Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-85-972/2021

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01595-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.1; 1.5.3; 16.9.1; 16.9.3; 16.9.10; 21.9.10

Registro objektas ROIK: 20126367067

(S)

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Viktorija Teišerskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1, 2 dalis, 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 2 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

A. J. 2020 m. lapkričio 27 d., apie 14.04 val., ties Perkėlos g. 10, Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, atsitrenkė į kelyje įrengtą tvorą (vartus), taip ją apgadindamas. Vairuotojas apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, kai padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Be to, vairavo transporto priemonę, kuriai neatlikta privalomoji techninė apžiūra bei kuri neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Šiais savo veiksmais A. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija), 9, 127, 222, 226 punktų reikalavimus.

A. J. į bylos nagrinėjimą neatvyko. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Susisiekus telefonu, A. J. išreiškė sutikimą, kad byla būtų nagrinėjama jam nedalyvaujant, pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų padarymo, prašė, jei jam būtų paskirta bauda, jos mokėjimą išdėstyti dalimis. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėtina administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant (ANK 629 straipsnis, 630 straipsnis).

Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. J. paaiškinimo policijai matyti, kad jis pripažįsta, jog 2020 m. lapkričio 27 d., apie 14 val., vairavo transporto priemonę „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tuo metu jis važiavo iš sodo, pasiklydo ir nepastebėjo vartų, kuriuos kliudė. Kadangi jis su savimi neturėjo telefono, todėl negalėjo niekam pranešti apie įvykį. Jo vairuojama transporto priemonė buvo neapdrausta ir jai nebuvo atlikta techninė apžiūra, tačiau jis savo automobilį vežė į garažą ir nebeketino daugiau juo naudotis. Nesutinka, kad padarė nusižengimą, mano, kad dėl eismo įvykio kaltas teritorijos savininkas, nes niekaip nepaženklino tvoros (b. l. 9).

Iš 2020 m. gruodžio 4 d. policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. gruodžio 4 d., apie 15.31 val., iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, jog apsaugos darbuotojas pranešė apie tai, kad 2020 m. lapkričio 27 d., apie 14.04 val., Perkėlos g. 10 teritorijoje, Klaipėdoje, automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė tvorą ir išvažiavo. Nuvykus į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini) Klaipėdos regiono padalinio direktorius V. P. parašė pareiškimą dėl minėto įvykio, kuriame nurodė, kad dėl apgadintos tvoros jų saugomai (duomenys neskelbtini) padaryta 800 Eur žala. Nustatyta, kad automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso A. J.. Nuvykus pas automobilio savininką, kieme rastas minėtas automobilis. Ant šio automobilio buvo matyti priekinio bamperio, priekinio dešinės pusės žibinto, priekinio dešinės pusės posūkio ir valstybinių numerių ženklo apgadinimai. Taip pat nustatyta, kad transporto priemonei nebuvo atlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra bei ji neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. A. J. paaiškino, kad jis 2020 m. lapkričio 27 d., apie 14 val., vairuodamas transporto priemonę „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasiklydo, nepamatė tvoros ir ją kliudė. Kadangi su savimi neturėjo mobilaus ryšio telefono, niekam negalėjo pranešti, todėl išvažiavo (b. l. 5).

Iš (duomenys neskelbtini) Klaipėdos regiono padalinio direktoriaus V. P. pareiškimo matyti, kad 2020 m. gruodžio 4 d. buvo kreiptasi į policiją, nurodant, jog 2020 m. lapkričio 27 d., apie 14 val. buvo nustatyta, jog adresu Perkėlos g. 10, Klaipėda, automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į jų AB „Klasco“ saugomos teritorijos perimetro vartus ir juos apgadino. Minėtas automobilis iš eismo įvykio vietos pasišalino, padaryta apie 800 Eur žala (b. l. 14).

Iš vaizdo įrašų, pateiktų su pareiškimu (duomenys neskelbtini) Klaipėdos regiono padalinio direktoriaus V. P., matyti, kad juose užfiksuota, kaip transporto priemonės „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas važiuodamas kliudė tvorą. Po eismo įvykio vairuotojas išlipo iš automobilio, jį apžiūrėjo ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Automobiliui privažiavus prie apsaugos posto, matyti automobilio apgadinimai (b. l. 18).

Teismas

konstatuoja:

išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad A. J. kaltė padarius jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus įrodyta visiškai. Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis konstatuojama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė KET 9, 127, 222, 226 punktų reikalavimus. Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryti veiksmai atitinka administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 1, 2 dalyse, 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, sudėtis. Dėl A. J. paaiškinime policijai nurodytų argumentų, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymus aptvertų teritorijų savininkai jų ir neprivalo žymėti specialiais ženklais ar kitaip. Priešingai, šiuo atveju būtent A. J., kaip eismo dalyviui, buvo privaloma laikytis KET reikalavimų, keliamų transporto priemonių vairuotojams. Kaip matyti, jis vairuodamas transporto priemonę nesilaikė visų būtinų atsargumo reikalavimų nekelti pavojaus kitų asmenų turto saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad staiga atsiradus kliūčiai galėtų sustoti, dėl to ir atsitrenkė į kelyje įrengtą tvorą (vartus). O tai, kad eismo įvykio metu A. J. su savimi neturėjo mobilaus ryšio telefono, nepašalina jo, kaip su eismo įvykiu susijusio eismo dalyvio, pareigos nedelsiant pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Tuo labiau, kad, kaip matyti iš byloje esančių vaizdo įrašų, jis po eismo įvykio iškart privažiavo apsaugos postą, kur galėjo pranešti, kad kliudė jų saugomos teritorijos tvorą, be to, grįžęs į namus jis taip pat apie minėtą įvykį niekam nepranešė.

A. J. atsakomybę už administracinius nusižengimus lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų padarymo ir nuoširdžiai dėl to gailisi, taip pat tai, kad administracinius nusižengimus padarė vyresnis nei 65 metų asmuo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Skirdamas nuobaudą A. J., teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, į tai, kad A. J. padarė vieną iš šiurkščiausių KET pažeidimų – sukėlė eismo įvykį, iš jo pasišalino, pažeisdamas KET, į tai, kad padaryta žala nežymiai viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (bazinis dydis – 50 Eur, bylos medžiagoje yra duomenys, kad buvo padaryta apie 800 Eur dydžio žala, tikslaus padarytos žalos dydžio apskaičiavimo nėra), į A. J. asmenybę – jis anksčiau nebuvo baustas už šiurkščius administracinius nusižengimus, galiojančių nuobaudų neturi, jam paskirtas baudas yra sumokėjęs, yra pensininkas, garbaus amžiaus (gim. 1934 m.),  taip pat atsižvelgtina į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs visa tai bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti A. J. paskyrus minimalias ANK 415 straipsnio 1, 2 dalių, 417 straipsnio 7 dalies sankcijose numatytas baudas, o pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskyrus mažesnę baudą, nei ANK 426 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali (minimali bauda – 1100 Eur). Paskirtos nuobaudos subendrintinos, galutinę nuobaudą parenkant sankcijos, nustatytos už sunkiausiąjį iš padarytųjų teisės pažeidimų, ribose (ANK 38 straipsnis). 

ANK 426 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už nusižengimo, numatyto šio straipsnio 2 dalyje, padarymą vairuotojams gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų. Atsižvelgiant į tai, kad minėta administracinio poveikio priemonė yra alternatyvi, taip pat į tai, kad A. J. nebuvo anksčiau baustas už šiurkščius KET pažeidimus, neturi galiojančių nuobaudų, byloje nėra kitų neigiamai šį asmenį charakterizuojančių duomenų, administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas jam netaikomas. Teismo nuomone, gan didelės baudos paskyrimas bus pakankama priemonė, kad A. J. laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų administracinių nusižengimų.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo išreiškė žodinį prašymą išdėstyti baudos mokėjimą, tačiau nepateikė tokio prašymo raštu, taip pat nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių jo materialinę padėtį, kaip to reikalauja ANK 675 straipsnio 3 dalis. Todėl šis prašymas nenagrinėjamas. A. J. išaiškintina, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.  

Daiktinis įrodymas – skaitmeninė laikmena (b. l. 18), nutarimui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 25 straipsniu, 32 straipsniu, 34 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 637 straipsniais, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 675 straipsniu,

n u t a r i a :

A. J. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti:

- už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, padarymą – 50 Eur (penkiasdešimties eurų) baudą;

- už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje, padarymą – 30 Eur (trisdešimties eurų) baudą;

- už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, padarymą – 10 Eur (dešimties eurų) baudą;

- už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, – 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, A. J. už šiuos administracinius nusižengimus skirti galutinę administracinę nuobaudą –800 Eur (aštuonių šimtų eurų) baudą.

 Išaiškinti A. J., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime registro objekto ROIK numerį: 20126367067, įmokos kodą 1001.

Daiktinį įrodymą – skaitmeninę laikmeną, nutarimui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                                                                                 Viktorija Teišerskienė