Baudžiamoji byla Nr. 2K-68/2013

                                                                                                       Teisminio proceso Nr. 1-57-1-01554-2008-9

                                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                                        1.1.8.3; 1.1.8.6.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. (A. J.) kasacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (P. B. turto pagrobimas) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (P. B. turto sugadinimas) 20 parų areštu;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (V. P. turto pagrobimas) laisvės atėmimu septyniems mėnesiams;

pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (V. P. turto sugadinimas) 20 parų areštu;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (V. L. turto pagrobimas) laisvės atėmimu septyniems mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (D. B. turto pagrobimas) laisvės atėmimu septyniems mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (V. R., I. V. turto pagrobimas) laisvės atėmimu septyniems mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (R. V. turto pagrobimas) laisvės atėmimu septyniems mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (V. R., I. V. turto pagrobimas) laisvės atėmimu septyniems mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (R. G. IĮ turto pagrobimas) laisvės atėmimu septyniems mėnesiams;

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (R. G. IĮ turto sugadinimas) 30 parų areštu;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas pavogti S. D. turtą) laisvės atėmimu penkiems mėnesiams;

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (S. D. turto sugadinimas) 30 parų areštu;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (V. L. turto pagrobimas) laisvės atėmimu septyniems mėnesiams;

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (V. L. turto sugadinimas) 30 parų areštu;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (M. Ž. turto pagrobimas) laisvės atėmimu septyniems mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (M. Ž. turto pagrobimas) laisvės atėmimu septyniems mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (Č. G. turto pagrobimas) laisvės atėmimu septyniems mėnesiams.

Remiantis BK 63 straipsnio 1, 4, 5 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinus bausmes apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu bei su Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams aštuoniems mėnesiams.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 3 d. nutartimi nuteistojo A. J. apeliacinis skundas atmestas.

Minėtu nuosprendžiu taip pat nuteisti T. B. (T. B.), O. J., R. G., A. V. (A. V.), R. V., M. T. (M. T.), A. J., A. S., tačiau dėl jų nuteisimo kasacine tvarka nesiskundžiama.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Ranonio pranešimą, susipažinusi su byla,

n u s t a t ė :

A. J. nuteistas už šias nusikalstamas veikas:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad kartu su T. B. nuo 2009 m. liepos 3 d. 18.00 val. iki 2009 m. liepos 10 d. 14.00 val., veikdami bendrininkų grupe, išlaužę nukentėjusiajam P. B. priklausančio gyvenamojo namo, esančio Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), s. b. „K.“, (duomenys neskelbtini), įėjimo durų staktą, spyną, įsibrovė į vidų ir pagrobė P. B. priklausančius televizorių „Gold Star“, namų kino sistemą „Samsung“, dėklą su 30 vnt. muzikos kasečių, taip iš viso pagrobė turto už 450 Lt;

pagal BK 187 straipsnio 3 dalį už tai, kad kartu su T. B. nuo 2009 m. liepos 3 d. 18.00 val. iki 2009 m. liepos 10 d. 14.00 val., veikdami bendrininkų grupe, įsibraudami turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą į P. B. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), s. b. „K.“, (duomenys neskelbtini), sugadino turtą – išlaužė namo įėjimo durų staktą, durų spyną, taip nukentėjusiajam padarė 130 Lt turtinę žalą;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad kartu su T. B. nuo 2009 m. liepos 6 d. 18.00 val. iki 2009 m. liepos 10 d. 16.00 val., veikdami bendrininkų grupe, išlaužę nukentėjusiajam V. P. priklausančio namo, esančio Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), s. b. „K.“, (duomenys neskelbtini), rūsio duris ir spyną, įsibrovė į vidų ir pagrobė V. P. priklausančius elektrinę žoliapjovę, grandininį pjūklą, vandens siurblį „Ručejok“, du prailgintuvus, televizorių, vaizdo grotuvą, CD grotuvą „Vitek“, viryklę, taip nukentėjusiajam padarė 1210 Lt turtinę žalą;

pagal BK 187 straipsnio 3 dalį už tai, kad kartu su T. B. nuo 2009 m. liepos 6 d. 18.00 val. iki 2009 m. liepos 10 d. 16.00 val., veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą įsibraudami į V. P. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), s. b. „K.“, (duomenys neskelbtini), sugadino turtą – išlaužė namo rūsio durų spyną, atlenkė durų apdailą, taip nukentėjusiajam padarė 200 Lt turtinę žalą;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad kartu su T. B. nuo 2009 m. spalio 17 d. iki 2009 m. spalio 21 d., veikdami bendrininkų grupe, išdaužę nukentėjusiajai D. B. priklausančio ūkinio pastato, esančio jos sodyboje Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), lango stiklą, įsibrovė į vidų ir pagrobė D. B. priklausančius žoliapjovę „Viking“ MB, motorinę žoliapjovę, elektrinę vandens pompą Q1DP-750G, iš viso pagrobė turto už 2900 Lt;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad kartu su T. B. 2009 m. gruodžio 8 d., nuo 14.00 iki 15.00 val., veikdami bendrininkų grupe, A. J. laukiant prie automobilio, o T. B. išlaužus nukentėjusiajam I. V. priklausančio statybinio vagonėlio, esančio Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), durų spyną, įsibrovė į vidų ir pagrobė nukentėjusiajam V. R. priklausantį benzininį pjūklą „Husqvarna“, nukentėjusiajam I. V. priklausantį akumuliatorinį prožektorių, taip V. R. padarė 1000 Lt turtinę žalą, I. V. – 55 Lt turtinę žalą;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad kartu su T. B. 2009 m. gruodžio 18 d., nuo 13.30 iki 14.30 val., veikdami bendrininkų grupe, išlaužę nukentėjusiajam R. V. priklausančio ūkinio pastato, esančio Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), langą, įsibrovė į vidų ir pagrobė R. V. priklausančias šlifavimo stakles „Makita“, akumuliatorinį suktuvą „Einhell BAS 18-2/1 HA“, mini šlifuoklį „Ferm FCT-400 F“, mini šlifuoklį „Dremel“, kampinį šlifuoklį „Ferm FAG-125 N“, 2 vnt. kampinių šlifuoklių „Rebir LSML-125“, siaurapjūklį „Rebir IE -5202E“, 2 vnt. rankinių frezavimo staklių „MP3-11007“, gręžtuvą „Riwa Z1J-DQ-500RE“, elektrinį grąžtą „Makita“, medžio pjovimo diską, jūrinius žiūronus, elektrinį kaltą, siaurapjūklį „Einhell“, benzininį pjūklą „Husqvarna“, buitines svarstykles, taip R. V. padarė 6365 Lt turtinę žalą;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad kartu su T. B. nuo 2009 m. gruodžio 24 d. 16.30 val. iki 2009 m. gruodžio 25 d. 8.30 val., veikdami bendrininkų grupe, išlaužę nukentėjusiajam I. V. priklausančio statybinio vagonėlio, esančio Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam V. R. priklausančią durų spyną, įsibrovė į vidų ir pagrobė I. V. priklausantį pneumatinį pistoletą „Alfa 640“ Nr. 7640005556, taip V. R. padarė 20 Lt turtinę žalą, I. V. padarė 695 Lt turtinę žalą;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad kartu su T. B. nuo 2010 m. kovo mėn. pradžios iki 2010 m. kovo 28 d., veikdami bendrininkų grupe, išlaužę nukentėjusiajam S. D. priklausančio sodyboje Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo įėjimo durų spyną, įsibrovė į vidų ir pagrobė S. D. priklausančius marškinėlius. Tęsdami nusikalstamą veiką, nuo 2010 m. kovo mėn. pradžios iki 2010 m. kovo 28 d., sulaužę pirties, esančios S. D. priklausančioje sodyboje Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), durų spyną, įsibrovė į vidų, bet nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, nes nerado vertingų daiktų. Tęsdami nusikalstamą veiką, nuo 2010 m. kovo mėn. pradžios iki 2010 m. kovo 28 d., sulaužę ūkinio pastato, esančio minėtoje S. D. priklausančioje sodyboje, duris, durų pakabinamą spyną, įsibrovė į vidų, bet nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, nes nerado vertingų daiktų. Tęsdami nusikalstamą veiką, nuo 2010 m. kovo mėn. pradžios iki 2010 m. kovo 28 d., sulaužę ūkinio pastato, esančioje minėtoje sodyboje, trijų durų spynas, įsibrovė į vidų, bet nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, nes nerado vertingų daiktų. Tęsdami nusikalstamą veiką, nuo 2010 m. kovo mėn. pradžios iki 2010 m. kovo 28 d., sulaužę ūkinio pastato, esančio minėtoje sodyboje, dviejų durų spynas, įsibrovė į vidų, bet nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, nes nerado vertingų daiktų;

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį už tai, kad kartu su T. B. nuo 2010 m. kovo mėn. pradžios iki 2010 m. kovo 28 d., veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibraudami į nukentėjusiajam S. D. priklausančioje sodyboje, esančioje Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, sugadino svetimą turtą – išlaužė įėjimo į gyvenamąjį namą durų spyną, pirties durų spyną, ūkinio pastato duris, durų pakabinamą spyną, kito ūkinio pastato trijų durų spynas, sekančio ūkinio pastato dviejų durų spynas, taip nukentėjusiajam padarė 620 Lt turtinę žalą;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad kartu su T. B. nuo 2010 m. birželio 16 d. 6.00 val. iki 2010 m. birželio 17 d. 10.00 val., veikdami bendrininkų grupe, įsibraudami į nukentėjusiajam M. Ž. priklausantį namą, esantį Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), ištraukęs įėjimo durų staktos ąselę ir sulaužęs pakabinamą spyną, įsibrovė į vidų, kur išlaužė kambario durų spyną ir pagrobė M. Ž. priklausančius du benzopjūklus „Makita“, kampinį šlifuoklį, dvi meškeres, prailgintuvą ritėje, taip nukentėjusiajam padarė 2340 Lt turtinę žalą;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad kartu su T. B. nuo 2010 m. birželio 15 d. 15.00 val. iki 2010 m. birželio 16 d. 17.00 val., veikdami bendrininkų grupe, išlaužę nukentėjusiajam Č. G. priklausančio ūkinio pastato, esančio Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), durų kabamosios spynos ąselę, įsibrovė į vidų ir pagrobė Č. G. priklausantį traktoriaus starterį, taip padarė 430 Lt turtinę žalą;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad kartu su T. B. ir R. V. nuo 2009 m. spalio 16 d. 22.00 val. iki 2009 m. spalio 19 d. 12.00 val., veikdami bendrininkų grupe, išėmę medinio lango rėmą su stiklu, įsibrovė į nukentėjusiajai V. L. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė V. L. priklausančius žoliapjovę „Jonsend“, mikrobangų krosnelę LG, benzininį pjūklą „Jonsered“, prailgintuvą, dulkių siurblį „Philips“, įrankių dėžę, elektrinį grąžtą, kampinį šlifuoklį, veržliarakčių galvučių komplektą, elektrinį šlifuoklį, juostinį šlifuoklį, 3 vnt. plaktukų, reples, siaurapjūklį, akumuliatorinį gręžtuvą, meškerę, meškerę su rite, taip nukentėjusiajai padarė 3800 Lt turtinę žalą;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad kartu su T. B. ir M. T. nuo 2010 m. balandžio 14 d. iki 2010 m. balandžio 16 d. 8.30 val., veikdami bendrininkų grupe, išdaužę nukentėjusiajai V. L. priklausančio, sodyboje Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo lango stiklą, įsibrovė į vidų ir pagrobė V. L. priklausančius skalbyklę „Ardo“, hidroforą. Tęsdami nusikalstamą veiką, nuo 2010 m. balandžio 14 d. iki 2010 m. balandžio 16 d. 8.30 val., sulaužę nukentėjusiajai V. L. priklausančio ūkinio pastato, esančio Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), durų spynos ąselę, įsibrovė į vidų ir pagrobė V. L. priklausantį karutį, ledo grąžtą, taip nukentėjusiajai padarė 750 Lt turtinę žalą;

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį už tai, kad kartu su T. B. ir M. T. nuo 2010 m. balandžio 14 d. iki 2010 m. balandžio 16 d. 8.30 val., veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibraudami į nukentėjusiajai V. L. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį jai priklausančioje sodyboje Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), sugadino turtą – išdaužė lango stiklą, sulaužė vonios kambario lango rėmą, taip nukentėjusiajai padarė 900 Lt turtinę žalą;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad kartu su A. S. nuo 2010 m. sausio 19 d. 11.00 val. iki 2010 m. sausio 22 d. 11.00 val., veikdami bendrininkų grupe, iš saugomos aptvertos teritorijos, esančios Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), sulaužęs durų spynelę įsibrovė į R. G. IĮ priklausantį automobilį DAF (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pavogė navigacinę sistemą VDO, automobilinę magnetolą, dujų balioną, sulaužęs kairės pusės kuro bako užpylimo kamštį iš bako pavogė 200 l dyzelinio kuro, iš viso pagrobė turto už 1788 Lt;

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis nuo 2010 m. sausio 19 d. 11.00 val. iki 2010 m. sausio 22 d. 11.00 val., turėdamas tikslą įsibrauti į Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), aptvertoje teritorijoje stovintį automobilį DAF (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), sulaužė automobilio kabinos durų spyną, taip R. G. IĮ padarė 459,67 Lt turtinę žalą.

Kasaciniu skundu nuteistasis A. J. prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 4 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartį ir neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės; remiantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką; jeigu teismas nenustatys galimybės neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, nuteistasis prašo, atsižvelgus į jo šeiminę padėtį, maksimaliai sumažinti laisvės atėmimo bausmę.

Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ir kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teisme jis nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme nebuvo kritiškai įvertinęs savo poelgių, lengvabūdiškai žiūrėjo į padarytas nusikalstamas veikas, ne dėl visų prisipažino kaltu, dėl kai kurių prisipažino kaltu iš dalies. Jis gerai ir rimtai apgalvojo savo poelgį ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu ir apeliacinės instancijos teisme pareiškė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi; jo gyvenimo būdas kardinaliai pasikeitė, nes jis tapo tėvu (jo draugė pagimdė vaiką). Kasatorius pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo išvada, jog nenustatyta nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra nepagrįsta, nes jis savo kaltę pripažįsta visiškai, iš dalies atlygino turtinę žalą nukentėjusiesiems R. V., M. Ž. ir S. D., o dirbdamas galės kuo greičiau atlyginti padarytą žalą ir kitiems nukentėjusiesiems. Todėl teismas, remdamasis BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktu (turėtų būti 2 punktu), turėjo tai pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kasatorius nurodo ir tai, kad apeliacinės instancijos teismo nurodymas, jog A. J., nors nėra vedęs, tačiau gyvena su drauge, kuri šiuo metu laukiasi, neatitinka tikrovės, nes prieš pradedant bylos nagrinėjimą jis pateikė vaiko gimimo liudijimą. Kasatoriaus manymu, tai reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į jo šeiminę padėtį (turi mažametį vaiką, dirba, jo darbo charakteristika yra teigiama, jis turi išlaikyti vaiką). Jei jis turės atlikti bausmę, jo vaikas augs be tėvo, vienai žmonai jį išlaikyti bus sunku, ir tai prieštarauja BK 54 straipsnio 3 dalies principams. Nuteistasis prašo suteikti jam galimybę gyventi padoriai ir dirbti, neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras R. V. atsiliepimu į nuteistojo A. J. kasacinį skundą prašo jį atmesti.

Prokuroras nurodo, kad nuteistojo kasaciniame skunde išdėstyti teiginiai, jog teismai padarė esminius BPK pažeidimus, nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis ir teisiniais argumentais, toks bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas nurodytas formaliai, o ši skundo dalis neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje keliamų reikalavimų ir paliktina nenagrinėta.

Atsiliepime nurodoma, kad atmestini kaip nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, jog Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, kad teismas nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, turėjo atsižvelgti į aplinkybę, jog jis visiškai pripažino savo kaltę, iš dalies atlygino turtinę žalą trims nukentėjusiesiems ir, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pripažinti tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių. Teismų praktikoje laikoma, kad ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tuo atveju, kai kaltininkas suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių tada, kai kaltininkas aktyviais veiksmais siekė įsiterpti į įvykių eigą taip, kad padarinių visai neatsirastų arba, jeigu jie iš dalies jau buvo atsiradę, jų nepadaugėtų. Taigi, ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra susijusi su nusikalstama veika padarytos turtinės ar kitokio pobūdžio žalos atlyginimu nukentėjusiajam. Teismas savanorišką nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą ar jos pašalinimą gali pripažinti lengvinančia aplinkybe tik remdamasis BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Tačiau, atsižvelgiant į teismų praktiką, teismai, remdamiesi šiuo pagrindu, nustato atsakomybę lengvinančią aplinkybę tik tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme; kai vienas ar keli kaltininkai ar jų valia kiti asmenys atlygina ar pašalina grupės asmenų padarytą visą žalą, atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tik visą žalą atlyginusiems ar pašalinusiems bendrininkams arba tik bendrininkams, kurių valia kiti asmenys atlygino ar pašalino grupės asmenų padarytą visą žalą. Šiuo atveju teismai neturėjo pagrindo nustatyti A. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nes iš bylos duomenų matyti, kad jis visos nukentėjusiesiems padarytos turtinės žalos neatlygino.

Prokuroras nurodo ir tai, kad nėra pagrindo pripažinti atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nors nuteistasis bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu neginčijo savo kaltės, tačiau bylą nagrinėjant teisme siekė palengvinti kito nuteistojo – jo bendrininko T. B. teisinę padėtį. Teismas pagrįstai šią faktinę aplinkybę įvertino kaip įrodančią, kad A. J. nebuvo iki galo nuoširdus, po įvykio nesiėmė jokių priemonių atlyginti bent dalies nukentėjusiesiems padarytos turtinės žalos, o šių aplinkybių visuma nepatvirtina, kad jis nuoširdžiai gailisi. Teismai, tinkamai vadovaudamiesi BK bendrosios dalies nuostatomis (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys, 61 straipsnio 2 dalis), motyvavo kasatoriui paskirtos bausmės rūšį, jos dydį ir pagrįstumą.

Atsiliepime teigiama, kad atmestini kasatoriaus argumentai dėl jam paskirtos bausmės prieštaravimo BK 54 straipsnio 3 daliai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurią kvalifikuota veika, gali būti skiriama, jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnį, ir tik tokiu atveju, kai yra išimtinių aplinkybių, rodančių, kad įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms. Bylą nagrinėjusių teismų sprendimuose įvertinos visos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės, apibūdinančios nuteistojo A. J. asmenybę, nenoras paklusti įstatymo reikalavimams ir didesnis jo pavojingumas visuomenei, sunkinančios jo baudžiamąją atsakomybę aplinkybės, jo teistumas ir naujų nusikalstamų veikų padarymas jam neišnykus ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Kasatoriaus nurodytos aplinkybės, kad jis su savo gyvenimo drauge turi mažametį vaiką, turi jį išlaikyti bei padėti žmonai, dirba ir iš dalies atlygino žalą nukentėjusiems, gali būti vertinami kaip teigiami socialiniai nuteistojo bruožai, tačiau jie nėra pakankamas pagrindas švelninti galutinę subendrintą bausmę. Atsižvelgiant į teismų nustatytas aplinkybes, baudžiamųjų įstatymų, numatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijas, veikų skaičių, nuteistajam paskirta bausmė nevertintina kaip pernelyg griežta. Kasatoriaus nurodytos aplinkybės, susijusios su teigiamai vertintinais jo socialiniais bruožais (vaiko gimimas, įsidarbinimas ir darbas), nelaikytinos išimtinėmis aplinkybėmis BK 54 straipsnio 3 dalies prasme.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl paskirtos bausmės, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo

Kasatorius nesutinka su jam paskirta subendrinta bausme – laisvės atėmimu dvejiems metams aštuoniems mėnesiams, teigdamas, jog teismai neatsižvelgė į tai, kad jis prisipažino kaltas padaręs nusikalstamas veikas, į jo šeimos padėtį, ir paskyrė per griežtą bausmę.

Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į A. J. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį (nusikalstamos veikos priskiriamos apysunkiems, nesunkiems nusikaltimams ir baudžiamiesiems nusižengimams, dauguma iš nusikaltimų yra baigti), jų padarymo aplinkybes, motyvus ir tikslą, kaltės formą (tyčia), nusikalstamų veikų skaičių, pagrobto turto vertę, kaltinamojo dalyvavimą darant nusikaltimus, jo asmenybę (nevedęs, turi pastovią gyvenamąją vietą, nedirba, nesimoko, į psichiatrinę, narkologines įskaitas neįrašytas, baustas administracine tvarka, nusikalstamas veikas, už kurias teisiamas, padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, neatlygino nė dalies nukentėjusiesiems padarytos turtinės žalos). Teismas nustatė, kad A. J. kaltu pripažino iš dalies, dėl to nepripažino atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte; jo atsakomybę sunkina tai, kad inkriminuotas veikas padarė, veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Savo apeliaciniu skundu nuteistasis sutiko su teismo nurodytais bausmės skyrimo motyvais, tačiau manė, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, teigdamas, jog jis išanalizavęs visas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes visiškai prisipažįsta kaltu ir nuoširdžiai gailisi, prašydamas paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis savo apeliaciniame skunde neprašė pripažinti jo prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo normas, susijusias su bausmės skyrimu, pritaikė tinkamai, pažymėdamas, kad: A. J. nusikalto, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą, dėl to jam pagrįstai, BK 27 straipsnio 1 dalies, 56 straipsnio 1 dalies pagrindu, paskirta laisvės atėmimo bausmė; A. J. nebuvo nuoširdus, bylą nagrinėjant teisme siekė palengvinti kito teisiamojo T. B. teisinę padėtį; būdamas teistas už nusikaltimus nuosavybei, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė naujas nusikalstamas veikas, niekur nedirbo ir tai rodo jo didesnį pavojingumo visuomenei laipsnį, nes jis nenori paklusti įstatymų reikalavimams; aplinkybės, kad jo draugė laukiasi vaiko, o jis sudarė darbo sutartį, nėra pagrindas dar labiau švelninti jam paskirtos bausmės; nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydis artimas straipsnių sankcijose numatytai minimaliai šios bausmės ribai ir kurios subendrintos dalinio sudėjimo būdu.

Pagal bylos medžiagą, teismų sprendimuose išdėstytus motyvus ir kasacinio skundo argumentus nėra pagrindo pripažinti, kad teismai nuteistajam A. J. netinkamai taikė Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatas, susijusias su bausmės skyrimu. Pažymėtina, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi – yra tik tada, kai nustatomos abi jos sudedamosios dalys: ir prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, ir nuoširdus gailėjimasis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Konstatuojant nuoširdų gailėjimąsi vertinamas kaltininko elgesys po nusikalstamos veikos padarymo ir vėliau. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus, jos nustatymas turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Bylos duomenys patvirtina, kad teismai, įvertinę A. J. elgesį ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu – nekritiškai vertino savo poelgius, lengvabūdiškai žiūrėjo į jo padarytas nusikalstamas veikas (tai pripažįsta ir nuteistasis), savo duodamais parodymais bandė palengvinti kito nuteistojo teisinę padėtį, nesistengė atlyginti nukentėjusiesiems dėl nusikalstamų veikų atsiradusios turtinės žalos, nuoširdžiai nesigailėjo – pagrįstai nenustatė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Teismai taip pat pagrįstai, įvertinę padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę, už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (12 nusikalstamų veikų), paskyrė griežčiausią šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Ankstesnis teistumas yra kaltininką apibūdinanti aplinkybė, o asmuo, anksčiau teistas už tyčinį nusikaltimą (jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas), yra laikomas recidyvistu. A. J. Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu penkiems mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams. Po šio nuosprendžio priėmimo A. J. padarė dalį nusikalstamų veikų, už kuriuos jis buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu (iš viso vienuolika, iš kurių pirmąją – jau 2009 m. gruodžio 8 d.). Nors Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartimi A. J. nuo Vilniaus miesto 1–apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės buvo atleistas, tačiau, kaip matyti iš šios nutarties, teismui nebuvo žinoma apie jo padarytas naujas nusikalstamas veikas. Pagal BK 75 straipsnio 4 dalies 4 punktą (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2012 m. liepos 1 d.), jeigu nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro nusikalstamą veiką, teismas skiria jam bausmę pagal BK 64 straipsnyje numatytas taisykles. A. J. yra recidyvistas, o pagal BK 56 straipsnio 1 dalį recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę.

Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę tik tada, kai neteisinga bausmė yra susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju kasaciniame skunde nurodytais motyvais švelninti A. J. paskirtų bausmių nėra pagrindo, jos savo rūšimi ir dydžiu nėra per griežtos.

Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

Nuteistasis teigia, kad teismai padarė esminių BPK pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ir kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą. Nuteistasis savo kasaciniame skunde nenurodo, koks (kokie) baudžiamojo įstatymo straipsnis (straipsniai) buvo pažeisti, nepateikia teisinių argumentų, pagrindžiančių jo teiginį dėl esminių BPK pažeidimų, dėl to ši kasacinio skundo dalis neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir yra nenagrinėtina.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo A. J. kasacinį skundą.

Teisėjai                                                                                                    Vytautas Piesliakas

                                                                                                                 Alvydas Pikelis

                                                                                                                 Vladislovas Ranonis