Administracinė byla Nr. I-5803-629/2013

(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03723-2013-4)

Procesinio sprendimo kategorija 26; 33.3; 74

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės, dalyvaujant pareiškėjai J. T.-B. ir jos atstovei J. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos J. T.-B. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (skundą padavusi institucija) dėl sprendimo panaikinimo,

n u s t a t ė:

Atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė, NMA) su skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2013 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. 3R-269(AG-241/02-2013) (toliau – ir Sprendimas Nr. 3R-269), kuriuo panaikino NMA 2013 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. SP1-(11.2.12E)-1009 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ (toliau –ir Sprendimas Nr. 1009).

Atsakovė paaiškino, kad J. T.-B. (toliau – ir pareiškėja) 2009 m. birželio 6 d. pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natura 2000 išmokos“, ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2009 m. (toliau – ir 2009 m. Paraiška), kurioje deklaravo 11,80 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą už kurį mokamos tiesioginės išmokos, ir 11,80 ha plotą už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (toliau – ir Programos priemonė MPŪV). Pareiškėjai pagal 2009 m. Paraišką buvo išmokėta 5 739,47 Lt paramos suma.

NMA nurodė, kad VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (toliau – ir Centras) 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštu pateikė NMA sąrašą pareiškėjų, kurių 2009 m. ir 2010 m. deklaruoti laukai patenka į kontrolinius žemės sklypus, žymimus Gkodu bl3m, suformuotus aktualioje Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazėje po 2011 m. pasikeitimų integravimo, t. y. atnaujinus pagal 2009–2010 metų ortofotografinę medžiagą. Vadovaujantis minėta Centro pateikta informacija ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja, įbraižydama deklaruojamų žemės ūkio naudmenų, pasėlių ar kitų laukų ribas, nesilaikė teisės aktų, reglamentuojančių tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus bei paramos pagal Programos priemonę MPŪV skyrimą, reikalavimų, t. y. neišskyrė netinkamų paramai plotų, bei į tai, kad pareiškėja pateikė neteisingus duomenis, pakartotinai buvo atliktas 2009 m. Paraiškos administracinis patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad 2009 m. Paraiškoje pareiškėja prašė išmokų ir už paramai netinkamus plotus. Pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad duomenys apie pareiškėjos deklaruotą netinkamą paramai plotą buvo gauti po to, kai parama pagal 2009 m. Paraišką jau buvo išmokėta, susidarė bendra 5 739,47 Lt dydžio grąžintinų lėšų suma, kurią pareiškėja privalo grąžinti atsakovei. Paaiškino, kad pareiškėjos deklaruotas plotas tiesioginei išmokai ir MPŪV išmokai gauti buvo 11,80 hą o faktiškai nustatytas –10,19 ha, t. y. deklaruotas plotas viršija faktinį plotą 1,61 ha arba 15,80 proc., todėl minėtos išmokos neskiriamos. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, NMA priėmė 2013 m. liepos 16 d. Sprendimą Nr. 1009, kurį panaikino VAGK.

Atsakovė nuomone, VAGK panaikindama Sprendimą Nr. 1009 nepagrįstai nurodė, jog Centro raštu pateiktas sąrašas pareiškėjų, kurių 2009 m. ir 2010 m. deklaruoti laukai patenka į kontrolinius žemės sklypus, kurių Gkodas – bl3m, suformuotus 2011 metų deklaravimui paruoštoje Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazėje, nereiškia NMA pareigos ir teisės vien tik šių duomenų pagrindu, pervertinti 2009 m. ir 2010 m. pateiktas paraiškas. Atkreipė dėmesį, kad NMA būdama atsakinga už tinkamą – teisėtą bei teisingą – valstybės ir ES paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšų administravimą bei jų panaudojimo kontrolę, yra atskaitinga ne tik Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, bet ir Europos Sąjungos Komisijai, kuriai teikia išlaidų deklaracijas, informaciją apie pažeidimus, metines finansines ataskaitas bei bet kurią kitą su paramos administravimu susijusią informaciją. Pažymėjo, kad 2011 m. birželio 6–10 d. Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas Lietuvoje atliko tyrimą susijusį su plotu grindžiamomis tiesioginės pagalbos priemokų schemomis 2009 ir 2010 paraiškų teikimo metais. Atlikto tyrimo išvadoje konstatuota, kad 2009 ir 2010 paraiškų teikimo metais Lietuvos valdžios institucijos naudojo ŽSIS ir GIS sistemas, kurios daugiausia grindžiamos 2005 m. vaizdais, todėl tam tikrais atvejais į ŽSIS ir GIS sistemas įrašytas didžiausias reikalavimus atitinkantis plotas buvo per didelis dėl palyginti pasenusių ortofotografinių nuotraukų ir prastos ortofotografinių vaizdų analizės. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos valdžios institucijų prašyta pateikti duomenis apie ūkininkų skaičių ir plotą, kuris, atnaujinus ortofotografines nuotraukas (2009 m. ir 2010 m.), nebeatitiko reikalavimų, įskaitant išmokas naujam reikalavimų neatitinkančiam bl3m blokui.

NMA pabrėžė, kad neteisingo deklaravimo faktą 2009 m. Paraiškoje nustatė remdamasi Centro pateiktais duomenimis, kurių teisingumu abejoti nėra pagrindo, nes būtent minėta institucija yra atsakinga už pasėlių laukų duomenų bazės kūrimą įgyvendinimą ir tvarkymą. Iš atnaujintų ortografinių duomenų aiškiai matyti, jog 2009 m. Paraiškoje kontroliniame žemės sklype Nr. 188423-4549 deklaruoto lauko Nr. 1 dalis yra netinkama paramai gauti, taigi Sprendimas Nr. 1009 yra pagrįstas objektyviais faktais (duomenimis) bei teisės aktų nuostatomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, sprendimas pasirašytas tam įgaliojimus turinčio asmens, patvirtintas institucijos antspaudu, todėl naikinti minėto nebuvo pagrindo.

Pareiškėja J. T.-Benkauskienė atsiliepime (b. l. 21–25) prašė NMA skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti VAGK Sprendimą Nr. 3R-269.

Pareiškėjos nuomone, Sprendimas Nr. 1009 neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų. Pažymėjo, kad iš ginčijamo sprendimo galima suprasti, kad atlikusi 2009 m. Paraiškos pakartotinę patikrą, NMA nustatė, kad teikiant 2009 m. Paraišką, joje nebuvo išskirti netinkami paramai plotai, tačiau kaip konkrečiai pasireiškė netinkami paramai plotai, atsakovė sprendime nenurodė, tik pažymėjo, kad pareiškėjos deklaruotas plotas tiesioginei išmokai gauti buvo 11,80 ha, o faktiškai nustatytas – 10,19 ha. Taip pat NMA Sprendime Nr. 1009 nepateikė jokių argumentų, kaip ji apskaičiavo ir išskyrė netinkamą paramai plotą. Pabrėžė, kad faktinis pritaikytų sankcijų pagrįstumas Sprendime Nr. 1009 taip pat neaptartas, nėra suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis.

Remdamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-188 patvirtintų Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2009 m. taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatomis pareiškėja pabrėžė, jog NMA, administruodama paraiškas ir spręsdama dėl skirtinos išmokų (paramos) sumos, turi teisę naudotis kompetentingos institucijos – Centro – atliktos nuotolinės patikros rezultatais, tačiau šių duomenų naudojimas paraiškų vertinimui siejamas su NMA pareiga einamaisiais metais kreiptis į Centrą, t. y. su NMA sprendimu, vertinant einamaisiais metais pateiktas paraiškas, naudoti nuotolinės patikros rezultatus. Atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju atsakovė nepateikė duomenų, jog ji būtų nusprendusi 2009 m. Paraiškos vertinimui pasitelkti Centro nuotolinės patikros rezultatus, taip pat nepateikė duomenų, kad ji paraišką būtų atrinkusi patikrinti ir atlikusi jos patikrą vietoje. Pareiškėjos nuomone, tai, jog Centras pateikė atsakovei sąrašą pareiškėjų, kurių 2009 m. deklaruoti laukai esą patenka į kontrolinius žemės sklypus, kurių Gkodas – bl3m, suformuotus aktualioje Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazėje po 2011 m. pasikeitimų integravimo (paruoštoje 2011 m. deklaravimui), nereiškia NMA pareigos ir teisės vien tik šių duomenų pagrindu pervertinti 2009 m. pateiktą paraišką, nesilaikant kitų su šios paraiškos vertinimu susijusių būtinų procedūrų.

Pažymėjo, jog paraiškų duomenų tikrinimo planavimas yra glaudžiai susijęs su pareiškėjų teisėmis (galimybėmis) laiku apsiginti dėl jų atžvilgiu nustatytų pažeidimų. Nurodė, kad NMA nepateikė duomenų, kad ji 2009 m. Paraišką būtų atrinkusi patikrinti, atlikusi patikrą vietoje ir apie jos rezultatus (neatitikimus), kaip tai numatyta Taisyklių 34.2 p., informavusi pareiškėją. Pasak pareiškėjos Sprendimas Nr. 1009, kuriuo tik 2013 m. liepos 16 d. nuspręsta susigrąžinti pagal 2009 m. Paraišką išmokėtą 5739,47 Lt paramos sumą, užkerta pareiškėjai galimybę pateikti objektyvius įrodymus, kad 2009 m. NMA nurodomas netinkamas paramai plotas buvo prižiūrimas, naudojamas galvijų ganymui, o po ganymo nušienaujamas (sutvarkomas). Paaiškino, kad 2011 m. kovo 16 d. mirus pareiškėjos tėvui, kuris iki pat mirties ūkininkavo, turėjo įvairios technikos ir padėjo pareiškėjai prižiūrėti žemės ūkio naudmenas, ji pardavė visus galvijus, atsakovės nurodomame netinkamame paramai plote krūmų nebepjovė ir pradėjo planuoti visą žemės plotą apsodinti mišku. Pažymėjo, kad pagal 2012 m. sausio 2 d. leidimą Nr. 28L-(14.28.37)-l „Įveisti mišką ne žemės sklype“ 2012 m. pavasarį 12,46 ha žemės sklypo plotas buvo apsodintas mišku. Pareiškėjos įsitikinimu, NMA Sprendime Nr. 1009 neįrodė tyčinio neteisingo deklaravimo fakto, kadangi einamaisiais metais nebuvo atlikta pareiškėjos deklaruoto lauko patikra, kaip tai numatyta Taisyklių 34.2 p. ir 34.5 p., o praėjus ketveriems metams po paraiškos pateikimo, galimybė įrodyti tokį faktą apskritai tapo neįmanoma, juolab, kad šiuo metu šiame sklype jau yra užsodintas miškas, todėl atsakovė, teigdama, jog iš atnaujintų ortografinių duomenų aiškiai matyti, jog 2009 m. Paraiškoje kontroliniame žemės sklype Nr. 188423-4549 deklaruoto lauko Nr. 1 dalis yra netinkama paramai gauti, sprendimą susigrąžinti išmokėtas sumas grindžia ne objektyviais faktais, bet prielaidomis.

Pareiškėjos manymu, Taisyklių ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-151 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natura 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklių nuostatos, nesuteikia teisės atsakovei paraiškas administruoti pakartotinai, todėl atlikdama pakartotinį 2009 m. Paraiškos vertinimą NMA veikė ultra vires ir tai sudaro pagrindą atsakovės skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė prašė atsakovės NMA skundą atmesti kaip nepagrįstą, remdamosi atsiliepime išdėstytais argumentais.

Teismo posėdyje atsakovės NMA atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 28).

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl VAGK 2013 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. 3R-269(AG-241/02-2013), kuriuo nuspręsta panaikinti NMA sprendimą dėl paramos lėšų iš pareiškėjos J. T.-Benkauskienės susigražinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad 2009 m. birželio 6 d. pareiškėja atsakovei pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natura 2000 išmokos“ ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2009 m., kurioje deklaravo 11,80 ha žemės ūkio naudmenų plotus (kontrolinis žemės sklypas Nr. 188423-4549) (VAGK byla, b. l. 21–25).

Pareiškėjai pagal 2009 m. Paraišką buvo skirta 5 739,47 Lt dydžio parama (VAGK byla, b. l. 26–27), tačiau 2013 m. liepos 16 d. NMA priėmė Sprendimą Nr. 1009 dėl susidariusios skolos sugrąžinimo (VAGK byla, b. 1. 44–46), kuriame nurodė, kad atlikus pareiškėjos 2009 m. Paraiškos pakartotinį vertinimą, buvo nustatyta, jog pareiškėjai buvo išmokėta parama už paramai netinkamą plotą, todėl susidarė bendra 5 739,47 Lt dydžio grąžintinų lėšų suma, kurią pareiškėja privalo gražinti atsakovei.

Sprendime Nr. 1009 paaiškinta, kad pastarasis priimtas, atsižvelgiant į Centro pateiktą sąrašą pareiškėjų, kurių 2009 ir 2010 m. deklaruoti laukai patenka į kontrolinius žemės sklypus, žymimus Gkodu bl3m, suformuotus aktualioje Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazėje po 2011 m. pasikeitimų integravimo, t. y. atnaujinus pagal 2009–2010 m. ortografinę medžiagą. Minėtame sprendime NMA taip pat nurodė, kad įvertinus Centro pateiktą informaciją, darytina išvada, kad pareiškėja 2009 m. Paraiškoje neišskyrė netinkamų paramai plotų, t. y. tiesioginėms išmokoms gauti (laukas nufotografuotas 2010 m. birželio 5 d., 2010 m. birželio 28 d.) neišskyrė 1,61 ha netinkamą paramai plotą kuris 2009 m. Paraiškoje patenka į kontroliniame žemės sklype Nr. 188423-4549 esančio lauko Nr. 1, kuriame pareiškėja deklaravo 11,80 ha 5 GP-1 (ganyklos-pievos (iki 5 m.)) plotą, ribas; paramai pagal MPŪV priemonę gauti (laukas nufotografuotas 2010 m. birželio 5 d., 2010 m. birželio 28 d.) neišskyrė 1,61 ha netinkamą paramai plotą kuris 2009 m. Paraiškoje patenka į kontroliniame žemės sklype Nr. 188423-4549 esančio lauko Nr. 1, kuriame pareiškėja deklaravo 11,80 ha 5 GP-1 (ganyklos-pievos (iki 5 m.)) plotą ribas. Kadangi 2009 m. Paraiškoje buvo nustatytas neteisingo deklaravimo faktas, tai tiesioginė išmoka neskiriama, tačiau atsižvelgiant į tai, kad parama jau buvo išmokėta, ji turi būti sugrąžinta. Apie Sprendimą Nr. 1009 m. pareiškėja buvo informuota 2013 m. liepos 25 d. NMA raštu BR6-(3.144.)-6897 (VAGK byla, b. l. 47).

Nesutikdama su Sprendimu Nr. 1009, pareiškėja pastarąjį apskundė VAGK (VAGK byla, b. l. 1–2). VAGK, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, priėmė nagrinėjamoje byloje skundžiamą Sprendimą Nr. 3R-269 (b. l. 6–7), kuriuo pareiškėjos skundą tenkino ir panaikino NMA Sprendimą Nr. 1009. VAGK Sprendime Nr. 3R-269 nurodė, kad NMA, administruodama paraiškas ir spręsdama dėl skirtinos išmokų (paramos) sumos, turi teisę naudotis kompetentingos institucijos – Centro atliktais nuotolinės patikros rezultatais, tačiau šių duomenų naudojimas siejamas su NMA planais einamaisiais metais kreiptis į Centrą t. y. su NMA sprendimu vertinant einamaisiais metais pateiktas paraiškas naudoti nuotolinės patikros rezultatus. NMA, kreipdamasi į Centrą turi raštu nurodyti pastarajam nuotolinės patikros zonas. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad Agentūra būtų nusprendusi 2009 m. Paraiškos vertinimui pasitelkti Centro nuotolinės patikros rezultatus. Taip pat nėra duomenų, jog apie Centro 2012 m. rugpjūčio 21 d. pateiktus duomenis pareiškėja, prieš priimant skundžiamą sprendimą, buvo informuota. Taigi tai, jog Centras 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštu pateikė NMA sąrašą pareiškėjų, kurių 2009 m. deklaruoti laukai esą patenka į kontrolinius žemės sklypus, kurių Gkodas bl3m, suformuotus 2011 metų deklaravimui paruoštoje Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazėje, anaiptol nereiškia NMA pareigos ir teisės vien tik šių duomenų pagrindu, nesilaikant kitų būtinų procedūrų, garantuojančių asmens, pateikusio paraišką teisių, bei pačiai objektyviai nepagrindžiant priskyrimo netinkamam laukui priežasčių pervertinti 2009 m. Paraišką ir taikyti sankcijas.

Taigi nagrinėjamu atveju vertintina ar Agentūra turėjo teisę atlikti pakartotinį pareiškėjos 2009 m. paraiškos vertinimą, jeigu taip, tai ar laikėsi visų būtinų procedūrinių reikalavimų, kaip tai nustatyta teisės aktų nuostatose, jei ne, ar pastarųjų pažeidimas galėjo įtakoti galutinio administracinio sprendimo neteisėtumą.

Vadovaujantis Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D-17, 1 p., NMA, įgyvendinant valstybės politiką žemės ūkio ministrui pavestose valdymo srityse, pavesta administruoti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei lėšas bei atlikti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas.

Paramos skyrimo tvarką ir reikalavimus subjektams, norintiems gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus už 2009 m., nustatė Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo kontrolės 2009 m. Taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-188, Žemės ūkio naudmenų, pasėlių ir kitų laukų ribų įbraižymo žemėlapiuose 2009 metais taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemė ūkio ministro 2009 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 3D-172 (toliau – ir Įbraižymo taisyklės). Paramą už 2009 m. pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natura 2000 išmokos“ detalizuoja įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-151 (toliau – ir MPŪV taisyklės).

Vadovaujantis 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004, nustatančio išsamias kompleksinio paramos susiejimo, moduliavimo ir integruotos administravimo ir kontrolės sistemas, numatytas Tarybos reglamente (EB) Nr. 1782/2003, nustatančiame bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrąją žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiame tam tikras paramos schemas ūkininkams, įgyvendinimo taisykles, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. gegužės 8 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 380/2009 (toliau – ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 796/2004), 73 str. 1 d., jeigu ūkininkas gauna pernelyg didelę išmoką, jis grąžina atitinkamą sumą ir palūkanas, apskaičiuotas pagal straipsnio 3 d.

2008 m. vasario 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 137 patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių 7.1.1 p. nustato NMA teisę priimti sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti.

Taigi minėtų nuostatų pagrindu konstatuotina, kad atsakovė turėjo teisinį pagrindą peržiūrėti pareiškėjos 2009 m. Paraišką pakartotinai, todėl pareiškėjos argumentai, kad atlikdama pakartotinį 2009 m. Paraiškos vertinimą NMA veikė ultra vires vertintini kritiškai.

Nepaisant NMA teisės peržiūrėti pareiškėjos 2009 m. Paraišką, taip pat pažymėtina, kad  NMA yra viešojo administravimo subjektas, privalantis vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, įtvirtintais Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010, publikuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 20, 2011, p. 474–486). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos ginčijamas NMA sprendimas yra individualus administracinis aktas, jis turi atitikti tokiam aktui nustatytus reikalavimus. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. įtvirtintos nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, publikuoti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 20, 2010, p. 192–215, 329–340).

Teismo vertinimu, pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Sprendimas Nr. 1009 neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, nes NMA nenurodė kaip konkrečiai pasireiškė netinkami paramai plotai, o tik pažymėjo, kad pareiškėjos deklaruotas plotas tiesioginei išmokai gauti buvo 11,80 ha, o faktiškai nustatytas – 10,19 ha, nėra aptartas faktinis pritaikytų sankcijų pagrįstumas bei nesuformuluota rezoliucinė sprendimo dalis. Paminėtus teiginius, teismo vertinimu, paneigia detali skundžiamo sprendimo turinio analizė, nes, kaip matyti iš pastarojo, jame aiškiai išskiriami paramai netinkami plotai, nurodant kuo tokios išvados yra grindžiamos, faktinis pritaikytų sankcijų pagrįstumas taip pat yra aptartas, o rezoliucinės dalies privalomumas tokio pobūdžio sprendimams nėra reglamentuotas minėtame bei kituose teisės aktuose. Taigi šiuo aspektu teismas vertina, jog nėra pagrindo padaryti išvadą, kad Sprendimas Nr. 1009 neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimams. 

Pastebėtina, jog VAGK Sprendimas Nr. 3R-269 buvo grindžiamas ne aukščiau aptartų motyvų pagrindu, tačiau argumentais, jog nepagrįstai pareiškėjos 2009 m. Paraiškos pakartotiniam įvertinimui buvo pasitelkti tik 2012 m. Centro nuotolinės patikros rezultatai, todėl analizuotinos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios NMA teisę vadovautis nuotolinių patikrų rezultatais, kuriuos pastarajai teikia Centras.

Pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 796/2004, jei valstybė narė taiko galimybę atlikti patikrinimus vietoje nuotolinio patikrinimo būdu, ji: a) atlieka visų žemės ūkio paskirties sklypų, nurodytų kiekvienoje paraiškoje, atrinktoje tikrinimui pagal straipsnio 4 dalį, palydovu gautų vaizdų arba aerofoto nuotraukų analizę, kad nustatytų dirvos dangą ir išmatuotų plotą; b) atlieka visų žemės ūkio paskirties sklypų, kurių nuotraukų analizavimo kompetentinga institucija nelaiko pakankama deklaracijos tikslumo patikra, fizinius lauko tikrinimus (32 str. 5 d.). Jei patikrinimas vietoje atliekamas nuotolinio patikrinimo būdu, kaip nurodoma 32 str., valstybės narės gali nuspręsti nesuteikti ūkininkui ar jo atstovui galimybės pasirašyti kontrolės ataskaitą, jei nuotolinio patikrinimo būdu neatitikimų nenustatyta. Jei tokių patikrinimų rezultatas – nustatyti neatitikimai, prieš kompetentingai institucijai, remiantis nustatytais faktais, darant išvadas dėl išmokų sumažinimų ar jų neskyrimo, ūkininkui ar jo atstovui suteikiama galimybė pasirašyti ataskaitą (28 str. 2 d.).

Taisyklių, kurios parengtos vadovaujantis 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 73/2009, nustatančiu bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiu tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiančiu Reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinančiu Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 bei aukščiau paminėtu Komisijos reglamentu (EB) Nr. 796/2004 su pakeitimais, 34.2 p. nustato, jog NMA iki pasėlių vegetacijos laikotarpio pabaigos iš karto po jos iki tol, kol įmanoma neabejotinai nustatyti deklaruotų pasėlių ir laukų ribas, atlieka patikrą vietoje. Priėmusi sprendimą einamaisiais metais vykdyti nuotolinę patikrą, informuoja Centrą apie ketinimą naudoti nuotolinės patikros duomenis paraiškų duomenų kontrolei atlikti bei raštu nurodo Centrui nuotolinės patikros zonas (Taisyklių 34.5 p.). NMA teikia Centrui patikros vietoje duomenis, reikalingus kontrolinių žemės sklypų duomenų bazei tikslinti ir išskirti žemės ūkio naudmenų, kurios 2003 m. birželio 30 d. nebuvo geros agrarinės būklės, plotus (Taisyklių 34.6 p.). Nustačiusi deklaruoto ploto ar paraiškos duomenų neatitikimus, raštu arba elektroniniu paštu (jei pareiškėjas pateikė sutikimą būti informuotas šiuo būdu) informuoja pareiškėją apie nustatytus neatitikimus arba perduoda minėtą informaciją savivaldybei, kuriai pareiškėjas yra pateikęs paraišką, taip pat skelbia minėtą informacijų informaciniame portale (Taisyklių 34.11 p.). NMA informavus, kad einamaisiais metais ji naudos nuotolinę patikrą paraiškų duomenų kontrolei atlikti, Centras vykdo nuotolinę patikrą ir pateikia NMA galutinius jos rezultatus pagal NMA nurodytą formą (Taisyklių 36.8 p.). Centras pagal NMA pateiktus patikros vietoje metu nustatytų (išmatuotų) kontrolinių žemės sklypų plotų pasikeitimų bei žemės ūkio naudmenų, kurios 2003 m. birželio 30 d. nebuvo geros agrarinės būklės, plotų duomenis, taip pat pagal žemėlapio fragmentuose aprašytus kontrolinių žemės sklypų ribų pasikeitimų duomenis ir pareiškėjų Centrui pateiktus kontrolinių žemės sklypų ribų pasikeitimų duomenis tikslina kontrolinių žemės sklypų duomenų bazės duomenis iki 2010 m. vasario 1 d. (Taisyklių 36.9 p).

Aukščiau išdėstytų teisės normų pagrindu teismas sutinka su VAGK Sprendime Nr. 3R-269 padarytomis išvadomis, kad NMA, administruodama paraiškas ir spręsdama dėl skirtinos išmokų (paramos) sumos, turi teisę naudotis kompetentingos institucijos – Centro – atliktais nuotolinės patikros rezultatais, tačiau šių duomenų naudojimas siejamas su NMA planais einamaisiais metais kreiptis į Centrą, t. y. su NMA sprendimu vertinant einamaisiais metais pateiktas paraiškas naudoti nuotolinės patikros rezultatus. Toks paraiškų duomenų tikrinimo planavimas neatsiejamai susijęs ir su pareiškėjos teisėmis (galimybėmis) laiku apsiginti dėl jos atžvilgiu nustatytų pažeidimų. NMA, kreipdamasi į Centrą, turi raštu nurodyti pastarajam nuotolinės patikros zonas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad NMA būtų nusprendusi 2009 m. Paraiškos vertinimui pasitelkti Centro nuotolinės patikros rezultatus. Taip pat nėra duomenų, jog apie Centro 2012 m. rugpjūčio 21 d. pateiktus duomenis pareiškėja, prieš priimant skundžiamą sprendimą, buvo informuota. Taigi vien ta aplinkybė, kad Centras 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštu pateikė NMA sąrašą pareiškėjų, kurių 2009 m. deklaruoti laukai patenka į kontrolinius žemės sklypus, kurių Gkodas bl3m, suformuotus 2011 metų deklaravimui paruoštoje Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazėje, nesudaro pagrindo NMA padaryti priešingos išvados nei buvo padaryta įvertinus Paraišką 2009 m., o, kaip minėta, kitokių argumentų NMA savo Sprendime Nr. 1009, nenurodė.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovės skundžiamas VAGK Sprendimas Nr. 3R-269 yra iš esmės teisėtas ir pagrįstas, todėl NMA skundas panaikinti šį sprendimą atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

n u s p r e n d ž i a :

Atmesti atsakovės (skundą padavusios institucijos) Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                         Milda Vainienė

Jolita Rasiukevičienė

Arūnas Kaminskas