, taip sukurdami praktiką, kurioje profesinis pajėgumas pripažįstamas egzistuojantis be jį galinčių realizuoti žmogiškųjų išteklių, o kvalifikaciją turintis personalas laikomas nereikšmingu profesinei patirčiai, kuri sudaro techninio ir profesinio pajėgumo turinį. Tai neatitinka ESTT praktikos pagal kurią nėra pakankama tik konstatuoti išteklių prieinamumą, o profesinis pajėgumas negali būti atskirtas nuo žmogiškųjų išteklių patirties (ESTT 2016 m. balandžio
7 d. sprendimas Partner Apelski Dariusz byloje C-324/14).

4.       Teismai pažeidė VPĮ 49 straipsnio 2 dalį ir 3 dalį, tokiu būdu formuodami praktiką sudarančią sąlygas tiekėjams tik formaliai panaudoti subtiekėjų kvalifikaciją, tačiau neperduoti pirkimo sutarties vykdymo. Teismai aptariamą normą vertino taip, kad pakanka formalaus trečiųjų asmenų nurodymo pasiūlyme, nevertinant, ar jų dalyvavimas pagal apimtį ir pobūdį leidžia konstatuoti, jog deklaruotas profesinis pajėgumas faktiškai realizuojamas vykdant pirkimo sutartį. Toks aiškinimas VPĮ 49 straipsnio 2 ir 3 dalis paverčia deklaratyviomis nuostatomis ir paneigia jų imperatyvų pobūdį. Teismai nevertino, ar trečiųjų asmenų, kurių pajėgumais buvo remtasi, numatytas dalyvavimas yra pakankamas tam, kad būtų galima laikyti, jog būtent jie faktiškai teikia paslaugas, kurioms reikalinga jų kvalifikacija. Teismų atsisakymas vertinti deklaruoto pajėgumo ir realiai perduodamos vykdyti pirkimo objekto dalies santykį reiškia, kad VPĮ 49 straipsnio 2 dalies taikymas pasireiškė formaliu patikrinimu, ar iš pasiūlymo turinio galima suprasti, kad apskritai paminėtas kitas ūkio subjektas, neatsižvelgiant į tai, ar jo dalyvavimas yra toks, kuris leidžia laikyti profesinį pajėgumą faktiškai naudoti vykdant sutartį. Teismų aiškinimas paneigia VPĮ 49 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą imperatyvą, pagal kurį rėmimasis kito ūkio subjekto pajėgumais yra leidžiamas tik tuo atveju, kai šis subjektas pats faktiškai teikia paslaugas ar atlieka darbus, kuriems reikalingi jo pajėgumai, t. y. kai deklaruojamas profesinis pajėgumas yra realizuojamas per sutarties vykdymą, o ne egzistuoja abstrakčiai.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies
1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio
2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. 

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. 

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „B.G.M.“ (j. a. k. 120808684) 5772 (penkis tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt du) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2026 m. sausio 9 d. Luminor banke, mokėjimo nurodymo Nr. 822, kodas ZP07452.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                        Donatas Šernas

Agnė Tikniūtė

Jūratė Varanauskaitė